Civilinė byla Nr. e2-1307-943/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01105-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija

3.1.18.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ atžvilgiu panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4389-562/2017 pagal nurodyto ieškovo ieškinį nurodytai atsakovei dėl draudimo vykdyti turto pardavimo procedūras, trečiasis asmuo INTI KINNISVARA OU,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. R. pateikė prevencinį ieškinį BUAB „Egvilta“ prašydamas uždrausti vykdyti BUAB „Egvilta“ nuosavybės teise priklausančio ir įkeisto nekilnojamojo turto varžytynes. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vykdyti BUAB „Egvilta“ nuosavybės teise priklausančio ir įkeisto nekilnojamojo turto varžytynes už 2 800 000 Eur (įskaitant PVM) pradinę pardavimo kainą bei uždrausti vykdyti valstybinės žemės sklypo varžytynes.
2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3. 2017 m. gegužės 25 d. atsakovė BUAB „Egvilta“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Avere“, pateikė atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi tenkino (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi tenkino atsakovės atskirąjį skundą ir panaikino jos atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas nustatė, kad prevencinį ieškinį reiškia vienas iš atsakovės kreditorių, kurio finansinis reikalavimas yra 2 056,60 Eur, o bendra teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 4 537 021,61 Eur. Taigi, ieškovo finansinis reikalavimas sudaro tik 0,045 proc. bendros teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Be to, BUAB „Egvilta“ nuosavybės teise priklausančio ir įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarka ir kaina yra nustatyta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, kurios vykdymą ieškovas iš esmės dabar siekia sustabdyti reikšdamas prevencinį ieškinį.
6. Išdėstytų nustatytų faktinių aplinkybių ir motyvų pagrindu, teismas sprendė, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra neproporcingai daroma žala tiek BUAB „Egvilta“, tiek jos kreditoriams, todėl laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Ieškovas M. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra patvirtinta tokia turto pradinė pardavimo kaina – pirmosios varžytynės 2 800 000 Eur (be PVM), antrosios varžytynės – 2 240 000 Eur (be PVM). Atsakovė 2017 m. sausio 10 d. buvo įregistruota PVM mokėtoja, todėl turto pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse turi būti 2 800 000 Eur plius PVM (3 388 000 Eur), o antrose varžytynėse – 2 240 000 Eur plius PVM (2 710 400 Eur). Taigi, pardavus turtą pirmųjų varžytynių metu už 2 800 000 Eur ir sumokėjus PVM, administratorius galės skirstyti bendrovės kreditoriams tik 2 314 049,58 Eur (2 800 000 Eur – PVM).
2. Administratorius negali vykdyti valstybinės žemės nuomos teisės pardavimo, nes valstybinės žemės teisė negali būti savarankiško pirkimo–pardavimo sandorio objektu.
3. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei tęsiant turto varžytynes, ieškovui palankus teismo sprendimas šioje byloje negalės būti įvykdytas, nes atsakovė bus atlikusi neteisėtus veiksmus.
4. Ieškovas nesiekia pakeisti nustatytos turto pardavimo kainos. Šiuo atveju ginčas kilęs dėl fakto, ar turtas turi būti parduodamas už 2 800 000 Eur, įskaitant PVM ar jo neįskaitant.
9. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Egvilta“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Avere“, prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantas kaip BUAB „Egvilta“ administratoriaus neteisėtus veiksmus nurodo turto pardavimo pagal teismo nustatytą tvarką vykdymą. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi yra konstatuota, kad BUAB „Egvilta“ likvidavimo procedūra yra užsitęsusi neprotingą terminą, o kreditorių susirinkimas negali tinkamai įgyvendinti savo kompetencijai priskirtus klausimus, todėl teismas įsiterpė į kreditorių susirinkimo kompetenciją ir nustatė BUAB „Egvilta“ nekilnojamojo turto disponavimo tvarką ir kainą. Administratorius neturi teisės keisti nustatytos turto pardavimo kainos ir varžytynių skelbime ją nurodė tokią, kokią nustatė teismas.
2. Kasaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties kasatorius E. V. buvo nurodęs, jog nustatydami pradinę turto pardavimo kainą teismai neatsižvelgė į turto vertintojų konstatuotą turto kainą ir taikytiną PVM. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, šiuos teiginius įvertino bei konstatavo, kad kasatorius nepateikė objektyvių įrodymų ir argumentų, jog teismo nustatyta turto pardavimo kaina neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų.
3. Ieškovas, piktnaudžiaudamas savo procesine padėtimi, naudojasi tokiais teisių gynimo būdais, kuriais iš esmės siekia kvestionuoti teismų nustatytas aplinkybes ir peržiūrėti galutinės instancijos nutartį bei išvengti įsiteisėjusios nutarties vykdymo.
11. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą trečiasis asmuo INTI KINNISVARA OU prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
12. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi yra nustatyta turto pardavimo kaina ir tvarka. Šios nutarties teisėtumas buvo patikrintas ir apeliacine, ir kasacine tvarka, ją paliekant nepakeistą. CPK normos nenumato galimybės laikinąsias apsaugos priemones taikyti siekiant sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą kitoje civilinėje byloje. Kadangi turto pardavimo tvarka yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ieškovas nebegali iš naujo inicijuoti ginčo dėl šio reikalavimo.
2. Visus tokio pobūdžio prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones kitose bylose teismai atmetė. BUAB „Egvilta“ kreditoriai E. V. ir M. R. visais būdais siekia sustabdyti turto pardavimą ir vilkinti bankroto procesą, kuris tęsiasi nuo 2009 metų.
3. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, pažeidžiančios kreditorių interesus ir viešąjį interesą.
4. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymą, prievolė sumokėti PVM atsiranda nepaisant to, ar asmuo yra įregistruotas PVM mokėtoju ar ne. Teismai nustatydami 2 800 000 Eur turto pardavimo kainą žinojo ir suprato, jog pardavus šį turtą BUAB „Egvilta“ reikės mokėti PVM. Be to, argumentai dėl PVM taikymo buvo įvertinti bylą nagrinėjant kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustatė, kad PVM taikymas pažeistų kreditorių interesus ar neatitiktų kainos nustatymo kriterijų.
5. Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad varžytinių metu parduodant BUAB „Egvilta“ priklausantį pastatą kartu negali būti perleidžiama ir valstybinio žemės sklypo nuomos teisė. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.394 straipsnio 1 dalimi, parduodant pastatą privaloma kartu perleisti ir teisę naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią užima pastatas ir kuri būtina pastatui naudoti pagal paskirtį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

