Administracinė byla Nr. ATP-778-317/2012
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00819-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.1.; 45.4.3.,79.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutarimo
n u s t a t ė :
A. A., gim. (duomenys neskelbtini), administracinės teisės pažeidimų protokolas surašytas už tai kad jis 2012-05-07 apie 1.13 val. (duomenys neskelbtini)savivaldybėje, kelio A1D (duomenys neskelbtini) 78,70 km atkarpoje, kurioje maksimalus leistinas greitis yra 110 km/h, vairavo transporto priemonę-automobilį „Audi A6 Avant“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas 172 km/h greičiu ir viršijo leistiną greitį 62 km/h, pažeisdamas KET 133 punkto reikalavimus.
A. A. administracinės teisės pažeidimų protokolas surašytas ir dėl to, kad jis pažeidė ir KET 18 punkto reikalavimus tuo, kad 2012-05-09 apie 5.30 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybėje esančio kelio (duomenys neskelbtini) 92,00 km, vairavo transporto priemonę-automobilį „Audi A6 Avant“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir vengė pasitikrinti neblaivumą.
Marijampolės rajono apylinkės teismas abiem aptartais atvejais 2012-07-27 nutarimu nustatęs KET pažeidimus, A. A. už administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje paskyrė 1300 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu dviem mėnesiams, o už pažeidimą numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje- skyrė 2800 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams. ATPK 33 straipsnyje numatyta tvarka, A. A. teismas paskyrė galutinę nuobaudą - 2900 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 10 mėnesių.
Šį Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą A. A. apeliacine tvarka skundžia Kauno apygardos teismui, prašo jį panaikinti, o bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, prie bylos prijungti prašymus, kuriuos atmetė pirmosios instancijos teismas-į posėdį kviesti liudytojus N. J., G. G., A. B., R. A., Kalvarijos policijos komisariato pareigūnus J. J. ir M. Ž. bei prijungti prie skundo pridėtus medicininius dokumentus ir dokumentus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Skunde apeliantas nurodo, kad teismas nutarimą priėmė tendencingai, neobjektyviai įvertinęs byloje esančias aplinkybes, nepagrįstai atmetė visus jo prašymus, o skundžiamą nutarimą priėmė remiantis vien tik policijos pareigūnų parodymais. Apelianto teigimu, 2012-05-07 jis automobilio Audi A6 Avant, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, nes tuo metu šventė motinos dieną, medžiagoje pateikta nuotrauka yra nekokybiška ir pagal ją vairuotojo veido identifikuoti neįmanoma. Jo įsitikinimu, teismas negalėjo laikyti tai įrodymu, o nurodyti, kas naudojosi tuo metu naudojosi jo automobiliu jis negali, nes nei vienas iš jo pažįstamų asmenų neprisipažino paėmę automobilį.
Apeliantas nesutinka ir su teismo išvadomis dėl pažeidimo numatyto ATPK 126 str. 4 d. padarymo. Skundo autoriaus teigimu, jis įvykio metu automobilio nevairavo, nes jam pasidarius bloga, buvo sustojęs kelkraštyje. Dėl sveikatos būklės buvo išgėręs raminamųjų, širdies lašų ir vaistų nuo kraujo spaudimo. Būtent dėl to jis blogai orientavosi aplinkoje, o pareigūnai, fiksuodami galimą pažeidimą, patys padarė esminių pažeidimų, šališkai rinko įrodymus. Tam, jog asmeniui būtų siūloma pasitikrinti neblaivumą, turėjo būti pakankamas pagrindas. Pareigūnai turėjo įvertinti bendrą jo būklę, atlikti bendros būklės įvertinimo testą pagal LR Sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintą Bendrą asmens būklės įvertino metodiką, tačiau tai nebuvo padaryta.
Skunde nurodoma ir tai, jog pristatymas į policiją ir siūlymas pasitikrinti neblaivumą turi būti siejamas su transporto priemonės vairavimu, o ne sėdėjimu transporto priemonėje jai nejudant. Atvykusiems pareigūnams paaiškino, jog automobilio jis nevairavo, o šalikelėje sustojo pablogėjus sveikatos būklei ir prašė, jog jo sveikatos būklė būtų įvertinta medicinos darbuotojų. Apelianto teigimu, vien tik pareigūnų pasakymai, jog matė automobilį judantį, yra nepakankami duomenys. Kadangi dėl sveikatos būklės jis negalėjęs tikrintis alkotesteriu, pareigūnai galėjo jį pristatyti į gydymo įstaigą.
