Civilinė byla Nr
Civilinė byla Nr. 2KT-116/2010
Procesinio
sprendimo kategorija: 94.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
2010 m. gruodžio 29
d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su pareiškėjo S.
J. 2010 m. lapkričio 16 d. prašymu dėl Joniškio rajono apylinkės teismo
teisėjų nušalinimo,
n u s t a t ė:
Lietuvos
apeliaciniame teisme 2010 m. lapkričio 18 d. buvo gautas pareiškėjo S. J. prašymas dėl Joniškio rajono apylinkės teismo pirmininko
Vidmanto Gestauto ir teisėjų Violetos Kurtkienės bei Sauliaus Remeikos
nušalinimo. Prašyme nurodyta, jog pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos
teismą su 2010 m. lapkričio 3 d. prašymu dėl Joniškio rajono apylinkės teismo
teisėjų nušalinimo ir bylų, kuriose jis yra proceso šalimi, perdavimo nagrinėti
Akmenės rajono apylinkės teismui. Šiaulių apygardos teismo pirmininkas 2010 m.
lapkričio 8 d. nutartimi atmetė šį jo prašymą, nutartyje nepasisakydamas dėl nušalinimo
pareiškime išdėstytų argumentų, Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjų šališkumą
patvirtinančių įrodymų ir išspręsdamas ne visus nušalinimo pareiškime
pareikštus reikalavimus. Tokia Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2010 m.
lapkričio 8 d. nutartis yra negaliojanti dėl CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių
sprendimo negaliojimo pagrindų buvimo, o jo 2010 m. lapkričio 3 d. prašymas dėl
teisėjų nušalinimo liko neišnagrinėtas. Pareiškėjas Lietuvos apeliacinio teismo
pirmininko prašo: perduoti jo 2010 m. lapkričio 3 d. prašymą dėl teisėjų nušalinimo
nagrinėti Kauno apygardos teismo pirmininkui arba Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui;
išreikalauti iš Šiaulių apygardos teismo visą medžiagą, kuri buvo pateikta šiam
teismui laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d., ir ją
prijungti prie šio prašymo; atsakyti į pareiškėjo prašyme nurodytus klausimus.
Prašymą
atsisakytina priimti.
Vadovaujantis
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio
1 dalimi, kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo
byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir
viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto
nepriklausomo ir nešališko teismo. Ši nuostata įtvirtina asmens
teisės į tinkamą teismo procesą principą, kuris apima ir teismo nešališkumą. Lietuvos
Respublikoje galiojantis Civilinio proceso kodeksas (toliau - CPK),
įtvirtindamas, jog teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi
ir nešališki (CPK 21 str.), numato galimybę šio civilinio proceso principo
įgyvendinimą užtikrinti įvairiomis procesinėmis priemonėmis, tame tarpe
ir nusišalinimu arba nušalinimu. Vadovaujantis CPK 64 straipsniu, teisėjas
negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalintas, jeigu jis pats
tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių
aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Teisėjo (teisėjų)
nušalinimo teisės įgyvendinimas civilinio proceso įstatymo yra siejamas su absoliučių nušalinimo pagrindų, įtvirtintų
CPK 65 straipsnyje, bei CPK 66 straipsnyje nurodytų kitų teisėjo
nušalinimo pagrindų egzistavimu.
Lietuvos
apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui,
vadovaujantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, yra suteikti įgaliojimai spręsti
nušalinimo klausimą, kai jis yra pareiškiamas visam bylą ar atskirą byloje
iškilusį proceso klausimą nagrinėjančiam apygardos teismui. Apylinkės teismo
teisėjams pareikšto nušalinimo klausimo išsprendimas nėra priskirtinas šių
subjektų kompetencijai. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas
ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas neatlieka apygardos teismo nutarčių,
kuriomis išsprendžiamas (netenkinamas) apylinkės teismo teisėjų nušalinimo
klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės funkcijos. Nušalinimo klausimu
priimta teismo nutartis yra neskundžiama atskiruoju skundu ir įsiteisėja nuo jos
priėmimo dienos (CPK 334 str. 1 d.). Atitinkami argumentai, susiję su abejone
dėl bylą išnagrinėjusio teisėjo ar teisėjų nešališkumo, gali būti nurodomi
apeliaciniame ir kasaciniame skunduose dėl byloje priimto teismo sprendimo (CPK
334 str. 3 d.). Be to, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ar šio teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininko kompetencijai nepriskirtini klausimai,
susiję su nušalinimo pareiškimo perdavimu nagrinėti kitam apygardos teismui.
Iš pareiškėjo
nušalinimo pareiškime nurodytų duomenų ir pateiktų įrodymų matyti, kad Šiaulių
apygardos teismo pirmininkas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi išsprendė S. J. 2010 m. lapkričio 3 d. prašymą dėl Joniškio rajono
apylinkės teismo teisėjų nušalinimo ir bylų, kuriose jis yra proceso šalimi,
perdavimo nagrinėti Akmenės rajono apylinkės teismui. Todėl pakartotinis pareiškėjo
S. J. 2010 m. lapkričio 3 d. prašymo išsprendimas nėra
galimas. Pareiškėjas galėtų pakartotinai reikšti nušalinimą konkrečią civilinę bylą
nagrinėjančiam Joniškio rajono apylinkės teisėjui arba teismui, jeigu paaiškėtų
naujas nušalinimo pagrindas ar aplinkybės, keliančios abejonių teisėjų
nešališkumu.
Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2
punktais, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
n u t a r i a:
Atsisakyti
priimti pareiškėjo S. J. 2010 m. lapkričio 16 d. prašymą
dėl Joniškio rajono apylinkės teismo pirmininko Vidmanto Gestauto ir teisėjų
Violetos Kurtkienės bei Sauliaus Remeikos nušalinimo ir jį grąžinti šį prašymą
padavusiam asmeniui.
Civilinių bylų skyriaus
pirmininkas
Artūras Driukas