Civilinė byla Nr. e2A-12-330/2024
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00002-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Silstata“ ieškinį atsakovui A. S. dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Silstata“ (toliau – ir ieškovė, bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atsakovui A. S. taikyti civilinę atsakomybę ir iš jo priteisti 298 080,73 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, jos nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Nemokumo specialistai“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Silstata“ kreditorių sąrašas, jų finansiniai reikalavimai sudaro 138 232,64 Eur.
3. Ieškinyje paaiškinta, kad bendrovės direktoriumi nuo 2018 m. vasario 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas A. S. Remdamasi valstybės įmonei Registrų centrui (toliau – VĮ Registrų centras) pateiktu paskutiniu bendrovės balansu už 2020 m., ieškovės nemokumo administratorė nustatė, kad ieškovei priklausė 439 614 Eur vertės turtas, kurį sudarė 113 430 Eur vertės ilgalaikis turtas ir 326 184 Eur vertės trumpalaikis turtas.
4. Ieškovė nurodė, kad nemokumo administratorei atsakovas perdavė tik dalį bendrovės paskutiniame balanse apskaityto turto, t. y. 29 026,27 Eur vertės ilgalaikį turtą ir 129 406 Eur vertės trumpalaikį turtą. Ieškovės teigimu, atsakovas nėra perdavęs bendrovei priklausančio 281 181,73 Eur vertės turto. Nors atsakovas teigė, kad bendrovei priklausantį ir ieškovės nemokumo administratorei neperduotą turtą valdo bendrovės akcininkas A. B., tačiau tokioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė įrodymų. Be to, Plungės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-355-514/2021 atmetė bendrovės vardu pareikštą ieškinį dėl turto išreikalavimo iš A. B..
5. Ieškovė nustatė, kad bendrovė 2019 m. sausio 9 d. už 23 200 Eur įsigijo traktorių. 2021 m. balandžio 14 d. traktorius buvo parduotas už 3 025 Eur. Nors atsakovas teigė, kad tokią traktoriaus pardavimo kainą lėmė jo defektai, tačiau nemokumo administratorė nustatė, kad traktoriaus defektinis aktas buvo surašytas 2021 m. birželio 4 d., kai traktorius jau buvo parduotas. Be to, nei atsakovas, nei defektinį aktą surašiusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kajovika“ nepateikė duomenų apie defektinio akto sudarymo aplinkybes, defektų įtaką traktoriaus vertei. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad traktorius parduotas MB „S.“, kurios vadovas yra atsakovas. Ieškinio šioje byloje pateikimo metu traktoriaus vidutinė rinkos vertė sudarė 16 899 Eur. Pasak ieškovės, traktorius buvo parduotas už daug mažesnę nei rinkos kainą ir tuo padaryta žala ieškovei.
6. Ieškovės teigimu, dėl neteisėtų ir aplaidžių atsakovo veiksmų ieškovė BUAB „Silstata“ bei jos kreditoriai patyrė nuostolius, kuriuos sudaro 16 899 Eur negautos pajamos už parduotą traktorių bei 2020 m. bendrovės balanse apskaityto 281 181,73 Eur vertės turto praradimas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 298 080,73 Eur nuostolių atlyginimą.
7. Atsakovas A. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė nepagrindė atsakovo civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, todėl ieškinys atmestinas.
8. Atsakovas paaiškino, kad jis su pusbroliu A. B. 2018 m. vasario mėn. įkūrė bendrovę. Atsakovo teigimu, bendrovės turtą – įrankius, automobilius – valdė A. B., kuris vystė bendrovės veiklą Danijoje. Tarp bendrovės akcininkų įvykus konfliktui, atsakovas ėmėsi veiksmų susigrąžinti iš Danijos bendrovei priklausančius automobilius ir įrankius. Automobiliai buvo grąžinti, o įrankiai – ne.
9. A. B. dėl bendrovės veiklos inicijavo ikiteisminį tyrimą atsakovo A. S. atžvilgiu (atsakovas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-97-651/2022 pripažintas kaltu dėl bendrovės lėšų pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo). Atsakovui iškeltoje baudžiamojoje byloje liudytojais apklausti buvę bendrovės darbuotojai nurodė net nežinoję, kad bendrovės vadovas yra atsakovas, nes viskam vadovavo A. B.. Atsakovo teigimu, ieškinys turėtų būti reiškiamas ne jam, o faktiniam bendrovės vadovui A. B..
10. Atsakovas nurodė, kad nemokumo administratorė pagal teismo nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis sudarė bendrovės balansą. Pagal tokį balansą atsakovas turėjo perduoti bendrovės turtą, tą jis ir padarė. Pasak atsakovo, ieškovės paaiškinimas, kad atsakovas turėjo perduoti turtą pagal bendrovės 2020 m. balansą, yra nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto normų.
11. Atsakovas nurodė, kad ginčo traktoriaus vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į rinkos kainas, jo faktinę būklę ir defektinį aktą (UAB „Kajovika“ sudarytas defektinis aktas patvirtina traktoriaus variklio gedimą). Už įsigytą traktorių MB „S.“ su bendrove atsiskaitė pagal 2021 m. balandžio 14 d. kasos pajamų orderį.
