Civilinė byla Nr. e2A-1104-852/2020

Teisminio proceso 2-68-3-23228-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. birželio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nill Nill“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nill Nill“ ieškinį atsakovams UAB „Vilmstata“, M. K., I. K., tretiesiems asmenims UAB „Venecija LT“ ir UAB „Sagatėja“ dėl kreditoriaus teisių gynimo (actio Pauliana).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovas UAB „Nill Nill“ ieškiniu prašė panaikinti 2018 m. gruodžio 18 d. sandorį tarp atsakovų M. K. ir UAB „Vilmstata“ dėl UAB „Pilaitės investicijos“ akcijų pirkimo-pardavimo ir taikyti restituciją, taip pat panaikinti 2018 m. gegužės 29 d. sandorį tarp atsakovų M. K. ir I. K. dėl UAB „Veiksmo poilsinės“ akcijų pirkimo-pardavimo ir taikyti restituciją. Nurodė, kad prašo sandorius naikinti vadovaujantis actio Pauliana pagrindais. Paaiškino, kad 2016 m. birželio 20 d. ieškovas ir atsakovas M. K. sudarė sutartį dėl piniginių lėšų deponavimo advokato kontoros depozitinėje sąskaitoje. Šios sutarties pagrindu 2016 m. birželio 21 d. ieškovas pervedė į atsakovo nurodytą sąskaitą 50 000 Eur sumą, tokiu būdu įgydamas kreditoriaus statusą atsakovo atžvilgiu. Sutartimi atsakovas M. K. įsipareigojo, esant raštiškam ieškovo pareiškimui, pervesti į ieškovo nurodytą sąskaitą visą nepanaudotą lėšų sumą (sutarties 2.2.3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad lėšos nebuvo panaudotos, 2017 m. birželio 26 d. ieškovas raštu pareikalavo iš atsakovo grąžinti nepanaudotas lėšas. Lėšos ieškovui nebuvo grąžintos, todėl ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5136-275/2017 ieškovo ieškinį tenkino pilnai ir priteisė ieškovui 49 879 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (49 879 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 993 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas paaiškino, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-699-407/2018 atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir paliko sprendimą nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 28 d. išdavė ieškovui vykdomąją raštą Nr. e2-5136-275/2017, kurį vykdo antstolis Iramantas Gaidelis vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00133. Atsakovas nevykdo ne tik 2017 m. gruodžio 29 d. teismo sprendimo, bet ir kito vykdomojo dokumento, išduoto ieškovui, kaip išieškotojui, vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00476, t.y. nesumoka 2 526 Eur bylinėjimosi išlaidų, 12 100 Eur skolos ir 1 125,47 Eur palūkanų. Atsakovas nevykdo ir kitų vykdomųjų dokumentų, išduotų kitų išieškotojų naudai, pvz., 3 312,39 Eur reikalavimo vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00472. Ieškovas paaiškino, kad vykdymo procese ieškovui neatgaunant jam priklausančių lėšų, kilo būtinybė rinkti duomenis apie atsakovo turtą. Susipažinus su juridinių asmenų registre esančiais duomenimis, tapo žinoma, jog atsakovas M. K., būdamas ieškovo skolininku, perleido savo turtą, o būtent: perleido UAB „Pilaitės investicijos“ ir UAB „Veiksmo poilsinė“ akcijas UAB „Vilmstata“ bei I. K.. Ieškovo teigimu, šie ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovo, kaip atsakovo kreditoriaus, teises. Teigė, kad šiais sandoriais yra „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“, kaip tai numatyta Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje, nes šiais sandoriais yra sumažinta kreditoriaus galimybė atgauti skolą. Mano, kad tokių sandorių atsakovas M. K. sudaryti neprivalėjo. Teigia, kad atsakovai buvo nesąžiningi. Atsakovas M. K. su I. K. turi bendrų vaikų. Ieškovas 2019 m. spalio 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškovas ir UAB „Sagatėja“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas įgijo 30 162,24 Eur reikalavimą į atsakovą M. K.. Paaiškino, kad UAB „Sagatėja“ atsakovo M. K. skolą buvo įgijusi iš UAB „Venecija“, skola yra atsiradusi nuo 2015 metų iš pavedimo sutarties vykdymo.

