Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė
byla Nr. 2S-236-544/ 2007
Rita Dambrauskaitė Procesinio sprendimo kategorija: 75.7; 110.1; 110.5;
122.4;
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2007 m. gegužės 22 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų pranešėjos Ramunės
Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės
M. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės
teismo 2007 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-295-589/ 2007 pagal
ieškovės M. Č. ieškinį atsakovui A. Č.,
tretiesiems asmenims AB bankui “Hansabankas”, G. U., J. U., G. B., institucijai duodančiai
išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos
tarnybai, dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
NUSTATĖ:
Ieškovė M. Č. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –
sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje iki bus išnagrinėta civilinė byla ir išreikalauti
iš antstolės V. Bespalovienės vykdomąją bylą dėl piniginių sumų išieškojimo iš
skolininko A. Č.
Nurodė, kad yra
pateikusi teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir joje įgyto turto
padalinimo. Tačiau šeimos turto apimtis mažinama, nes pagal teismų sprendimus
iš šio turto vykdomas atsakovo A. Č. nusikaltimu padarytos
žalos išieškojimas kreditorėms J. U. – 19 950,42 Lt, G. B. – 83 179,22 Lt. Tokios skolos turėtų būti išieškomos iš
asmeninio A. Č. turto, o ne iš jų šeimos turto, nes tai
pažeidžia ieškovės bei nepilnamečių vaikų interesus, dėl to teismo sprendimo
įvykdymas gali pasunkėti. Kadangi žalos atlyginimas išieškomas iš šeimos turto
dėl atsakovo A. Č. kaltės padarytos žalos, turto sumažėjimo
dalimi atsakovas privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą
(CK 3.115 str.).
Panevėžio miesto
apylinkės teismas 2007-03-16 nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies: uždraudė
vykdyti išieškojimą iš A. Č. ir M. Č. santuokos
metu įgyto nekilnojamo turto: buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) ir
buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti turtu,
perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles. Teismas nurodė, kad
išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra laikinoji apsaugos priemonė,
numatyta CPK 145 str. 1 d. 10 p., bei konstatavo, kad Plungės rajono apylinkės
teismo 2005-09-26 nuosprendžiu A. Č. pripažintas kaltu
pagal LR BK 281 str. 3 d., iš jo priteistas 19 950,42 Lt turtinės ir neturtinės
žalos atlyginimas J. U., 83 179,22 Lt - G.
B. Vykdomieji raštai dėl žalos atlyginimo pateikti vykdyti antstolei
Violetai Bespalovienei. Nurodė, kad minėtus butus bei automobilius AUDI 100, (duomenys neskelbtini) šalys įgijo santuokos metu,
todėl preziumuojama, kad jie priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės
nuosavybės teise. Todėl ieškovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės
taikymo tenkino iš dalies ir uždraudė vykdyti išieškojimą iš santuokoje įgyto
turto. Prašymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir bylos išreikalavimo teismas netenkino,
nes išieškojimas gali būti vykdomas ne tik iš santuokos metu įgyto turto, bet
ir iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio.
Ieškovė M. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto
apylinkės teismo 2007-03-16 nutarties dalį, kuria nepatenkintas jos
reikalavimas uždrausti vykdyti išieškojimą iš atsakovo A. Č. atlyginimo,
toje dalyje nutartį panaikinti ir jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo tenkinti visiškai. Atskirajam skundui pagrįsti nurodė, kad byloje,
kurioje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sprendžiamas klausimas
dėl turto padalijimo, atsiskaitymo su kreditoriais, nepilnamečio vaiko
išlaikymo klausimas. Išieškojimai kreditorėms J. U., G. B., kurie vykdomi iš atsakovo darbo užmokesčio pagal
vykdomuosius dokumentus, yra kilę iš baudžiamosios bylos, kurioje atsakovas
nuteistas dėl nusikaltimo padarymo. Taigi, minėtoms kreditorėms A.
Č. skolingas asmeniškai, todėl išieškojimas gali būti vykdomas tik iš
asmeninio A. Č. turto ar sutuoktinio nustatyto turto dalies
(CK 3.109 str., 3.110 str., 3.112 str.). Sutuoktiniui mokamas atlyginimas yra
santuokoje gautas turtas, priklausantis abiems sutuoktiniams, todėl iš šio
turto išieškoti galima tik nustačius skolininko turto dalį. Iš bendro
sutuoktinių turto atsiskaitoma tik su keliais asmeniniais A. Č.
kreditoriais, su bendrais ieškovės ir atsakovo kreditoriais neatsiskaitoma.
Ieškovė patiria nuostolius, nes mažėja bendro dalintino turto vertė. Išieškojimas
pažeidžia ieškovės ir nepilnamečių vaikų teises. Dėl nurodytų priežasčių teismo
sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, jeigu nebus sustabdytas išieškojimas iš A. Č. atlyginimo.
