Civilinė byla Nr. A2-1666-980/2025

                    Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06399-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2.; 

 (S)

 3.3.4.2.3; 3.3.4.2.7; 3.3.4.3.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 23 d.

                                  Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Čiapaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. E. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-67-838/2024 pagal ieškovės viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ ieškinį atsakovui L. E. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-67-838/2024.

2.       Prašyme nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo, paaiškėjo, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi akivaizdžiai neteisėtu, neteisingu ir, galimai netgi suklastotu dokumentu. Tokiu būdu atsakovas dezinformavo teismą, ko pasėkoje buvo priimtas grubiai pareiškėjo teises ir teisėtus interesus pažeidęs sprendimas, pareiškėjui padaryta akivaizdi ir ženkli žala (tiek turtinė, tiek ir neturtinė). Pareiškėjui nesutinkant su pirmos instancijos teismo sprendimu, jį apskundus apeliacine tvarka, pareiškėjui nebuvo įteiktas apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas. Negalėdamas kitu būdu apginti grubiai valstybės vardu veikiančių pareigūnų veiksmais pareiškėjui padarytos žalos, kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje.

3.       Nuo 1999 m. nuomojosi būstą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį siekė įgyti nuosavybės teise. Pažymėjo, kad teisę į buto nuomos sutartį pareiškėjas įgijo sudaręs mainų sutartį, kurios pagrindu buvusiems buto nuomos teisės turėtojams perleido nuosavybės teise į pareiškėjui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, o jie pareiškėjui perleido nuomos teisę į butą. Taigi mainų sutarties pagrindu nuosavybės teisė buvo išmainyta į turtinę teisę - nuomą. Ši mainų sutartis buvo sudaryta, kadangi egzistavo palankios sąlygos nuomos teise valdant turtą, įgyti jį nuosavybės teise lengvatinės sąlygomis. Pareiškėjo tikslas ir lūkestis visuomet buvo nuomos pagrindais valdomą turtą įgyti nuosavybės teise.

4.       Neteisėtai ir nepagrįstai bei vienašališkai buvo pakeista būsto nuomos sutartis, įskaitant neteisėtas pakeistą nuomos kainą. Teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje, kaip esminiu ir pagrindiniu įrodymu, leidusiu tenkinti ieškinį, laikė Ieškovės pateiktą pažymą apie tariamą pareiškėjo skolą už buto nuomą. Buto nuomos sutarties kaina buvo pakeista neteisėtai, t. y. neatsižvelgta į buto būklę, nuomos terminą, pareiškėjo turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes. Pareiškėjui net nebuvo sudarytos sąlygos pateikti savo nesutikimo su vienašališku nuomos sutarties sąlygų, įskaitant kainą, argumentų. Tokiu būdu nuomos sutarties pakeitimą laiko neteisėtu nuo jo tapimo aktualiu (taikytino pareiškėjo atžvilgiu) momento.

5.       Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą byloje Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. 

6.       Suinteresuotas asmuo (ieškovė) VšĮ "Klaipėdos butai" pateikė atsiliepimą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atmesti pareiškėjo L. E. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-67-838/2024; priteisti ieškovei patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjas pasinaudojo profesionalia teisine pagalba ir proceso kontrolės formomis (apeliacija) ir prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus argumentus galėjo pateikė pirmosios ir apeliacinės instancijoms teismams. Prašyme nurodytos motyvai gal ir nauji, vis tik faktinės aplinkybės nėra naujos ar esminės, buvo žinomi viso proceso metu. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo (atsakovo) netenkina bylos rezultatas, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.

7.       Suinteresuoto asmens (Ieškovės) nuomone, pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kuriuose būtų teisiškai konstatuotas klastojimo faktas. Taip pat nenurodo kokie duomenys patvirtina dokumento ar jame esančių duomenų klastojimą. Teismo sprendimas nėra pagrįstas vien pažyma, kuri laikytina išvestiniu dokumentu. Pagrindiniuose dokumentuose numatyta Atsakovo pareiga mokėti nuomos mokestį - sutartyje, o nuomos mokesčio dydis ir apskaičiavimas nurodytas savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo akte. Pažyma tėra išvestinis dokumentas, pateikiantis buhalterinius duomenis – detalizuoja kiek ir kokį mėnesį privalėjo būti sumokėta nuomos mokesčio ir kokios įmokos yra gautos iš atsakovo, kiek delsiama ar vėluojama mokėti nuomos mokestį. Prašymas atnaujinti procesą teikiamas dirbtinai, byloje nesant tokių duomenų ir prie pareiškimo nepridėjus jokių klastojimą pagrindžiančių įrodymų.

8.       Pareiškimas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus byloje dalyvaujantiems byloje asmenims rašytinio proceso tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 370 straipsnio 2 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

9.       Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 7 d. sprendimu priėmė ieškovės ieškinio reikalavimų dalies atsisakymą ir bylos dalį dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo nutraukė; 2019 m. sausio 25 d. su atsakovu L. E. sudarytą Savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. 3810-569 dėl buto (duomenys neskelbtini), nutraukė; iškeldino atsakovą L. E. iš gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisė ieškovei iš atsakovo L. E. 810 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

11.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad proceso atnaujinimo institutas - išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112- 378/2019).

12.       Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dėl nurodytų priežasčių procesas privalo būti atnaujinamas tik jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 468/2014 ir kt.).

13.       Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Tačiau spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą.

14.       Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

15.       Pareiškėjas nurodo, kad procesą prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

16.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas kaip proceso atnaujinimo pagrindą nurodo aplinkybę, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kuriuose būtų teisiškai konstatuotas klastojimo faktas. Taip pat nenurodo, kokie duomenys patvirtina dokumento ar jame esančių duomenų klastojimą. Byloje nėra duomenų, jog yra įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas šioje byloje, todėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas netaikytinas ir procesas šiuo pagrindu neatnaujintinas.

17.       Pareiškėjas neteikė įrodymų, kad dėl kokių nors byloje esančių duomenų klastojimo yra priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Pabrėžtina, kad šio proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą galima įrodyti ne bet kokiais įrodymais ar savo vertinimu, o tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

18.       Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje, kaip esminiu ir pagrindiniu įrodymu, leidusiu tenkinti ieškinį, laikė ieškovės pateiktą pažymą apie tariamą mano skolą už buto nuomą.

19.       Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 7 d. teismo sprendimas nėra pagrįstas vien pažyma, kuri laikytina išvestiniu dokumentu. Pagrindiniuose dokumentuose numatyta Atsakovo pareiga mokėti nuomos mokestį - sutartyje, o nuomos mokesčio dydis ir apskaičiavimas nurodytas savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo akte. Pažyma tėra išvestinis dokumentas, pateikiantis buhalterinius duomenis –detalizuoja kiek ir kokį mėnesį privalėjo būti sumokėta nuomos mokesčio ir kokios įmokos yra gautos iš atsakovo, kiek delsiama ar vėluojama mokėti nuomos mokestį.

20.       Suinteresuotas asmuo VšĮ "Klaipėdos butai" teiktame atsiliepime dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad Lietuvos Respublikos administraciniai ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas išaiškino, kad Klaipėdos miesto valdyba priėmė neteisėtą 1999 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 230 ir juo nepagrįstai leido pareiškėjui jo priklausančią nuosavybės teisę keisti/ mainyti į savivaldybės būsto nuomos teisę. Po tokių teismų išvadų, dar 2011 metais pareiškėjui buvo išaiškinta, jog jis turi teisinį pagrindą ginčyti Klaipėdos miesto valdybos 1999 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 230 pagrindu sudarytą 1999 m. birželio 10 d. keitimosi (mainų) sutartį Nr. RK5-7780. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad teismine tvarka pripažinus Klaipėdos savivaldybės valdybos sprendimą neteisėtu, jis turi pagrindą ginčyti sudarytą civilinę mainų sutartį. Čia ieškovė akcentuoja, kad prieš sudarydama mainų sutartį kita mainų sutarties šalis suklaidino pareiškėją, kad turi teisę privatizuoti nuomojamą savivaldybės turtą (Ginčo butą). Pareiškėjas siekia būtent ginčo turto privatizavimo. 2011 metais pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis turi pagrindą atgauti savo nuosavybę, nebetęsti savivaldybės būsto nuomos santykių nuginčijęs 1999 m. birželio 10 d. mainų sutartį. Jeigu pareiškėjas nori tokio rezultato, jis privalo kreiptis į bendrosios instancijos teismą, teikti ieškinį ir atsakovas įtraukti kitą mainų sutarties šalį. Ieškiniu gali reikalauti nuginčyti mainų sutartį kaip sudarytą neteisėto savivaldybės akto pagrindu. Vis tik ieškinys niekada nebūtų sukėlęs kitų pasekmių – pareiškėjo pagal mainų sutartį įgyta nuomos teisė nebūtų keičiama į nuosavybės teisę. Atitinkamai pradiniams nuomininkas praleidus įstatymų nustatytus terminus privatizuoti butą, pareiškėjas negalėjo įgyti teisės privatizuoti ginčo butą.

21.       Pažymėtina, kad pareiškėjas nuo 2011 metų nesiėmė jokių veiksmų 1999 m. mainų sutarčiai nuginčyti. Dėl to, Ginčo turto valdymą išsaugoti galėjo tik sudarydamas su Klaipėdos miesto savivaldybe ar nuomos sutartis. Viena tokių sutarčių yra 2019 metų ginčo sutartis. Ji sudaryta pačiam Pareiškėjui prašant sudaryti sąlygas pirmenybės teise privatizuoti ginčo turtą. Pirmenybę turi tik ginčo turto nuomininkai.

22.       Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat nurodė, kad pareiškėjui nėra įteiktas apeliacinės instancijos teismo sprendimas. Apie apeliacinės instancijos teismo sprendimą, t. y., kad pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, pareiškėjui nurodė teismo raštinės darbuotoja. Tačiau pats sprendimas jam nebuvo įteiktas ir šias aplinkybes patvirtina bylos medžiaga.

23.       Liteko duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartis atsakovui L. E. 2024 m. rugsėjo 3 d. buvo išsiųsta paštu adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas L. E. tokį adresą buvo nurodęs apeliaciniame skunde, tokį patį adresą nurodo ir Klaipėdos apygardos teismui 2024 m. gruodžio 13 d. pateiktame prašyme dėl procesinio termino atnaujinimo.

24.       Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai praktikai, teismui nenustačius jokių CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir CPK 290 – 291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas

n u t a r i a :

pareiškėjo L. E. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-67-838/2024 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja                                                                 Viktorija Čiapaitė