2.       Atsakovas M. K. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad jis beveik visą skolą yra grąžinęs. Ieškinio suma 5 000 Eur, o likusi skolos suma ieškinio pateikimo momentu yra tik 2 719,36 Eur. Paaiškino, kad vykdant teismo sprendimą, antstolio Irmanto Gaidelio kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0008/19/00133, kurioje buvo iš jo išieškoma 1 993,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, 49 879,00 Eur skolos ir 4 644,50 Eur palūkanų. Pažymėjo, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d., t.y. šio procesinio dokumento pateikimo dieną, neišieškotos skolos likutis yra 2 719,36 Eur (2019 m. rugpjūčio 5 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-19-8-22217). Iš išdėstyto matyti, kad teismo sprendimas yra vykdomas ir 95,19 proc. ieškovo reikalavimų yra įvykdyta. Nurodė, kad nekilnojamojo turto registro išrašai rodo, kad jo turimi žemės sklypai ir statiniai ženkliai viršija likusią skolos sumą. M. K. atsiliepime pripažino, kad ieškovas vykdo ir kitą išieškojimą iš atsakovo, t.y. 2 526 Eur bylinėjimosi išlaidų, 12 100 Eur skolos ir 1 125,47 Eur palūkanų (vykdomoji byla Nr. 0008/19/00476). Ši vykdomoji byla yra sustabdyta ir šalių ginčas yra paskirtas nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (civilinės bylos Nr. e3K-3-289-219/2019). Taip pat iš 2019 m. rugpjūčio 5 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-19-8-22217 matyti, kad ieškovo atstovas P. P. vykdė 3 312,39 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš atsakovo (vykdomosios bylos Nr. 0008/19/00472). Atsakovo teigimu, po ginčo sandorių sudarymo jis netapo nemokus, jo turtas nesumažėjo tiek, kad ieškovo kreditorinių reikalavimų nebūtų įmanoma patenkinti, ieškovo kreditoriniai reikalavimai yra vykdomi. Be to, atsakovo M. K. vertinimu, ieškinys yra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad vien tik per šios bylos nagrinėjimo laikotarpį (skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t.y., nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d.) iš jo sąskaitų bankuose yra išieškota 6 428,15 Eur (sąskaitų išrašai pridedami), taigi teismų sprendimai yra vykdomi ir grėsmės, kad jie nebus įvykdyti, ar pasunkės jų įvykdymas nėra. Iš teikiamų įrodymų ir paaiškinimų akivaizdu, kad ieškovas šiuo ieškiniu siekia ne apginti savo menamai pažeistas teises, ar atkurti skolininko mokumą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas M. K. pateikė 2019 m. lapkričio 11 d. antstolio Irmanto Gaidelio patvarkymą, kuris rodo, kad skolos išieškojimai yra įvykdyti.

3.       Atsakovas UAB „Vilmstata“ prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas neįrodinėja UAB „Vilmstata“ nesąžiningumo. Mano, kad ieškovas UAB „Nill Nill“ piktnaudžiauja procesu. Aplinkybė, kad M. K. baigiant grąžinti skolą, ieškovas iš UAB „Sagatėja“ įgyją dar vieną M. K. skolą, rodo, kad ieškiniu ieškovas siekia visai kitų tikslų, o ne skolos susigrąžinimo. Be to, minėta skola yra atsakovo M. K. ginčijama. Nurodo, kad aplinkybė, jog ieškinio padavimo dieną atsakovo M. K. skola lyginant su pradine skola buvo sumažėjusi 95 procentais, ieškovo veiksmai superkant atsakovo M. K. skolas, yra pagrindas ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas į bylą pateikė atsakovo M. K. teiktą atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. e2-5136-275/2017, kuriame jis aiškiai aprašo savo finansinę padėtį, t.y, paaiškina, jog jis gauna lėšas iš advokato veiklos (advokato praktika jis užsiima iki šiol), pateikia įrodymus apie gautas pajamas per 2015-2017 metus (kurios kelis kartus viršijo ieškinio sumą c.b. e2-5136-275/2017), pateikia duomenis apie jo turimą nekilnojamąjį turtą. Ieškovas grindžia ieškinį skolininko M. K. nemokumu, tačiau teikia ieškinį nepridėdamas realių duomenų apie jo turtinę padėtį, t.y. duomenų apie jo turimą nekilnojamąjį turtą, kuriuos jis, būdamas rūpestingas, atidus ir besirūpinantis skolos atgavimu, turėjo susirinkti, kaip teigia ieškinyje, vykdymo procese. Atsakovas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju UAB „Pilaitės investicijos“ akcijos buvo perleistos už nominalią jų vertę, t.y. akcijų kaina nebuvo aiškiai mažesnė nei jų tikra vertė, todėl atlikus sandorį, gavus ekvivalentę akcijų kainos sumą galima pagrįstai teigti, jog kreditoriaus interesai, tokiu atveju, niekaip negalėjo būti pažeisti. Be kita ko, skolininko M. K. turtinė padėtis, palyginus su buvusia iki sandorio sudarymo nesikeitė, tai nebuvo esminis sandoris, keičiantis jo finansinę padėtį, jog ieškovas negalėtų atgauti įsiskolinimo. Taip pat paaiškina, kad atsakovas M. K. teikė UAB „Vilmstata“ teisines paslaugas 2018-2019 m. laikotarpiu. UAB „Vilmstata“ prašymu atsakovas savo vardu (kaip UAB “Vilmstata” advokatas) įsteigė UAB „Pilaitės investicijos“. UAB „Vilmstata“ naujo projekto vystymui prireikus naujos bendrovės, 2018 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi akcijos buvo perrašytos UAB „Vilmstata“ vardu. Taigi šis pirkimas-padavimas, buvo tarp atsakovų egzistuojančių susitarimų tinkamas įvykdymas, (susitarimo esmė, buvo ta, kad M. K. bendrovę steigia UAB „Vilmstata“ vadovo prašymu ir UAB „Vilmstata” interesais ir ši naujai įsteigta bendrovė, de facto niekada nebuvo M. K. nuosavybė). Atsakovas teigia, kad jokių nesąžiningų veiksmų įsigyjant akcijas nebuvo atlikta, be kita ko, ieškovas bando įrodinėti, jog sudarant sandorį dėl bendrovės akcijų įsigijimo UAB „Vilmstata“ turėjo sekti asmenines savo advokato civilines bylas, kuriose nei UAB „Vilmstata“, nei UAB „Pilaitės investicijos“ neturi procesinio statuso. Pažymėjo, jog akcijų pirkimo-pardavimo sandoris yra patvirtintas notarine tvarka, jį sudaryti nebuvo jokių teisinių kliūčių, jis yra išviešintas VĮ „Registrų centras“, todėl ieškovo pareiškimai apie UAB „Vilmstata“ nesąžiningumą arba sandorių sudarymus atgalinėmis datomis yra tiesiog nelogiški.

