Civilinė byla Nr. e2A-129-950/2025
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01978-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.5.1.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lazdijų rajono savivaldybės administracijos ir atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1310-835/2024, pagal ieškovės Lazdijų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl avansu išmokėtų piniginių lėšų (skolos) priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lazdijų rajono savivaldybės administracija 2024 m. sausio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. DOK-311), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) – 963,23 Eur avansu išmokėtų piniginių lėšų sumą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė Lazdijų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir ieškovė) pateiktame ieškinyje nurodė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė) nuo 2023 m. balandžio 18 d. yra Lazdijų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) narė. Iki 2023 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 12 straipsnio 2 dalies bei Lazdijų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 5TS-1324 (toliau – Reglamentas), 35–41 punktų pagrindu, atsakovei 2023 m. balandžio 27 d., 2023 m. gegužės 3 d. ir 2023 m. birželio 9 d. avansu buvo pervesta 1 430,80 Eur dydžio suma kaip Tarybos nario išmoka (toliau – ir Išmoka). 2023 m. liepos 11 d. atsakovė savivaldybės administracijos Centralizuotos buhalterinės apskaitos skyriui pateikė Išlaidų, susijusių su Tarybos nario veikla, kurias apmokėjo Tarybos narys, avanso apyskaitą (toliau – ir Avanso apyskaita) 755,03 Eur sumai, taip pat tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Pasikeitus VSĮ 12 straipsnio redakcijai, nuo 2023 m. liepos 1 d. Tarybos nariams negali būti atlyginamos jokios jų patirtos kanceliarinės, pašto, telefono, interneto ryšio, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų išlaidos, taip pat Tarybos nario ataskaitų gamybos ir platinimo išlaidos. Todėl tokios išlaidos negali būti laikomos einamojo ketvirčio išlaidomis ir privalo būti grąžintos į savivaldybės biudžetą. Kadangi atsakovei avansu buvo pervesta 1 430,80 Eur dydžio Išmoka, o tinkamomis finansuoti išlaidomis (iš jos panaudotos 755,03 Eur sumos) pripažintinos išlaidos sudarančios tik 467,57 Eur sumą (sumažintos išlaidos transporto priemonės draudimui, spausdintuvo įsigijimui, telefono ryšiui ir internetui), dėl to susidaręs skirtumas – 963,23 Eur – atsakovės turi būti grąžintas į ieškovės biudžetą. Kadangi nurodytų piniginių lėšų atsakovė negrąžina gera valia, jos turi būti priteistos teismo tvarka.
3. Atsakovė 2024 m. kovo 4 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-9480) nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka. Pripažįsta, kad jai 2023 m. balandžio 27 d., 2023 m. gegužės 3 d. ir 2023 m. birželio 9 d. avansu buvo pervesta 1 430,80 Eur dydžio Išmoka. Laiko, kad pagrįstai panaudojo 755,03 Eur dydžio Išmokos dalį, bei sutinka su tuo, jog nepanaudota Išmokos dalis neabejotinai turi būti grąžinta ieškovei. Tačiau svarbia aplinkybe laiko tai, kokia nepanaudotos Išmokos dalis ir kokiu juridiniu pagrindu turi būti grąžinta ieškovei. Yra įsitikinusi, kad jos ieškovei pateikti dokumentai visiškai pagrindžia 755,03 Eur dydžio Išmokos dalies panaudojimą, dėl ko likusi nepanaudotos Išmokos dalis sudaro 675,77 Eur. Ši suma, pagal tuo metu galiojusį Reglamentą, galėjo būti užskaitoma sekančiam ketvirčiui, šia suma sumažinant būsimos Išmokos dydį. Kadangi Reglamentas nebuvo laiku pakeistas (nekreipiant dėmesio į daugkartinius jos raginimus tai padaryti bei kitas asmeniškai rodytas iniciatyvas), todėl nebuvo ir nėra numatyta tvarka, kas ir kaip bus su nepanaudotomis Išmokomis nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai VSĮ 12 straipsnio redakcijai. Šios aplinkybės iš esmės atėmė jai galimybę nepanaudotos Išmokos dalį tinkamai (teisine prasme) grąžinti į savivaldybės biudžetą. Papildomai pažymėjo, jog sutiktų nepanaudotą Išmokos dalį (t. y. 675,77 Eur) pervesti kaip savanorišką paramą bet kuriai Lazdijų rajono savivaldybės įstaigai (pačios ieškovės pasirinkimu).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 675,77 Eur avansu išmokėtų piniginių lėšų sumą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Valstybei iš atsakovės priteisė 22 Eur dydžio žyminį mokestį.
