Administracinė byla Nr. eA-1317-821/2024
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02383-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 4.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse pareiškimą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės tarybai dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskrityse (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) ištirti, ar Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2023 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. T-30 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) 1 punktu patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 156 ir 157 punktai atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 12 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnio 5 punktą ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą; 2) nustačius, kad ginčijamos teisės normos neatitinka anksčiau nurodytų teisės aktų, pripažinti jas prieštaraujančiomis šiems teisės aktams; 3) nustačius, kad ginčijamos teisės normos neatitinka anksčiau nurodytų teisės aktų, nustatyti, kad jos negali būti taikomos nuo jų priėmimo dienos (2023 m. liepos 13 d.).
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad:
2.1. Taryba 2023 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. T-30 1 punktu patvirtino Reglamentą. Taryba 2023 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. T-343 4 punktu pakeitė Reglamento XI skyrių „Tarybos nario veiklos apmokėjimas“;
2.2. sistemiškai įvertinus Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas suteikė savivaldybių taryboms išimtinę teisę reglamentuose nustatyti savivaldybės tarybos nario atlyginimo mažinimo proporcingai savivaldybės tarybos nario praleistų to mėnesio savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių narys yra savivaldybės tarybos narys, posėdžių skaičiui tvarką, bet savivaldybės tarybos nario pareigų įgyvendinimo atlygintinumą susiejo su savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių narys yra savivaldybės tarybos narys, veikla posėdžiuose ir numatė galimybę mažinti šį atlygį, atsižvelgiant tik į posėdžių skaičių. Atsižvelgiant į žodžio „proporcingas“ reikšmę, manytina, kad kiekvienas konkretų mėnesį nedalyvautas posėdis turi būti vertinamas vienodai. Turi būti žinoma, kiek konkretų mėnesį vyko VSĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų posėdžių, nes tik tokiu atveju gali būti nustatytas proporcingas tarybos nario atlyginimo mažinimas. Nei VSĮ 12 straipsnio 2 dalis, nei kita šio įstatymo norma nereglamentuoja tarybos nario atlyginimo (ne)mažinimo išimčių ar atlyginimo (ne)mažinimo ribos, kai atlyginimo dalis turi būti mokama, (ne)priklausomai nuo dalyvautų ar nedalyvautų posėdžių skaičiaus. Dėl šios priežasties Reglamento 156 ir 157 punktai, nustatantys mažinimo ribą bei mažinimo netaikymo išimtis, galbūt neatitinka VSĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatų, įpareigojančių reglamente nustatyti tik atlyginimo mažinimo tvarką, o ne mažinimo išimtis ar ribas;
2.3. pagal Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punktą, vienas iš pagrindinių principų, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra teisėtumo principas. Vadovaujantis oficialiąja konstitucine doktrina ir administracinių teismų jurisprudencija, teisėkūros subjektai, įgyvendindami jiems pavestus įgaliojimus teisėkūros srityje, privalo paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamų reikalavimų, inter alia (be kita ko), nepažeisti teisės aktų hierarchijos, įstatymo viršenybės imperatyvų ir įstatymo įgyvendinamajame teisės akte nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris būtų grindžiamas įstatymu. Kadangi Reglamento 156 ir 157 punktai neatitinka VSĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatų, galima teigti, kad minėtos teisės normos pažeidžia ir teisėtumo principą (VSĮ 4 str. 5 p.);
2.4. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra įtvirtintas teisėkūros sistemiškumo principas. Pagal teismų praktiką, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, siekiant, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus. Reglamento 156 punktas, nustatantis savivaldybės tarybos nario atlyginimo mažinimo ribą, buvo patvirtintas pažeidžiant teisėkūros sistemiškumo principą, nes aukštesnės teisinės galios teisės aktas (t. y. Vietos savivaldos įstatymo
12 str. 2 d.) įpareigoja savivaldybės tarybą reglamente nustatyti tik savivaldybės tarybos nario atlyginimo mažinimo tvarką. Reglamento 157 punktas galbūt neatitinka teisėkūros sistemiškumo principo, nes žemesnės galios teisės akte yra nustatomos išimtys, kai netaikomas atlyginimo mažinimas, nors nei VSĮ 12 straipsnis, nei kita šio įstatymo nuostata nenumato tokių ar kitokių atlyginimo mažinimo išimčių ir nesuteikia savivaldybės tarybai teisės nustatyti jas reglamente;
2.5. savivaldybės tarybos narys, nusišalinęs nuo atskiro klausimo svarstymo, gali toliau dalyvauti tame posėdyje ir tokiu būdu nepraleisti šio posėdžio, taigi, gauti atlyginimą už dalyvavimą šiame posėdyje. Savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų posėdžiai gali vykti nuotoliu arba mišriuoju būdu (VSĮ 21 str. 6 d. ir 22 str. 8 d.), todėl savivaldybės tarybos narys, atstovaujantis savivaldybei, turi galimybę dalyvauti šiuose posėdžiuose. Kolegijos darbo tvarka ir posėdžių organizavimo tvarka yra nustatoma reglamente (VSĮ 18 str. 2 d.), todėl savivaldybės taryba turi teisę nusistatyti tokią tvarką, kai tarybos nariai, atstovaujantys savivaldybei, gali dalyvauti kolegijos posėdžiuose ir nuotoliniu būdu. Be to, savivaldybės tarybos posėdžiai yra planuojami iš anksto, jų sušaukimo data yra iš anksto žinoma, todėl tarybos nariai gali derinti atstovavimą savivaldybei su savivaldybės tarybos posėdžiais. Savivaldybės taryba taip pat gali išspręsti posėdžių dubliavimosi klausimą, reglamente numatydama, kad komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos posėdžiai negali dubliuotis. Tokiu būdu visos atlyginimo mažinimo išimtys netenka savo aktualumo.
3. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškimą prašė atmesti pareiškėjo pareiškimą.
4. Atsakovas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad:
4.1. Įstatymų leidėjas, keisdamas savivaldybės tarybos nario atlyginimo teisinį reguliavimą, akcentavo, kad konkrečią tvarką ir dydį, kaip mažinamas atlyginimas, nustato savivaldybės taryba veiklos reglamente. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2023 m. liepos 1 d., aiškinamojo rašto (t. y. 2023 m. gegužės 29 d. Aiškinamojo rašto dėl Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto; toliau – ir Aiškinamasis raštas) 4 dalis. Įstatymo leidėjas nustatė savivaldybės tarybos diskreciją pasirinkti konkrečią savivaldybės tarybos nario atlyginimo mažinimo tvarką;
4.2. minėta savivaldybės tarybos diskrecija yra kildinama ne tik iš savivaldybių skirtumų, bet ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto savivaldybės savarankiškumo biudžeto srityje. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės tarybos narių atlyginimas mokamas iš savivaldybės biudžeto, ir į tai, kad Konstitucijos laiduojamą savivaldybės biudžeto savarankiškumą, savivaldybės taryba turi teisę pati nustatyti konkrečią savivaldybės tarybos nario atlyginimo mažinimo tvarką ir dydžius;
4.3. Reglamento 152 punkte nustatyti savivaldybės tarybos nario atlyginimo mažinimo sąlyga ir būdas yra identiški nustatytiesiems VSĮ 12 straipsnio 2 dalyje. Kiekvienas konkretų mėnesį nedalyvautas posėdis yra vertinamas vienodai, ir, atsižvelgiant į tai, kiek konkretų mėnesį vyko VSĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų posėdžių, savivaldybės tarybos nario atlyginimas mažinamas proporcingai. Reglamento 156 ir 157 punktuose yra nustatyta savivaldybės tarybos nario atlyginimo mažinimo tvarka ir dydis, kaip to reikalauja Vietos savivaldos įstatymas;
4.4. savivaldybės tarybos nario pareigos yra įtvirtintos VSĮ 10 ir kituose straipsniuose. Savivaldybės tarybos nario veikla neapsiriboja tik dalyvavimu posėdžiuose. Vietos savivaldos įstatyme nėra išskirta, už kurių konkrečiai savivaldybės tarybos nario pareigų vykdymą yra apmokama, todėl laikytina, jog apmokama už visų savivaldybės tarybos nario pareigų vykdymą, įskaitant tas pareigas, už kurias nenumatytas savivaldybės tarybos nario atlyginimo mažinimas, pavyzdžiui, dalyvavimas frakcijose, grupėse ir mišrioje grupėje, savivaldybės nuolatinių gyventojų priėmimas. Vien tai, kad savivaldybės tarybos narys nedalyvavo konkrečiame posėdyje, nereiškia, jog jis neatliko kitų Vietos savivaldos įstatyme nurodytų pareigų. Jeigu Reglamente būtų nustatyta tvarka, pagal kurią savivaldybės tarybos nario atlyginimas priklauso tik nuo posėdžių lankymo, tai prieštarautų Vietos savivaldos įstatymui, kuris nustato platesnį tarybos nario veiklos pobūdį ir pareigas nei tik dalyvavimas posėdžiuose.
II.
5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 12 d. sprendime Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2023 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. T-30 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ 1 punktu patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 156 ir 157 punktus pripažino teisėtais.