4.       Atsakovė I. K. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad skolos likutis ieškinio padavimo dienai buvo 2 719,36 eurai, o atsakovo M. K. turimas turtas – žemės sklypai ir pastatai ženkliai viršija skolą. Nurodė, kad ieškovas ginčiją jos ir atsakovo M. K. 2018 m. gegužės 21 d. sudarytą sandorį, tačiau nuo jo sudarymo yra praėję 1 metai. Nurodo, kad ji su atsakovu M. K. turi bendrų vaikų, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti jos nesąžiningumą sudarant sandorį.

5.       Tretieji asmenys UAB „Venecija“ ir UAB „Sagatėja“ prašė ieškovo UAB „Nill Nill“ ieškinį tenkinti.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti iš UAB „Nill Nill“ atsakovei I. K. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui M. K. – 4 303,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atsakovui UAB „Vilmstata“ – 1 929,95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas į teismą kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 5 d. Ieškinyje ieškovas akcentuoja, kad atsakovo M. K. skola yra 49 879 Eur, nurodo, kad atsakovas vengia grąžinti skolą, perleidžia turtą ir prašo taikyti CK 6.66 straipsnį bei panaikinti atsakovų M. K. ir UAB „Vilmstata“ 2018 m. gruodžio 18 d. sudarytą UAB „Pilaitės investicijos“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei panaikinti atsakovų M. K. ir I. K. 2018 m. gegužės 29 d. sudarytą UAB „Veiksmo poilsinės“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas pagal atsakovo M. K. pateiktus įrodymus nustatė, kad 2019 m. birželio 18 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu ieškovui buvo perduotas nekilnojamasis turtas už 50 755 Eur sumą. Ieškinio padavimo dienai atsakovo M. K. skola ieškovui buvo 2 719,36 Eur, o iš antstolio I. Gaidelio vykdomosios bylos išrašų nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 11 d. atsakovas M. K. buvo skolingas 60,78 Eur vykdymo išlaidų. Atsakovo M. K. pateikti nekilnojamojo turto registro išrašai rodo, kad jis turėjo pakankamai nekilnojamojo turto skolai padengti. Todėl teismo įsitikinimu, tai reiškia kad kreditorius piktnaudžiauja actio Pauliana institutu. Tai patvirtina ir ieškovo veiksmai ieškovui grąžinant skolą – trečiasis asmuo UAB „Venecija“ 2019 m. liepos 3 d. pardavė UAB „Sagatėja“ reikalavimo teisę į 30 162,24 Eur skolą iš skolininko M. K., o 2019 m. rugsėjo 30 d. trečiasis asmuo UAB „Sagatėja“ parduoda ieškovui UAB „Nill Nill“ reikalavimo teisę į 30 162,24 Eur skolą iš skolininko M. K.. Išanalizavus skolos perleidimo sutartis matyti, kad sutartys identiškos, skiriasi tik datos ir parašai, abejose sutartyse nenurodyta teisės į skolą perleidimo kaina. Teismas pažymėjo, jog iš Liteko duomenų matyti, kad atsakovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo ginčija skolos perleidimo sutartis. Teismas pažymėjo kad faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovas M. K. ieškovui UAB „Nill Nill“ teismo priteistą skolą 49 879 Eur yra sumokėjęs. Be to, atsakovas turi pakankamai nekilnojamojo turto ieškovo UAB „Nill Nill“ naujai įgytai ginčijamai 30 162,24 Eur skolai padengti. Todėl teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir panaikinti akcijų pirkimo-pardavimo sutartis bei taikyti restituciją. Teismas atkreipė dėmesį, kad actio Pauliana institutas yra priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Aplinkybė, kad ieškovas UAB „Nill Nill“ superka atsakovo M. K. skolinius įsipareigojimus, rodo, kad ieškovas siekia ne susigrąžinti skolą, o persekioja asmenį, siekia sukelti jam kuo daugiau finansinių suvaržymų. Teismas nurodė, jog ieškinį atmeta, vadovaudamasis CK 1.137 straipsnio 3 dalimi, 6.66 straipsniu. Pažymėjo, jog  nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Neto“ v. S. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2013). Civilinėje teisėje yra įtvirtinta sąžiningumo prezumpcija. Tai reiškia, kad asmuo turi įrodyti asmens, kuriam reiškia reikalavimus, nesąžiningumą. Ieškovas privalo įrodyti, kad atsakovas, sudarydamas ginčijamą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, žinojo arba turėjo žinoti, kad ginčijama sutartis pažeis ieškovo, kaip kreditoriaus, teises į skolos apmokėjimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovų nesąžiningumo. Atsakovas M. K. sandorių sudarymų metu, t.y. 2018 metais turėjo pakankamai nekilnojamojo turto skolai padengti. Sudaryti akcijų perleidimo sandoriai bendrai 5 000 Eur sumai negali būti įvertinami kaip turto slėpimas ir kreditoriaus teises į skolos apmokėjimą pažeidimas. Atsakovų M. K. ir I. K. bendri vaikai taip pat nėra pagrindas konstatuoti atsakovų nesąžiningumą. Atsakovo UAB „Vilmstata“ nesąžiningumo ieškovas neįrodinėjo. Atmetęs ieškinį teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi atmetė atsakovų M. K., UAB ,,Vilmstata“ ir I. K. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir baudos ieškovui UAB ,,Nill Nill“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Ieškovas UAB „Nill Nill“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantas pažymi, kad teismas pasisakė tik dėl skolininko (atsakovo) ir trečiųjų asmenų (UAB „Vilmstata“ ir I. K.) nesąžiningumo, o kitų actio Pauliana sąlygų neanalizavo. Apeliantas paaiškina, kad atsakovas nevykdo ne tik ieškinyje nurodyto Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5136-275/2017, bet nemoka ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-266-560/2019 priteistos 12 100 Eur skolos. Paaiškina, kad tik vykdymo procese ieškovui neatgaunant jam priklausančių lėšų, kilo būtinybė rinkti duomenis apie atsakovo M. K. turtą. Ieškovui 2019 m. susipažinus su juridinių asmenų registre esančiais duomenimis tapo žinoma, jog atsakovas, būdamas ieškovo skolininku, perleido savo turtą, o būtent: perleido UAB „Pilaitės investicijos“ ir UAB „Veiksmo poilsinė“ akcijas UAB „Vilmstata“ bei I. K.. Be to, iš viešų registro duomenų pasimatė, kad M. K. nuosavybes teise priklausantis butas Burbiškių g. 46-9, Vilniuje, ir žemės sklypas Kalvarijų Sodų 8-osios g., Vilniuje, 2019 m. sausio 8 d. buvo suvaržytas – jam buvo pritaikyta hipoteka. Visas kitas atsakovo turtas, išskyrus žemės sklypą, kurio rinkos vertė siekė vos 3 120 Eur, buvo įkeistas. Negana to, kitoje byloje, t. y. civilinėje byloje Nr. e2-15500-819/2019, atsakovas įrodinėjo, jog antstolio areštuota virš 50 000 Eur vertės turtinė teisė buvo perleista A. P., o ne ieškovui vykdymo procese, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimas buvo vykdomas. Ieškovas kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu, kai atsakovas nebuvo įvykdęs Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimo. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, t.y. teigia, kad reikalavimo teisę perleido kitam asmeniui prieš ieškovui ją perimant vykdomojoje byloje, taip pat apsunkina savo turtą hipoteka. Teismas be pagrindo vertino, kad ieškovo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis tarp ieškovo ir UAB „Sagatėja“ rodo piktnaudžiavimą actio Paulana institutu. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad atsakovas turi pakankamai nekilnojamojo turto skolai padengti, akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Apeliantas pažymi, kad skirtingai nei nurodė teismas, tikroji UAB „Pilaitės investicijos“ ir/ar UAB „Veiksmo poilsinė“ akcijų rinkos vertė nėra žinoma. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad UAB „Pilaitės investicijos“ ir UAB „Veiksmo poilsinė“ akcijos vertos tik po 2 500 Eur. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovai nenurodė, kodėl abiejų bendrovių akcijos buvo perleistos vos už 5 000 Eur. Nominalioji vertė skiriasi nuo rinkos kainos. Iš viešųjų registro duomenų matyti, jog UAB „Pilaitės investicijos“ ir UAB „Veiksmo poilsinė“ turi turto, todėl akcijų realios rinkos vertės turėtų būti didesnės, nei tik po 2 500 Eur. Apeliantas pažymi, kad atsakovas M. K. yra iki šiol skolingas ieškovui 30 162,24 Eur sumą, t.y. nėra padengęs skolos, kurią ieškovas įsigijo iš UAB „Sagatėja“. Skolininkas neturi nesuvaržyto turto, iš kurio būtų galima išieškoti šią skolą. Paaiškina, kad 30 162,24 Eur reikalavimą pradinis kreditorius UAB „Venecija LT“ į atsakovą turėjo jau 2015 metais. Taigi, ginčijamus sandorius atsakovas sudarė ženkliai vėliau, nei atsirado atsakovo prievolė pradiniam kreditoriui UAB „Venecija LT“. Teismas spręsdamas, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, turėjo nustatyti, ar dėl sandorių sumažėja reali galimybė (ar jos nelieka) skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Nagrinėjamu atveju dėl ginčijamų sandorių sudarymo sumažėjo reali galimybė atsakovui atsiskaityti su ieškovu ir įvykdyti prievolę. Akivaizdu, jog atsakovas M. K., matydamas, jog pralaimi teisminius ginčus (LITEKO sistemoje galima matyti, jog atsakovui buvo pareikšta didelė apimtis ieškinių), ėmė perleidinėti savo turtą, tokiu būdu siekdamas išvengti prievolių vykdymo. Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių ir juos sudarė turėdamas nesąžiningų ketinimų. Tiek atsakovas, tiek ginčijamus sandorius sudarę asmenys (UAB „Vilmstata“ ir I. K.) nebuvo sąžiningi, nes iš viešų duomenų turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeis M. K. kreditorių teises. Ieškovas pažymi, kad I. K. yra susijusi su M. K., jie eilę metų kartu gyveno ir turi bendrų vaikų. Apeliantas taip pat mano, jog 1 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes tik 2019 m. susipažino su juridinių asmenų registre esančiais duomenimis, iš kurių tapo žinoma, jog atsakovas perleido savo turtą. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, mano, jog iš ieškovo yra priteistos per didelės sumos.