5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės grąžinti jai avansu pervestos ir likusios nepanaudotos Išmokos dalį. Teismas nesutiko su atsakovės byloje pateikiamu aiškinimu, jog pareiga grąžinti nepanaudotą Išmokos dalį jai neatsirado, nes ieškovė pati laiku neįvykdė pareigos iki 2023 m. birželio 30 d. priimti naujos redakcijos VSĮ įgyvendinamuosius teisės aktus bei patvirtinti konkrečią nepanaudotų Išmokų grąžinimo tvarką. Teismas pažymėjo, kad naujos redakcijos VSĮ nebuvo įvardinta, kokius konkrečius teisės aktus papildomai turi priimti ieškovė, tai buvo palikta išimtinai savivaldybių diskrecijai, todėl konkrečios nepanaudotų Išmokų grąžinimo tvarkos ieškovė ir neprivalėjo nustatyti. Vien tai, jog ieškovė laiku nepriėmė naujo poįstatyminio akto (Reglamento) pakeitimų, neeliminuoja aplinkybės, kad pasikeitus aktualioms VSĮ normoms atsakovei savaime atsirado pareiga grąžinti jai avansu pervestos ir likusios nepanaudotos Išmokos dalį. Teismas sprendė, jog atsakovei pareiga grąžinti ieškovei be pagrindo įgytą turtą (nepanaudotą Išmokos dalį) atsirado nebelikus teisinio pagrindo valdyti avansu pervestą Išmoką ir ji šią pareigą pažeidė, todėl ieškinio reikalavimą dėl nepanaudotos Išmokos dalies priteisimo tenkino, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalimi.
6. Spręsdamas dėl grąžintinos nepanaudotos Išmokos dalies dydžio, pirmosios instancijos teismas laikė, jog ieškovė jokiais faktiniais duomenimis nepagrindė, kad Išmokos dalis spausdintuvo įsigijimui, telefono ryšiui ir internetui, nelaikytinos tinkamomis Tarybos nario išlaidomis. Teismas taip pat nesutiko ir su ieškovės pozicija, kad teisę į išlaidų, susijusių su transporto priemonės draudimu, atlyginimą atsakovė turėjo tik iki 2023 m. liepos 1 d., bei nurodė, jog atsakovė išlaidas už transporto priemonės draudimą patyrė dar galiojant ankstesnės redakcijos VSĮ nuostatai dėl šių išlaidų padengimo savivaldybės lėšomis, transporto priemonės draudimo išlaidos buvo realiai ir teisėtai patirtos už praėjusį ketvirtį. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo mažinti atsakovės panaudotos Išmokos dalies ieškovės subjektyviai paskaičiuota 287,46 Eur dydžio suma. Remdamasis tuo, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 675,77 Eur avansu išmokėtų piniginių lėšų sumą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
III. Ginčo šalių pateiktų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
7. Atsakovė (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 7 d. pateiktu apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK-38892) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba įpareigoti atsakovę likusios nepanaudotos Išmokos dalį – 675,77 Eur – pervesti Lazdijų rajono savivaldybės administracijai kaip paramą juridiniam asmeniui.
8. Atsakovės pateiktas apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas nors ir įpareigojo atsakovę pateikti papildomus įrodymus (Lazdijų rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2024 m. birželio 5 d. audito ataskaitą Nr. AR 3.8-7 „Dėl išmokų, skiriamų Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nariams, su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti“ ir jos 4 priedą), tačiau sprendime tokių papildomų įrodymų visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Atsakovės nuomone, tai neleido pirmosios instancijos teismui tinkamai įvertinti ieškovės veiksmų sąžiningumo, atsakingo valstybės valdymo principų laikymosi ir tokiu būdu buvo pažeistos jos teisės. Be to, teismas, pasisakydamas dėl likusios nepanaudotos Išmokos dalies grąžinimo, klaidingai vertino, kad tai paprastas dviejų privačių subjektų ginčas dėl skolos. Kadangi ieškovė yra savivaldybės institucija, privalanti užtikrinti viešųjų savivaldybės lėšų tinkamą naudojimą (taip pat ir tinkamą jų išieškojimą / grąžinimą į savivaldybės biudžetą), todėl jai yra keliami aukštesni atsakingo elgesio reikalavimai.
8.2. Atsakovė Išmoką gavo teisėtai, o likusi nepanaudota Išmokos dalis pagal tuo metu galiojusį Reglamentą galėjo būti tik perkeliama į sekantį ketvirtį. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 6.237 straipsnio 1 dalies nuostatą, visiškai neatsižvelgęs į tai, jog ginčo dėl grąžintinos Išmokos dalies iš viso nebūtų buvę, jei ieškovė būtų laiku, t. y. iki 2023 m. birželio 30 d., priėmusi naujos redakcijos VSĮ įgyvendinamuosius teisės aktus bei patvirtinusi konkrečią nepanaudotų Išmokų grąžinimo tvarką.
8.3. Pirmosios instancijos teismo argumentas, esą įstatymų leidėjas, priimdamas VSĮ pataisas, kuriomis įpareigojo atsakingas savivaldybių institucijas priimti atitinkamus teisės aktų pakeitimus, liečiančius minėto įstatymo įgyvendinimą, privalėjo nurodyti, kokius teisės aktus Lazdijų rajono savivaldybės administracija privalo pakeisti, iš esmės pažeidžia ne tik valstybės valdžių konstitucinį atskyrimo principą, bet ir iš esmės paneigia Lietuvos Respublikos, kaip teisinės valstybės, pradą. Tokie nurodymai būtų pertekliniai, o taip pat užginčytų ir iš esmės paneigtų demokratinės valstybės piliečių teisėtus lūkesčius, kad valstybės institucijose dirbantys pareigūnai turi tinkamą kvalifikaciją ir kompetencijas savo pareigoms vykdyti.
8.4. Teismas klaidingai interpretavo atsakovės tariamą neveikimą ir neatsakingumą, nes byloje esanti medžiaga (susirašinėjimas su ieškovės darbuotojais, dokumentų valdymo sistemos įrašai) iš esmės įrodo, jog ji dar iki ieškovės kreipimosi su reikalavimu grąžinti likusią nepanaudotą Išmokos dalį ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama išsiaiškinti tiek grąžintinos Išmokos dydį, tiek Išmokos panaudojimo tinkamumą, tiek teisėtai prašydama nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis ji privalo grąžinti likusią nepanaudotą Išmokos dalį. Tačiau užuot ieškovei argumentuotai ir iš esmės atsakius atsakovei, nagrinėjamu atveju buvo arba iš viso nereaguojama, arba siunčiami nauji raštai su tais pačiais nepagrįstais reikalavimais.
8.5. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė neteisingą išvadą, kad esą atsakovė galimai ketino likusią nepanaudotą Išmokos dalį panaudoti savo asmeninėms reikmėms. Byloje pateikti įrodymai iš esmės pilnai paneigia šią aplinkybę, nes atsakovė niekuomet neteigė, jog negrąžins likusios nepanaudotos Išmokos dalies ar kad ją panaudos savo reikmėms. Tokios teismo išvados iš esmės šmeižia jos gerą vardą ir statusą visuomenėje. Atsakovė laiko, jog ginčo lėšas ji valdė teisėtai, remdamasi pagrindiniu Tarybos nario veiklą reglamentuojančiu teisės aktu, t. y. Reglamentu.
8.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai valstybei iš atsakovės priteisė žyminį mokestį (22 Eur), nes ieškovė nuo jo buvo atleista, dėl ko realiai nebuvo patyrusi jokių išlaidų.
9. Ieškovė 2024 m. lapkričio 5 d. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-43083), kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
10. Ieškovė Lazdijų rajono savivaldybės administracija 2024 m. spalio 8 d. pateiktu apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK-39061) prašė iš dalies panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį tenkinti visiškai.
11. Ieškovės pateiktas apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Ieškovė sutinka su skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis dėl nepanaudotos Išmokos dalies grąžinimo. Tačiau laiko, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė Reglamente nedetalizavo kokios būtent išlaidos gali būti priskiriamos su Tarybos nario veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms, nes prie Reglamento nebuvo pridėtas tokių išlaidų aprašas, nebuvo nurodyti kanceliarinėmis laikomų prekių sąrašas ar internetinio ryšio paslaugų apribojimai. Ieškovė mano, kad Reglamente, kuris yra norminis teisės aktas, nurodytas baigtinis prekių ir paslaugų sąrašas, už kurį gali būti apmokama Tarybos nariui, o Reglamento nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai. Teismo padarytos išvados, jog Reglamente dar turėjo būti detalizuojama kas laikoma kanceliarinėmis prekėmis ar telefono išlaidomis, yra nepagrįstos, neproporcingos ir perteklinės.