12. Atsakovas paaiškino, kad pardavus traktorių gautais pinigais bendrovė mokėjo už advokato teisines paslaugas Plungės apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-355-514/2021 pagal bendrovės ieškinį atsakovui A. B. dėl bendrovės turto išreikalavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas iš atsakovo A. S. priteisė ieškovei BUAB „Silstata“ 199 932,41 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2023 m. sausio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas priteisė atsakovui iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų 796,91 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o iš atsakovo – valstybei 2 474 Eur žyminį mokestį.
14. Teismas nurodė, kad nors atsakovas teigia, jog faktinis bendrovės vadovas buvo A. B., tačiau toks teiginys nėra pagrįstas, todėl atmestinas.
15. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas neparengė bendrovės balanso pagal teismo nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, todėl ieškovė pagrįstai vadovavosi paskutiniu bendrovės balansu, sudarytu už 2020 m. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad jis turėjo perduoti bendrovės turtą pagal balansą, kurį sudarė nemokumo administratorė 2021 m. gruodžio 31 d., nes šiame balanse nurodytas tik tas turtas, kuris buvo perduotas nemokumo administratorei.
16. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, Plungės apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-355-514/2021 nustatytas aplinkybes bei Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-97-651/2022 medžiagą, teismas nurodė, kad atsakovas nepagrindė bendrovės turto perdavimo akcininkui A. B. fakto.
17. Teismas nustatė, kad pagal įsiteisėjusį Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-355-514/2021 į bendrovės 2020 m. balansą įtrauktos iš atskaitingų asmenų A. B. ir L. B. gautinos piniginės sumos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, todėl negali būti vertinamos kaip ieškovei padaryta žala. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neperdavė per vienerius metus gautinų sumų, kurios sudaro 188 611 Eur vertės trumpalaikį turtą (tarp jų L. B. skola pagal avansinę apyskaitą – 17 903,24 Eur, A. B. skola pagal avansinę apyskaitą – 81 640,75 Eur), todėl teismas laikėsi nuostatos, jog yra pagrindas sumažinti per vienerius metus gautiną, tačiau atsakovo neperduotą sumą iki 94 072,68 Eur (188 611 – 17 503,24 – 77 035,08).
Per vienerius metus gautiną sumą (94 072,68 Eur) teismas sumažino dar 3 610 Eur, kurie buvo sumokėti už bendrovei teiktas teisines paslaugas. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja sąlygos atsakovui taikyti civilinę atsakomybę už ieškovei padarytus 183 033,41 Eur (281 181,73 – 17 503,24 – 77 035,08 – 3 610) dydžio nuostolius dėl dalies bendrovės turto neperdavimo nemokumo administratorei.
18. Teismas nusprendė, kad egzistuoja visos sąlygos atsakovui taikyti civilinę atsakomybę už ieškovei padarytus 16 899 Eur nuostolius, pardavus bendrovės traktorių už mažesnę nei rinkos kainą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Prašydama priteisti 281 181,73 Eur nuostolių atlyginimą, nemokumo administratorė ieškovei priklausantį turtą nustatė remdamasi paskutiniu bendrovės balansu už 2020 m., tačiau byloje nebuvo nustatyta, koks faktiškai buvo tame balanse nurodytas turtas iškeliant bendrovei bankroto bylą.
19.2. Teismas du kartus priteisė nuostolių atlyginimą dėl to paties traktoriaus, t. y. ir dėl jo, kaip materialaus turto, neperdavimo nemokumo administratorei, ir dėl jo pardavimo už mažesnę nei rinkos kainą.
19.3. Plungės apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-355-514/2021 A. B. pripažino, kad Danijoje buvo bendrovės įrankiai. Atsakovas negalėjo nemokumo administratorei perduoti įrankių, kurie buvo bendrovės akcininko A. B. žinioje.
19.4. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo bendrovės automobilių navigacinės sistemos, rašomojo stalo ir seifo vertę, nes automobilių navigacinė sistema buvo perduota nemokumo administratorei (ji buvo sumontuota nemokumo administratorei perduotame automobilyje).
19.5. Teismas nepagrįstai tik 94 538,32 Eur sumažino iš atsakovo priteistą nuostolių atlyginimą dėl „per vienerius metus gautinų sumų“ neperdavimo.
20. Ieškovė BUAB „Silstata“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
20.1. Priešingai nei įrodinėja apeliantas, ieškovė ieškinį grindė tinkama įrodinėjimo priemone, t. y. bendrovės pateiktu paskutiniu patvirtintu balansu, kurį pasirašė apeliantas. Apelianto teiginiai, kad balanse nurodyti duomenys apie turtą pasikeitė, yra nepagrįsti, nes neįrodyti.
20.2. Apeliantas laikosi pozicijos, jog dalis bendrovei priklausančio turto (įrankiai) tariamai buvo perduota bendrovės akcininkui, tačiau byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių tokią aplinkybę, jos nepatvirtina ir apelianto skunde nurodytos kitos civilinės bylos medžiaga.
