Civilinė byla Nr. 2A-1003-520/2011

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-03633-2010-5

                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 121.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Romualda Janovičienė, Marijonas Greičius,

sekretoriaujant Renatai Anderson,

dalyvaujant ieškovei A. Č.,

atsakovui V. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui V. V. (byloje dalyvauja institucija, teikianti išvadą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius),

n u s t a t ė:

Ieškovė A. Č. 2010-04-01 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005-10-19 sprendimu iš atsakovo V. V. priteisto išlaikymo dydį B. E. V., padidinant išlaikymo dydį iki 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki jos pilnametystės. Nurodė, jog Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005-10-19 sprendimu buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka, santuokoje 1999-09-23 gimusios dukros B. E. V. gyvenamoji vieta nustatyta su ja, iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukrai po 200 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Išlaikymo dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko amžių bei į tai, kad atsakovas įsipareigojo su dukra bendrauti, kartu atostogauti, praleisti laisvalaikį, padengti dalį mokymosi išlaidų. Po skyrybų atsakovas išsikėlė gyventi į kitą miestą, su dukra matosi retai, nedalyvauja jos ugdyme, nebendrauja su dukra, vengia prašomas padėti, teisinasi, kad neturi pinigų. Pastaruosius keturis mėnesius nebeteikia savo dukrai išlaikymo. Dukra paaugo, padidėjo jos poreikiai, todėl jai išlaikyti šiuo metu jau reikia skirti daugiau lėšų. Šiuo metu dukrai išlaikyti per mėnesį reikia apie 2447 Lt. Jos (ieškovės) pajamos per mėnesį yra 835,90 Lt. Kartu su dukra ir savo draugu gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, dar turi ½ asmeninės nuosavybės teise priklausantį kitą butą. Kito nekilnojamojo turto neturi. Jos gaunamų pajamų išlaikyti dukrai neužtenka ir ją faktiškai išlaiko jos draugas. Jos žiniomis atsakovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo pagerėjo.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės 2005-10-19 teismo sprendimą bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 sąlygą ir nustatė, jog atsakovas V. V. privalo mokėti savo dukrai B. E. V. išlaikyti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 litų, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra nežymiai geresnė – abi šalys turi nekilnojamojo turto, atsakovas turi automobilį, tačiau šiuo metu yra bedarbis, o ieškovė dirba ir gauna nuolatines pajamas, kad išlaidos vaiko kelionėms, laisvalaikiui yra svarbios vaiko ugdymui ir vystymuisi, tačiau tai yra tie vaiko poreikiai, kurių suteikimas ypatingai priklauso nuo tėvų finansinių galimybių - jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktų įrodymų visumą (šalių pajamas, tai, jog atsakovas šiuo metu bedarbis, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovo neįgalumą ar kitas aplinkybes, trukdančias jam dirbti, į mergaitės amžių, jos poreikius), konstatavo, kad ieškovės reikalavimas padidinti vaikui teikiamo išlaikymo dydį tenkintinas iš dalies, nustatant, kad atsakovas dukrai B. E. V. išlaikyti turi mokėti kas mėnesį po 400 Lt nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės.

Atsakovas V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad, teismui patvirtintinus jo ir ieškovės sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, šalys sutartimi susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, kuris negali būti keičiamas, santuokos nutraukimo sutartyje šalys išlaikymo dydį nustatė su sąlyga, kad atsakovas atsisako savo turto ir piniginių lėšų dalies, investuotų į buto kapitalinį remontą. Jeigu didinamas šalių sutartimi sutartas išlaikymo dydis, tuomet atsakovas turi teisę reikalauti ir jam priklausančios turto dalies. Ieškovė vienašališkai pažeidžia patvirtintos santuokos nutraukimo sutarties sąlygas dėl išlaikymo dydžio, kadangi ieškiniu siekia pakeisti nustatytą išlaikymą periodinėmis išmokomis į išlaikymą konkrečia suma iki vaiko pilnametystės, pateikdama apskaičiavimą, jog tai yra 94 133 Lt. Po santuokos nutraukimo jo turtinė padėtis pasunkėjo, jis yra bedarbis, turi kreditą ir šiuo metu sunkiai gali išgyventi. Mokėti didesnį išlaikymo dydį dukrai negali, tačiau ją palaiko morališkai, dukra pas jį praleidžia didžiąją dalį vasaros, žiemos atostogų. Atsakovo nuomone, ieškovė nuslėpė jos tikrąsias pajamas, padidino dukrai išlaikyti reikalingą sumą.