11.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovės patirtos išlaidos spausdintuvo įsigijimui, telefono ryšio ir interneto paslaugoms, buvo pagrįstos, nes nei VSĮ, nei Reglamente nėra nuostatų, leidžiančių apmokėti už prekes ir paslaugas, naudojamas Tarybos nario veiklai vykdyti, tačiau nenurodytas minėtuose teisės aktuose.
11.3. Ieškovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl transporto priemonės draudimo įmokų apskaičiavimo. Pažymėjo, jog transporto priemonės draudimo įmoka buvo atlikta už ateinantį laikotarpį, t. y. nuo 2023 m. birželio 25 d. iki 2024 m. birželio 24 d. Laiko, kad nagrinėjamu atveju atsakovei gali būti kompensuota tik transporto priemonės draudimo įmokos dalį už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 25 d. iki 2023 m. birželio 30 d., t. y. iki naujosios VSĮ redakcijos įsigaliojimo.
12. Atsakovė atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą byloje nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro ginčo šalių pateiktų apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti pateiktų apeliacinių skundų ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių
14. Nagrinėjamos bylos duomenys liudija, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. balandžio 18 d. yra Lazdijų savivaldybės tarybos narė. Byloje tarp šalių nekilo ginčas, kad atsakovei 2023 m. balandžio 27 d., 2023 m. gegužės 3 d. ir 2023 m. birželio 9 d. avansu buvo pervesta 1 430,80 Eur dydžio Išmoka, skirta su jos, kaip Tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų, Tarybos nario ataskaitų gamybos ir platinimo ir kitoms Reglamente numatytoms išlaidoms apmokėti. Atsakovė 2023 m. liepos 11 d. pateikė ieškovei Avanso apyskaitą 755,03 Eur sumai, kurioje nurodė, kad patyrė sekančias išlaidas: 435,29 Eur kurui; 74,86 Eur transporto priemonės draudimui; 196 Eur kanceliarinėms prekėms (spausdintuvo įsigijimui); 48,88 Eur telefono ryšiui ir internetui.
15. Ieškovė pagrįstomis pripažinusi tik 435,29 Eur sumą kurui (dyzelinui), 9,15 Eur sumą transporto priemonės draudimui bei 23,13 Eur sumą telefono ryšiui ir internetui (bendra suma – 467,57 Eur), nuo 2023 m liepos 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos VSĮ 12 straipsniui (kuris nenumato galimybės avansu gautos Išmokos (ar jos dalies) perkelti į kitą ketvirtį), pareikalavo ieškovės grąžinti 963,23 Eur dydžio likusios nepanaudotos Išmokos dalį. Atsakovė nepanaudotos Išmokos dalies gera valia ieškovei negrąžino.
16. Atsižvelgiant į tai, ieškovė 2024 m. sausio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 963,23 Eur avansu išmokėtų piniginių lėšų sumą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl apeliacijos objekto
17. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės likusią nepanaudotos Išmokos dalį, taip pat kuriuo buvo iš atsakovės priteistas visas žyminis mokestis valstybei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nepanaudotos Išmokos dalies priteisimo (ne)pagrįstumo (pagal atsakovės apeliacinį skundą)
18. Byloje tarp šalių ginčas kilo dėl atsakovei (Tarybos narei) iki 2023 m. liepos 1 d. galiojusio VSĮ 12 straipsnio 2 dalies pagrindu avansu išmokėtos ir likusios nepanaudotos Išmokos dalies grąžinimo (priteisimo), įsigaliojus naujos redakcijos VSĮ.
19. Iki 2023 m. liepos 1 d. galiojusio VSĮ 12 straipsnio 12 dalis numatė, kad savivaldybės tarybos nariui, su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų, tarybos nario ataskaitų gamybos ir platinimo ir kitoms reglamente numatytoms išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius. Šios išmokos dydis, atsiskaitymo tvarka ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinis sąrašas nustatomi reglamente (t. y. savivaldybės tarybos veiklos reglamente).