14. Ieškovas M. R. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kuriuos prašo priimti. Atsakovė pateikė atsikirtimus į šiuos paaiškinimus.
15. Šiuose procesiniuose dokumentuose nurodomi papildomi argumentai dėl ieškovo atskirojo skundo pagrįstumo (nepagrįstumo). Apeliacinės instancijos teismas šiuos rašytinius paaiškinimus ir atsikirtimus į juos vertina kaip papildomus atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvus. Pasibaigus apeliacinio skundo (atitinkamai ir atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą) padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą (atitinkamai ir atskirąjį skundą bei atsiliepimą į atskirąjį skundą) yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Dėl šios priežasties teismas minėtus rašytinius paaiškinimus ir atsikirtimus į juos atsisako priimti.

Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo

16. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Taigi, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų, t. y. pirma įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas M. R. kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, kuriuo prašė uždrausti atsakovei BUAB „Egvilta“ vykdyti nuosavybės teise priklausančio ir įkeisto nekilnojamojo turto varžytynes už 2 800 000 Eur, įskaitant PVM, pradinę pardavimo kainą, taip pat uždraudžiant vykdyti valstybinės žemės sklypo dalies varžytynes. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa su ieškovo ieškinio reikalavimu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad BUAB „Egvilta“ nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo tvarka ir kaina yra nustatyta įsiteisėjusia 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, o ieškovas iš esmės siekia sustabdyti šios nutarties vykdymą, konstatavo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir daro žalą tiek BUAB „Egvilta“, tiek jos kreditoriams, todėl taikytas laikinąsias apsaugos priemones nutarė panaikinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikino konstatavęs, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą.
18. Visų pirma, pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartyje nurodė, jog ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, tačiau ši išvada buvo padaryta išimtinai tik ieškovo pateiktų įrodymų pagrindu. Atsakovei pateikus atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismas įstatyme įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą įvertino pakartotinai, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teise ir atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą.
19. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, pažymi, kad į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, atsakoma tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014).
21. Prevencinis ieškinys yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Viena iš prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų yra ta, kad egzistuoja realus pavojus, jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas. Byloje nustatyta, kad BUAB „Egvilta“ turto varžytynės yra vykdomos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4517-562/2016 pagrindu ir šioje nutartyje nustatyta tvarka. Kaip minėta, ieškovas ieškiniu prašo uždrausti atsakovei BUAB „Egvilta“ vykdyti nuosavybės teise priklausančio ir įkeisto nekilnojamojo turto varžytynes už 2 800 000 Eur, įskaitant PVM, pradinę pardavimo kainą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pobūdžio reikalavimas nėra laikytinas materialiniu teisiniu reikalavimu, nes juo iš esmės yra siekiama tik paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą (CPK 18 straipsnis), o ne pasiekti atitinkamą materialinį teisinį rezultatą (CK 1.138 straipsnis), todėl ieškovo ieškinys nėra laikytinas prima facie pagrįstu. Įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymas negali būti prevencinio ieškinio dalyku.
22. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017 konstatavo, jog BUAB „Egvilta“ turto likvidavimo procedūra yra užsitęsusi neprotingą terminą, kreditorių daugumos siekis parduoti turtą kuo didesne kaina ignoruojant bankroto proceso tikslą, neatsižvelgiant į tokio turto realizavimo galimybes, sudarė pagrindą teismui spręsti apie netinkamą kreditorių susirinkimo jam pavestų funkcijų įgyvendinimą, bankroto procedūrų vilkinimą ir spręsti kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus klausimus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir toliau būtų nepagrįstai vilkinama BUAB „Egvilta“ turto likvidavimo procedūra ir bankroto procesas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą bei BUAB „Egvilta“ kreditorių ir pačios BUAB „Egvilta“ interesus.
23. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, ir atsižvelgdamas į tai, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nenustatyta viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – ieškovo ieškinio preliminarus pagrįstumus. Nenustačius vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, jos negali būti taikomos. Be to, laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo principo bei jomis iš esmės siekiama paneigti teismo sprendimo privalomumo principą (CPK 18 straipsnis).
24. Apelianto argumentų dėl turto pardavimo kainos, kiek tai susiję su PVM mokėjimu, nustatymo, dėl valstybinės žemės nuomos teisės pardavimo, pagrįstumas yra susijęs su bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje šiais klausimais nepasisako.
25. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                 Egidija Tamošiūnienė