Civilinė byla Nr. 2S-1337-886/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12512-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.5.1; 3.5.4; 3.5.24; 3.3.2.4.

Kauno

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 7 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šančių autoservisas“ ir Ko atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2428-1052/2021 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šančių autoservisas“ ir Ko skundą dėl antstolės R. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė R. S., uždaroji akcinė bendrovė „Formpakas“.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja (skolininkė) UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko (toliau – ir pareiškėja, skolininkė) skundu dėl antstolės R. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti šios antstolės 2020 m. liepos 7 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo dalį dėl 17 059,50 Eur sumos už areštuoto turto saugojimą, pervežimą. Skunde nurodė, kad antstolė nepagrįstai šias išlaidas apskaičiavo pagal išieškotojo UAB „Formpakas“ (toliau – ir išieškotojas, suinteresuotas asmuo) 2020 m. liepos 1 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, kurioje nurodyta 17 059,50 Eur su PVM suma už sandėliavimo paslaugas, saugant skolininkės turtą nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Išieškotojas šių išlaidų reikalauja be teisinio pagrindo. Tarp šalių vyksta teisminis ginčas kitoje civilinėje byloje, kurioje UAB „Formpakas“ 2019 m. gruodžio 19 d. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko 44 570,90 Eur nuostolių atlyginimo už įrengimų saugojimą. Išieškotojas elgiasi nesąžiningai, nes pateikdamas antstolei 2020 m. liepos 1 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, reikalauja atlyginti išlaidas už įrengimų saugojimą ir vykdomojoje byloje, ir civilinėje byloje. Be to, vykdymo išlaidos atlyginamos atsižvelgiant į faktines išlaidas, o antstolė tokių išlaidų nepatyrė.

2.       Antstolė 2020 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad ji vykdo Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko iškeldinimo iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas, patalpos). Antstolė 2019 m. spalio 15 d. vykdė priverstinį iškeldinimą, jo metu patalpose rasti įrengimai ir kitas turtas kartu su iškeldinimo metu surašyto turto aprašo kopija perduoti saugoti išieškotojui ir patalpų savininkui UAB „Formpakas“. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi nustatyta, kad minėtose patalpose rasti įrengimai priklauso skolininkei UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko. Išieškotojas 2020 m. birželio 25 d. pateikė antstolei prašymą kompensuoti 17 059,50 Eur išlaidų už sandėliavimo (saugojimo) paslaugas nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Šios išlaidos grindžiamos UAB „Latava“ 2019 m. gegužės 6 d. raštu, jog nekilnojamojo turto objekto – 754,87 kv. m bendro ploto, pilnai įrengto sandėlio, pastatyto 1994 m., esančio 1,1973 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos nuomos kaina 2018 m. birželio mėnesį yra 2,24 Eur už 1 kv. m (2,24 Eur/kv. m x 754,87 m=1 690,91 Eur). Turto saugojimo išlaidos priskiriamos vykdymo išlaidoms, jas privalo atlyginti skolininkas, todėl antstolė į 2020 m. liepos 7 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą įtraukė 17 059,50 Eur sumą už turto saugojimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 609 straipsnis, 766 straipsnio 7 dalis; Sprendimų vykdymo instrukcijos 134 punktas, 134 punktas).

