Civilinė byla Nr. B2-1745-656/2021

Procesinio sprendimo Nr. 2-55-3-01413-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Bajoras“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Simpatija“, pareiškimą dėl UAB „Bajoras“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys: S. K., UAB „Salda“, UAB „Gilėgilė“ (buvusi UAB „Saldos prekyba“),

n u s t a t ė:

1.       Bankrutavusios UAB „Bajoras“ nemokumo administratorius UAB „Simpatija“ pareiškimu prašo UAB „Bajoras“ (toliau – ir Bendrovė) bankrotą pripažinti tyčiniu.

2.       Administratoriaus tvirtinimu, įmonės nemokumą nulėmė buvusio UAB „Bajoras“ vadovo S. K. neteisėti veiksmai ir sąmoningas veikimas prieš Bendrovės interesus.

3.       Administratorius nurodė, kad pateikiami duomenys patvirtina, kad Bendrovė jau nuo 2017 m. susidūrė su finansiniais sunkumais, nustojo laiku ir tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, o Bendrovės turto vertė buvo mažesnė nei finansiniai įsipareigojimai kreditoriams.

4.       Reikšminga ir tai, kad Bendrovės turimo turto vertė nedengė įsipareigojimų kreditoriams, vykdomos ūkinės komercinės veiklos rezultatas nuo 2017 metų buvo neigiamas - Bendrovės patiriamų nuostolių suma nuo 238 254 Eur (2017 metai) padidėjo iki 428 027 Eur (2019 metai), todėl nebuvo jokio pagrįsto ekonominio pagrindo tikėtis, jog Bendrovė finansinius įsipareigojimus padengs (įvykdys) iš ūkinės komercinės veiklos rezultato (pelno).

5.       Bendrovės turimo turto vertė nepadengė Bendrovės turimų finansinių įsipareigojimų, Bendrovės finansiniai įsipareigojimai viršijo pusę Bendrovės turto, todėl tai lėmė, kad suprastėjus Bendrovės finansinei būklei kilo Bendrovės valdymo organų fiduciarinė pareiga atsižvelgti į Bendrovės kreditorių interesus, priimant su Bendrovės veikla susijusius sprendimus / sudarant sandorius. Tokia Bendrovės valdymo organų pareiga išliko iki pat nutarties iškelti Bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, kadangi Bendrovės finansiniai rodikliai per 2019-2020 metus ženkliai suprastėjo - Bendrovės priklausančio turto vertė sumažėjo (nuo 1 486 377 Eur iki 1 155 164 Eur), o Bendrovės finansiniai įsipareigojimai padidėjo (nuo 3 259 264 Eur iki 3 089 791 Eur ).

6.       Taigi, galima pagrįstai konstatuoti, jog Bendrovė 2017-2020 metais buvo ypatingai sudėtingoje finansinėje situacijoje (tai patvirtina ir Bendrovės kreditorių inicijuotos civilinės bylos, kuriose Bendrovei buvo pareikšti turtiniai reikalavimai), Bendrovės buvo nemoki tiek ekonomine, tiek ĮBĮ 2 str. 8 d. prasme, todėl vertintinas Bendrovės valdymo organų elgesys (veiksmai / neveikimas) ir tai, ar toks Bendrovės valdymo organų elgesys neturi tyčinio bankroto požymių.

7.       Administratoriaus nuomone, Bendrovės valdymo organų veiksmai / neveikimas, sudaromi sandoriai turi tyčinio bankroto požymių.

Bendrovė valdymo organai pažeidė fiduciarines pareigas kreditoriams

8.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.).

9.       Fiduciarines juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 str.: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1-6 dalys), ir kt. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 19 str. 8 d. nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Bendrovės valdymo organai pažeidė CK 6.9301 str. nuostatas

10.       Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai, yra ypatingai svarbu, jog Bendrovės valdymo organams priėmus sprendimą tęsti ūkinę komercinę veiklą, Bendrovė nesuteiktų išskirtinių teisių vienam ar keliems kreditoriams, o vykdomi Bendrovės atsiskaity mai su kreditoriais nepažeistų CK 6.9301 str. nuostatų.

11.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog CK 6.9301 str. nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų - neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas ĮBĮ, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 str. 3 d.). CK 6.9301 str. įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

12.       Administratoriaus vertinimu, Bendrovei vykdant atsiskaitymus su kreditoriais buvo pažeistas CK 6.9301 str. įtvirtintas eiliškumas, išskirtinę teisę gauti reikalavimo patenkinimą suteikiant UAB „Launeva“, kurios vadovu atsiskaitymų metu buvo UAB „Bajoras“ vadovas S. K..