9.       Atsakovas M. K. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad apeliantas privalėjo įrodyti, kad dėl atsakovo veiksmų buvo pažeistos jo teisės bei teisėti interesai. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai dėl šio sandorio nebeturi galimybės atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti įsipareigojimų, arba yra reali grėsmė, kad dėl sandorio sutartiniai įsipareigojimai nebus įvykdyti. Taigi, nors apeliantas savo apeliaciniame skunde ir užsimena apie actio Pauliana sąlygų tariamą egzistavimą, tačiau jų nei nurodo nei įrodinėja. Atsakovas M. K. pažymi, kad jis visus savo kreditorinius įsipareigojimus apeliantui įvykdė jau po ginčijamų akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo, t.y. ginčijamomis sutartimis atsakovo turtas nesumažėjo tiek, kad kreditorinio įsipareigojimo įvykdymas atsakovui taptų neįmanomas – priešingai, kaip ir minėta – savo kreditorinius įsipareigojimus atsakovas yra įvykdęs. Be to, po ginčo sandorių sudarymo atsakovas netapo nemokus, atsakovo turtas nesumažėjo tiek, kad apelianto kreditorinių reikalavimų nebūtų įmanoma patenkinti, dar daugiau – visi apelianto kreditoriniai reikalavimai yra įvykdyti. Apeliantas nevykdo jokių išieškojimų ir neturi galiojančių reikalavimo teisių M. K. atžvilgiu. Be to, nors apeliantas tiesiogiai ir nepasisako, tačiau iš apeliacinio skundo galima matyti, kad jis sutinka, jog praleido Civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) numatytą senaties terminą savo ieškiniui pateikti, o jau vien tai suponuoja išvadą, kad jo apeliacinis skundas negali būti patenkintas. 