20. Byloje pateiktas Reglamentas (t. y. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, patvirtintas Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 5TS-1324) numatė, kad: Tarybos nariui su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų, tarybos nario ataskaitų gamybos ir platinimo išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį skiriama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos atitinkamo laikotarpio 0,7 minimalios mėnesinės algos dydžio Išmoka atsiskaitytinai (žr. 35 punktas); Išmokai gauti kiekvienas Tarybos narys atsidaro sąskaitą banke ir pateikia raštu savivaldybės administracijos Centralizuotos buhalterinės apskaitos skyriui šios sąskaitos (mokėjimo kortelės) rekvizitus (žr. 36 punktas); nustatomos tokios Išmokos mokėjimo ir atsiskaitymo sąlygos: su prekių ir paslaugų tiekėjais atsiskaito Tarybos narys; Tarybos narys atsiskaito savivaldybės administracijos Centralizuotos buhalterinės apskaitos skyriui už praėjusį ketvirtį patirtas išlaidas iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 7 dienos; Tarybos narys savivaldybės administracijos Centralizuotos buhalterinės apskaitos skyriui pateikia išlaidas patvirtinančius dokumentus, taip pat patirtų išlaidų apyskaitą, kurioje taip pat privalo nurodyti, kokias paslaugas ir prekes per praėjusį ketvirtį suteikė ar tiesiogiai apmokėjo savivaldybės administracija (žr. 37 punktas); Reglamento 35 punkte nurodyto dydžio suma kiekvieną mėnesį – iki 10 dienos – avansu pervedama visiems Tarybos nariams į jų nurodytas sąskaitas banke. Pasibaigus ketvirčiui, lėšos pervedamos tik Reglamento 37.2 ir 37.3 papunkčiuose nustatyta tvarka atsiskaičiusiems už gautų lėšų panaudojimą Tarybos nariams (žr. 38 punktas); Tarybos narys atsakingas už tikslios ir teisingos informacijos, susijusios su Išmokos gavimu, pateikimą (žr. 39 punktas); Reglamento 35 punkte nustatytų lėšų limitas sumuojamas kiekvieną ketvirtį. Per praėjusį ketvirtį nepanaudotos lėšos negali būti naudojamos. Per praėjusį ketvirtį išmokėta avanso suma, už kurią Tarybos narys Reglamento 37.2 papunktyje nurodytu laiku už ketvirtį neatsiskaitė, laikoma einamojo ketvirčio avansu (žr. 40 punktas); Tarybos narys turi teisę atsisakyti Reglamente nustatytos Išmokos, pateikdamas prašymą savivaldybės administracijos Centralizuotos buhalterinės apskaitos skyriui dėl išmokos atsisakymo, kuris registruojamas DVS. Tokį prašymą pateikusiam Tarybos nariui Reglamente nurodyta Išmoka nemokama (žr. 41 punktas); Išmokų apskaičiavimo Tarybos nariams teisėtumą kontroliuoja Lazdijų rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba (žr. 42 punktas).
21. Kaip jau buvo minėta, atsakovė (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. balandžio 18 d. yra Lazdijų savivaldybės tarybos narė. Byloje tarp šalių nekilo ginčas, kad atsakovei 2023 m. balandžio 27 d., 2023 m. gegužės 3 d. ir 2023 m. birželio 9 d. avansu buvo pervesta 1 430,80 Eur dydžio Išmoka, skirta su jos, kaip Tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų, Tarybos nario ataskaitų gamybos ir platinimo ir kitoms reglamente numatytoms išlaidoms apmokėti.
22. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymu (toliau – Pakeitimo įstatymas), be kita ko, buvo pakeistas ir VSĮ 12 straipsnis. Remiantis nauja nurodyto VSĮ įstatymo straipsnio redakcija, nuo 2023 m. liepos 1 d. Tarybos nariams nebegali būti atlyginamos jų patirtos kanceliarinės, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų, Tarybos nario ataskaitų gamybos ir platinimo išlaidos, nes tokios nuostatos iš minėto įstatymo buvo pašalintos.
23. Be to, Pakeitimo įstatymo 4 straipsnis numatė ir tai, kad savivaldybių tarybos iki 2023 m. birželio 30 d. priima nurodyto įstatymo nuostatas įgyvendinančius teisės aktus. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, Pakeitimo įstatyme nebuvo nurodyta kokie gi būtent teisės aktai turi būti priimti įgyvendinant naujos redakcijos VSĮ nuostatas, tokiu būdu teisė nuspręsti, kokius Pakeitimo įstatymą įgyvendinančius teisės aktus būtina priimti, buvo palikta savivaldybių diskrecijai.
24. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2023 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 5TS-94, be kita ko, buvo pakeistas Reglamento 36 punktas (nauja jo redakcija numatė, kad „Tarybos nario atlyginimui gauti kiekvienas Tarybos narys atsidaro sąskaitą banke ir pateikia raštu savivaldybės administracijai šios sąskaitos (mokėjimo kortelės) rekvizitus“, taip pat buvo pripažinti netekusiais galios Reglamento 35, 37, 38, 39, 40, 41 ir 42 punktai (detaliai aprašyti šios nutarties 20 punkte).
25. Iš nurodyto seka, kad 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos VSĮ 12 straipsniui, o nuo 2023 m. liepos 25 d. nustojus galioti ir jam prieštaraujančioms Reglamento nuostatoms, išnyko teisinis, o kartu – ir faktinis, pagrindas atsakovei disponuoti jai pervestos ir iki 2023 m. liepos 1 d. nepanaudotos Išmokos dalimi. Todėl nagrinėjamu atveju visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovės pareiga grąžinti ieškovei likusią nepanaudotą Išmokos dalį kyla iš CK 6.237 straipsnio nuostatų, nes pareiga grąžinti be pagrindo įgytą (valdomą) turtą atsiranda net ir tuo atveju, jeigu pagrindas, kuriuo remiantis buvo įgytas toks turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).
26. Atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad neva ieškovė privalėjo nustatyti (patvirtinti) konkrečią nepanaudotų Išmokų (jų dalies) grąžinimo tvarką, numatančią kaip tokios lėšos turi būti grąžinamos į savivaldybės biudžetą, ar numatančią kitus būdus, kur ir kaip tokios lėšos bus / turėtų būti panaudotos. Kaip jau buvo pažymėta anksčiau (žr. šios nutarties 23 punktas), Pakeitimo įstatyme nebuvo nurodyta, kokie gi būtent teisės aktai turi būti priimti įgyvendinant naujos redakcijos VSĮ nuostatas, kas reiškia, jog savivaldybės turėjo galimybę laisvai pasirinkti būdą (tvarką) kaip į savivaldybės biudžetą bus grąžintos Tarybos nariams išmokėtos ir iki 2023 m. liepos 1 d. likusios nepanaudotos Išmokos. Kaip teisingai nurodo apeliaciniame skunde atsakovė, atskira nepanaudotų Išmokų (jų dalies) grąžinimo tvarka Lazdijų rajono savivaldybėje iš tiesų nustatyta nebuvo. Tačiau bylos duomenys liudija, kad atsakovei 2023 m. rugpjūčio mėn., spalio mėn. ir lapkričio mėn. buvo siųsti raštai dėl likusios nepanaudotos Išmokos dalies grąžinimo, kuriuose buvo aiškiai ir detaliai nurodyta nepanaudotos Išmokos dalies grąžinimo tvarka, t. y. kad nepanaudotos Išmokos dalis turi būti grąžinama į Lazdijų rajono savivaldybės administracijos banko sąskaitą; nurodytas banko sąskaitos numeris; taip pat nurodyta ir alternatyvi galimybė, raštu pateikus prašymą / sutikimą Išmokos likutį išskaičiuoti dalimis iš atsakovės darbo užmokesčio. Nagrinėjamu atveju nėra jokių prielaidų išvadai, kad ieškovės pasirinktas Išmokų (jų dalies) grąžinimo į savivaldybės biudžetą būdas (išsiunčiant Tarybos nariams individualiai adresuotus raštus dėl nepanaudotos Išmokos (jos dalies) grąžinimo, kartu nurodant ir konkrečius būdus kaip tai galima padaryti) prieštarautų VSĮ, Reglamento ar kokių nors kitų norminių teisės aktų nuostatoms ar kaip nors pažeistų Tarybos narių (nagrinėjamu atveju – atsakovės) teises, atsižvelgiant ir į tą faktą, kad pati atsakovė net neginčija pareigos grąžinti likusios nepanaudotos Išmokos dalies ieškovei.
27. Atmestini ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, jog pirmosios instancijos teismas byloje visiškai nevertino jos papildomai pateiktų įrodymų, t. y. Lazdijų rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2024 m. birželio 5 d. audito ataskaitos Nr. AR 3.8-7 „Dėl išmokų, skiriamų Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nariams, su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti“ ir jos 4 priedo). Atkreiptinas dėmesys, kad minėta ataskaita yra skirta 2019–2023 m. kadencijos Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nariams skirtų išmokų naudojimo teisėtumui įvertinti ir nagrinėjamu atveju jokios reikšmės byloje kilusio ginčo teisingam išsprendimui neturi.