13.       Laikotarpiu nuo 2018-07-17 iki 2020-01-28 (24 mokėjimo operacijomis) iš UAB „Bajoras“ sąskaitų yra išmokėta UAB „Launeva“ viso 384 212,00 Eur suma. Teismui pateikiami įrodymai patvirtina, kad Bendrovė 2018-2020 metais buvo ypatingai sudėtingoje ir sunkioje finansinės situacijoje, todėl nepakankant lėšų atsiskaityti su Bendrovės kreditoriais, Bendrovės valdymo organai, vykdydami atsiskaitymus, privalėjo išlaikyti CK 6.9301 str. nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, tačiau akivaizdu, kad Bendrovės vadovas S. K., vykdydamas atsiskaitymus, prioritetą suteikė kitai jo vadovaujama įmonei - UAB „Launeva“.

14.       Bendrovė sudarė sandorius, kurių pagrindu UAB „Launeva“ buvo suteikta teisė padengti savo reikalavimą anksčiau nei kitiems Bendrovės kreditoria

15.       2019-08-23 tarp Bendrovės ir UAB „Launeva“ buvo sudarytos keturios transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartys (toliau - Sutartys) (Priedai Nr. 6-9), pagal kurias Bendrovė perleido UAB „Launeva“ nuosavybės teisę į transporto priemones (duomenys neskelbtini) (toliau - Transporto priemonės), tačiau realiai Bendrovė negavo jokios ekonominės naudos iš šių Sutarčių sudarymo, kadangi Sutarčių pagrindu kilusi UAB „Launeva“ prievolė sumokėti Transporto priemonių pirkimo - pardavimo kainą (32 000,00 Eur) pasibaigė, atlikus Bendrovės ir UAB „Launeva” priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Sutartimis Bendrovė sumažino priklausančio turto kiekį, tačiau, negavusi iš UAB „Launeva“ Transporto priemonių pirkimo - pardavimo kainos pinigais, šių pinigų negalėjo panaudoti atsiskaitymui su visais kreditoriais pagal CK 6.9301 str. nustatytą atsiskaitymų eiliškumą.

16.       Buvo sudaryti reikalavimo perleidimo sandoriai (2018-12-05 Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1; 2019-01-22 Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1; 2019-01-22 Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2; 2019-01-22 Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 3: 2019-06-10 Reikalavimo perleidimo sutartis; 2019-12-13 Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1; 2019-12-13 Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2; 2020-01-20 Reikalavimo perleidimo sutartis) (toliau - Reikalavimo perleidimo sutartys) (Priedas Nr. 10-17)) tarp Bendrovės ir UAB „Launeva“, pagal kuriuos Bendrovė perleido reikalavimo teises į Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytus skolininkus, tačiau UAB „Launeva“ prievolė sumokėti 85 300,34 Eur kainą už įsigytus reikalavimus pasibaigė vėlgi įskaitymo būdu. Bendrovė ir šiuo atveju negavo jokios ekonominės naudos, sudarytomis Reikalavimo perleidimo sutartimis buvo sudarytos sąlygos patenkinti tik vieno kreditoriaus - UAB „Launeva“ interesus.

17.       Bendrovės veikla buvo organizuojama taip, jog buvo iš esmės apsunkintos Bendrovės galimybės gauti atlyginimą už atlikus rangos darbus

17.1.                      2016-11-08 tarp Bendrovės ir UAB „IREC Baltic“ buvo sudaryta Statybos darbų rangos sutartis Nr. SUT- 16/2016/11/08 (toliau - Rangos sutartis) (Priedas Nr. 18), pagal kurią Bendrovė įsipareigojo atlikti Rangos sutartyje numatytus rangos darbus, o UAB „IREC Baltic“ už atliktus darbus sumokėti Rangos sutartyje numatytą užmokestį. Pagal Rangos sutarties 2.1. p. bendra rangos darbų vertė (kaina) sudarė 1 382 000,00 Eur, tačiau Rangos sutarties vykdymo metu vykdomų rangos darbų pagal Rangos sutartį kiekiai didėjo, nors atitinkamų susitarimų / sutarčių dėl Rangos sutarties pakeitimo nebuvo sudaryta.