20.3. Apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad nemokumo administratorei perduotose bendrovės transporto priemonėse buvo sumontuota navigacinė įranga.
20.4. Teismas iš priteistinų nuostolių atėmė L. B. skolą (17 503,24 Eur) ir A. B. skolą (70 777,47 Eur) bendrovei, nes dėl šių faktinių duomenų yra priimtas ir įsiteisėjęs Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-355-514/2021. Dėl atskaitingų asmenų avansinėse apyskaitose nurodytų kitų sumų apeliantas nepateikė paaiškinimų ar įrodymų, kuriais remiantis galima būtų teigti, kad avansinėse apyskaitose nurodytos lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo ribas.
Dėl faktinės situacijos ir ginčo ribų, apeliacinės instancijos teisme papildomai atliktų procesinių veiksmų
22. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė MB „Nemokumo specialistai“. Remiantis VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovės direktoriumi nuo 2018 m. vasario 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas A. S.
23. Bendrovės nemokumo administratorė, įvertinusi bendrovės balanso už 2020 m. duomenis apie turtą (bendrovės paskutiniame balanse apskaityto turto vertė nurodyta 439 614 Eur) bei atsižvelgusi į atsakovo perduoto nemokumo administratorei bendrovės turto vertę (atsakovas perdavė turtą, kurio vertė – 158 432,27 Eur), kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 298 080,73 Eur nuostolių, kuriuos sudaro nemokumo administratorei neperduoto bendrovės turto 281 181,73 Eur vertė, atlyginimą. Be to, ieškovė prašė priteisti nuostolius, kuriuos sudaro už mažesnę nei rinkos kainą atsakovo vadovaujamai mažajai bendrijai parduoto bendrovės traktoriaus vidutinė rinkos vertė –16 899 Eur.
24. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 199 932,41 Eur nuostolių atlyginimą. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka tiek su teismo išvada nustatyti žalos faktą remiantis bendrovės balansu už 2020 m., tiek su teismo nustatytu priteistinų atlyginti nuostolių dydžiu.
25. Byloje keliamas atsakovo A. S. – buvusio BUAB „Silstata“ vadovo, civilinės atsakomybės klausimas dėl bendrovei padarytos žalos (nuostolių) neperdavus ieškovės nemokumo administratorei viso turto, nurodyto bendrovės balanse už 2020 m., bei dėl žalos, patirtos nuostolingo sandorio sudarymu.
26. Po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. posėdyje, procesinio sprendimo priėmimo stadijoje teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje esančių įrodymų nepakanka, jog būtų galima visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti kai kurias reikšmės ginčo išsprendimui turinčias ar galinčias turėti faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija, siekdama kiek įmanoma tiksliau nustatyti ieškovės BUAB „Silstata“ valdyto turto masę bankroto bylos jai iškėlimo momentu, 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi atnaujino bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlė BUAB „Silstata“ nemokumo administratorei pateikti teismui duomenis apie tai, ar ieškovė 2020 m. valdė transporto priemones Renault Master ir Renault Trafic; kokiu pagrindu bendrovė įgijo bei valdė šias transporto priemones; kada ir kokiu būdu pasibaigė jų valdymas. Atsakovui A. S. pasiūlyta pateikti įrodymus, kada nurodytos transporto priemonės buvo perduotos (grąžintos) lizingo bendrovei, kokia buvo jų vertė perdavimo (grąžinimo) lizingo bendrovei dieną.
27. Teisėjų kolegijos nustatytu terminu bylos šalys pateikė papildomus įrodymus. Atsakovas A. S. pateikė: 2019 m. kovo 26 d. SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo ir UAB „Silstata“ sudarytą finansinio lizingo sutartį; 2019 m. birželio 25 d. turto perdavimo–priėmimo naudoti ir valdyti aktus; 2020 m. gruodžio 29 d. SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo reikalavimus UAB „Silstata“ dėl nuostolių atlyginimo ir turto grąžinimo; 2021 m. sausio 7 d. SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo restruktūrizavimo ir skolininkų administravimo specialisto elektroninį laišką UAB „Silstata“. Ieškovės nemokumo administratorė pateikė išrašo iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų kopiją bei UAB „Silstata“ lizingo sutarčių, perdavimo aktų ir turto grąžinimo aktų kopijas.
Dėl juridinio asmens valdymo organo (vadovo) civilinės atsakomybės už padarytą žalą taikymo sąlygų
28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo atlyginti šiam asmeniui padarytą žalą. Pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis), todėl būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų sąlygų būtent ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis), o nustačius, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018 41 punktas).
29. Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės atsakovui, kaip buvusiam BUAB „Silstata“ vadovui, taikymo, visų pirma, turi įrodyti jo neteisėtus veiksmus.
30. Pažymėtina, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už specialiuose įstatymuose nustatytų imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Ypač svarbios imperatyvios pareigos, nustatytos vadovui, kai bendrovė tampa nemoki. Viena iš tokių imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui, kuria remiasi ieškovė, reikalaudama žalos atlyginimo – pareiga perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Taigi, nors iškėlus įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems išlieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą.
31. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą, tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje, bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 30 punktas).
32. Pareiga perduoti bendrovės turtą ir dokumentus, sudaryti balansą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, yra nustatyta išimtinai įmonės vadovui, šiuo atveju – apeliantui (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Apeliantas nurodytos pareigos neįvykdė (įvykdė netinkamai), todėl nemokumo administratorė, vykdydama jai nustatytas pareigas ir siekdama apsaugoti bendrovės ir jos kreditorių interesus, pareiškė atsakovui ieškinį dėl žalos, padarytos bendrovės turto neperdavimu, atlyginimo, kuriame remiasi VĮ Registrų centrui pateikto bendrovės balanso už 2020 m. duomenimis. Nors apeliantas nesutinka su sprendimu nustatant priteistinos atlyginti bendrovei žalos dydį remtis paskutiniuoju sudarytu ir Juridinių asmenų registrui pateiktu bendrovės balansu, teigdamas, kad balanse nurodyti duomenys neatitinka realios bendrovės turto sudėties ir vertės, tačiau tokiam teiginiui pagrįsti apeliantas įrodymų nepateikė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismuose.
33. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo, turėjo vadovautis ne 2020 m. balanse nurodyto bendrovės materialiojo turto verte, o atsakovo pateiktame 2021 m. rugsėjo 21 d. BUAB „Silstata“ pagrindinių priemonių sąraše nurodyta ieškovės materialaus turto likutine verte, arba ieškovės 2023 m. birželio 12 d. sudarytoje lentelėje nurodyta atsakovo neperduoto materialaus turto likutine verte. Teisėjų kolegija su šia apelianto nuomone nesutinka. Ieškovės 2023 m. birželio 12 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (dokumento registracijos Nr. DOK-8083) nurodyta bendrovės materialaus turto likutinės vertės lentelė buvo sudaryta remiantis 2020 m. balanso duomenimis bei atsižvelgiant į nemokumo administratorei atsakovo faktiškai perduoto turto vertę. Ieškovės paaiškinimuose pažymėta, kad nemokumo administratorei pavyko nustatyti tik dalį bendrovės balanse apskaityto materialaus turto, kurio vertė 41 558,10 Eur, jog duomenų apie kito bendrovės balanse apskaityto turto sudėtį, kurio vertė sudaro 42 845,63 Eur, nėra, nes atsakovas neįvykdė pareigos sudaryti bendrovės balansą nemokumo bylos ieškovei iškėlimo dienai. Apelianto sudarytame bendrovės pagrindinių priemonių sąraše (ieškinio priedas Nr. 5) nurodyta materialaus turto sudėtis ir vertė neparemti įrodymais, jame išreikšta subjektyvi atsakovo pozicija dėl bendrovės turto sudėties ir vertės.
34. Atsižvelgdama į tai, kad objektyvių duomenų apie bendrovei priklausiusio turto sudėtį bei vertę bankroto bylos iškėlimo ieškovei metu apeliantas nepateikė, į kasacinio teismo išaiškinimą, jog įmonės paskutiniame patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui bei faktui įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013), teisėjų kolegija daro išvadą, kad, spręsdamas ginčą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tinkama įrodinėjimo priemone – patvirtintu bendrovės balansu už 2020 m.
35. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismo išvados laikytinos klaidingomis dėl to, jog jos padarytos remiantis bendrovės finansinės ataskaitos (balanso) už 2020 m. duomenimis.
36. Kaip nurodyta pirmiau, pagal JANĮ nuostatas nemokumo administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Tai reiškia, kad jei nemokumo administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, jog įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma, ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims ar sunaudojimą įmonės gamybinėje ūkinėje komercinėje veikloje, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdymo organas. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo) bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, juridinio asmens valdymo organas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose.
37. Analizuojamu atveju nustatyta, kad bendrovės 2020 m. balanse buvo apskaitytas 439 614 Eur vertės turtas, iš kurio 113 430 Eur sudarė ilgalaikis materialusis turtas ir 326 184 Eur trumpalaikis turtas (atsargos 7 864 Eur; gautinos sumos 318 017 Eur ir pinigai 303 Eur) (ieškinio priedas Nr. 4). Nėra ginčo dėl to, kad, bendrovei iškėlus bankroto bylą, atsakovas perdavė nemokumo administratorei dalį bendrovės turto, įskaitant 29 026,27 Eur vertės ilgalaikį materialųjį turtą. Ginčas kilo dėl atsakovo pareigos perduoti bendrovės balanse už 2020 m. apskaitytą 281 181,73 Eur vertės turtą, iš to skaičiaus – 84 403,73 Eur vertės ilgalaikį materialųjį turtą ir 188 611 Eur vertės trumpalaikį turtą.
38. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad į 2020 m. balansą įtrauktos iš atskaitingų asmenų A. B. ir L. B. gautinos sumos (atitinkamai 70 777,47 Eur ir 17 503,24 Eur) buvo panaudotos įmonės reikmėms, todėl šiomis sumomis sumažino iš atsakovo priteistą nuostolių atlyginimą bei nustatė, jog atsakovas neperdavė ieškovei turto, kurio vertė yra 183 033,41 Eur (90 462,68 Eur gautinos sumos, 7 864 Eur vertės atsargos, 303 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai, 84 403,73 Eur ilgalaikis materialusis turtas), padarydamas žalą, lygią neperduoto turto vertei Be to, teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 16 899 Eur nuostolių, kuriuos sudaro bendrovės negautos pajamos pernelyg maža kaina pardavus bendrovės traktorių.
39. Nesutikdamas su priteistu atlygintinos žalos dydžiu apeliantas, be kita ko, akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas: nepagrįstai du kartus priteisė iš atsakovo nuostolių atlyginimą dėl to paties traktoriaus (dėl neperduoto traktoriaus vertės bei dėl jo pardavimo už nuostolingą kainą); neteisėtai priteisė bendrovės gautinas sumas; iš žalos atlyginimo neatėmė išperkamosios nuomos pagrindu bendrovės valdytų ir lizingo įmonei grąžintų automobilių Renault Master ir Renault Trafic vertės.
40. Susipažinusi su apelianto argumentais ir ištyrusi bylos medžiagą (įskaitant apeliacinės instancijos teisme gautus papildomus įrodymus), teisėjų kolegija toliau atskirai pasisako dėl kiekvienos apelianto pateiktų argumentų grupės.
41. Kaip jau nurodyta, bylos nagrinėjimo metu ieškovės nemokumo administratorė teigė, kad apeliantas neperdavė 281 181,73 Eur vertės turto, iš kurio 84 403,73 Eur sudarė bendrovės 2020 m. balanse apskaityto ilgalaikio materialaus turto vertė ir 196 778 Eur trumpalaikio turto (gautinos sumos, atsargos ir pinigai) vertė.
42. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo neperduotų atsargų vertės (7 864 Eur), apskaitytų pinigų ir pinigų ekvivalentų vertės (303 Eur) bei gautinų sumų vertės (90 462,68 Eur) žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria, kaip žalos atlyginimas, priteistos bendrovės balanse apskaitytos gautinos sumos (vertė – 90 462,68 Eur).
43. Byloje tiriamų aplinkybių kontekste akcentuotina, kad atsakovo pareigos perduoti turtą nemokumo administratorei nevykdymo neteisėtumas gali būti siejamas tik su bendrovės materialaus, turinčio konkrečią materialią fizinę išraišką, turto neperdavimu, kadangi turto, kuris nėra materialus (neturi materialios išraiškos), nors kaip turtas apskaitomas juridinio asmens buhalterinėje apskaitoje, fizinis perdavimas objektyviai negalimas. Bendrovės gautinos sumos yra jos turtinės teisės, kurios apskaitomis kaip bendrovės trumpalaikio turto sudėtinė dalis, tačiau jos neturi materialios išraiškos ir negali būti perduodamos ar neperduodamos kaip materialus turtas. Bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, turtinių teisių (gautinų sumų) buvimą patvirtina jų apskaitos finansiniuose dokumentuose faktas, ir tai gali būti siejama su pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės dokumentus vykdymu, bet ne su turto perdavimu.
44. Analizuojamu atveju ieškovė neaiškino ir neįrodinėjo, kad atsakovas neperdavė nemokumo administratorei bendrovės dokumentų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti 188 611 Eur vertės bendrovės gautinų sumų sudėtį, struktūrą, gavimo šaltinius. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas perdavė nemokumo administratorei informaciją apie bendrovės debitorius, paaiškino, kad bendrovės dokumentus reikėjo perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (ieškinio priedas Nr. 5). Darytina išvada, kad ieškovės nemokumo administratorė turėjo ir (ar) gali turėti galimybę nustatyti, kas sudaro ieškovės balanse apskaityto trumpalaikio turto dalies – gautinų sumų sudėtį ir imtis priemonių įgyvendinti turimas turtines teises (pareikalauti sumokėti ir prisiteisti skolas, išieškoti atsiskaitymui išmokėtas sumas iš atskaitingų asmenų ir pan.).
45. Kadangi bendrovės turtinės teisės buhalteriniuose dokumentuose yra apskaitytos kaip trumpalaikio turto sudėtyje esančios gautinos sumos, o byloje nekilo ginčas dėl to, kad atsakovas neperdavė bendrovės nemokumo administratorei dokumentų, patvirtinančių tų teisių turėjimą, pripažintina, kad atsakovo civilinės atsakomybės už apskaitomo šios rūšies trumpalaikio turto (gautinų sumų) neišsaugojimą ir (ar) neperdavimą nemokumo administratoriui negali būti keliamas.
46. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada bendrovės gautinų sumų vertę (90 462,68 Eur) priteisti iš atsakovo kaip žalos atlyginimą, yra nepagrįsta, nes padaryta neįvertinus turto, dėl kurio (ne)perdavimo kilo ginčas byloje, specifikos.
47. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas atsakingas už kito trumpalaikio turto: atsargų (vertė – 7 864 Eur) ir pinigų (vertė – 303 Eur) neperdavimą nemokumo administratorei. Atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė šio 2020 m. balanse apskaityto turto panaudojimo bendrovės tikslais ir interesais.
48. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas turi atsakyti už bendrovės 2020 m. balanse apskaityto ilgalaikio materialaus turto, kurio vertė 84 403,73 Eur (balanso duomenimis bendrovės ilgalaikio turto vertė sudarė 113 430 Eur, o ieškovė nurodė, jog atsakovas perdavė nemokumo administratorei ilgalaikio turto už 29 026,27 Eur), neperdavimą. Vertinant šią teismo sprendimo dalį, pirmiausia pasisakytina apie tai, kad nors apeliantas teigia, jog didžiąją dalį bendrovės ilgalaikio turto sudarė įranga ir įrankiai, kuriuos pasisavino bendrovės akcininkas A. B., bet šiai aplinkybei pagrįsti apeliantas nepateikė įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Priešingai, Plungės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-355-514/2021 atmetė ieškinį atsakovui A. B. dėl bendrovės turto (įrankių ir įrangos) išreikalavimo, o turto nesant, žalos atlyginimo pagal perduoto ir negrąžinto turto vertę. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu priimtomis išvadomis, nesant šių išvadų pagrįstumą paneigiančių įrodymų, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl atsakovo atsakomybės už bendrovės ilgalaikio materialaus turto (įskaitant įrangą ir įrankius) neperdavimo.
49. Apeliantas iškėlė abejones, ar teismas pagrįstai priteisė iš jo žalos atlyginimą pagal bendrovės 2020 m. balanse nurodyto ilgalaikio turto vertę, esant duomenų apie tai, kad bendrovė lizingo (išperkamosios nuomos) būdu buvo įsigijusi transporto priemones, kurios vėliau buvo grąžintos lizingo įmonei. Siekiant pašalinti apelianto keliamas abejones dėl bendrovės ilgalaikio turto, nurodyto 2020 m. balanse, vertės pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pasiūlė bylos šalims pateikti duomenis apie bendrovės lizingo būdu įgytas transporto priemones. Pagal šalių pateiktus papildomus įrodymus (šios nutarties 27 punktas) nustatyta, kad UAB „Silstata“ lizingo sutarčių pagrindu valdė transporto priemones Renault Trafic ir Renault Master, tačiau bendrovei nevykdant lizingo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų ir nemokant lizingo įmokų, nurodytos transporto priemonės 2020 m. gruodžio 29 d. buvo grąžintos lizingo bendrovei.
50. Nurodytų duomenų pagrindu bei atsižvelgiant į tai, kad bendrovės balansas už 2020 m. buvo parengtas 2021 m. gegužės 30 d. (ieškinio priedas Nr. 4), teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto teiginius dėl tame balanse nurodyto bendrovės ilgalaikio turto vertės galimo neatitikimo tikrovei. Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, kad iš bendrovės 2000 m. balanso, kuriame fiksuoti einamųjų metų duomenys 2020 m. gruodžio 31 d. momentui, apskaityto turto vertės reikėtų atimti lizingo bendrovei grąžintų transporto priemonių vertę. Iš pirmiau aptartų duomenų yra aišku, kad, sudarant 2020 m. balansą, į jį nebuvo įtraukta pirmiau nurodytų transporto priemonių vertė, kadangi transporto priemonės buvo grąžintos lizingo bendrovei dar iki bendrovės 2020 m. finansinės ataskaitos dokumentų (balanso) sudarymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovo parengtame pagrindinių priemonių sąraše (ieškinio priedas Nr. 5) tos transporto priemonės taip pat nebuvo nurodytos.
51. Sprendžiant dėl atsakovo pareigos atlyginti žalą dėl neperduoto ilgalaikio materialaus turto, atkreiptinas dėmesys, kad į neperduoto ilgalaikio turto sudėtį buvo įtrauktas ir bendrovei priklausęs traktorius, kuris buvo parduotas 2021 m. balandžio 14 d. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovas yra atsakingas už bendrovės turto neperdavimą ieškovės nemokumo administratorei, iš atsakovo priteista atlyginti žala pagal 2020 m. balanse apskaityto ilgalaikio turto vertę (84 403,73 Eur). Tačiau ieškovės ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo grindžiamas ne tik bendrovės turto neišsaugojimu ir (ar) neperdavimu nemokumo administratorei, tačiau ir bendrovei nuostolingo sandorio (kuriuo buvo perleistas būtent pirmiau nurodytas traktorius) sudarymu.
52. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie traktoriaus įsigijimo vertę, jo pardavimo aplinkybes (traktorius perleistas atsakovo valdomai mažajai bendrijai) ir pardavimo kainą, pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovės negautas pajamas už šio daikto pardavimą –16 899 Eur. Reikia sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovo du kartus priteisė nuostolių atlyginimą, kiek tai susiję su tuo pačiu traktoriumi (dėl jo, kaip materialaus ilgalaikio turto, neperdavimo ir dėl jo pardavimo per maža kaina).