Atsiliepimu į
atskirąjį skundą tretysis asmuo G. B. prašo atskirąjį skundą
atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas,
uždrausdamas vykdyti išieškojimą iš nekilnojamojo turto, dėl kurio padalijimo
yra pareikštas ieškinys, tinkamai pritaikė CPK 144 straipsnio nuostatas.
Ieškovė neprašo padalinti kito turto, nereikalauja priteisti pinigines išmokas,
kurių išieškojimas potencialiai galėtų būti nukreipiamas į atsakovo A. Č. darbo užmokestį. Negali būti stabdomas išieškojimas iš
turto, kurio padalinti šalys neprašo. Mano, jog nepagrįstas argumentas, kad
išieškojimo sustabdymas reikalingas norint padengti bendras šalių prievoles,
nes prašomo padalinti turto vertė yra žymiai didesnė už bendras šalių prievoles
ir išlaikymo sumą. Apeliantė nepateikė duomenų, kad darbo užmokesčiai nėra
išleidžiami einamiesiems poreikiams, o kaupiami ir didina bendro dalijamo turto
masę, nes ieškinyje nenurodyta dalintini indėliai, pinigų likučiai sąskaitose
ar kokia nors kita forma sukauptos lėšos. Nepagrįstai nurodoma, kad išieškojimas
iš santuokoje esančio asmens pajamų įmanomas tik atidalijus jo dalį iš bendrosios
nuosavybės, nes pagal vykdymo praktiką išieškant iš santuokoje esančio
skolininko pajamų jo dalis bendrojoje nuosavybėje nėra nustatinėjama. Ieškovės
reikalavimas sustabdyti išieškojimą iš A. Č. pajamų pagal
teismo nuosprendį prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo
principams, užvilkins nuosprendžio įvykdymą.
Atskirasis skundas netenkintinas, o Panevėžio miesto
apylinkės teismo 2007-03-16 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų
patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo
pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis
laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali
pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo
sprendimo įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti
proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti
asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam
laikinosios apsaugos priemonės taikomos, o šiuo atveju – ir trečiųjų asmenų
(kreditorių), nepilnamečio vaiko, teisių ir įstatymo saugomų interesų
pusiausvyrą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas,
spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, šiomis įstatymų
nuostatomis vadovavosi ir jų nepažeidė. Visiškai sustabdyti išieškojimą vykdymo
procese nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Viena iš priverstinio vykdymo
priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos,
stipendijos ar kitų pajamų (CPK 324 str. 2 d. 5 p.). Išieškant iš skolininko
darbo užmokesčio, atsižvelgiant į bylos kategoriją, yra nustatyti išlaikymų iš
darbo užmokesčio dydžiai, t. y. nėra išlaikomas visas skolininkui priklausantis
darbo užmokestis, bet įstatyme numatyta jo dalis (CPK 736 str. 1 d., 2 d.).
Išieškojimas iš fizinių asmenų gali būti nukreipiamas į jo turtą, jo dalį
bendrojoje dalinėje ir jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.).
Nepateikta įrodymų, kokio dydžio išlaikymą atsakovas teikia nepilnamečiui
vaikui išlaikyti bei kad vykdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus
esminiai pažeidžia atsakovo išlaikytinių interesus. Pagal CPK 736 str. 3 d.,
skolininkas, jeigu jis išlaiko nedarbingus šeimos narius, gali kreiptis pas
antstolį dėl išskaitomų dalių pagal vykdomuosius dokumentus sumažinimo. Teismas,
spręsdamas ginčą vadovausis CK 3.118 str. taisyklėmis apie sutuoktinių turto
balanso sudarymą ir nustatys, kas iš kokio turto ir kiek turi sumokėti
kreditoriams. Jeigu teismas nustatys, kad reikia taikyti CK 3.115 str. 1 d.
nuostatas, jas įgyvendinti neturėtų būti problemų, kadangi šalys santuokoje
turi įgiję du butus, todėl kaltasis sutuoktinis turės iš ko kompensuoti kitam
sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Visiškas vykdymo
proceso kreditorių naudai sustabdymas pažeistų jų esmines teises, neatitiktų
proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo principų, nes šalys yra sutuoktiniai,
gali būti nesuinteresuoti greitu bylos išnagrinėjimu, jiems gali būti skirtas
terminas susitaikyti ir pan., dėl ko vykdymo sustabdymas gali užsitęsti
nepagrįstai ilgai.
Dėl nurodytų
motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra
pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl
atskirasis skundas netenkintinas.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi LR CPK 337 straipsnio 1 punktu,
NUTARĖ :
Panevėžio
miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai: Romualdas
Januška
Ramunė Čeknienė
Birutė Valiulienė