Ieškovė A. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad CK įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Praėjus metams po skyrybų, atsakovas netikėtai išsikėlė gyventi į kitą miestą (Palangą). Iki to laiko gyveno Vilniuje, su dukra matydavosi kiekvieną savaitę. Išsikėlus į kitą miestą, dukrą atsakovas mato itin retai, maždaug kas 4 mėnesius, tik vasarą ji vieši jo namuose 2-3 savaites. Ši aplinkybė lemia tai, kad atsakovas visiškai nedalyvauja dukros ugdyme. 200 Lt dydžio išlaikymo dydis kas mėnesį buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įsipareigojo su dukra bendrauti, kartu atostogauti, praleisti su ja laisvalaikį, padengti dalį mokymosi išlaidų. Dukra paaugo, padidėjo jos poreikiai, pasikeitė ir pati Lietuvos ekonominė situacija. Dukrai išlaikyti šiuo metu reikia skirti daugiau lėšų nei reikėjo sprendimo priėmimo metu prieš penkerius metus, atsakovo teikiamo 200 Lt dydžio išlaikymo per mėnesį neužtenka būtiniausiems dukros poreikiams, pastaruosius vienerius metus atsakovas nebeteikia savo dukrai išlaikymo, neprisideda prie dukters išlaikymo kaip sutarta ir patvirtinta teismo sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šiuo metu jos vidutinės mėnesio pajamos yra 835,90 Lt. V. V. teiginys apie tai, jog ji sutiko sumažinti išlaikymo dydį dėl to, jog atsakovas investavo į ieškovei priklausančio buto remontą, yra neteisingas, tokio susitarimo su atsakovu nebuvo, nes jis to niekada nedarė. Atsakovas yra sveikas, darbingas vyras, todėl kaip tėvas turėtų stengtis, kad pagerintų savo materialinę padėtį ir taip galėtų suteikti tinkamas sąlygas dukrai augti bei vystytis, teikdamas tinkamą išlaikymą.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

  Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendimu padidino teismo sprendimu priteistą 200 Lt išlaikymą iš atsakovo V. V. nepilnamečiam vaikui B. E. V. iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti tuo pagrindu, kad jau teismo  sprendimu ir vaiko tėvų susitarimu yra nustatytas jo teiktinas vaikui išlaikymo dydis, kuris buvo nustatytas, atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su santuokinio turto padalijimu, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti didesnio išlaikymo, o ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė, ieškovė užaukštino išlaikymo išlaidas. Apeliacinio skundo reikalavimai dėl skunde nurodytų aplinkybių netenkintini, nes byloje dalyvaujančių asmenų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, susiję su šalių nepilnamečio vaiko poreikiais ir šalių turtine padėtimi, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai, vadovaudamasis CK 3.201 str., padidino priteistą išlaikymą iš atsakovo jo nepilnamečiam vaikui iki 400 Lt kas mėnesį.

              Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei A. Č. ir atsakovui V. V. gyvenant santuokoje 1999-09-23 gimė dukra B. E. V. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005-10-19 sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šiuo teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvo susitarta, kad nepilnametis vaikas gyvens su motina A. Č., tėvas V. V. vaikui teiks išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, t. y. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b. l. 11-14). Iš šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių matyti, kad šalys pasidalijo kilnojamąjį turtą: baldus, kompiuterius, nurodė, kad santuokoje įgyto nekilnojamojo turto neturi, V. V. įsipareigojo išsikelti iš ieškovei privačios nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Jokių susitarimų dėl kito turto padalijimo nenurodyta, vaikui teiktino išlaikymo dydis nurodytas be jokių sąlygų, ieškovė nėra įsipareigojusi už jai atitekusį turtą teikti vaikui išlaikymą ir už atsakovą. Ieškovė 2010-04-01 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl minėtu sprendimu ir šalių sudaryta sutartimi nustatyto išlaikymo vaikui padidinimo tuo pagrindu, kad pasikeitė vaiko poreikiai, nes dukra paaugo ir jos poreikiai padidėjo, t. y. ji mokosi ketvirtoje klasėje ir nuo 2010-09-01 pradės lankyti VšĮ Šiuolaikinės mokyklos centrą, kuriame mokslo metų mėnuo kainuoja 520 Lt, dukra lanko dailės būrelį, B. Dvariono dešimtmetę muzikos mokyklą, anglų kalbos mokyklą, Vienožinskio meno mokyklą, vasarą vyksta į stovyklas, o atsakovas, kuris buvo įsipareigojęs be teikiamo išlaikymo po 200 Lt kas mėnesį apmokėti dalį mokymosi išlaidų, nuolat su dukra bendrauti, nebevykdo šių įsipareigojimų. Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių padidėjimu, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl priteisto iš atsakovo išlaikymo dydžio padidinimo yra pagrįstas. Tai, kad teismo sprendimu buvo nustatytas teiktino išlaikymo dydis, nebuvo kliūtis ieškovei kreiptis į teismą su ieškiniu dėl šio priteisto išlaikymo padidinimo, nes CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.). Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 str. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt, tačiau įvertinus ieškovės šioje byloje nurodytus vaiko poreikius, aplinkybes apie tai, kad už vaiko mokslą reikia mokėti, kad vaikas papildomai lanko būrelius, darytina išvada, kad šalių vaikui reikia didesnio išlaikymo. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.). Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jo vaiko poreikiams užtikrinti reikia mažesnės nei 800 Lt sumos, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytų vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingas lėšas. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad dukros poreikiams patenkinti reikėtų 1000 Lt.