3.       Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) UAB „Formpakas“ atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą jį nuomoti ir gauti pajamas. Šiame pastate buvo sandėliuojami pareiškėjos UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko įrenginiai. Pareiškėjai neatlaisvinus patalpų, kreipėsi į teismą dėl iškeldinimo. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino ieškinį ir įpareigojo atsakovę UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti UAB „Formpakas“ nuosavybės teise priklausantį pastatą – sandėlį, pašalinant iš jo atsakovei nuosavybės teise priklausančią įrangą. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 12 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-1109-254/2019). UAB „Formpakas“ 2019 m. birželio 17 d. inicijavo civilinę bylą Nr. e2-5185-1052/2020 dėl nuostolių atlyginimo, kurioje 20219 m. gruodžio 19 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš UAB „Šančių autoservisas“ 40 515,79 Eur nuostolių atlyginimą dėl negautų nuomos pajamų nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. Antstolė vykdo teismo 2019 m. liepos 18 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl iškeldinimo. Antstolė 2019 m. spalio 15 d. priverstinio iškeldinimo metu patalpose rastą pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį turtą perdavė saugoti išieškotojui ir patalpų savininkui UAB „Formpakas“, ir išieškotojo prašymu 17 059,50 Eur sumą už turto saugojimą nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2020 m. birželio 30 d. įtraukė į 2020 m. liepos 7 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Šias išlaidas privalo atlyginti pareiškėja, nes ji nesiėmė aktyvių veiksmų dėl patalpų atlaisvinimo. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog išieškotojas prašo dvigubų išlaidų atlyginimo ir civilinėje byloje, ir vykdomojoje byloje, nes civilinėje byloje negautų pajamų laikotarpis yra nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d., o vykdymo procese prašoma atlyginimo už turto saugojimą laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Tai yra skirtingi pagrindai ir skirtingi laikotarpiai. Pareiškėja iki šiol gražiuoju neatlaisvino pastato (piktybiškai nevykdo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimo dėl iškeldinimo), todėl UAB „Formpakas“ dėl pažeistų teisių gynybos, pareiškė reikalavimą teisme dėl nuostolių atlyginimo bei pateikė prašymą antstolei dėl atlyginimo už turto saugojimą.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno

5.       Teismas nustatė, kad antstolė R. S. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininkės UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko iškeldinimo iš išieškotojui UAB „Formpakas“ nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Vykdant priverstinį iškeldinimą 2019 m. spalio 15 d. skolininkės UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko atstovas nedalyvavo, jai priklausančius įrengimus ir kitą turtą antstolė perdavė saugoti patalpų savininkui UAB „Formpakas.“ UAB „Formpakas“ 2020 m. birželio 25 d. raštu antstolės prašė kompensuoti 17 059,50 Eur saugojimo išlaidų nuo priverstinio iškeldinimo (2019 m. spalio 15 d.) iki 2020 m. birželio 30 d. Išlaidų dydį grindė UAB „Latava“ 2019 m. gegužės 6 d. rašte nurodyta patalpų – 754,87 kv. m bendro ploto pilnai įrengto sandėlio, pastatyto 1994 m., esančio 1,1973 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), – vidutine rinkos nuomos kaina, kuri 2018 m. birželio mėnesį buvo 2,24 Eur/1 kv. m, už visą plotą - 1 690,91 Eur (=2,24x754,87). Skolininkas privalo atlyginti visas su turto saugojimu susijusias išlaidas. UAB „Formpakas“ paskaičiavo 17 059,50 Eur sumą už sandėliavimo paslaugas, saugant skolininkės turtą nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2020 m. birželio 30 d. pagal vidutinę rinkos nuomos kainą, ir 17 059,50 sumai Eur (su PVM) parengė 2020 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą išankstiniam apmokėjimui. Remdamasi šia sąskaita, antstolė 2020 m. liepos 7 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime į vykdymo išlaidas įtraukė 17 059,50 Eur sumą už skolininkės turto saugojimą.

6.       Teismas nurodė, kad pareiškėjos turtas saugomas išieškotojui priklausančiame sandėlyje, ir saugojimo išlaidas prilygino sandėlio nuomos grynųjų pajamų dydžiui. Teismas atmetė pareiškėjos teiginį dėl turto saugojimo sumos dydžio nepagrįstumo, įvertinęs sandėlio vidutinės rinkos nuomos kainą ginčijamu laikotarpiu.

7.       Teismas konstatavo, kad antstolė pagrįstai į vykdymo išlaidų apskaičiavimą įtraukė 17 059,50 Eur sumą už turto saugojimą, nes skolininkės atstovai nedalyvavo priverstiniame iškeldinime, patalpose rastų įrengimų ir kito turto nepasiėmė, todėl antstolė privalėjo pasirūpinti turto apsauga, perduodama jį saugoti išieškotojui ir patalpų savininkui. Nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2020 m. birželio 30 d. turtas faktiškai buvo saugomas, buvo patirtos faktinės turto saugojimo išlaidos ir pateikta UAB „Formpakas“ PVM sąskaita-faktūra išankstiniam apmokėjimui. Teisminio nagrinėjimo metu paskirta teismo ekspertizė, kurios metu vidutinė sandėlio patalpų rinkos nuomos kaina nustatyta žymiai didesnė (3,07 Eur/1 kv. m) už antstolės taikytą ginčijamame vykdymo išlaidų paskaičiavime (2,24 Eur/1 kv. m).