28. Remiantis tuo, kas buvo išdėstyta šios nutarties 18–27 punktuose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovei avansu gautos ir likusios nepanaudotos Išmokos dalį. Kadangi tokios pareigos atsakovė gera valia nevykdė, pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nepanaudotos Išmokos dalį priteisti ieškovei iš atsakovės, vadovaudamasis būtent CK 6.237 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatomis. Todėl tenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą jos nurodytais argumentais, pagrindo nėra.
Dėl nepanaudotos Išmokos dalies dydžio (ne)pagrįstumo (pagal ieškovės apeliacinį skundą)
29. Pažymėtina, kad byloje ginčas kilo ir dėl ieškovei iš atsakovės priteistos nepanaudotos Išmokos dalies dydžio.
30. Ieškovė laikė, kad ne visos atsakovės 2023 m. liepos 11 d. pateiktoje Avanso apyskaitoje nurodytos išlaidos (755,03 Eur sumai) yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pripažinusi pagrįstomis tik 467,57 Eur dydžio išlaidas (435,29 Eur kurui + 9,15 Eur transporto priemonės draudimui + 23,13 Eur telefono ryšiui ir internetui), ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 963,23 Eur dydžio likusios nepanaudotos Išmokos dalį. Atsakovė teigė, kad visa 755,03 Eur suma buvo panaudota iki 2023 m. liepos 1 d. galiojusio VSĮ 12 straipsnio 2 dalyje numatytoms išlaidoms apmokėti, dėl ko liko nepanaudota tik 675,77 Eur dydžio tokios Išmokos dalis.
31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovė priimtame Reglamente nedetalizavo kokios būtent išlaidos gali būti priskiriamos su Tarybos nario veikla susijusiomis kanceliarinėmis, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidomis, prie Reglamento nėra pridėtas tokių išlaidų aprašas, kanceliarinėmis laikomų priekių sąrašas ar internetinio ryšio paslaugų apribojimai. Todėl teismas laikė, kad visos atsakovės Avanso apyskaitoje nurodytos išlaidos patenka į sąrašą išlaidų, numatytų iki 2023 m. liepos 1 d. galiojusio VSĮ 12 straipsnio 2 dalyje, bei priteisė ieškovei iš atsakovės 675,77 Eur likusios nepanaudotos Išmokos dalį.
32. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ieškovė, tačiau apeliacinės instancijos teismas jos pateikto apeliacinio skundo argumentus, susijusius su iš atsakovės priteistos nepanaudotos Išmokos dalies dydžiu (675,77 Eur), laiko teisiškai nepagrįstais.
33. Kaip jau buvo minėta anksčiau, iki 2023 m. liepos 1 d. galiojusio VSĮ 12 straipsnio 12 dalis numatė, kad savivaldybės tarybos nariui, su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų, tarybos nario ataskaitų gamybos ir platinimo ir kitoms reglamente numatytoms išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius. Šios išmokos dydis, atsiskaitymo tvarka ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinis sąrašas nustatomi reglamente (t. y. savivaldybės tarybos veiklos reglamente).
34. Byloje pateikto Reglamento (patvirtinto Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 5TS-1324) 35 punkte iš esmės pažodžiui buvo atkartota iki 2023 m. liepos 1 d. galiojusio VSĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostata, t. y. Tarybos nariui su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų, tarybos nario ataskaitų gamybos ir platinimo išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį skiriama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos atitinkamo laikotarpio 0,7 minimalios mėnesinės algos dydžio Išmoka atsiskaitytinai. Iš to seka, kad detalaus tinkamomis pripažintinų išlaidų sąrašo ieškovė Reglamente neįtvirtino, nors tokią teisę jai ir suteikė iki 2023 m. liepos 1 d. galiojusios VSĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatos.