17.2.                      Iš BUAB „Bajoras“ vadovo S. K. pateiktų duomenų (Priedas Nr. 19) matyti, kad Bendrovės patirtas išlaidas (sąnaudas), susijusias su Bendrovės vykdytais darbais pagal Rangos sutartį, sudaro 2 254 382,69 Eur, tuo tarpu pagal Rangos sutartį tarp Bendrovės ir UAB „IREC Baltic“ buvo pasirašyti atliktų darbų aktai tik 1 382 000,00 Eur sumai. Tai reiškia, jog tik dėl to, jog Bendrovės vadovas S. K. aplaidžiai vykdė savo pareigas, t. y. vykdė rangos darbus su UAB „IREC Baltic“ nesudarius privalomųjų statybos rangos sutarties dokumentų (sąmatos, Rangos sutarties pakeitimų ir pan.), Bendrovės galimybės gauti iš UAB „IREC Baltic“ atlygį už Bendrovės atliktus rangos darbus buvo iš esmės apsunkintos.

17.3.                      Bendrovei atlikus ir Rangos sutartyje nenumatytus rangos darbus, tarp UAB „IREC Baltic“ ir Bendrovės nebuvo sudaryti ir pasirašyti atliktų darbų aktai, kurių pagrindu būtų kilusi UAB „IREC Baltic“ pareiga sumokėti atlyginimą už atliktus darbus, todėl toks sąmoningai blogas Bendrovės valdymas bei veiklos organizavimas padarė esminę įtaką Bendrovės mokumui bei galimybėms įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus Bendrovės kreditoriams.

Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai

18.       CK 2.87 str. 1 d. įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Taisyklė, kad bendrovės vadovas turi pareigas pačiai bendrovei, kaip savarankiškam teisės subjektui, įtvirtinta ir ABĮ, nes ABĮ 19 str. 8 d. nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

19.       CK 2.87 str. 1 d. įtvirtinta norma kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip valdymo organo nario pareiga atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05- 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 124/2014; ir kt.). 

20.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovas atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 str. 12 d. 2, 3, 4 p.), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (BAĮ 21 str. 1 d.) bei bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 str. 4 d.), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016; kt.).

21.       Administratoriaus tvirtinimu, Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, dėl netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo ir tvarkymo negalima nustatyti Bendrovės pajamų ir sąnaudų, pagrįsti tam tikrų sandorių sudarymo ir/ar atgauti priklausančias lėšų sumas: 1) Administratoriui nebuvo perduoti Bendrovės buhalterinės apskaitos registrai (didžioji knyga); 2) Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neatspindėtos gautinos sumos iš UAB „IREC Baltic“; 3) Administratorius negali nustatyti (detalizuoti) finansinės atskaitomybės ataskaitos (balanso) C straipsnio „ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos“ (719 116 Eur) pagrindimo. Toks aplaidus, nerūpestingas ar apgaulingas Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimas ir vedimas yra pripažįstamas vienu iš tyčinio bankroto požymių.

22.       Administratoriaus vertinimu, nurodytos aplinkybės bei teismui pateikiami įrodymai patvirtina, kad Bendrovės bankrotas yra tyčinis.

23.       Suinteresuotas asmuo S. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam siųsti teismui žinomais adresais, darbovietės adresu, tačiau grįžo neįteikti. Teismui išnaudojus visas galimybes realiai informuoti suinteresuotą asmenį apie pradėtą procesą dėl tyčinio bankroto, pačiam suinteresuotam asmeniui nededant pastangų domėtis bankroto procesu, neteikiant teismui bei administratoriui duomenų apie pasikeitusį jo gyvenamosios vietos adresą, elektroninio pašto adresą, kuriais būtų įteikiami procesiniai dokumentai, jis pats prisiėmė iš to kylančią riziką.

24.       Suinteresuoti asmenys UAB „Salda“ ir UAB „Gilėgilė“ (buvusi UAB „Saldos prekyba“) padavė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo patenkinti administratoriaus pareiškimą dėl tyčinio bankroto BUAB „Bajoras“ iškėlimo.