8.       Konstatavęs vykdymo proceso šalių priešingus interesus, teismas suinteresuotam asmeniui UAB „Formpakas“ iš pareiškėjos priteisė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9.       Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės 2020 m. liepos 7 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo dalį dėl 17 059,50 Eur sumos už areštuoto turto saugojimą, pervežimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Skundžiama nutartis nepagrįsta teisės aktais, neaiški, grindžiama motyvais, kurie negali būti padarytų išvadų pagrindu.

1.2.                      Ginčijama vykdymo išlaidų apskaičiavimo dalis nepagrįsta, nes išlaidos už turto saugojimą turi būti faktinės. Antstolė tokių išlaidų neturėjo. Antstolė pažeidė CPK 609 straipsnio 2 dalį, Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punkto (2016-07-29 red.), kuris numato, kad kitos 3 lentelėje nenurodytos vykdymo išlaidos (tarp jų ir turto saugojimo), kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, atlyginamos (išieškomos) atsižvelgiant į faktines išlaidas, pagrįstas objektyviais tiksliais įrodymais. Šiuo atveju realių saugojimo išlaidų nebuvo.

1.3.                      Antstolis atsako už saugotojo parinkimą ir už pasaugos santykio turinį, įskaitant terminus, kainą ir sąlygas. Jeigu saugotojo prievolė saugoti svetimą turtą atsirado iš arešto akto (antstolio patvarkymo; CK 6.2 straipsnis, 1.136 straipsnis), antstolis privalo leistinais įrodymais, buvusiais ginčijamo 2020 m. liepos 7 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimo metu, pagrįsti prievolės, už kurios įvykdymą apskaičiuoja faktines išlaidas, sąlygas, buvusias prievolės atsiradimo dieną (2019 m. spalio 15 d.). Jos negali būti grindžiamos retrospektyvia teismo ekspertize dėl sandėlio nuomos kainos, todėl teismo ekspertizės išlaidos turėjo likti nepriteistos jas turėjusiam UAB „Formpakas“. Pasaugos sutartis nebuvo sudaryta raštu, o jos sudarymas buvo grindžiamas vienašaliu antstolės sprendimu ir vienašale turto saugotojo išankstine sąskaita faktūra, todėl antstolė privalėjo įrodyti antstolės ir saugotojo susitarimo dėl pasaugos sąlygas dėl kainos, sumokėjimo terminų ir aplinkybes dėl sutarties vykdymo.

1.4.                      Teismas nepagrįstai taikė Sprendimų vykdymo instrukcijos redakciją, kuri įsigaliojo 2020 m. liepos 16 d., t. y. po vykdymo išlaidų apskaičiavimo.

1.5.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad faktinėmis saugojimo išlaidomis laikytinos sandėlio nuomos grynosios pajamos, nes tai niekaip nesusiję su antstolės faktinėmis išlaidomis, kurias ji gali įtraukti į apskaičiavimą. Teismas nepaaiškino grynųjų pajamų sąvokos turinio. Grynosios pajamos nėra tapačios grynajam pelnui, kurį UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko įrodinėjo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2429-1052/2021 pagal UAB „Formpakas“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo dėl tų pačių įrengimų laikymo be nuomos sutarties tame pačiame sandėlyje.

1.6.                      Nepagrįsta teismo išvada, jog antstolė turėjo pasirūpinti turto saugojimu. Antstolė vykdė teismo sprendimą dėl iškeldinimo iš UAB „Formpakas“ priklausančio sandėlio. Antstolei būtų reikėję pasirūpinti įrengimų saugojimu, jeigu jie būtų buvę iškeldinti. Iki arešto įrengimus sandėlyje saugojo UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko. Sandėlis buvo laikomas užrakintu, su įjungta signalizacija ir saugos tarnybos paslaugomis, apmokamomis UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko lėšomis, todėl papildoma saugojimo „kompleksinė“ paslauga nebuvo reikalinga.

1.7.                      Į vykdymo išlaidų apskaičiavimą antstolė privalėjo įtraukti tik faktines antstolės pagrįstai turėtas vykdymo išlaidas, tačiau šių išlaidų antstolė neturėjo. Iki šiol PVM sąskaita faktūra už įrengimų pasaugos paslaugas antstolei neišrašyta. Sąskaita išankstiniam apmokėjimui nėra tinkamas dokumentas.