53. Įvertinus tai, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog bendrovei priklausantis traktorius buvo parduotas iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, akivaizdu, kad jis fiziškai negalėjo būti perduotas jos nemokumo administratorei. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija nurodo, kad iš priteistos žalos pagal neperduoto materialaus turto vertę atlyginimo turi būti atimta traktoriaus įsigijimo kaina – 23 200 Eur.
54. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė įrodė aplinkybes dėl bendrovės valdyto turto vertės, jog atsakovas neperdavė ieškovės nemokumo administratorei viso 2020 m. balanse apskaityto materialaus turto, kad atsakovui neįrodžius to turto perleidimo ar panaudojimo bendrovės veiklos tikslais ir interesais aplinkybių, jam taikytina civilinė atsakomybė ir iš jo ieškovės naudai priteistinas bendrovės valdyto ir nemokumo administratorei neperduoto 69 370,73 Eur turto vertės atlyginimas. Atlyginimo dydis apskaičiuojamas taip: iš neperduoto ilgalaikio materialaus turto vertės atimama traktoriaus įsigijimo kaina ir pridedama neperduotų atsargų bei pinigų vertė (84 403,73 – 23 200 + 7 864 + 303 = 69 370,73).
55. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei bendrovės turėtų daiktų – automobilių navigacinės sistemos, rašomojo stalo ir seifo vertę. Jis nurodo, kad navigacinė sistema buvo perduota ieškovės nemokumo administratorei (buvo sumontuota nemokumo administratorei perduotame automobilyje). Pasisakydama dėl šių apelianto teiginių pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas yra patvirtinęs, jog rašomasis stalas ir seifas yra pas jį (ieškinio priedas Nr. 5, atsakovo atsakymas į 8 klausimą). Duomenų, kurie patvirtintų apelianto paaiškinimus, kad automobilių navigacinė sistema buvo nemokumo administratorei perduotose transporto priemonėse, nėra pateikta (apeliantas nenurodė, kurioje konkrečiai transporto priemonėje buvo (jei buvo) sumontuota navigacinė įranga, nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų šių teiginių pagrįstumą). Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovė, būtent atsakovui, kaip likviduojamos dėl bankroto bendrovės vadovui, įstatymas nustato pareigą perduoti bendrovės turtą nemokumo administratorei, todėl atsakovas, suinteresuotas tinkamai įvykdyti šią pareigą, turėjo imtis priemonių užfiksuoti (aprašyti, fotografuoti ir pan.) turto perdavimo aplinkybes. Teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl pirmiau nurodyto turto vertės atėmimo iš priteistino žalos atlyginimo pripažįsta neįrodytais, neparemtais bylos medžiaga, todėl atmeta.
56. Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą kildino ir iš 2021 m. balandžio mėn. įvykusio sandorio, pagal kurį pirkėjai MB „S.“ už 3 025 Eur kainą buvo parduotas ieškovei priklausęs traktorius (ieškinio priedas Nr. 11). Ieškovė traktorių įsigijo 2019 m. sausio mėn. už 23 200 Eur (ieškinio priedas Nr. 10).
57. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nurodytas traktorius buvo parduotas atsakovo valdomai mažajai bendrijai (atsakovas A. S. yra MB „S.“ direktorius) (ieškinio priedas Nr. 12) už daug mažesnę nei rinkos kainą (ieškinio priedas Nr. 18), konstatavo, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovui taikyti civilinę atsakomybę už nuostolius, ieškovei padarytus žalingo sandorio sudarymu, todėl iš atsakovo priteisė ieškovės naudai žalos atlyginimą, kurį sudaro traktoriaus vidutinė rinkos vertė jo pardavimo metu – 16 899 Eur.
58. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad sandoris, kuriuo bendrovės turtas buvo perleistas ne rinkos kaina, su apeliantu susijusiam asmeniui, įvykdytas prieš pat bankroto bylos ieškovei inicijavimą (pagal Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-112-613/2023 duomenis pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktas 2021 m. rugsėjo 22 d.), patvirtina atsakovo veiksmų, sukėlusių žalą ieškovei, neteisėtumą. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo priteistas traktoriaus vidutinės rinkos vertės dydžio – 16 899 Eur žalos atlyginimas.
59. Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad traktorius buvo parduotas MB „S.“ už 3 025 Eur. Apeliantas nurodė, kad pardavus traktorių gautais pinigais bendrovė mokėjo už advokato padėjėjos teisines paslaugas Plungės apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-355-514/2021.
60. Plungės apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-355-514/2021 medžiaga patvirtina, kad bendrovė už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 2 467,80 Eur, už ieškinio pateikimą bendrovės vardu buvo sumokėtas 525 Eur žyminis mokestis. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta, kad apelianto argumentai, jog lėšos, gautos už parduotą traktorių, buvo panaudotos bendrovės interesais, laikytini pagrįstais. Darytina išvada, kad iš atsakovo priteistinas ne didesnis kaip 13 874 Eur dydžio žalos atlyginimas, kuris apskaičiuojamas iš traktoriaus vidutinės rinkos vertės atėmus lėšas, kurios buvo gautos už traktoriaus pardavimą (16 899 – 3 025).
61. Nors apeliantas nesutinka su ieškovės nurodyta ginčo traktoriaus verte, teigdamas, kad ji nurodyta neįvertinus faktinės traktoriaus būklės, lėmusios pardavimo kainą, tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo pateiktas traktoriaus defektinis aktas buvo sudarytas jau po traktoriaus pardavimo, o kitų traktoriaus techninę būklę patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė.
62. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodomųjų faktų vertinimu, apeliantas nenurodė teismo išvadas pagrindžiančių teisinių argumentų bei nepateikė jas paneigiančių įrodymų. Skunde apeliantas dar kartą pareiškė subjektyvią nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė ginčą išsprendęs teismas. Vien tik tai, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, neteikia pagrindo tvirtinti, jog buvo padaryti CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimai, ir neleidžia abejoti skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018 55, 56 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
Dėl procesinės bylos baigties
63. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog yra įrodytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, tačiau nustatydamas priteistinos žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas gali būti siejamas tik su materialaus turto neperdavimu bei bendrovei nuostolingo sandorio (traktoriaus pardavimo už mažesnę nei rinkos kainą) sudarymu.
64. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovo A. S. neteisėti veiksmai pasireiškė bendrovės ilgalaikio materialaus turto, kurio vertė 61 203,73 Eur, bei trumpalaikio materialaus turto – atsargų už 7 864 Eur ir 303 Eur pinigų neperdavimu (praradimu), taip pat bendrovei nuostolingo sandorio, sukėlusio 13 874 Eur žalą, sudarymu. Atsakovas privalo atlyginti šiais veiksmais padarytą žalą, kurios dydis yra 83 244,73 Eur (neperduoto materialaus turto vertė – 69 370,73 Eur + 13 874 Eur žala dėl nuostolingo sandorio sudarymo).
65. Remiantis tuo, kad išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, sumažinant iš atsakovo priteistą žalos (nuostolių) atlyginimą iki 83 244,73 Eur, taip pat sumažinant Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. sausio 5 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 83 244,73 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
66. Apeliacinės instancijos teismui pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą (dalį dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio), atitinkamai pakeičiamas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
67. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme, ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
68. Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 2 420 Eur teisinio atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad atsakovo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija užmokesčio už civilinėse bylose teikiamą teisinę pagalbą dydžių, nustatytų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Šios teismo nuostatos šalys neginčija, todėl, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija remiasi įvertintu atsakovo išlaidų pirmosios instancijos teisme dydžiu.
69. Pagal procesinį ginčo išsprendimo rezultatą laikytina, kad patenkinta 28 proc. ieškinio reikalavimų, todėl atsakovui iš ieškovės priteistinas 1 742,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimas (72 proc. patirtų išlaidų).
70. Už teisinės pagalbos išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsakovas prašė iš ieškovės priteisti 6 308 Eur. Su atsakovo apeliaciniu skundu pateikti įrodymai, kad išlaidas sudarė apeliacinio skundo parengimas, teisinės konsultacijos, susipažinimas su ieškovės bankroto byla, susipažinimas su byla dėl žalos atlyginimo. Spręsdama dėl prašymo atlyginti nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidas pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog susipažinimas su bylos medžiaga, susitikimai su klientu dėl strategijos aptarimo, pozicijos suderinimo vertintini kaip procesinio dokumento, kuriuo išreiškiama nuomonė dėl byloje sprendžiamo klausimo, sudėtiniai elementai, nes tokio procesinio dokumento neįmanoma parengti nesusipažinus su bylos medžiaga, neaptarus su klientu pozicijos ir veikimo strategijos, todėl visi šie veiksmai ir darbai Rekomendacijų kontekste vertinti kaip procesinio dokumento rengimo procesas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1101-943/2019 19 punktas), kuriam taikomas vienas įkainis. Atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.9 punkte nustatytą maksimalų užmokesčio dydį už apeliacinio skundo parengimą, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą viršyti rekomenduojamą užmokesčio dydį už apeliacinio skundo parengimą, todėl prieina prie išvados, kad atsakovui galėtų būti priteistas 4 898,75 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas patenkina 42 proc. apeliacinio skundo, todėl apeliantui iš ieškovės priteisiamos 2 057,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (42 proc. nuo 4 898,75 Eur).
71. Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ieškinio patenkinimo dalies, žyminis mokestis už ieškinį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, priteisiamas iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio daliai ir sudaro 1 474 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Silstata“, juridinio asmens kodas 304772881, iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 83 244,73 Eur (aštuoniasdešimt trijų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir 73 centų) nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 83 244,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2003 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1 474 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) žyminį mokestį.
Priteisti atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Silstata“, juridinio asmens kodas 304772881, bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų 1 742,40 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 40 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimui įsiteisėjus, sumažinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 83 244,73 Eur, tai yra atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto, neviršijant patenkintos ieškinio sumos (83 244,73 Eur), uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti bei mažinti turto vertę, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštą palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.
Priteisti atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Silstata“, juridinio asmens kodas 304772881, bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų 2 057,90 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt septynis eurus ir 90 centų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.
Teisėjai Gintaras Pečiulis
Asta Radzevičienė
Neringa Švedienė