10.       Atsakovė I. K. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iš apelianto jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, apeliantas apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, kuriomis nesirėmė pirmosios instancijos teisme. Atkreipia dėmesį, kad apelianto pateikto ieškinio faktinį pagrindą sudaro jo ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, o būtent jis nurodo, kad jo vertinimu atsakovas M. K. ėmėsi veiksmų, kurie padaro negalimą jo skolos išieškojimą vykdymo procese Nr. 0008/19/00133. Taigi, apeliantas šioje byloje iš esmės apsibrėžė ginčo ribas, suformuluodamas ieškinio faktinį pagrindą, dėl kurio atsakovai byloje teikė atsiliepimus. Tuo tarpu analizuojant ieškovo pateiktą apeliacinį skundą, ir jame išdėstytus argumentus, matyti, kad apeliantas šiuo skundu nurodo visiškai kitas apeliacinį skundą sudarančias faktines aplinkybes, t.y. apeliacinio skundo faktinį pagrindą, kuris nesutampa su apelianto pateikto ieškinio faktiniu pagrindu, nes jis apeliaciniame skunde iš esmės remiasi ta aplinkybe, kad pagrindas taikyti actio Pauliana ieškinį yra tai, kad ieškovas 2019 m. rugsėjo 30 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Sagatėja“ sudarė ir pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį. Kaip matyti ši reikalavimo perleidimo sutartis yra sudaryta 2019 m. rugsėjo 30 d.; ieškovas šią sutartį teismui pateikė 2019 m. spalio 2 d.; parengiamasis teismo posėdis šioje byloje buvo paskirtas 2019 m. spalio 9 d. Šio parengiamojo teismo posėdžio metu šalys apsibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, bei ieškovas pareiškė, kad jis nei ieškinio faktinio pagrindo, nei dalyko nebetikslins. Teismas 2019 m. spalio 9 d. iš parengiamojo teismo posėdžio perėjo į teismo posėdį. Atsakovės vertinimu, šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad bylos nagrinėjimo dalyką sudarė tik ieškovo ieškinio faktiniame pagrinde nurodytos aplinkybės, t.y. atsakovo M. K. skolos išieškojimo vykdymo procese Nr. 0008/19/00133 galimumas arba negalimumas. Atsakovė mano, jog teismas teisingai nurodė, kad ieškovas šiame procese yra nesąžiningas. Pažymi, kad šioje byloje dar iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos, t.y. iki teismui išeinant rašyti sprendimą byloje, ieškovas žinojo, o ir pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kad atsakovas M. K. yra įvykdęs visas vykdomąsias bylas. T.y. ieškovas jau bylos nagrinėjimo metu žinojo, kad jis nebeturi neginčijamos reikalavimo teisės į atsakovą M. K., bei suprato, kad jo pateiktas ieškinys yra nepagrįstas. Paaiškina, kad teismui buvo pateikti įrodymai apie atsakovo M. K. prievolių vykdomosiose bylose įvykdymą ir teismas tuo pagrindu panaikino laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ieškovas net ir tuomet pateikė atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties. T.y. pirmiausia ieškovas, būdamas kreditoriumi, aiškiai matė ir suprato, kad visi jo reikalavimai yra padengti, neinformavo apie tai teismo, o kai teismas šiuos įrodymus gavo ir panaikino laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas, siekdamas toliau kenkti atsakovams, apskundė šią teismo nutartį, kad ji neįsigaliotų ir dar nepagrįstai varžytų atsakovų teises. Dar daugiau – ieškovas, jau apelianto procesiniame statuse toliau piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir melagingai teigia, kad atsakovas (nenurodydamas, kuris iš atsakovų) neva ginčija 50 000 Eur vertės turtinę teisę. Šiame kontekste pažymėtina, kad nėra nė vienos bylos teisme, kurioje atsakovas ar koks kitas asmuo ginčytų šios turtinės teisės perleidimą. Priešingai, šioje byloje, t.y. toje pačioje byloje, kurioje nagrinėjamas šis ieškovo apeliacinis skundas yra įrodymai, kad būtent šia reikalavimo teise, pagal to paties ieškovo prašymą vykdomojoje byloje, yra įvykdytas teismo sprendimas, kuris ir sudaro ieškovo ieškinio dalyką. Pasisakydama dėl actio Pauliana taikymo pagrindų, atsakovė pažymi, kad visų pirma, ieškovas nei ieškinio pateikimo metu, nei šio apeliacinio skundo pateikimo metu neturi neginčijamos reikalavimo teisės. Be to nėra jokių duomenų, kad ieškovo ginčijami skolininko sudaryti sandoriai pažeistų ieškovo teises, nes dėl šių sandorių atsakovas netapo nemokus ir dėl to nepablogėjo jo galimybės įvykdyti prievoles. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas taip pat yra praleidęs ieškinio senaties terminą ir neprašė jo atnaujinti. Atsakovas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atkreipia dėmesį, kad ieškovas į bylą įtraukė tris atsakovus, todėl atstovaujamas profesionalaus teisininko, jis turėjo suprasti, kad kiekvienas iš trijų atsakovų gali patirti bylinėjimosi išlaidų, kurios bus priteistos iš ieškovo, jei jo ieškinys bus atmestas. Atsakovas pažymi, kad ieškovas šioje byloje teismo prašė priteisti net 5 671,88 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

11.       Atsakovas UAB „Vilmstata“ atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iš apelianto jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad ieškovas neįrodė savo kaip kreditoriaus teisių pažeidimo ir taip pat neįrodė, kad sandoryje dalyvavusi UAB „Vilmstata“ buvo nesąžininga. Atsakovas pažymi, kad apelianto nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones draudžiančias UAB „Vilmstata“ ir I. K. perleisti jų turimas UAB „Pilaitės investicijos“ ir UAB „Veiksmo poilsinė“ akcijas, priimti sprendimus ir pan., UAB „Vilmstata“ prašė teismo kaip užtikrinimo priemonę leisti įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą visą ieškinio sumą, tačiau apeliantas šiam prašymui kategoriškai prieštaravo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

12.       Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

13.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl teisės normų taikymo, tiek ir dėl byloje surinktų įrodymų pakankamumo ir patikimumo.

14.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pagrįstai nurodė būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu.

15.       Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Nill Nill“ nurodo, kad skolininkas M. K., būdamas skolingas ieškovui, pardavė dviejų įmonių akcijas, t.y. realizavo jam priklausantį turtą ir taip sumažino savo turimo turto masę bei apsunkino galimybę ieškovui priverstinai išieškoti skolą vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00133, kurioje antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5136-275/2017 priteistą skolą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad atsakovas M. K. taip pat nesumoka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-32-863/2018 priteistų 2 526 Eur bylinėjimosi išlaidų, 12 100 Eur skolos ir 1 125,47 Eur palūkanų, išieškomų vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00476.