Administratoriaus prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

25.       Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi iškelta UAB „Bajoras“ bankroto byla, jos administratoriumi paskirta UAB „Simpatija” (bylos Nr. B2-172-656/2021). Teismo nutartis įsiteisėjo 2020-02-06. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi bankrutuojančios įmonės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

26.       Bankroto bylos duomenimis, buvęs vadovas S. K. nemokumo administratoriui perdavė tik dalį dokumentų, dėl ko, administratoriaus tvirtinimu, negalima nustatyti Bendrovės pajamų ir sąnaudų, pagrįsti tam tikrų sandorių sudarymo ir/ar atgauti priklausančias lėšų sumas

27.       Bankroto byloje teismas yra patvirtinęs kreditorių sąrašą, kurių kreditoriniai reikalavimai aktualiais duomenimis sudaro 1 836 906,29 Eur sumą.

28.       Administratoriaus užsakymu yra atliktas BUAB „Bajoras“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimas. Teismui yra pateiktas BUAB „Bajoras“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimo aktas Nr. A1853.

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

29.       Nuo 2020-01-01 įsigaliojo Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, jam įsigaliojus neteko galios Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019-12-31 pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

30.       Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas).

31.       JANĮ nuostatos nemokumo procesams, pradėtiems iki 2019-12-31, taikomos asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus. Atsižvelgdama į teisės normų, reglamentuojančių tyčinį bankrotą, pobūdį (materialiosios teisės normos), kasacinis teismas yra nurodęs, kad prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 26–33 punktai, 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 50 punktas).

32.       UAB „Bajoras“ bankroto procesas buvo inicijuotas galiojant ĮBĮ, valdymo organų veiksmai, kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti iki 2020-01-01, t. y. iki JANĮ įsigaliojimo. Kadangi tyčinio bankroto sąlygų bei prezumpcijų nustatymas yra materialiojo pobūdžio teisės nuostatos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis, nagrinėjamam administratoriaus prašymui dėl BUAB „Bajoras“ bankroto pripažinimo tyčiniu taikytinas teisinis reglamentavimas, galiojęs veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu, t. y. ĮBĮ teisės normos.

Dėl tyčinio bankroto požymių vertinimo

33.       Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, šio straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos sąlygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas.

34.       Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

35.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio
12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

36.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

37.       Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius BUAB „Bajoras“ bankrotą prašo pripažinti tyčiniu, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punkte nustatytiems tyčinio bankroto požymiams, bei taikant ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto prezumpciją.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio 

38.       Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

39.       Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

40.       Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos, dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

41.       Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

42.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Bajoras“ vadovu nemokumo bylos iškėlimo metu buvo S. K.. Bylos duomenimis buvusiam vadovui apie nemokumo bylos iškėlimą buvo žinoma, jis dalyvavo procese, ginčijo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį, kuria UAB „Bajoras“ iškelta bankroto byla ir netenkintas S. K. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

43.       Administratoriaus teiktais duomenimis, buvęs UAB „Bajoras“ vadovas yra perdavęs administratoriui ne visus bendrovės dokumentus. Administratoriui nebuvo perduoti Bendrovės buhalterinės apskaitos registrai (didžioji knyga), Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neatspindėtos gautinos sumos iš UAB „IREC Baltic“, administratorius negali nustatyti (detalizuoti) finansinės atskaitomybės ataskaitos (balanso) C straipsnio „ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos“ (719 116,00 Eur ) pagrindimo.

44.       Administratoriaus užsakymu yra atliktas BUAB „Bajoras“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimas. Teismui pateiktas BUAB „Bajoras“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimo aktas Nr. A1853 (toliau – ir Tyrimo aktas). Ekspertizę atliko teismo ekspertas R. B..

45.       Tyrimo akto 1.2 p. konstatuota, kad ekspertui pateikta USB laikmena su BUAB „Bajoras“ apskaitos programa. Ekspertas nurodė, kad apskaitos programa yra nežinoma, nepripažinta, visuotinai netaikoma, nežinomi jos autoriai ir palaikytojai. Atliekamo tyrimo metu nebuvo galimybės patikrinti apskaitos sistemos integralumo, architektūros logikos bei programos veikimo teisingumo.

46.       Tyrimo akto 5.10 p. nurodyta, kad tyrimui nebuvo pateikti apskaitos registrai, įskaitant ir sąskaitų likučių 2020-02-06 detalizaciją, o tyrimo rezultatai rodo, kad buvusio Bendrovės vadovo pateikto 2020-02-06 balanso duomenys nesutampa su balanso, paruošto 2020-02-06 datai pagal apskaitos programą duomenimis. 

47.       Administratoriui, taip pat ir tyrimui, nebuvo pateikti 2020-02-06 Bendrovės balanse nurodyto 719 116 ateinančių laikotarpių sąnaudų ir sukauptų pajamų balansinio straipsnio likučio susidarymą pateisinantys dokumentai, dėl ko ekspertas negalėjo pateikti išvadų dėl šio straipsnio pagrįstumo (Tyrimo akto 9.4. p.).