1.8.                      Ginčo įrengimai priklauso pareiškėjai UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko nuosavybės teise nuo 2018 m. balandžio 10 d. (Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1109-254/2019). Antstolis M. P. 2019 m. lapkričio 6 d. turto arešto aktu įrengimus nepagrįstai areštavo kaip perėjusius A. K. nuosavybėn, o saugotoju paskyrė sandėlio savininką UAB „Formpakas“ (2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-1547-959/2020). Šiuo metu įrengimai iš UAB „Formpakas“ sandėlio išgabenti. Ginčas dėl nuostolių, patirtų UAB „Formpakas“ dėl to, kad UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. neišsigabeno jam nuosavybės teise priklausančių įrengimų iš UAB „Formpakas“ sandėlio, yra sprendžiamas civilinėje byloje Nr. e2-2429-1052/2021.

1.9.                      UAB „Formpakas“ 2020 m. liepos 1 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui, adresuota ne antstolei, bet UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko. UAB „Formpakas“ reikalavo sumokėti ne vykdymo išlaidas, bet sumokėti už sandėliavimo paslaugas. UAB „Formpakas“ reikalavo sumokėti už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Teismo posėdyje UAB „Formpakas“ atstovė kelis kartus pabrėžė, kad paslaugas teikė ne antstolei R. S., bet UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko. Ši aplinkybė skundžiamoje nutartyje nepaminėta.

1.10.                      UAB „Formpakas“ įrodinėja, kad patyrė nuostolių dėl to, kad UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko neįvykdė pagal jo ieškinį priimto teismo sprendimo išgabenti įrengimus. UAB „Formpakas“ reikalauja sumokėti už sandėliavimo paslaugas iš UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko už laikotarpį, kai įrengimai buvo areštuoti ir saugomi antstolio M. P. ir antstolės R. S. reikalavimu. Skundžiamoje nutartyje teismas šių aplinkybių neįvertino.

1.11.                      Teismas turėjo priimti ne skundžiamą nutartį, o sprendimą. Ypatingojoje teisenoje taikomos ir bendrosios ieškinio teisenos normos. Kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą. Teismas nutartyje konstatavo byloje kilusį ginčą

1.12.                      CPK 513 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Tai reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021, 26, 35 punktai).

10.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Formpakas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, atmesdamas skundą, išsamiai išanalizavo byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju išlaidų realumo kriterijus nėra taikomas. Remiantis CPK 609 straipsnio 1 dalimi vykdymo išlaidas sudaro ir išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje byloje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas. UAB „Formpakas“ pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Byloje atlikus ekspertizę patvirtinta, kad antstolės paskaičiuotos vykdymo išlaidos už turto saugojimą yra pagrįstos. Faktines išlaidas už turto saugojimą patvirtina UAB „Formpakas“ prašymas. Be to, vykdymo išlaidas antstolis apmoka iš į depozitinę sąskaitą įmokėtų vykdymo išlaidų. Byloje dėl negautų pajamų priteisimo teismas laikė, kad faktinėmis saugojimo išlaidomis laikytinos sandėlio nuomos grynosios pajamos. Nežinant galutinio atsiskaitymo termino yra išrašomos išankstinės sąskaitos faktūros, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Nėra reikalavimo, jog vykdymo išlaidos už turto saugojimą gali būti grindžiamos tik PVM sąskaita faktūra. Nepagrįstai teigiama, kad antstolė, įvykdžiusi priverstinį iškeldinimą, neturėjo pasirūpinti turto saugojimu. Ši pareiga jai numatyta įstatymu. Bylos dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka.

11.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė R. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju siekiant išvengti saugojimo išlaidų didinimo (specifinių įrenginių ardymas ir transportavimas, didesnė nuomos kaina būtų ženkliai padidinę vykdymo išlaidas) ir sutinkant išieškotojui, iškeldinamojo turtas paliktas saugoti pačiam išieškotojui. Turto saugojimo išlaidas turi apmokėti pareiškėja ir jų galutinis gavėjas yra išieškotojas. Priešingai nei teigia pareiškėja, turto saugojimo išlaidos yra realios. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo apie turto saugojimą iki iškeldinimo. Tuo tarpu į vykdymo išlaidų apskaičiavimą įtrauktas turto saugojimas po iškeldinimo. Turto saugojimas apima ne tik signalizacijos įjungimą, saugos tarnybų paslaugas, bet ir saugojimo ploto nuomą. Tai, kad iškeldinamas turtas buvo areštuotas kitoje vykdomojoje byloje, nesusiję su iškeldinimo byla. Be to, pareiškėja pati klaidino antstolę dėl turto priklausomybės.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

13.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

14.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos (skolininkės) skundas dėl antstolės veiksmų, antstolei į vykdymo išlaidų apskaičiavimo įtraukus 17 059,50 Eur sumą už pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių daiktų saugojimą išieškotojai priklausančiose patalpose nuo 2019 m. spalio 15 d. (priverstinio iškeldinimo vykdymo diena) iki 2020 m. birželio 30 d. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – yra pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

16.       Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad antstolė R. S. nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. vykdo Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta atsakovei UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti ieškovei UAB „Formpakas“ nuosavybės teise priklausantį pastatą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant iš jo atsakovei nuosavybės teise priklausančią įrangą. Antstolė 2019 m. rugpjūčio 29 d. vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti, surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei raginimą įvykdyti sprendimą per 30 dienų terminą nuo raginimo gavimo, juos išsiuntė skolininkei. Raginime įspėjo, kad neišsikėlus per nustatytą terminą, 2019 m. spalio 15 d. bus vykdomas priverstinis iškeldinimas. Raginimas skolininkei įteiktas 2019 m. rugsėjo 3 d.

17.       Antstolei vykdant priverstinį iškeldinimą 2019 m. spalio 15 d. skolininkė nedalyvavo. Patalpose rastą skolininkei nuosavybės teise priklausantį turtą antstolė perdavė saugoti išieškotojui ir patalpų savininkui UAB „Formpakas“. Išieškotoja UAB „Formpakas“ 2020 m. birželio 25 d. pateikė prašymą antstolei kompensuoti saugojimo išlaidas, remiantis CPK 766 straipsnio 7 dalimi, numatančia turto saugojimo išlaidų atlyginimą. Išlaidų dydį grindė UAB „Latava“ 2019 m. gegužės 6 d. rašte nurodyta šių patalpų vidutine rinkos nuomos kaina, kuri 2018 m. birželio mėnesį buvo 2,24 Eur/1 kv. m, už visą plotą - 1 690,91 Eur (=2,24x754,87). Antstolei 2020 m. birželio 29 d. patvarkymu nurodžius pateikti sąskaitą, kurioje matytųsi, kokias saugojimo išlaidas turėtų kompensuoti skolininkas, išieškotoja pateikė 2020 m. liepos 1 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, kurioje nurodyta 17 059,50 Eur suma už sandėliavimo paslaugas patalpoje (duomenys neskelbtini), saugant UAB „Šančių autoservisas“ turtą nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Antstolė 2020 m. liepos 7 d. surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą, nurodė 17 234,99 Eur vykdymo išlaidų sumą, į kurią įtraukta 17 059,50 Eur suma už areštuoto turto saugojimą. Šią vykdymo išlaidų apskaičiavimo dalį (dėl 17 059,50 Eur) skolininkė ginčijo ir prašė panaikinti skundu dėl antstolio veiksmų. Antstolė 2020 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu skundo netenkino ir kartu su vykdomąja perdavė teismui.

18.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar antstolė pagrįstai į 2020 m. liepos 7 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą įtraukė 17 059,50 Eur sumą už paslaugas saugant pareiškėjos (skolininkės) UAB „Šančių autoservisas“ turtą išieškotojui nuosavybės teise priklausančiose patalpose nuo 2019 m. spalio 15 d. (priverstinio iškeldinimo dienos) iki 2020 m. birželio 30 d.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

20.       Vykdomoji byla pradėta 2019 m. rugpjūčio 29 d., todėl sprendžiant klausimą dėl vykdymo išlaidų struktūros (dėl išlaidų priskyrimo vykdymo išlaidoms) apmokėjimo ir išieškojimo tvarkos (CPK 609-611 straipsniai), taikoma CPK 609-611 straipsnių redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d., nes 2019 m. gruodžio 19 d. įstatymu Nr. XIII-2721 „Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 604, 605, 609, 610, 611, 620, 650, 654, 679, 682, 727, 728, 733, 737, 744, 750, 753, 754, 766, 767, 769 ir 778 straipsnių pakeitimo įstatymas“ (kuris įsigaliojo 2020 m. liepos 1 d. su jame numatytomis išimtimis) nustatyta, kad šiuo įstatymu nustatyti 609 straipsnio, 610 straipsnio 1 dalies, 611 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimai taikomos vykdomosioms byloms, pradėtoms po įstatymo Nr. XIII-2721 įsigaliojimo, t. y. po 2020 m. liepos 1 d.

21.       Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus yra privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnis).

22.       Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R- 352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Šios instrukcijos 65 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2020 m. liepos 17 d.) numatė, kad kitos šios Instrukcijos 3 lentelėje nenurodytos vykdymo išlaidos (pašto ir kurjerių, turto saugojimo, turto perkėlimo (perkraustymo) ir (ar) išvežimo, elektroninių varžytynių vykdymo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, banko pavedimų, mokamų užklausų ir kitos išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas antstolio funkcijas) atlyginamos (išieškomos) atsižvelgiant į faktines išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu. Šios išieškotojo apmokėtos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko Civilinio proceso kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka.

23.       Remiantis 610 straipsnio 1 dalimi išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir Sprendimų vykdymo instrukcijos numatytais atvejais atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko.

24.       CPK 766 straipsnis reglamentuoja iškeldinamo asmens turto apsaugą. Šiame straipsnyje nustatyta, kad iškeldinamo asmens turtą turi pasiimti pats iškeldinamasis (1 dalis); jeigu iškeldinimo metu iškeldinamas asmuo nedalyvauja arba atsisako pasiimti iškeldinamą turtą, to turto apsaugą turi užtikrinti antstolis (2 dalis); turtas perduodamas saugoti asmeniui, paskirtam turto saugotoju (4 dalis); visas su turto saugojimu susijusias išlaidas atlygina skolininkas (7 dalis).

25.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vykdant teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl iškeldinimo antstolė 2019 m. spalio 15 d. vykdė priverstinį skolininkės iškeldinimą iš išieškotojui nuosavybės teise priklausančių patalpų. Priverstinio iškeldinimo metu 2019 m. spalio 15 d. skolininkė nedalyvavo, patalpose rastą skolininkės turtą antstolį perdavė saugoti išieškotojui. Šios aplinkybės ir aukščiau nurodytas įstatyminis reglamentavimas sudaro pagrindą išvadai, kad antstolė pagrįstai turto saugojimo išlaidas priskyrimo vykdymo išlaidoms, kurių atlyginimo pareiga teko skolininkui (CPK 766 straipsnio 2, 4 ir 7 dalys).

26.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad antstolės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti.

27.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad papildoma saugojimo „kompleksinė“ paslauga nebuvo reikalinga, nes įrenginius sandėlyje saugojo pati pareiškėja, sandėlis buvo užrakintas, su įjungta signalizacija ir saugos tarnybos paslaugomis, už kurias apmokėjo UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko lėšomis. Teismas pažymi, kad priverstinio iškeldinimo metu (2019 m. spalio 15 d.) skolininkė nedalyvavo, turto nepasiėmė, todėl antstolė privalėjo vykdyti įstatyme numatytą pareigą pasirūpinti iškeldinamo turto apsauga (CPK 766 straipsnio 2 dalis). Antstolė šią pareigą vykdė, perduodama turtą saugoti išieškotojui.

28.       Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai turto saugojimo išlaidos įtrauktos į vykdymo išlaidų paskaičiavimą, ir ar pagrįstas jų dydis.

29.       Iš bylos duomenų matyti, kad išieškotoja nuosavybės teisę į patalpas įgijo 2015 m. rugpjūčio 13 d., teismo sprendimas dėl skolininkės iškeldinimo priimtas 2019 m. kovo 5 d. ir įsiteisėjo 2019 liepos 12 d. Vykdomasis raštas dėl iškeldinimo išduotas 2019 m. liepos 18 d., priimtas vykdyti 2019 m. rugpjūčio 29 d. Tą pačią dieną skolininkei išsiųstas raginimas per 30 dienų nuo raginimo įteikimo atlaisvinti išieškotojo patalpas ir pašalinti visą skolininkei priklausantį turtą, ir nurodytos raginimo neįvykdymo pasekmės – 2019 m. spalio 15 d. bus vykdomas priverstinis iškeldinimas. Raginimas skolininkei įteiktas 2019 m. rugsėjo 4 d., o 2019 m. spalio 4 d. jai išsiųstas pakartotinis pranešimas apie 2019 m. spalio 15 d. numatytą priverstinį iškeldinimą. Vykdant priverstinį iškeldinimą skolininkė nedalyvavo ir turto nepasiėmė, todėl antstolė vykdydama įstatymo nustatytą pareigą dėl iškeldinamo turto apsaugos, perdavė jį saugoti išieškotojui. Išieškotojas pasinaudojo CPK 766 straipsnio 7 dalyje numatyta teise, 2020 m. birželio 25 d. pateikdamas antstolei prašymą kompensuoti saugojimo išlaidas, kurios detalizuotos 2020 m. liepos 1 d. sąskaitoje išankstiniam apmokėjimui. Skolininkė gera valia nevykdė teismo sprendimo, priverstinio iškeldinimo metu turto nepasiėmė, todėl jai tenka dėl sprendimo nevykdymo kilusios neigiamos teisinės pasekmės - atlyginti turto saugojimo išlaidas.

30.       Teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad išieškotojas ir vykdomojoje byloje, ir kitoje civilinėje byloje prašo atlyginti išlaidas už turto saugojimą už tą patį laikotarpį tose pačiose patalpose. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-572-962/2019 (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad patalpų savininko UAB „Formpakas“ reikalavimas atsakovės dėl UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko iškeldinimo iš patalpų pareikštas 2018 m. birželio 13 d., ir patenkintas 2019 m. kovo 5 d. sprendimu, kurį nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. vykdė antstolė. Kitoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2429-1052/2021 patalpų savininkas UAB „Formpakas“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko nuostolių, patirtų dėl patalpų neatlaisvinimo patalpų nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d., atlyginimą, šioje byloje 2021 m. gegužės 25 d. priimtas teismo sprendimas, kuriuo įvertinta aplinkybė dėl 2020 m. spalio 15 d. vykusio priverstinio iškeldinimo. Nors šis teismo sprendimas ir neįsiteisėjęs, tačiau tai nesudaro pagrindo kitaip vertinti laikotarpį, nuo kurio pradėtos vykdomojoje byloje skaičiuoti vykdymo išlaidos už turto saugojimą. Į ginčijamą vykdymo išlaidų apskaičiavimą įtrauktos išlaidos už turto saugojimą nuo priverstinio iškeldinimo dienos (2019 m. spalio 15 d.) iki išieškotojo nurodytos datos 2020 m. birželio 30 d. Taigi šio laikotarpio pradžia siejama būtent su priverstiniu iškeldinimu, nes jo metu skolininkei nepasiėmus turto iš išieškotojui priklausančių patalpų, antstolei atsirado pareiga pasirūpinti iškeldinamo turto apsauga, o skolininkei kilo pareiga atlyginti su tuo susijusias saugojimo išlaidas.

31.       Pareiškėja, nesutikdama su vykdymo išlaidų paskaičiavimu teigia, kad jos negalėjo būti paskaičiuotos, nes antstolė jų faktiškai nepatyrė. Šie atskirojo skundo argumentai atmetami ir nesudaro pagrindo apylinkės teismo nutartį panaikinti. Pirma, skolininkė gera valia nevykdė teismo sprendimo nei per teismo sprendime nurodytą 30 dienų terminą, nei per antstolės raginime nurodytą 30 dienų terminą. Kaip jau buvo minėta, skolininkei nepasiėmus turto priverstinio iškeldinimo metu (2019 m. spalio 15 d.), antstolė privalėjo vykdyti įstatyme numatytą pareigą pasirūpinti iškeldinamo turto apsauga (CPK 766 straipsnio 2 dalis). Antra, antstolės sprendimas iškeldinamą turtą perduoti saugoti išieškotojui ir patalpų savininkui buvo racionalus ir leido sumažinti vykdymo išlaidas, nes buvo išvengta papildomų išlaidų, susijusių su specifinės paskirties įrengimų ardymu ir transportavimu. Aplinkybė, kad antstolio pavedimu turtą saugojo pats išieškotojas yra pagrindas reikalauti saugojimo išlaidų atlyginimo. Trečia, skolininkei neatlaisvinus patalpų, išieškotojas neturėjo galimybės naudoti patalpas pagal paskirtį, todėl saugojimo išlaidų dydis pagrįstai nustatytas taikant nuomos vidutinės rinkos kainos kriterijų. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti kitokį turto saugojimo kaštų kriterijų, nepateikta ir duomenų, kad byloje nustatyta vidutinė rinkos nuomos kaina yra neteisinga (CPK 178 straipsnis). Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo paskirta teismo ekspertizė ginčo patalpų nuomos rinkos vertei nustatyti, kuri nustatyta žymiai didesnė, nei ta, kuria vadovavosi antstolė, nustatydama vykdymo išlaidas už turto saugojimą ginčijamo vykdymo išlaidų apskaičiavimo dalyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė vykdymo išlaidas apskaičiavo pagrįstai ir teisingai.