16.       Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytus faktus. Atsakovo M. K. pateiktas antstolio Irmanto Gaidelio 2019 m. lapkričio 13 d. patvarkymas Nr. S-19-8-32031 (e. bylos t. 4, b.l. 73-75) patvirtina, kad vykdomosiose bylose Nr. 0008/19/00133 ir Nr. 0008/19/00476 išieškojimai, vykdyti ieškovo UAB „Nill Nill“ naudai yra visiškai įvykdyti, o neįvykdyta 60,78 Eur suma yra susijusi su vykdymo išlaidų padengimu antstoliui. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovo teiginiai, jog skolininkas nevykdo prievolės ir sudarydamas ginčijamus sandorius nesąžiningai siekė išvengti skolos grąžinimo, yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Byloje nustatytos aplinkybės rodo priešingai, t.y. kad nepaisant ginčijamų sandorių skolininkas realiai vykdė savo prievoles kreditoriui. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad šioje byloje ieškovas neįrodė savo teisių pažeidimo ir vien ši aplinkybė yra pakankama atmesti ieškovo reškiamą ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindais.

17.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atsakovo M. K. bei atsakovės I. K. argumentais, jog ieškovas ieškinyje apskritai nenurodė, kad jo reikalavimo teisė į atsakovą susideda ir iš dar vieno reikalavimo, įgyto 2019 m. rugsėjo 30 d., t.y. po ieškinio pateikimo, iš UAB „Sagatėja“ (e. bylos t. 2, b.l. 188). Atsakovai pagrįstai teigia, jog ieškovas procesiniuose dokumentuose nenurodė ir bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kokių veiksmų ieškovas ar pirminis kreditorius ėmėsi, siekdamas atgauti skolą ir kokios aplinkybės rodo, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ir vengė šios prievolės įvykdymo. Atsakovas M. K. pagrįstai teigia, kad ieškovo argumentai apie nesąžiningą skolininko elgesį pradinio kreditoriaus atžvilgiu turėtų būti laikomi savarankiško ieškinio pagrindu, ir kad ieškovas tokiomis aplinkybėmis nesirėmė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškinio pagrindo nekeitė.

18.       Atsakovas M. K. taip pat pagrįstai nurodo, kad šios ieškovo iš UAB „Sagatėja“ įgytos reikalavimo teisės atsiradimo aplinkybės nėra aiškios, kad šią skolą jis ginčija ir ši skola nėra priteista teismo sprendimu. Taigi tokia ieškovo reikalavimo teisė, kildinama iš įgyto kreditorinio reikalavimo 2019 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, neatitinka CK 6.66 straipsnyje numatytų „neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės“ kriterijų. Byloje nėra duomenų, kad pradinis kreditorius UAB „Venecija LT“ kreipėsi dėl šios prievolės vykdymo ir kad atsakovo M. K. sudaryti akcijų perleidimo sandoriai turėtų būti vertinami kaip nukreipti į skolininko turto masės sumažinimą turint tikslą išvengti šio kreditoriaus, t.y. UAB „Venecija LT“ reikalavimo vykdymo.

19.       Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Venecija LT“ į skolininką M. K. dėl netinkamo iš pavedimo sutarties kilusios prievolės vykdymo kreipėsi tik 2019 m. gegužės 31 d. (e. bylos t. 2, b.l. 192), tuo tarpu atsakovo M. K. sudaryti sandoriai dėl UAB „Vilmstata“ ir UAB „Pilaitės investicijos“ akcijų pirkimo-pardavimo, kuriuos ieškovas ginčija actio Pauliana pagrindais, buvo sudaryti žymiai anksčiau – 2018 m. gruodžio 18 d. ir 2018 m. gegužės 29 d. Dėl to nėra akivaizdu, kad atsakovas M. K. ginčijamais sandoriais galėjo siekti išvengti prievolės vykdymo pradiniam kreditoriui UAB „Venecija LT“. Nėra pagrindo manyti, kad ieškovo šioje byloje įrodinėti actio Pauliana pagrindai, bei tokio ieškinio pagrindai, įrodinėjant, kad atsakovas buvo nesąžiningas prieš kreditorių UAB „Venecija Lt“, yra tapatūs. Apeliantas suformuluotu ieškinio faktiniu pagrindu apibrėžė ginčo ribas. Tuo tarpu apeliaciniame skunde apeliantas nurodo visiškai kitas faktines aplinkybes, t.y. apeliaciniame skunde iš esmės remiasi ta aplinkybe, kad pagrindas taikyti actio Pauliana yra tai, kad ieškovas 2019 m. rugsėjo 30 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Sagatėja“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį.

20.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog būtina sąlyga actio Pauliana taikymui yra kreditoriaus teisių pažeidimas. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nagrinėjamoje byloje aktualus CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyto atvejo – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – aiškinimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ši formuluotė reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sudaro realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007); šiems atvejams priskirtinas turto pardavimas už aiškiai mažesnę kainą, kai po tokio sandorio sudarymo kreditorius negali išsiieškoti skolos, nes skolininko gautos už parduotą turtą sumos ir likusio skolininko turto gali neužtekti skolai grąžinti.