Pagal bylos duomenis atsakovas nuolat nebendrauja su dukra. Dukros poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrina tik ieškovė. Iš Buities tyrimo akto matyti, kad šalių dukra nurodė, jog tėtis per gimtadienius ir šventes nuperka dovanų, tačiau mokyklines prekes, drabužius, maistą jai perka mama (b. l. 95-96). Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Atsižvelgiant į pasikeitusius dėl amžiaus šalių dukros poreikius, darytina išvada, kad priteista iš atsakovo minimali 200 Lt kas mėnesį išlaikymo suma yra per maža, o atsakovė neturi galimybių teikti žymiai didesnio išlaikymo. Be to, nustačius, kad atsakovas kas mėnesį turi teikti  400 Lt išlaikymą, ieškovė turės teikti didesnę išlaikymo dalį tam, kad būtų užtikrinti visi vaiko poreikiai. Atsakovas pateikė duomenis, kad nedirba (darbo biržoje registruotas 2010-04-01) (b. l. 121), kad iki 2009-08-14 dirbo Palangos miesto Botanikos parke (b. l. 128), tačiau tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas turi teikti tik minimalų išlaikymą, neužtikrinantį vaiko poreikių. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad atsakovas po 2005-10-19 įgijo turto, t. y. atsakovui nuosavybės teise priklauso 2541/28338 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 37-40), ½ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 41-47). Atsakovas yra sveikas, darbingas, byloje neteikė įrodymų, kad dėl svarbių priežasčių negali įsidarbinti ir gauti pajamų, užtikrinančių jo ir nepilnamečio vaiko poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Be to, byloje buvo pateikti duomenys, kad V. V. yra įsidarbinęs V. V. firmoje nuo 2010-07-01, nurodyta, kad yra IĮ savininkas, KŪB tikrasis narys nuo 2010-07-01 (b. l. 178). Taip pat buvo pateikti duomenys apie įsidarbinimus Šventosios kultūros centre ir socialinio draudimo įmokas (b. l. 182).

Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 48-49). Taip pat ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis nebaigto statyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruota hipoteka, yra įsiskolinimas už įsigytą turtą (b. l. 49-50). Šalių vaikas gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, nes atsakovas vaiko nėra aprūpinęs gyvenamuoju būstu. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad ieškovė gavo pajamas iš individualios veiklos, t. y. 2008 m. 16146,37 Lt, iš jų buvo išskaičiuota 2342 Lt (b. l. 66). Ieškovė UAB „Švaros centras“ gavo 167 Lt per mėnesį darbo užmokestį (b. l. 35), UAB „Šviesos lankas“ - 668,60 Lt per mėnesį darbo užmokestį (b. l. 36). Ieškovė nurodė, kad yra  pagimdžiusi dar vieną vaiką, t. y. ji privalo teikti išlaikymą dviems vaikams (išlaikytiniams), o atsakovas turi teikti išlaikymą vienam išlaikytiniui, t. y. dukrai. Dėl to teigti, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė už atsakovo ir tik  ji privalo iš esmės išlaikyti šalių dukra, nėra pagrindo.

 Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo V. V. į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš atsakovo V. V. 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                                   Dalia Višinskienė

         Teisėjai                                                                                          Romualda Janovičienė

                                                                                                                 Marijonas Greičius