35. Atsakovė 2023 m. liepos 11 d. ieškovei pateiktoje Avanso apyskaitoje nurodė, jog kaip Tarybos narė, ji patyrė sekančias išlaidas: 435,29 Eur kurui (30,03 Eur + 54,35 Eur + 42,11 Eur + 15,15 Eur + 30 Eur + 26,53 Eur + 41,64 Eur + 30,51 Eur + 44,03 Eur + 51,39 Eur + 28,93 Eur + 40,62 Eur); 74,86 Eur transporto priemonės draudimui (66,82 Eur + 8,04 Eur); 196 Eur kanceliarinėms prekėms (spausdintuvo įsigijimui); 48,88 Eur telefono ryšiui ir internetui (26,38 Eur + 22,50 Eur). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad visos šios išlaidos patenka į sąrašą Tarybos nariui kompensuotinų išlaidų, nurodytų tiek iki 2023 m. liepos 1 d. galiojusio VSĮ 12 straipsnio 2 dalyje, tiek ir Reglamento 35 punkte. Pažymėtina, kad visos Avanso apyskaitoje nurodytos išlaidos buvo atsakovės faktiškai patirtos dar iki 2023 m. liepos 1 d., t. y. galiojant ankstesnės redakcijos VSĮ 12 straipsnio 2 daliai. Tai, kad dalis tokių išlaidų (pvz., transporto priemonės draudimas ar įsigytas spausdintuvas) suteikė atsakovei, kaip Tarybos narei, ilgalaikę naudą (t. y. galimybę įsigytas paslaugas / prekes naudoti ir po 2023 m. liepos 1 d.), neleidžia tokių išlaidų laikyti nepagrįstomis, nes ilgalaikę naudą atsakovei būtų suteikęs ir popieriaus, pieštukų, rašiklių ar kitų panašaus pobūdžio prekių įsigijimas, atliktas, pavyzdžiui, 2023 m. birželio 30 d. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė byloje jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė, kodėl jos selektyviai (nepateikiant jokių konkrečių atrankos kriterijų) išskirta išlaidų dalis telefono ryšiui ir internetui nelaikomos tinkamomis atsakovės, kaip Tarybos nario, išlaidomis.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek ieškovės ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde nurodoma tariamai nepagrįsta atsakovės patirtų išlaidų suma atspindi išimtinai pačios ieškovės subjektyvią, jokiais objektyviais bylos duomenimis nepagrįstą poziciją, kurią pirmosios instancijos teismas skundžiamus sprendimu motyvuotai atmetė, todėl plačiau šiuo aspektu pasisakyti pagrindo nėra.
37. Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta šios nutarties 29–36 punktuose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, pagrindo taip pat nėra.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į pagrindinius byloje pateiktų apeliacinių skundų argumentus buvo atsakyta, o kiti ginčo šalių pateiktų apeliacinių skundų argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo (apeliacinių skundų) argumentą (argumentus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
39. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl atsakovei, kaip Tarybos narei, avansu išmokėtos ir likusios nepanaudotos Išmokos dalies priteisimo, todėl jo naikinti ar keisti ginčo šalių apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais bei argumentais, nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo. Todėl tiek ieškovės, tiek atsakovės pateikti apeliaciniai skundai yra atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, priteisimo valstybei
40. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai valstybei iš jos priteisė žyminį mokestį (22 Eur), nes ieškovė nuo jo mokėjimo buvo atleista, taigi ir nepatyrė jokių realių išlaidų.
41. Pažymėtina, kad ieškovė 2024 m. sausio 4 d. pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 963,23 Eur avansu išmokėtų piniginių lėšų sumą bei procesines palūkanas, todėl jos ieškinys turėjo būti apmokėtas 22 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovė už 2024 m. sausio 4 d. pateiktą ieškinį mokėti žyminio mokesčio pareigos neturėjo, nes nuo jo mokėjimo buvo atleista anksčiau nurodytos teisės normos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto) pagrindu.
42. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovės būtent valstybei. Tačiau ieškovės ieškinį tenkinęs tik iš dalies (t. y. priteisęs 675,77 Eur sumą, vietoje prašytos priteisti 963,23 Eur sumos), pirmosios instancijos privalėjo valstybei priteisti ne visą 22 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau proporcingą jo dalį. Kadangi ieškovės ieškinys buvo patenkintas 70 proc. apimtimi, todėl valstybei iš atsakovės turėjo būti priteista ir proporcinga žyminio mokesčio dalis – 15,40 Eur. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio valstybei priteisimo iš atsakovės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
43. Duomenų, liudijančių ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, byloje pateikta nebuvo, todėl tokių išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.
44. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 22 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (žyminiam mokesčiui už pateiktą apeliacinį skundą sumokėti). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliekamas iš esmės nepakeistas (jo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo valstybei yra tik patikslinama), todėl nėra faktinio ar teisinio pagrindo atsakovei iš ieškovės priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (ar tokių išlaidų dalies).
45. Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme patirta nebuvo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir valstybei iš atsakovės (duomenys neskelbtini) priteistą 22 Eur žyminį mokestį sumažinti iki 15,40 Eur.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Tomas Ridikas