21.       Paminėtina, kad pats apeliantas šioje byloje teikdamas actio Pauliana nesiremia tuo, jog dėl sudaryto sandorio skolininkas M. K. tapo nemokus ir dėl tokio sandorio nebegali grąžinti skolos. Apeliantas teigia, kad dėl sudarytų sandorių buvo kitaip pažeistos jo kaip kreditoriaus teisės, tačiau tokio savo teisių pažeidimo skolos išieškojimo procese nedetalizuoja.

22.       Kaip minėta, CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, kai skolininko sudarytu sandoriu „kitaip pažeidžiamos kreditorių teisės“, laikomi atvejai, kai skolininkas parduoda turtą už aiškiai per mažą kainą, kai po tokio sandorio sudarymo kreditorius negali išieškoti skolos, nes skolininko gautos už parduotą turtą sumos ir likusio skolininko turto gali neužtekti skolai grąžinti. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad skolininko sudaryti akcijų pardavimo sandoriai buvo sudaryti už aiškiai per mažą kainą. Šią aplinkybę pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Paminėtina, kad nors apeliantas ir nurodo, kad akcijų perleidimo sandorių vertė jam kelia abejonių, tačiau jokių įrodymų apie parduotų akcijų kainą ar didesnę kainą turėjusias lemti aplinkybes nepateikė. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad pareiga įrodyti šią aplinkybę tenka atsakovams.

23.       Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo abejoti atsakovo UAB „Vilmstata“ paaiškinimais, jog atsakovas M. K. įmonę UAB „Pilaitės investicijos“ įsteigė atsakovo UAB „Vilmstata“ užsakymu ir ją perleido už nominalią akcijų vertę, kuri sudarė šios įmonės įstatinį kapitalą. Šiuos teiginius netiesiogiai patvirtina ir paties ieškovo pateikti išrašai iš juridinių asmenų registro, t.y. kad įmonė iki perleidimo neturėjo net paskirtų valdymo organų, ir kad jos įstatinį kapitalą sudarė 2 500 Eur (e. bylos t. 1, b.l. 32). Byloje nėra įrodymų, kad ši įmonė iki akcijų perleidimo vykdė veiklą ar turėjo turto, dėl ko įmonės akcijų vertė sandorio sudarymo momentu turėtų būti daug didesnė. Akcijų vertės įrodymų ieškovas nepateikė ir dėl kitos nurodytos įmonės UAB „Veiksmo poilsinė“. Taigi negalima daryti išvados, jog atsakovas M. K. siekė sumažinti savo turto masę ir tokiu būdu išvengti skolos grąžinimo kreditoriui. Faktas, kad šios įmonės akcijas atsakovas M. K. pardavė susijusiam asmeniui, t.y. I. K., su kuria jis turi bendrų vaikų, taip pat nėra pakankamas konstatuoti ieškovo kaip kreditoriaus teisių pažeidimo.

24.       Atsakovo M. K. kaip skolininko nesąžiningumo neįrodo ir kitos apelianto paminėtos aplinkybės, įskaitant tai, kad atsakovas hipoteka apsunkino savo nekilnojamąjį turtą ar kad civilinėje byloje Nr. e2-15500-819/2019 palaikė suinteresuoto asmens A. P. poziciją dėl antstolio areštuotos 50 000 Eur vertės turtinė teisės perdavimo ieškovui kaip išieškotojui. Kaip jau minėta, byloje įrodyta, kad atsakovo prievolės ieškovui yra įvykdytos, o vykdymo procese kilę ginčai šiuo atveju nėra reikšmingi.

25.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

26.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

27.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius bei įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą pagrįstai nusprendė jo nėra pagrindo ginti ieškovo teises taikant actio Pauliana institutą.

28.       Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Kaip teisingai pažymi atsakovai, jų šiame procese jų patirtos išlaidos nėra didesnės nei paties ieškovo turėtos išlaidos, todėl nėra pagrindo atsakovų išlaidas laikyti neprotingomis ar neproporcingomis ir tuo pagrindu jas mažinti. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovų patirtos išlaidos atsitinka bylos apimtį ir sudėtingumą.

29.       Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas atsakovų naudai, todėl ieškovo  prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 93 straipsnis).

30.       Atsakovas M. K. prašo priteisti iš ieškovo 1 573 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

31.       Atsakovas UAB „Vilmstata“ prašo priteisti iš ieškovo 847 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

32.       Atsakovė I. K. prašo priteisti iš ieškovo 1 000 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

33.       Atsakovų nurodytas bylinėjimosi išlaidas patvirtina pateikti mokėjimo dokumentai. Teismas vertina, kad šios išlaidos yra susijusios su byla ir yra pagrįstos. Todėl atsakovų prašymai tenkinami.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Ieškovo UAB „Nill Nill“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Nill Nill“, juridinio asmens kodas 302581169, 1 573 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui UAB „Vilmstata“, juridinio asmens kodas 300044576, iš ieškovo UAB „Nill Nill“, juridinio asmens kodas 302581169, 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Nill Nill“, juridinio asmens kodas 302581169, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Loreta Braždienė

                                        Visvaldas Kazakiūnas

Andrius Verikas