6. Teismas nustatė, kad prašomas ištirti teisės aktas laikytinas norminiu teisės aktu, nes Sprendimas nustato bendro pobūdžio taisykles asmenų ratui, apibrėžtam rūšiniais požymiais – Tarybos nariams, ir yra skirtas sureguliuoti neindividualizuotus asmenų santykius, o Sprendimu patvirtinto Reglamento veikimas nenustoja galioti jį pritaikius konkrečiu individualiu atveju.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Reglamento 156 punkte nurodyta, jog visais atvejais, taikant Tarybos nario atlyginimo mažinimą, Tarybos nario atlyginimas negali būti mažesnis nei
50 procentų nustatyto Tarybos nario mėnesio atlyginimo dydžio. Reglamento 157 punkte įtvirtinta, jog atlyginimo mažinimas netaikomas posėdyje nedalyvavusiam Tarybos nariui, tuo metu kitur atstovavusiam Savivaldybei pagal mero potvarkį ar Tarybos sprendimą, arba nusišalinusiam nuo klausimo svarstymo, kai posėdžio narių toks nusišalinimas yra priimtas. Atlyginimo mažinimas už nedalyvavimą posėdyje netaikomas ir tais atvejais, kai posėdžių laikas dubliuojasi ir viename iš vykstančių posėdžių nėra dalyvaujama.
8. Teismas nurodė, kad iš VSĮ 12 straipsnio 1 dalies matyti, jog atlyginimas savivaldybės tarybos nariui yra mokamas už tarybos nario pareigų atlikimą. VSĮ 10 straipsnyje numatytos savivaldybės tarybos nario pareigos, t. y. savivaldybės tarybos narys privalo: 1) dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose; 2) būti vieno (išskyrus Kontrolės komitetą) komiteto nariu;
3) dalyvauti komiteto ir komisijos, kurio narys jis yra, posėdžiuose; <...> 5) priimti savivaldybės nuolatinius gyventojus ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti savivaldybės nuolatiniams gyventojams reglamento nustatyta tvarka. Teismas apžvelgė Reglamento 109 punkte įtvirtintą komitetų sudarymo tvarką ir 126 punkte numatytą komitetų kompetenciją, taip pat Reglamento
XVII skyriuje reglamentuojamus tarybos nario pagrindinius bendravimo su gyventojais formas ir būdus. Teismas, kompleksiškai įvertinęs anksčiau aptartas VSĮ ir Reglamento normas, padarė išvadą, jog VSĮ 12 straipsnyje numatytas atlygis tarybos nariui yra mokamas už visą jo atliekamą darbą,
t. y. pareigų vykdymą, būnant tarybos nariu, kuris nėra apribotas tik posėdžių lankymu ar lankytų posėdžių skaičiumi. Tarybos nario veikla apima daugiau sričių nei pareigą dalyvauti su tarybos nario veikla susijusiuose posėdžiuose. Teismas, atsižvelgdamas į priimant VSĮ 12 straipsnio pakeitimus, reglamentuojančius savivaldybės tarybos narių darbo apmokėjimą, Aiškinamajame rašte pateiktą poziciją, nurodė, jog įstatymo leidėjas, priimdamas šias teisės normas, nesiejo jų išimtinai su tarybos nario dalyvavimu su jo veikla susijusiuose posėdžiuose. Priešingai, įstatymas numato, jog tarybos narys privalo gauti atlygį už visą jo kaip tarybos nario veiklą.
9. Teismas akcentavo, kad VSĮ 12 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, jog tuo atveju, jeigu tarybos narys nelankytų visų to mėnesio savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių narys jis yra, posėdžių, jam atlyginimas nebūtų mokamas. Įstatymo leidėjas numatė, jog, nelankant anksčiau aptartų posėdžių, savivaldybės tarybos nario mėnesio atlyginimas yra mažinamas proporcingai nelankytų posėdžių skaičiui.
10. Teismo vertinimu, analizuojant VSĮ 12 straipsnio 2 dalį matyti, jog įstatymo leidėjas diskrecijos teisę nustatyti atlyginimo mažinimo tvarką suteikė savivaldybėms. Priimant VSĮ
12 straipsnio pakeitimus, įstatymo leidėjas nurodė, kad savivaldybės turi atsižvelgti į galimus atvejus, kai savivaldybės nariai netinkamai atlieka jiems pavestas užduotis, ir numatyti savivaldybės tarybų narių atlyginimo mažinimo institutą. Aiškinamajame rašte siūloma nustatyti, kad atlyginimas mažinamas proporcingai praleistų posėdžių skaičiui, o konkreti tvarka ir dydžiai turėtų būti nustatomi kiekvienos savivaldybės reglamente. Taigi įstatymų leidėjas, priimdamas VSĮ 12 straipsnio pakeitimus, numatė, kad atlyginimas savivaldybės tarybų nariams mažinamas proporcingai praleistų posėdžių laikui, ir suteikė diskrecijos teisę savivaldybėms pačioms nusistatyti konkrečią tokio mažinimo tvarką ir dydį. Taigi, kiekviena savivaldybės taryba reglamente gali nusistatyti skirtingą mažinimo tvarką ir skirtingą mažinimo dydį.
