LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (posėdžio pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų (apeliantų) uždarosios akcinės bendrovės „INTERVID“, uždarosios akcinės bendrovės „INTERVID PLIUS“ ir J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutarties dalies, kuria buvo nustatytas terminas primokėti žyminį mokestį už atsakovų (apeliantų) priešieškinį dėl laidavimų pripažinimo pasibaigusiais, civilinėje byloje Nr. 2-1525-450/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės PAREX BANKO ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Miesto Koncertams, uždarajai akcinei bendrovei „INTERVID“, uždarajai akcinei bendrovei „INTERVID PLIUS“, S. V. ir Juliui Šarmaičiui dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovas AB PAREX BANKAS kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų VšĮ Miesto Koncertų, UAB „INTERVID“, UAB „INTERVID PLIUS“, S. V. ir J. Š. 111 101,61 Lt dydžio skolą, 7,3 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys atsakovų UAB „INTERVID“, UAB „INTERVID PLIUS“, S. V. ir J. Š. atžvilgiu grindžiamas jų su ieškovu sudarytomis laidavimo sutartimis, kuriomis šie atsakovai laidavo ieškovui už atsakovo VšĮ Miesto Koncertų prievolę gražinti kreditą.

Atsakovai UAB „INTERVID“, UAB „INTERVID PLIUS“ ir J. Š. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė jų su ieškovu sudarytus laidavimus pripažinti pasibaigusiais. Reikalavimai grindžiami tuo, kad ieškovas be pagrindo atsisakė priimti šių atsakovų pasiūlytą tinkamą prievolės įvykdymą.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 28 d. nustatė atsakovams (apeliantams) terminą priešieškinio trūkumui pašalinti – primokėti 1997,63 Lt žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismo nuomone, priešieškinio reikalavimais šie atsakovai siekia išvengti prievolių, prisiimtų laidavimo sutartimis, tinkamai atlygint ieškovui pagal pagrindinio skolininko su banku pasirašytą kreditavimo sutartį. Todėl atsakovų reiškiami reikalavimai, nepriklausomai, kad jie tiesiogiai neformuluojami kaip laidavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis, o prašoma pripažinti laidavimus pasibaigusiais, yra turtinio pobūdžio ir turi būti apmokestinami pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Kadangi šių atsakovų prievolės pagal laidavimo sutartis yra solidarios, o pagrindinis skolininkas ieškovui negrąžino 79 687,99 Lt kredito, atsakovai lygiomis dalimis turi sumokėti 2390,63 Lt dydžio žyminį mokestį. Atsakovams už priešieškinį sumokėjus 393 Lt dydžio žyminį mokestį (kaip už tris neturtinius reikalavimus), jie per teismo nustatytą terminą įpareigoti primokėti 1997,63 Lt žyminio mokesčio.

UAB „INTERVID“, UAB „INTERVID PLIUS“ ir J. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kuria buvo nustatytas terminas primokėti žyminį mokestį už paduotą priešieškinį, ir priešieškinio priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad priešieškinio reikalavimai yra turtinio pobūdžio.

Atsakovų reiškiami reikalavimo dėl laidavimų pripažinimo negaliojančiais yra neturtinio pobūdžio, nes jais neprašoma priteisti pinigų ar kito turto, o tik prašoma nustatyti faktą, kad ieškovo ir atsakovų nesieja laidavimo santykiai, t. y. reiškiamas negatyvus ieškinys dėl pripažinimo (dėl laidavimo santykių nebuvimo fakto pripažinimo). Tokio pobūdžio reikalavimas reiškia neturtinio pobūdžio teisminį ginčą, kadangi siekiamas rezultatas ieškovui tiesiogiai turtinių teisių nesukuria, restitucija atsakovų pareikštų reikalavimų atžvilgiu negalima (nes tiek patenkinus, tiek atmetus priešieškinį, atsakovai nepraturtėtų), atsakovai nereikalauja, kad teismas įpareigotų ieškovą atlikti tam tikrus veiksmus jo atžvilgiu (pavyzdžiui, atlyginti žalą ar perduoti turtą ir pan.). Be to, kitoks esamos situacijos teisinis vertinimas reikštų ir tai, jog ieškinio patenkinimo atveju atsakovai patirtų dvigubus nuostolius: sumokėtų proporcinį žyminį mokestį valstybei bei turėtų grąžinti ieškovui jo sumokėtą žyminį mokestį už ieškinio nagrinėjimą. Tokiu būdu valstybė nepagrįstai praturtėtų pralaimėjusių atsakovų sąskaita.

2. Teismas neteisingai nustatė ieškinio sumą.

Teismas neįvertino laidavimo, kaip šalutinės prievolės, pobūdžio: nuginčijus laidavimą, pagrindinė prievolė neišnyktų. Dėl šios priežasties, įkainuojant reikalavimą pripažinti laidavimą pasibaigusiu, negalima vadovautis pagrindinės prievolės suma. Priešingas aiškinimas reikštų tai, kad atsakovams reikalavimus dėl laidavimo pareiškus atskirai, visi jie turėtų sumokėti po 2390,63 Lt dydžio žyminį mokestį. Tokiu būdu atsakovai sumokėtų daugiau nei sumokėjo ieškovas, o valstybė nepagrįstai praturėtų pralaimėjusios šalies sąskaita. Be to, neaišku, kodėl teismas žyminį mokestį dalina į tris dalis, nors laiduotojų pagal kreditavimo sutartį yra keturi.

Atsakovai taip pat pažymi, kad už laidavimą atlyginimo ar kitokios naudos negavo, todėl būtų neteisinga ir neprotinga jų reikalavimus apmokestinti kaip turtinius.

Ieškovas AB PAREX BANKAS atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik nagrinėjant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Atskirajame skunde iš esmės keliami du klausimai: pirma, ar reikalavimas pripažinti laidavimą pasibaigusiu yra turtinio ar neturtinio pobūdžio, ir, antra, jei toks reikalavimas yra turtinis, kaip jis turi būti įkainotas.

Iš išskirtos pagrindinės bylos medžiagos matyti, kad atsakovai UAB „INTERVID“, UAB „INTERVID PLIUS“, S. V. ir J. Š. , kaip laiduotojai, atskiromis laidavimo sutartimis įsipareigojo atsakyti ieškovui AB PAREX BANKUI, jei atsakovas VšĮ Miesto Koncertai (pagrindinis skolininkas) neįvykdys savo įsipareigojimų ieškovui pagal kreditavimo sutartį. Laiduotojai (atsakovai) įsipareigojo atsakyti tiek už pagrindinės (grąžinti kreditą), tiek už papildomų prievolių (netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą) įvykdymą. Ieškovas iš pagrindinio skolininko VšĮ Miesto Koncertų ir laiduotojų UAB „INTERVID“, UAB „INTERVID PLIUS“, S. V. ir J. Š. prašo solidariai priteisti 111 101,61 Lt sumą. Atsakovai UAB „INTERVID“, UAB „INTERVID PLIUS“ ir J. Š. pateikė bendrą priešieškinį, kuriuo prašo laidavimus, atsiradusius kiekvieno jų su ieškovu sudarytų atskirų laidavimo sutarčių pagrindu, pripažinti pasibaigusiais.

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.76 straipsnis). Taigi iš laidavimo sutarties sampratos akivaizdu, kad laiduotojas prisiima turtinius įsipareigojimus prieš kito asmens kreditorių, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės.  Laidavimui pasibaigus, laiduotojo turtinis įsipareigojimas kreditoriui išnyks. Iš išdėstyto seka, kad šioje byloje tenkinus atsakovų priešieškinį, jie išvengtų turtinės prievolės ieškovo atžvilgiu, t. y. nepatirtų turtinių praradimų. Tad atsakovų reikalavimas pripažinti laidavimus pasibaigusiais akivaizdžiai yra turtinio pobūdžio, kas teisingai konstatuota ir skundžiamoje nutartyje. Analogiško aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ v. UAB „Airana“, G. J. ir A. J., bylos Nr. 3K-3-443/2009).

Minėta, laidavimo sutartimis atsakovai įsipareigojo atsakyti ieškovui tiek už pagrindinės, tiek už šalutinių prievolių, kylančių iš atsakovo (pagrindinio skolininko) VŠĮ Miesto Koncertai su ieškovu sudarytos kreditavimo sutarties, įvykdymą. Laiduotojų ir pagrindinio skolininko atsakomybė ieškovo atžvilgiu yra solidari (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas priešieškinio sumą pagrįstai susiejo su ieškinio suma: pripažinus laidavimus pasibaigusius, priešieškinį pareiškę atsakovai išvengtų ieškovo jų ir kitų atsakovų atžvilgiu pareikšto reikalavimo dydį atitinkančios turtinės prievolės.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai įvertinus tiek procesines, tiek ir materialines teisės normas, todėl negali būti naikinama. Kadangi skundžiama nutartimi atsakovams nustatytas terminas primokėti žyminį mokestį yra pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas šiam priešieškinio trūkumui pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovams UAB „INTERVID“, UAB „INTERVID PLIUS“ ir J. Š. terminą iki 2010 m. balandžio 4 d. priešieškinio trūkumui pašalinti – primokėti 1997,63 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt septynis litus ir 63 ct) žyminio mokesčio bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui.