(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant R. V., dalyvaujant atsakovo atstovui teisininkui K. G., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Č. IĮ „Koralas“ ieškinį atsakovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos dalies priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1443,01 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsakovas, kaip privalomosios vairuotojų civilinės atsakomybės draudikas, priėmė sprendimą išmokėti ieškovui 4418,94 Eur draudimo išmoką ieškovui priklausančios transporto priemonės NISSAN MAXIMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto bei automobilio nuomos išlaidoms atlyginti. Pažymėjo, jog pagal su atsakovu suderintą sąmatą, pilna remonto darbų kaina (be PVM) sudarė 5861,95 Eur, tačiau, atsakovui pritaikius 43 % nusidėvėjimą kai kurioms transporto priemonės detalėms, iš visos remonto kainos buvo išskaičiuota 1443,01 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, ieškovas pareiškė atsakovui pretenziją, motyvuodamas tuo, jog remontuojamai transporto priemonei NISSAN MAXIMA nėra galimybės gauti naudotų detalių dėl šios transporto priemonės modelio ir, atitinkamai, jos detalių faktinio nebuvimo Europos rinkoje. Paaiškino, jog minėta transporto priemonė buvo įsigyta Jungtinėse Amerikos Valstijose, o naudotų orginalių šio automobilio detalių Lietuvoje bei Europoje nėra, trečiosios šalys neoriginalių detalių taip pat negamina, todėl apgadinta transporto priemonė draudėjo buvo suremontuota naujomis originaliomis detalėmis.
Ieškovas ir jo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Byloje buvo gautas prašymas nagrinėti bylą ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovas atsiliepimu prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2019-01-14 iki 2020-01-13 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi draudė automobilio MERCEDES BENZ E200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę. Apdraustas automobilis 2019 m. vasario 8 d. susidūrė su transporto priemone NISSAN MAXIMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Atsižvelgiant į tai, apgadinto automobilio savininkas (ieškovas) kreipėsi į draudiką (atsakovą) dėl eismo įvykio metu padarytų nuostolių transporto priemonei atlyginimo. Draudikas pagal suderintą nuostolių sąmatą išmokėjo 4418,94 Eur dydžio draudimo išmoką, kurioje apgadintos transporto priemonės remonto suma sudarė 3823,07 Eur, pakaitinio automobilio nuoma 495,87 Eur, nano danga 100,00 Eur. Nurodė, jog apgadintos transporto priemonės remonto kaina, ieškovo pasirinktu taisymo būdu (naujomis dalimis), sudarė 5366,08 Eur sumą (be PVM). Kadangi ieškovas, nepaisant automobilio amžiaus (10 metų), transporto priemonę nusprendė remontuoti išimtinai tik naujomis originaliomis dalimis, draudikas, atsižvelgdamas į tai, atlygintiną sumą keičiamoms naujoms originalioms dalims sumažino 43 procentais, kas vertine išraiška sudaro 1443,01 Eur sumą.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir prašė, jais remiantis, ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 punkto nuostatas, žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Tuo tarpu ieškovo vienašalis sprendimas automobilį remontuoti išimtinai naujomis transporto priemonės gamintojo originaliomis detalėmis, atsižvelgiant į automobilio amžių eismo įvykio metu, bei siekis gauti pilną kompensaciją už naujas dalis, niekaip nesuderinamas su visišku nuostolių atlyginimo principu.
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir atsakovo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad 2019 m. vasario 8 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė dvi transporto priemonės: ieškovo transporto priemonė NISSAN MAXIMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta transporto priemonė MERCEDES BENZ E200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas atlygino dėl automobilio NISSAN MAXIMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo patirtus nuostolius – ieškovui išmokėjo 4418,94 Eur draudimo išmoką. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1443,01 Eur sumą, motyvuojant tuo, jog atsakovas nepagrįstai sumažino atlygintiną patirtų nuostolių sumą 43 procentais.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus, pagal šį įstatymą, turi būti išmokama draudiminė išmoka (2 straipsnio 3 dalis), o išmoka, šio įstatymo nustatyta tvarka, mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (3 straipsnio 1 dalis). Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, atsakingas draudikas arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.
Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, jog draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kokio eismo įvykio, o tik dėl tokio, kurio pagrindu kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Draudžiamasis eismo įvykis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016 32 punktas).
Pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies nuostatas, draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Pagal minėto straipsnio 7 dalį, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo redakcijos, galiojusios eismo įvykio metu 98 straipsnio 3, 7 dalys).
Nagrinėjamu atveju, tarp šalių nėra ginčo dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju, taip pat dėl atsakovo pareigos išmokėti draudimo išmoką, tačiau šalys nesutinka dėl šios pareigos įvykdymo apimties. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, teigė, jog atsakovas nepagrįstai pritaikė 43 procentų koeficientą dėl kai kurių transporto priemonės detalių nusidėvėjimo, ko pasekoje, iš visos remonto kainos buvo išskaičiuota 1443,01 Eur suma. Tiek pats atsakovas atsiliepime į ieškinį, tiek jo atstovas bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje laikėsi pozicijos, jog pagrįstai naujoms originalioms detalėms pritaikė nuvertėjimo normą ir draudiko išmoką, proporcingai transporto priemonės nusidėvėjimui, sumažino.
Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 punkte numatyta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatytinas pagal patirtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė, nuvertinant dalis dėl jų nusidėvėjimo, atsižvelgiant į transporto priemonės amžių.
Atsižvelgiant į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių kompensacinę paskirtį ir nuostolių draudimo sutartyse įgyvendinamą, bei CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą, žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Kai nustatytas žalos dydis viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).
Nagrinėjamu atveju, ieškovas vienašališkai nusprendė transporto priemonę remontuoti išimtinai naujomis NISSAN MAXIMA automobilio markės gamintojo originaliomis detalėmis. Atsižvelgiant į tai, jog eismo įvykio metu transporto priemonė buvo 10 metų senumo, atsakovas ieškovo patirtas išlaidas naujų detalių įsigijimui mažino taikydamas nuvertėjimo koeficientą. Pažymėtina tai, jog nekyla abejonių, kad automobilį remontuojant naujomis originaliomis gamintojo detalėmis, jo būklė taps geresne, negu, kad buvo prieš eismo įvykį, o tai, atitinkamai, lems ieškovo, kaip transporto priemonės savininko, nepagrįstą praturtėjimą atsakovo sąskaita, t. y. ieškovas atsidurtų palankesnėje situacijoje, nei, kad buvo prieš eismo įvykį.
Pažymėtina ir tai, jog ieškovas iš esmės nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurių pagrindu, nebūtų galima taikyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. bei 2000 m. balandžio 14 d. įsakymais Nr. 120 ir Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nuostatų, reglamentuojančių metodinio nuvertėjimo procento naujoms originalioms dalims. Ieškovas taip pat neįrodė ir tų aplinkybių, jog transporto priemonės bei jos dalių nuvertėjimą reikėtų taikyti išimtinai individualiais atvejais arba jo, šiuo konkrečiu atveju, išvis netaikyti. Be kita ko, ieškovas ieškinyje nurodė, kad automobilis yra itin retas ir antrinėje naudotų detalių rinkoje minėtos transporto priemonės dalių paprasčiausiai nėra. Pažymėjo, jog tai, kad detalių šiai transporto priemonei rasti nėra galimybės, galima pagrįsti didžiausių autodalių pardavimo internetinių portalų www.autoplius.lt ir www.mobile.de paieškos rezultatais, kurie buvo pateikti atsakovui kartu su pretenzija. Atitinkamai, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovo pasirinktos internetinės svetainės pirmiausia yra skirtos ne naudotų autodetalių pirkimui-pardavimui, o būtent – transporto priemonių pirkimui-pardavimui, kaip visumai. Be kita ko, ieškovas, pasirinkdamas gamybos metų intervalą tik 2009 m. laikotarpiu, sąmoningai sumažino galimybę rasti bet kokias detales ir (ar) dalis, susijusias su transporto priemone NISSAN MAXIMA, kadangi minėtas modelis buvo gaminamas 2009 – 2014 m. intervalu. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog ieškovas, būdamas remonto darbų profesionalas, neįdėjo pakankamai pastangų minėtos transporto priemonės detalių paieškai, o, priešingai, - dirbtinai siaurindamas transporto priemonės detalių paieškas, stengėsi sudaryti įspūdį, jog atitinkamų detalių ir (ar) dalių šiai transporto priemonei Lietuvos ir Europos rinkoje nėra.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kuris iš esmės reiškia tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą garantuojama Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs ar reikalavimo teisę perėmęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Sugadinto turto vertės atkūrimas iki įvykio reiškia, jog būtina atsižvelgti ir į automobilio detalių ar dalių nuvertėjimą dėl transporto priemonės eksploatavimo iki eismo įvykio. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovas, į transporto priemonės detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimą yra būtina atsižvelgti, sprendžiant klausimą dėl patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).
Dėl minėto, sutiktina su atsakovo pozicija, jog, atlyginus ieškovui iš draudimo išmokos išskaičiuotą 1443,01 Eur sumą, ieškovas atsidurtų palankesnėje situacijoje, nei, kad buvo prieš eismo įvykį. Ieškovas nepateikė teismui pakankamai duomenų, įrodančių, jog transporto priemonės NISSAN MAXIMA naudotos dalys nėra parduodamos Lietuvos ar Europos rinkoje, todėl, teismas sprendžia, kad atsakovas pagrįstai atlygino ieškovui patirtus nuostolius, juos sumažindamas proporcingai transporto priemonės ir jos dalių nuvertėjimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Pagal CPK 93 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas duomenų apie nagrinėjant bylą patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265- 270 straipsniais, teismas,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Diana Jankienė