11. Teismas apžvelgė savivaldybių savarankiškųjų funkcijų reguliavimą. Teismas pažymėjo, jog Reglamento 152 punkte numatyta, kad savivaldybės tarybos nario atlyginimas mažinamas proporcingai savivaldybės tarybos nario praleistų to mėnesio savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių narys savivaldybės tarybos narys yra, posėdžių skaičiui. Savivaldybės taryba, VSĮ 12 straipsnio 2 dalies normą tiesiogiai perkeldama į Reglamentą, numatė, kad savivaldybės tarybos nariams atlyginimas bus mažinamas proporcingai nelankytų posėdžių skaičiui, ir, įgyvendindama VSĮ 12 straipsnio 2 dalį, Reglamento 156 ir 157 punktuose nustatė tokio proporcingo mažinimo tvarką ir dydį. Teismas, vadovaudamasis Konstitucijos
48 straipsnio ir VSĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atmetė pareiškėjo argumentus, jog įstatymas nenumato savivaldybės taryboms galimybės nustatyti mažinimo ribos ar tokios tvarkos taikymo išimčių, nes savivaldybės tarybos narys turi teisę gauti atlygį už visą jo kaip savivaldybės tarybos nario veiklą, priešingu atveju nepagrįstai būtų paneigta teisė į teisingą apmokėjimą, kuomet, atliekant platesnes funkcijas, atlyginimo mokėjimo mažinimas būtų nepagrįstai susietas su vienos iš tarybos nario pareigų atlikimu ar neatlikimu. Taryba, nustatydama apmokėjimo mažinimo tvarką, nustatė, kad tais atvejais, kai tarybos narys atlieka kitas VSĮ 10 straipsnyje numatytas pareigas, kurios dubliuojasi su vykstančiu posėdžiu, apmokėjimas nėra mažinamas. Atsižvelgiant į savivaldybės tarybos narių pareigas ir jų apimtį, Taryba, vadovaudamasi VSĮ 12 straipsnio 2 dalimi, nustatė atlyginimo mažinimo tvarką ir minėtoje tvarkoje aptarė atvejus, kada mažinimas nėra galimas,
t. y. tais atvejais, kai tarybos narys atlieka kitas tarybos nario pareigas, už kurias VSĮ 12 straipsnio
1 dalies pagrindu turi būti apmokama.
12. Teismas apžvelgė iš Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo ir VSĮ 4 straipsnio 6 punkte įtvirtinto savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principo kylančius reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) išaiškinimus dėl pareigos laikytis teisės aktų hierarchijos ir užtikrinti, kad žemesnės galios teisės aktai atitiktų visų aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus, kurias suponuoja konstitucinis teisinės valstybės principas, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją dėl įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, konstatavo, jog Taryba, Reglamento 156 ir 157 punktuose nustatydama savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimo tvarką ir dydį, nustatė su VSĮ
4 straipsnio 5 punktu, 12 straipsnio 2 dalimi bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies
7 punktu derantį teisinį reguliavimą. VSĮ 12 straipsnio 2 dalyje savivaldybės tarybai suteikta teisė reglamente nusistatyti savivaldybės tarybos narių apmokėjimo mažinimo tvarką. Taryba, priimdama sprendimą dėl konkrečios tvarkos taikymo, veikė įstatymo jai suteiktose ribose ir nepažeidė teisės aktų hierarchijos principo, t. y. Reglamento 156 ir 157 punktai atitinka aukštesnės galios teisės aktus.
13. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimo 1 punktu patvirtinto Reglamento
156 ir 157 punktai atitinka VSĮ 4 straipsnio 5 punktą, 12 straipsnio 2 dalį ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą.
III.
14. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskrityse apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo pareiškimą.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja pareiškime išdėstytus argumentus ir papildomai nurodo, kad:
15.1. teismas sprendimą motyvavo iš esmės aiškindamas teisės normą, esančią VSĮ
12 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje, akcentuodamas joje tai, kad savivaldybės tarybos nariams yra atlyginama (apmokama) už darbą atliekant visas savivaldybės tarybos nario pareigas. Tačiau, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, teisės aktų negalima aiškinti vien pažodžiui (taikant vien lingvistinį (verbalinį) metodą). Taikant sisteminį teisės aiškinimo metodą, svarbu sistemiškai analizuoti visą VSĮ 12 straipsnį;
15.2. VSĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatos yra tiesiogiai susijusios su kitomis šio straipsnio nuostatomis, įskaitant šio straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kokiais atvejais ir kaip mažinamas savivaldybės tarybos nario atlyginimas. VSĮ 12 straipsnio 1 dalis savivaldybės tarybos nario darbą, už kurį atlyginama, ir šio atlyginimo dydį iš esmės sieja su darbu, dirbant atitinkamuose įstatyme nustatytuose savivaldybės tarybos dariniuose, o VSĮ 12 straipsnio 2 dalis įtvirtina atvejus, kai šis atlyginimas yra proporcingai mažinamas;
15.3. nei VSĮ 12 straipsnyje, nei kitose šio įstatymo normose nėra numatytas atlyginimas savivaldybės tarybos nariui už veiklą, nurodytą VSĮ 10 straipsnio 4 ir 5 punktuose. Be to, taikant loginį teisės aiškinimo metodą, matyti, kad savivaldybės tarybos narys pareigą, nustatytą VSĮ
10 straipsnio 4 punkte, įgyvendina būtent savivaldybės tarybos, komisijos, komiteto ar kolegijos posėdžiuose ir jam yra numatytas atlyginimas už dalyvavimą tokiuose posėdžiuose. Taikant loginį teisės aiškinimo metodą, taip pat galima daryti prielaidą, jog VSĮ 10 straipsnio 5 punkte nustatytos pareigos vykdymas nėra laikytinas baigtiniu savivaldybės tarybos nario darbu; be to, savivaldybės gyventojų priėmimo metu problemos ir lūkesčiai yra keliami tam, kad jie galėtų būti svarstomi būtent savivaldybės tarybos, komitetų, komisijų ar kolegijos posėdžiuose, o, kaip minėta, už dalyvavimą šiuose posėdžiuose savivaldybės tarybos nariui yra numatytas atlyginimas;
15.4. savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų posėdžiai gali vykti nuotoliniu arba mišriuoju būdu. Savivaldybės taryba turi teisę nusistatyti tokią kolegijos darbo ir posėdžių organizavimo tvarką, kai tarybos nariai, atstovaujantys savivaldybei, gali dalyvauti ir kolegijos posėdžiuose nuotoliniu būdu. Savivaldybės taryba gali Reglamente išspręsti taip pat posėdžių dubliavimosi ir kitus klausimus;
15.5. Reglamento 156 ir 157 punktuose nustatytas teisinis reguliavimas, sudarantis prielaidas nemažinti savivaldybės tarybos nario atlyginimo daugiau nei 50 proc. ir kitais (nenurodytais) atvejais, stokoja teisinio aiškumo, todėl yra ydingas ir prieštaraujantis Konstitucinio Teismo praktikai, sudarantis prielaidas netinkamai taikyti minėtas nuostatas ir taip pažeisti VSĮ nuostatas;
15.6. taikant įstatymų leidėjo ketinimų teisės aiškinimo metodą, yra aktualus Aiškinamasis aktas. Įstatymų leidėjas Aiškinamajame rašte pabrėžė, kad savivaldybės politikų veiklos specifika lemia jų teisinės padėties skirtumus nuo kitų dirbančių asmenų, dėl kurių jie gali būti traktuojami skirtingai nei kiti dirbantys asmenys ir jiems gali būti nustatomas nevienodas, lyginant su kitais dirbančiais asmenimis, darbo apmokėjimo teisinis reguliavimas. Kaip minėta, taikant loginį ir sisteminį teisės aiškinimo metodus, galima konstatuoti, kad savivaldybės tarybos nario pareigos yra neatsiejamos viena nuo kitos, o jų vykdymo rezultatas pasireiškia tarybos nariams dalyvaujant savivaldybės tarybos, komitetų, komisijų ir kolegijos posėdžiuose, ir už dalyvavimą šiuose posėdžiuose tarybos nariui yra atlyginama. Kaip matyti iš Aiškinamojo rašto, siūlomu teisiniu reguliavimu buvo siekiama įtvirtinti galimybę mažinti atlyginimą savivaldybių tarybų nariams, jeigu jie tinkamai neatlieka savo pareigų, t. y. nelanko savivaldybės tarybos, komitetų, komisijų ir savivaldybės kolegijos, į kurių sudėtį jie įeina, posėdžių, o konkreti tvarka ir dydžiai turėtų būti nustatomi kiekvienos savivaldybės reglamente;
15.7. atkreiptas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio
14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A14-1128/2007 pateiktus išaiškinimus dėl VSĮ nuostatų įgyvendinimo;
15.8. VSĮ 12 straipsnio 2 dalyje savivaldybės tarybai buvo suteikta diskrecija nustatyti savivaldybės tarybos narių atlyginimų mažinimo tvarką, o ne atlyginimo mažinimo ribą (kaip buvo padaryta Reglamento 156 p.) ar išimtis (kaip buvo padaryta Reglamento 157 p.). Be to, atlyginimo mažinimas turėjo būti siejamas su proporcingumo principu, kuriuo vadovaujantis kiekvieną konkretų mėnesį nedalyvautas posėdis turi būti vertinamas vienodai. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, aiškindama VSĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat akcentuoja proporcingumo principą;
15.9. pareiškėjas nekvestionuoja savivaldybės tarybos nario veiklos įvairiapusiškumo ir jo teisės gauti teisingą atlygį už atliekamą darbą, tik prašo nustatyti konkrečių teisės normų – Reglamento 156 ir 157 punktų – teisėtumą. Dėl šios priežasties teismo atlikta išsami Reglamento nuostatų, reglamentuojančių Tarybos pareigų vykdymo tvarką, analizė šio tyrimo ribose atrodo perteklinė ir negalinti būti tinkamu teisiniu argumentu, pagrindžiančiu Reglamento 156 ir 157 punktų teisėtumą;
15.10. teismas nepašalino pareiškėjo abejonių dėl Reglamento 156 ir 157 punktų atitikties VSĮ nuostatoms, taip pat teisėtumo ir teisėkūros sistemiškumo principams.
16. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į pareiškimą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu Reglamento 156 ir 157 punktų teisėtumo vertinimu ir papildomai nurodo, kad:
17.1. VSĮ nuostatos, reglamentuojančios savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimą, buvo pakeistos siekiant sukurti skaidrią savivaldybės tarybos nario darbo apmokėjimo tvarką. Pakeitus savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimo sistemą, nepasikeitė savivaldybės tarybos nario veiklos pobūdis ir pareigos;
17.2. savivaldybės tarybos narys dalyvauja ne tik savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos posėdžiuose, bet ir kituose dariniuose, pavyzdžiui, Bendruomenės sveikatos, Jaunimo reikalų, Strateginės plėtros ir kitose tarybos, frakcijų ir grupių posėdžiuose, mero potvarkiu sudarytose komisijose. Dalyvavimas VSĮ išvardytuose posėdžiuose, kuriuos praleidus mažinamas atlyginimas, yra tik nedidelė dalis savivaldybės tarybos nario veiklos. Vien tai, kad savivaldybės tarybos narys nedalyvavo konkrečiame posėdyje, nereiškia, kad jis neatliko kiti VSĮ nurodytų pareigų. Be to, savivaldybės tarybos narys patiria išlaidas, susijusias su jo veikla (kanceliarines, pašto, transporto ir kt.), kurios taip pat turėtų būti dengiamos iš jo gaunamo atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, VSĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatas aiškinant pareiškėjo nurodytu būdu, kiltų klausimas dėl šių nuostatų atitikties Konstitucijos 48 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui;
17.3. siekiant užtikrinti tinkamą teisės normų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimą, įgyvendinimą, Taryba 2023 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. T-343 pakeitė visą Reglamento skyrių, reguliuojantį savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimą, ir nustatė sistemą esminių taisyklių (152–161 p.). Taryba, reaguodama į pareiškėjo pareiškimą, 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. T-388 pakeitė Reglamento 152 punktą ir pripažino netekusiais galios
153–157 punktus. Tačiau kitos teisės normos, detalizuojančios savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimą, buvo paliktos;
17.4. savivaldybės tarybos narys neturi pareigos būti daugiau nei vieno komiteto, komisijos ar kito darinio nariu. Ankstesnis teisinis reguliavimas, pagal kurį savivaldybės tarybos nariui buvo mokama už faktiškai sugaištą laiką, motyvuodavo savivaldybės narius būti aktyviais, t. y. būti daugiau nei vienos komisijos, tarybos ir kito darinio nariais, susitikti su gyventojais ir pan. Pakeitus apmokėjimo sistemą, savivaldybės tarybos nario atlyginimo mažinimas nustatytas kaip priemonė skatinti dalyvauti posėdžiuose tų savivaldybės tarybos darinių, kuriems priklauso savivaldybės tarybos narys. Jei atlyginimo mažinimo taisyklės būtų tokios, kaip to reikalauja pareiškėjas, jos išvis neskatintų savivaldybės tarybos narių būti daugiau nei vieno savivaldybės tarybos darinio nariu;
17.5. įstatymo leidėjas nustatė savivaldybės tarybos diskreciją pasirinkti konkrečią savivaldybės tarybos nario atlyginimo mažinimo tvarką. Atsižvelgiant į Konstitucijos laiduojamą savivaldybės biudžeto savarankiškumą, savivaldybės taryba turi teisę pati nustatyti konkrečią savivaldybės tarybos nario atlyginimo mažinimo tvarką ir dydžius;
17.6. VSĮ 12 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyti savivaldybės tarybos nario atlyginimo mažinimo tvarka ir dydis, todėl tai nustatyta Reglamento 156 ir 157 punktuose. Reglamento nuostatos detalizuoja atlyginimo mažinimo savivaldybės tarybos nariams tvarką, nekeičia įstatymo bei nesukuria naujų bendro pobūdžio teisės normų, konkuruojančių su įstatymo normomis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskrityse kreipėsi į Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus su prašymu ištirti, ar Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2023 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. T-30 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ 1 punktu patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 156 ir 157 punktai atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies normas įpareigojančias reglamente nustatyti tik atlyginimo mažinimo tvarką, o ne mažinimo išimtis ar ribas, 4 straipsnio 5 punkte įtvirtintą teisėtumo principą, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą teisėkūros sistemiškumo principą.
19. Pirmosios instancijos teismas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2023 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. T-30 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“
1 punktu patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 156 ir 157 punktus pripažino teisėtais.
20. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo pareiškimą. Apeliaciniame skunde, be kita ko, pažymima, kad VSĮ 12 straipsnio 2 dalyje savivaldybės tarybai buvo suteikta diskrecija nustatyti savivaldybės tarybos narių atlyginimų mažinimo tvarką, o ne atlyginimo mažinimo ribą (kaip buvo padaryta Reglamento 156 p.) ar išimtis (kaip buvo padaryta Reglamento 157 p.). Be to, atlyginimo mažinimas turėjo būti siejamas su proporcingumo principu, kuriuo vadovaujantis kiekvieną konkretų mėnesį nedalyvautas posėdis turi būti vertinamas vienodai.
21. Kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai (ABTĮ 112 str. 2 d.). Kadangi nagrinėjamoje byloje į Regionų administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo kreipėsi ne individualią bylą nagrinėjantis teismas, o Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskrityse, todėl norminio administracinio akto teisėtumo bylos išsprendimas tiesiogiai nėra susijęs su individualių asmenų teisių gynimu. Abstraktaus pobūdžio pareiškimas ištirti norminio savivaldybės administracinio akto teisėtumą nulemia ir nagrinėjamos bylos dalyką. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei administracinių bylų teisenoje lemia jų teisėtumo tyrimo ypatumus. Norminių administracinių teisės aktų tyrimo specifika lemia tai, kad tokią bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, ar atitinkamo teritorinio ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (jo dalis) atitinka aukštesnės galios teisės aktus – įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminius aktus. Norminėje administracinėje byloje turi būti atlikta tiriamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatų analizė atitinkamų aukštesnės galios teisės aktų nustatyto teisinio reguliavimo kontekste (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1128/2013; 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-469-492/2016). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šios kategorijos administracinių bylų procesui būdingas formalus pobūdis. Tai reiškia, kad norminę administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi tirti pareiškėjo nurodomų teisės aktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams klausimą pareiškime nurodyta apimtimi. Atsakovo argumentai taip pat laikytini reikšmingais tik tokie, kurie pagrindžia kvestionuojamo teisės akto atitiktį aukštesnės galios teisės aktams ar, atitinkamai, paneigia pareiškėjo nurodomus argumentus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-469-492/2016). Nesant dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo tinkamai suformuluoto tyrimo pagrindo bei tyrimo dalyko, byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo, kurioje nėra tyrimo dalyko, nenagrinėtina administraciniame teisme, o tai yra pagrindas teismui atsisakyti priimti tokį pareiškimą (prašymą), o jeigu jis buvo priimtas – norminę administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p., 103 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014, 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2016, 2018 m. birželio 6 d. sprendimą administracinėje byloje
Nr. A-1256-442/2018, 2024 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-542-815/2024).
22. Taip pat primintina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo kreipiasi ne teismai, o kiti ABTĮ 110 (dabar – ABTĮ 112 str.) straipsnyje nurodyti subjektai, t. y. teisme nagrinėjama norminė administracinė byla pagal abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumą, administraciniams teismams yra priskiriama tirti tik galiojančių norminių administracinių aktų teisėtumą, todėl ginčijamo norminio administracinio akto panaikinimas iki sprendimo byloje priėmimo tokiais atvejais yra pagrindas nutraukti bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (pvz., 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I444-1/2009, 2009 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1449/2009; 2013 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I444-3/2013 ir kt.). Toks vertinimas taikomas ir tais atvejais, kai ginčijamo norminio administracinio akto nuostatos nors nėra panaikintos, tačiau yra panaikintas (pakeistas) teisinis reguliavimas, kurio atitikčiai turėjo būti tiriamos ginčijamos normos, nes teisės akto, kuriam galimai prieštarauja norminis administracinis aktas, panaikinimas (pakeitimas) turi įtakos norminio administracinio akto teisėtumo bylai. Kitaip sakant, įtakos norminio administracinio akto teisėtumo patikros bylai turi ir teisės akto, kuriam galimai prieštarauja ginčijamas norminis administracinis aktas, panaikinimas (pakeitimas). <...> Pripažinimas, kad norminis administracinis aktas prieštaravo nebegaliojančiam įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, nebetektų prasmės, nes neturėtų poveikio visuomeniniams santykiams (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-4/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008 m.; 2015 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I438-1/2014).
23. Nagrinėjamu atveju iš esmės visas teisinis reguliavimas, kuriuo pareiškėjas grindžia Reglamento 156 ir 157 punktų neteisėtumą, yra pakeistas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, nes buvo apskųstas apeliacine tvarka (ABTĮ 98 str. 2 d.).
24. Pareiškėjas, prašydamas ištirti minėtų Reglamento punktų atitiktį tiek VSĮ 4 straipsnio
5 punkte įtvirtintam teisėtumo principui, tiek Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies
7 punkte įtvirtintam teisėkūros sistemiškumo principui, neatitikimą šiems principams siejo su šių Reglamento punktų neatitikimu VSĮ 12 straipsnio 2 dalies teisės normai. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į nutarties 21 ir 22 punktuose aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, būtina įvertinti kaip (nežymiai ar iš esmės) buvo pakeista pareiškėjo nurodoma VSĮ
12 straipsnio 2 dalis. Nustačius, kad VSĮ 12 straipsnio 2 dalies reguliavimas buvo pakeistas iš esmės, teismas turėtų bylą nutraukti.
25. Ankstesnės redakcijos Vietos savivaldos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 20 d.) 12 straipsnio 2 dalis numatė, kad: „2. Savivaldybės tarybos nario atlyginimas mažinamas reglamente nustatyta tvarka proporcingai savivaldybės tarybos nario praleistų to mėnesio savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių narys savivaldybės tarybos narys yra, posėdžių skaičiui.“
26. Byloje nustatyta, kad 2024 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 12, 15, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 38, 63, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2688 nuo 2024 m. birželio 20 d., be kita ko, buvo pakeista Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis ją išdėstant taip:
„2. Savivaldybės tarybos nario atlyginimas mažinamas reglamente nustatyta tvarka proporcingai savivaldybės tarybos nario praleistų to mėnesio savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių narys savivaldybės tarybos narys yra, posėdžių skaičiui, išskyrus savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos posėdžius, kuriuos savivaldybės tarybos narys praleidžia dėl vykimo į komandiruotę atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas.“
27. Naujos redakcijos VSĮ 12 straipsnio 2 dalis buvo pakeista ją papildant atvejais, kuriems esant, savivaldybės tarnybos nario nedalyvavimas posėdžiuose būtų pateisinamas, o savivaldybės tarnybos nario atlyginimas nemažinamas, t. y. nustatytos išimtys, kada savivaldybės tarybos nario atlyginimas nėra mažinamas. Pareiškėjas ginčijamų Reglamento punktų neatitikimą ankstesnės redakcijos VSĮ 12 punkto 2 dalies nuostatai iš esmės argumentavo tuo, jog ši teisės norma įpareigoja savivaldybės tarybą reglamente nustatyti tik savivaldybės tarybos nario atlyginimo mažinimo tvarką (procedūras), o ne nustatyti naujas atlyginimo mažinimo taisykles, t. y. atlyginimo mažinimo išimčių nenumato bei savivaldybės tarybai nesuteikia teisės jų nustatyti Reglamente. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šių pareiškėjo prašymo argumentų analizavo ankstesnės redakcijos VSĮ
12 straipsnio 2 dalies pakeitimų aiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, jog tarybos nario, kaip politinio ir bendruomenės atstovo, veikla nėra apribota laike, jam nėra taikoma darbo laiko apskaita, todėl turi būti tiesiog apmokama už šios svarbios funkcijos vykdymą, taip pat pažymima, kad įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, jog atlyginimas mažinamas proporcingai praleistų posėdžių skaičiui, o konkreti tvarka ir dydžiai turėtų būti nustatomi kiekvienos savivaldybės reglamente, todėl laikė, jog atsakovė vadovaudamasi ankstesnės redakcijos VSĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai nustatė mažinimo dydžius ir tvarką bei joje aptarė atvejus, kada mažinimas nėra galimas.
28. Minėta, kad aplinkybė, kai teisės akto nuostata, kurio atitikčiai turėjo būti tiriamos ginčijamos normos, iš esmės pasikeičia, eliminuoja keliamo teisės akto aktualumą ir kliudo atlikti tyrimą iškeltoje norminėje byloje. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas ginčijamų Reglamento normų neatitikimą ankstesnės redakcijos VSĮ 12 punkto 2 dalies nuostatai iš esmės argumentavo tuo, jog ši teisės norma įpareigojo savivaldybės tarybą reglamente nustatyti tik savivaldybės tarybos nario atlyginimo mažinimo tvarką (procedūras), o atlyginimo mažinimo išimčių nenumatė, taip pat į tai, jog įstatymų leidėjas naujos redakcijos VSĮ 12 punkto 2 dalį pakeitė ją papildydamas ir nustatydamas išimtis, kurioms esant savivaldybės tarybos nario atlyginimas nėra mažinamas, ir įvertinusi šiuos teisinio reglamentavimo pokyčius teisėjų kolegija, juos pripažįsta esminiais keičiant ankstesnėje redakcijoje nustatytą reguliavimą ir eliminuojančiais norminio teisės akto tyrimo aktualumą. Pripažinimas, kad norminis administracinis aktas prieštaravo iš esmės pakeistai įstatymo nuostatai nebetektų prasmės, nes neturėtų poveikio visuomeniniams santykiams.
29. Šios nutarties 21 punkte minėta, kad norminę administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi tirti pareiškėjo nurodomų teisės aktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams klausimą pareiškime nurodyta apimtimi. Pripažinus aukštesnės galios teisės aktus pasikeitus iš esmės nebegalimas administracinės norminės bylos tyrimas dėl tyrimo dalyko nebuvimo. Atitinkamai, byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo, kurioje nėra tyrimo dalyko, nenagrinėtina administraciniame teisme, o tai yra pagrindas teismui norminę administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.). Nustačius ABTĮ 103 straipsnyje nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 5 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Ernestas Spruogis
Skirgailė Žalimienė