Taip pat skunde teigiama, jog pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, jam neišaiškino teisių numatytų ATPK 272 str., todėl protokolo surašymo metu jis pasakė ne visas nurodomas aplinkybes. Skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, jog teismas, priimdamas nutarimą, vadovavosi tik policijos pareigūnų parodymais, o prašymą iškviesti jo nurodytus liudytojus atmetė. Teismas policijos pareigūno parodymus turėjo vertinti kritiškai, nes tarp jo ir minėtų pareigūnų yra seni asmeniškumai. Pagal apelianto pareiškimą dėl tarnybos įgaliojimų viršijimo M. Ž. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prie skundo pateikti medicininiai dokumentai iš jo ligos istorijos patvirtina, jog jis serga ir vartoja vaistus. Tai rodo, jog teismas neįvertino jo sveikatos būklės, kad vartojami vaistai galėjo turėti įtakos jo veiksmams, situacijos suvokimui, orientacijai, galėjo būti priežastinis ryšys tarp sveikatos būklės ir negalėjimo pasitikrinti neblaivumą.
Apelianto teigimu, pagal jo nurodytas aplinkybes, įtariamas jo neblaivumas negalėjo būti patikrintas alkotesteriu dėl objektyvių medicininių priežasčių - sutrikusios širdies veiklos, dėl kurios jis jautėsi silpnai, duso, blogai orientavosi aplinkoje jam temo akyse. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią nesitikrinti. Tačiau jis tokios valios neišreiškęs, priešingai-prašęs jį pristatyti į medicinos įstaigą. Pagal teismų praktiką, kai vairuotojas dėl objektyvių priežasčių negali atlikti būtinų neblaivumo tikrinimui veiksmų, jis negali būti laikomas vengiančiu patikrinimo, o jo neblaivumas turėtų būti nustatinėjamas jį pristačius į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai atlikti. Apelianto įsitikinimu, esant objektyvioms priežastims dėl negalėjimo pasitikrinti neblaivumo, nesurinkus pakankamai neginčijamų bei nešališkų įrodymų dėl pažeidimo numatyto ATPK 126 str. 4 d. padarymo, administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.
Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK atsiliepime į A. A. apeliacinį skundą prašo jo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
A. A. apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ATPK 30210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra objektyvaus pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas. Atmestinas ir A. A. prašymas apklausti jo nurodytus liudytojus, nes įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, pateikiant pažeidėjui vis naujas versijas. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti.
A. A. apeliaciniame skunde ginčija tiek savo kaltę dėl LR ATPK 124 str. 6 d., tiek ir dėl 126 str. 4 d. nurodytų pažeidimų padarymo.
Nors A. A. neigia 2012-05-07 apie 1.13 val. vairavęs automobilį Audi A6 Avant, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neigia viršijęs leistiną greitį, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, juos vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės. Nepagrįsta apelianto versija, jog jo automobilį galėjo vairuoti kiti asmenys, nes tą dieną jis šventė motinos dieną. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pripažindamas A. A. padarius pažeidimą numatytą ATPK 124 str. 6 d., apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino posėdyje ištirtus įrodymus, padarė faktines aplinkybes atitinkančias ir pagrįstas išvadas. Tai, kad priimtas sprendimas netenkina apelianto, nereiškia, jog teismas buvo šališkas.
Apeliantas skunde nepagrįstai tvirtina, jog jo kaltės nepatvirtina byloje esanti fotonuotrauka. Su tokiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Iš bylos medžiagos matyti, jog pažeidimas yra fiksuotas stacionaria greičio matavimo sistema, byloje yra teisės pažeidimo duomenų protokolas su nurodytomis pažeidimo aplinkybėmis, automobilio nuotrauka, kurioje aiškiai matyti automobilio valstybinis numeris ir asmuo vairuojantis automobilį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog būtent nuotrauka patvirtina, kad automobilį vairavo A. A..
Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą iškviesti ir apklausti liudytojus, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais atmesti A. A. prašymą. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir apylinkės teismo nutarimą, teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą A. A.. kaltu ir dėl LR ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei pažymi, jog policijos pareigūnai J. J. ir M. Ž. tiek tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 3, 4), tiek ir duodami parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nuosekliai ir aiškiai patvirtino visas aplinkybes, susijusias su A. A. veiksmais vengiant pasitikrinti neblaivumą. Nepagrįsti ir atmestini skundo argumentai dėl liudytojų-policijos pareigūnų parodymų objektyvumo. Nėra pagrindo pripažinti, jog minėti pareigūnai kerštaudami apkalbėjo A. A.. Nors skunde ir minimas ikiteisminio tyrimo pradėjimas M. Ž. atžvilgiu, tačiau pažymėtina, jog A. A. dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi daug vėliau nei buvo surašyti tarnybiniai pranešimai ir administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad policijos pareigūnai nuo pat pradžių buvo šališki, nusistatę prieš pažeidėją ir pateikė melagingus liudijimus, nes tokios informacijos nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys.
Nepagrįsta A. A. versija, jog jis automobilio nevairavo ir neatsisakė atlikti neblaivumo patikrinimo, o sustojęs šalikelėje buvo tik dėl sveikatos pablogėjimo. Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, jog A. A. automobilis sustojęs ne šalikelėje, o kelio važiuojamoje dalyje. Tiek J. J., tiek ir M. Ž. nuosekliai parodė, kad tarnybos metu buvo gautas pranešimas apie įtartinai važiuojantį automobilį Audi ir, kad to automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Jiems bevažiuojant link Lenkijos, jiedu pamatė keistai atvažiuojantį automobilį, kurio vairuotojas, pamatęs policijos automobilį, sustojo važiuojamoje kelio dalyje ir stovėjo užvestu varikliu. Abu šie liudytojai nuosekliai tvirtino, jog automobilyje rado sėdintį A. A., nuo jo sklido alkoholio kvapas. Šis atsisakė bendrauti ir pasitikrinti neblaivumą, todėl buvo nufotografuotas. Apie sveikatos sutrikimus jis nesiskundė nei būdamas automobilyje, nei policijos komisariate, kur buvo pristatytas. Neblaivumą pasitikrinti A. A. atsisakė ir policijos komisariate. Atsižvelgęs į visus šiuos duomenis bei kitus byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra objektyvaus pagrindo netikėti minėtų policijos darbuotojų parodymais, nes juos patvirtina ir byloje esantys objektyvūs duomenys – fotonuotraukos (b. l. 6-7).
Nepagrįstas apelianto argumentas, jog pareigūnai neatliko bendros jo asmens būklės patikrinimo. Pažymėtina, jog LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 yra patvirtinta Bendros asmens būklės įvertinimo metodika (toliau – ir Metodika), kurios 2 punkte numatyti tokie požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Asmuo, atliekantis bendrą asmens būklės vertinimą, įvertina visus nurodytus požymius ir, gavęs išvadas dėl narkotinių ar kitų medžiagų vartojimo, sprendžia, ar asmuo yra apsvaigęs. Iš policijos darbuotojų M. Ž. ir J. J. tarnybinių pranešimų bei parodymų teismo posėdyje matyti, jog pareigūnai tinkamai laikėsi Metodikoje nustatytų taisyklių-užuodę nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą bei pastebėję, jog jo judesiai nekoordinuoti, o kalba nerišli, nusprendė atlikti blaivumo patikrą technine priemone – alkotesteriu.
Pažymėtina, kad nors pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktą (redakcija galiojusi nuo 2009-06-28 iki 2012-07-01) A. A. turėjo teisę savo iniciatyva kreiptis į medicinos įstaigą dėl girtumo patikrinimo (medicininės apžiūros atlikimo), tačiau šia teise jis nepasinaudojo, nors 2012-05-09 kreipėsi į medikus. Policijos pareigūnai pagal tų pačių taisyklių 5 punktą jo pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą neprivalėjo (tai turi būti padaryta tik tuomet, kai vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu arba objektyviai neįmanoma atlikti jo girtumo patikrinimo). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad 2012-05-09 apie 5.30 val. Kalvarijos sav., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 92,00 km transporto priemonę-automobilį „Audi A6 Avant“ vairavęs A. A. vengė pasitikrinti apsvaigimą.
Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo žodinio proceso tvarka kviesti į posėdį bei apklausti pažeidėjo skunde minimus asmenis, kadangi pagal paties pareiškėjo teiginius-tai jam artimi asmenys, galintys patvirtinti, jog jis tą dieną šventė. Tokia apklausa negali būti objektyvi ir patvirtinanti A. A. skunde nurodytas aplinkybes, nes apie tik apeliaciniame skunde jis nurodo jame aptartas aplinkybes. Be to, toks patvirtinimas jokiu būdu negali būti įvertinamas kaip objektyvus ir tikras įrodymas, nes apie skunde nurodomas aplinkybes skundą padavęs asmuo prabilo tik skunde, kas vertintina kaip naujų versijų kūrimas ir negali paneigti aplinkybės, kad jis jau po galimo motinos dienos šventimo su artimaisiais vairavo transporto priemonę ir viršijo leistiną greitį.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (dalį jų motyvuotai atmesdamas) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jį naikinti ar keisti skundo motyvais, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o teismo nutarimas paliekamas galioti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r ė :
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Algirdas Jaliniauskas