32.       Pareiškėja atskirajame skunde taip pat nurodo, kad antstolė nepagrįstai į vykdymo išlaidas įtraukė išieškotojo 2020 m. liepos 1 d. sąskaitoje išankstiniam apmokėjimui nurodytą sumą su PVM, kad ši sąskaita nėra tinkamas dokumentas vykdymo išlaidų dydžiui pagrįsti, kad pareiškėja yra juridinis asmuo ir turi teisę į PVM atskaitą (PVMĮ 57, 64 straipsniai). Šie atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 57 straipsnį, jei asmuo, kuris įsigyja prekes ar paslaugas, yra PVM mokėtojas, už paslaugas sumokėtą pirkimo PVM susigrąžina iš biudžeto, tačiau ginčijama vykdymo išlaidų dalis apskaičiuota būtent vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Minėta, kad ginčijama vykdymo išlaidų suma nustatyta taikant panašių negyvenamųjų patalpų vidutinį rinkos nuomos kainos kriterijų. Pareiškėja jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė šio kriterijaus (CPK 178, 185 straipsnis). Šias išlaidas sąlygojo pačios pareiškėjos veiksmai, nes jai neatlaisvinus užimtų patalpų, antstolė vykdė priverstinį iškeldinimą, ir vykdydama įstatyme numatytą pareigą užtikrinti iškeldinamo turto apsaugą, jį perdavė saugoti išieškotojui. Iš atskirojo skundo matyti, kad pareiškėja ginčija antstolės veiksmus ir ta apimtimi, kad vykdymo išlaidos už turto saugojimą apskaičiuotos pagal išieškotojo išrašytą sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, į bendrą išlaidų sumą įtrauktas PVM, ir antstolė šių išlaidų nesumažino PVM suma. Teismas pažymi, kad antstolio veiklos ribos vykdymo procese apibrėžtos vykdomajame dokumente (CPK 586 straipsnis) ir antstolio veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl antstolis negali peržengti šiuo dokumentu jam nustatytų ribų ir spręsti dėl vykdymo išlaidų mažinimo PVM dydžiu. Lietuvos Respublikoje už mokesčių administravimą atsakinga valstybės institucija yra Valstybinė mokesčių inspekcija. Mokesčių administratorius, be kitų, atlieka ir kontrolės, ar mokesčiai teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti, funkciją. PVM apskaičiavimą, sumokėjimą bei jo atskaitą taip pat kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Vykdymo išlaidų atlyginimą nustato vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos (CPK VI dalis, Sprendimų vykdymo instrukcija). Šią antstolio veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nurodymų antstoliui išieškoti atitinkamas sumas (PVM mokesčius) į valstybės biudžetą ar vykdymo išlaidų sumą mažinti PVM dydžiu. Taigi, antstolė neturėjo pareigos vykdymo išlaidų sumą už turto saugojimą vertinti vykdomosios bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti vykdymo išlaidų dydį.

33.       Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais pažymi, kad antstolė pagrįstai ėmėsi visų priemonių tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą, teisėtai ir pagrįstai į skundžiamą vykdymo išlaidų apskaičiavimą įtraukė su turto saugojimu susijusias išlaidas bei vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatų nepažeidė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų.

34.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

35.       Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

36.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į atskirąjį skundą surašiusiai šaliai. Suinteresuotas asmuo UAB „Formpakas“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji sumokėjo advokatui 605 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, tą patvirtina 2021 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymas, Šių išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.16 punkte nurodytų dydžių. Atsižvelgus į tai, į šalių priešingus interesus šiame procese, netenkinus atskirojo skundo, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteisiama 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kauno 

n u t a r i a :

Kauno

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šančių autoservisas“ ir Ko 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Formpakas“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė