Teisėja S. Gerybienė Civilinė byla Nr. 2A-95-368/2012
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00774-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija 30.4.1, 128.2, 121.21.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 27 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijaus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Chedas“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal UAB „Saurida“ ieškinį atsakovui UAB „Chedas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Saurida“ kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Chedas“ 8 539,16 Lt skolą, 2796,56 Lt delspinigius, 8,05 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2010-05-10 su atsakovu pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį pardavė jam 22 470,90 Lt sumos prekių. Pažymėjo, kad atsakovas nustatytu laiku už prekes nesumokėjo, nusiuntus pretenziją, įsiskolinimo visiškai nepadengė, iš viso atsakovas sumokėjo 16 652,40 Lt, iš kurių 2 720,66 Lt buvo įskaityta kaip delspinigių mokėjimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
Priteisė iš atsakovo ieškovui 8 539,16 Lt skolą, 2 796,56 Lt delspinigius, 8,05 proc. metines palūkanas už priteistą 11 335,72 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-03-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat priteisė 2 154,00 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 5,80 Lt proceso išlaidas valstybei. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog šalių pasirašyta sutartis yra parengta iš anksto, nederinant jos sąlygų su atsakovu. Teismas pripažino, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai atsakovo sumokėtas sumas paskirstė delspinigiams padengti. Teismas sprendė, kad 0,3 proc. delspinigių dydis yra protingas ir jo mažinimas dėl to, jog įvykdyta dalis prievolės, pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą, kai galiojo 2010-12-31 1,05 proc. vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais, ieškovui iš atsakovo priteisė 8,05 proc. metines procesines palūkanas. Teismo vertinimu, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 581,00 Lt žyminis mokestis ir 1 573,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, todėl jas priteisė ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą apeliantas (atsakovas) UAB „Chedas“ prašo jį pakeisti – sumažinti bylinėjimosi išlaidas iki 1 913,00 Lt, o netesybas – iki 300,00 Lt, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisti Šiaulių apygardos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovas sumokėjo 340,00 Lt žyminį mokestį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 241,00 Lt padidino žyminį mokestį. Pažymima, kad pagrindinė 8 539,16 Lt skola nežymiai viršija 5 517,22 Lt netesybų sumą, todėl netesybos atlieka ne kompensuojamąją, o baudinę funkciją, ir tai, apelianto manymu, prieštarauja jų funkcijai.
Atsiliepimu ieškovas UAB „Saurida“ prašo iš dalies pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą, iki 1 913,00 Lt sumažinti bylinėjimosi išlaidas, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos siekė 1913,00 Lt. Tvirtinama, kad nėra jokio pagrindo mažinti priteistas netesybas ir taip riboti ieškovo teises, kurios buvo užtikrintos šalių sutartimi.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto UAB „Chedas“ apeliacinis skundas tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Iš ieškovo ieškinio turinio matyti, kad ieškinio suma siekia 11 335,72 Lt (1 b. l.), todėl, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ieškinys apmokestinamas 340,00 Lt žyminiu mokesčiu. Mažeikių rajono apylinkės teismo bylos L2-1033-636/2011 duomenys patvirtina, kad ieškovas 2011-03-25 mokėjimo nurodymu sumokėjo 85,00 Lt (3 b. l), o iš nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2A-95-368/2012 medžiagos matyti, jog 2011-05-25 primokėta dar 255,00 Lt žyminio mokesčio dalis (3 b. l.). Šias aplinkybes atsiliepime patvirtina ir pats ieškovas (35 b. l.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Šiaulių apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 581,00 Lt žyminį mokestį už ieškinio pareiškimą, kadangi ieškovas sumokėjo 340,00 Lt žyminį mokestį.
Dėl įmokų pagal šalių sutartį paskirstymo
Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pasisakęs, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip sudarant prielaidas formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai ir garantuojant jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama, ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina.
Teismų precedentai yra teisės šaltiniai; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga. Dėl to teismų precedentai negali būti ignoruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010).
Kasacinio teismo yra pažymėta, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, jog būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).
Teismas pažymi, kad nagrinėjama byla savo faktinėmis aplinkybėmis ir ieškinio dalyku panaši į bylą, išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka (2010 m. lapkričio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-460/2010). Iš esmės analogiškas savo problematika bylas išnagrinėjo ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1213/2011 ir 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-628/2011). Pažymėtina, kad sutampa ne tik minėtų bylų problematika, faktinės aplinkybės, ieškinių dalykai, bet ir ieškovas – UAB „Saurida“.
Esant šioms aplinkybėms, teismas, be kita ko, sprendžia, kad šios bylos kontekste būtina remtis tiek kasacinio, tiek Lietuvos apeliacinio teismo prieš tai minėta praktika.
2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010 kasacinis teismas išaiškino, kad įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas. Toks reikalavimas išplaukia iš Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų, nustatytų juridinių asmenų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimui ir registravimui. Be to, kasacinis teismas konstatavo, kad įmokų gavimo metu nepaskirstydamas įmokų arba paskirdamas jas pagrindinei prievolei apmokėti, bet vėliau iš naujo perskirstydamas įmokas taip, jog jomis būtų pirmiausia apmokami delspinigiai ir tik po to pagrindinė skola, kreditorius elgiasi nesąžiningai.
Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1213/2011 pažymėjo, kad ieškovas UAB „Saurida“ nenurodydavo delspinigių sumos PVM sąskaitose faktūrose ir pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras buvo mokama tik už pateiktus naftos produktus.
Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo UAB „Saurida“ pateiktose PVM sąskaitose faktūrose: (duomenys neskelbtini) nėra duomenų apie tai, kad iš atsakovo įmokų buvo įskaityti delspinigiai (byla Nr. L2-1033-636/2011, 5–8 b. l.).
Iš bylos Nr. L2-1033-636/2011 duomenų matyti, kad kartu su 2010-12-16 pretenzija ieškovas pateikė atsakovui vienašališkai parengtą 2010-12-16 įsiskolinimo ir delspinigių paskaičiavimo lentelę (pretenzijos priedai, 12–14 b. l.).
Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, kad į PVM sąskaitas faktūras delspinigių sumos nebuvo traukiamos ir byloje nesant duomenų, jog ieškovas prieš 2010-12-16 pretenzijos pateikimą informuodavo atsakovą apie delspinigių apskaičiavimą ir įskaitymą, teismas sprendžia, kad tarp ginčo šalių nusistovėjo kitokia atsiskaitymo tvarka.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartyje nustatyta sąlyga, jog, pirkėjui laiku neatsiskaičius, pardavėjas turi teisę pareikalauti mokėti delspinigius, lemia tai, kad delspinigiai skaičiuojami ne automatiškai, pirkėjui laiku neapmokėjus sąskaitos, bet pardavėjui pareikalavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2004).
Teismo vertinimu, ieškovo vienašališkai parengtos ir į bylą pateiktos 2010-12-16 ir 2011-03-21 įsiskolinimo ir delspinigių apskaičiavimo lentelės, esant nepatvirtintam jų surašymo pagrįstumui pagal buhalterinės apskaitos duomenis (bylos Nr. L2-1033-636/2011 4, 14 b. l.), nepagrindžia aplinkybių, kad 2010-05-10 sutarties vykdymo metu ieškovas atsakovo sumokėtas įmokas pirmiausia paskirdavo delspinigiams mokėti. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas neskaičiavo delspinigių PVM sąskaitose faktūrose: (duomenys neskelbtini) (5–8 b. l.), netaikė šalių sutarties 3.6 punkte įtvirtintos tvarkos (10–11 b. l.), delspinigius sumokėti pareikalavo tik 2010-12-16 (12–13 b. l.), nors šalių sutartis sudaryta 2010-05-10 (10–11 b. l.), ir pagal PVM sąskaitas faktūras atsakovas iki pretenzijos jam pateikimo atliko 5 mokėjimus (4, 14 b. l.), sprendžia, jog nuo šalių sutarties sudarymo ieškovas praktikavo įmokų paskirstymo tvarką, mokėjimus įskaitydamas pagrindinei skolai dengti ir, tik prieš pateikęs pretenziją, iš naujo paskirstė įmokas kita tvarka. Teismo vertinimu, toks UAB „Saurida“ elgesys negali būti laikomas sąžiningu (CK 6.4 str., 6.200 str. 1 d.).
Teismo nuomone, ieškovas delspinigių įskaitymą turėjo apskaityti savo buhalterinėje apskaitoje pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus.
Pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal šio straipsnio 4 dalį apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, kad ūkio subjektų apskaitos informacija turi būti tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Tai ne kartą patvirtinta ir kasacinio teismo praktikoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-485/2008).
Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovas, norėdamas įskaityti delspinigius iš ieškovo apmokėjimų pagal PVM sąskaitas faktūras, turėjo, be kita ko, apskaičiuoti delspinigių sumą ir surašyti šių ūkinių operacijos dokumentus, duomenis užregistruoti savo buhalterinėje apskaitoje. Teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas pateikė teismui 2010-12-21 dokumentą įvardyta „sąskaitą apmokėjimui Nr. (duomenys neskelbtini)“ nesuteikia pagrindo teigti, kad ieškovas delspinigių įskaitymą apskaitė savo buhalterinėje apskaitoje pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus (bylos Nr. L2-1033-636/2011 9 b. l.). Iš minėto dokumento surašymo datos matyti, kad jis parengtas jau po 2010-12-16 pretenzijos. Be to, ieškovas nepateikė teismui duomenų, kad ši sąskaita buvo pateikta atsakovui. Minėta, kad delspinigiai skaičiuojami ne automatiškai, pirkėjui laiku neapmokėjus sąskaitos, bet pardavėjui pareikalavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2004).
Dėl sutartinių netesybų mažinimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 išaiškino, kad teismas, atsižvelgęs į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus, į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan., turi teisę mažinti neprotingai dideles netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.
Teismas, įvertinęs UAB „Saurida“ nesąžiningą elgesį vienašališkai apskaičiuojant delspinigius, šalių susiklosčiusius santykius vykdant prievoles pagal 2010-05-10 sutartį, delspinigių ir skolos sumą, ieškovo įskaitytus 2 720,66 Lt delspinigius, tai, kad atsakovas įvykdė didesnę dalį prievolių pagal sutartį, bei tai, jog teismas skundą nagrinėja neperžengdamas skundo ribų (CPK 320 str. 2 d.), atsakovas skunde neginčija ieškovo 2720,66 Lt įskaitytų delspinigių fakto ir pagrįstumo, o prašo sumažinti tik teismo priteistų delspinigių (netesybų) dydį, sprendžia, kad skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl 2 796,56 Lt delspinigių priteisimo keistina, sumažinant priteistus ieškovui iš atsakovo delspinigius nuo 2 796,56 Lt iki 300,00 Lt. Teismo vertinimu, toks neįvykdytos prievolės dalies ir netesybų sumos santykis atitiks šalių teisėtų interesų pusiausvyrą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų įgyvendinimą (CK 1.5 str.).
Pažymėtina, kad nors ieškovas atsiliepime teigia, kad atsakovas nuolat praleidinėjo terminą įvykdyti pinigines prievoles, tačiau civilinės bylos Nr. L2-1033-636/2011 duomenys patvirtina, jog ieškovas savalaikiai nesiėmė priemonių prekių (degalų) pagal sutartį pardavimui sustabdyti. Nors atsakovas pagal 2010-06-30 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) vėlavo atsiskaityti 31 dieną, tačiau ieškovas ir toliau iki 2010-08-31 vykdė degalų pardavimus atsakovui (4 b. l.). Be to, kaip minėta, galimybė sumažinti netesybas yra teismo diskrecinė teisė.
Dėl šalių bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo ieškinio pagrindinis reikalavimas dėl 11 335,72 Lt priteisimo iš atsakovo patenkintas iš dalies (78 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai perskirto bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 1492,00 Lt (1 913,00 Lt*0,78 proc.) bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).
Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, jam iš ieškovo priteistinas 139,00 Lt žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą (CPK 79 str. 1 d., 93 str., 31 b. l.).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų ir delspinigių priteisimo, sumažinti ieškovui UAB „Saurida“ (j. a. k. 266916280) iš atsakovo UAB „Chedas (j. a. k. 224250270) priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 1492,00 Lt, o delspinigius iki 300,00 Lt.
Kitą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB „Chedas“ 139,00 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą padavimą iš ieškovo UAB „Saurida“.
Teisėjas Egidijus Mockevičius