48.       Administratoriui nepateikti dokumentai, įrodantys, ar ilgalaikis turtas (siurblinė, vandens boileris, lengvasis automobilis) buvo parduoti ar ne (Tyrimo akto 9.9 p.), nepateikti nurašyto turto utilizavimo dokumentai (Tyrimo akto 9.10 p.).

49.       Administratoriui taip pat nebuvo perduotos visos sutartys su užsakovais ir/ar subrangovais, šių sutarčių priedai, su šių sutarčių vykdymu susiję dokumentai (komerciniai pasiūlymai, sąmatos, atliktų darbų aktai ir pan.).

50.       Tyrimo akto duomenimis, UAB „Bajoras“ vykdė itin daug finansinių operacijų grynaisiais. Administratoriaus tvirtinimu, buvusio įmonės vadovo teiktais duomenimis laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2020-02-28 S. K. atliko operacijų grynaisiais pinigais už 489 697,03 Eur. Tyrimo duomenimis, pagal BUAB „Bajoras“ apskaitoje registruotas banko operacijas identifikuoti grynųjų pinigų išgryninimai 158 973,03 Eur sumoje (14 lentelė), tačiau iš apskaitos informacijos negalima identifikuoti, kaip buvo panaudoti nurodyti iš banko išgryninti pinigai ir pagal kokias ūkines operacijas buvo įnešti pinigai į banką ar kasą (Tyrimo akto 8.7 p.).

51.       Tyrimo akto 16 priede pateiktas BUAB „Bajoras“ 2020-02-26 balansas rodo, kad gautinas (pirkimo) PVM yra 369 442,99 Eur (2431 sąsk.), o mokėtinas PVM yra 192 959 Eur (4484 sąsk.), skirtumas sudaro 176 483,99 Eur gautino PVM (369 442,99 Eur -192 959 Eur). Eksperto tvirtinimu, palyginus mokesčių inspekcijos informaciją su Bendrovės apskaitos registrų duomenimis, matomas reikšmingas 182 298,32 Eur neatitikimas įsipareigojimų valstybės, savivaldybių ir fondų biudžetams.

52.       Nei vienas kasos knygos dokumentas nebuvo pasirašytas vyriausiojo buhalterio, kas neatitinka Lietuvos Vyriausybės nutarimo „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisuklių patvirtinimo“ reikalavimų (Tyrimo akto 8.2 p., 8.3 p.).

53.       Paskutinius finansinės atskaitomybės duomenis bendrovė yra pateikusi tik už 2016 metus. Už vėlesnius metus finansinės atskaitomybės duomenys nebuvo teikti, tokiu būdu nevykdant LR akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų duomenis. Tyrimui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai pasirašyti tik direktoriaus, tačiau juose nėra buhalterio parašų.

54.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad dėl didelės dalies Bendrovės dokumentų neperdavimo nemokumo administratoriui, finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui, įmonės vadovo disponavimo grynaisiais pinigais tinkamo neapskaitymo, nėra galimybės tiksliai nustatyti Bendrovės nemokumo momentą, nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Aptartos aplinkybės reiškia netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tokie veiksmai laikytini sąmoningu siekimu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, tuo pažeidžiant kreditorių interesus.

55.       Nustačius netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ar buhalterinės apskaitos dokumentų bei turto neperdavimą bankroto administratoriui, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

56.       Atsižvelgiant į išdėstytą, UAB „Bajoras“ bankrotas pripažintinas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio 

57.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas vienas iš tyčinio bankroto požymių - įmonės valdymo organo (organų) netinkamas įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, vykdymas.

58.       CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarautų ar galėtų prieštarauti juridinio asmens interesams.

59.       ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.

60.       Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

61.       Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

62.       Byloje pateikti finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad 2017 metais Bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, turto ir mokėtinų sumų santykis buvo minus 192 501 Eur. Šis rodiklis 2018 ir 2019 metais tik blogėjo: 2018 metais buvo minus 363 986 Eur, o 2019 metais – minus 382 274 Eur.

63.       Neigiamas bendrovės nuosavas kapitalas pats savaime yra indikatorius, kad bendrovė yra nemoki. LR Akcinių bendrovių įstatymo 38 str. yra nustatyta tvarka, kokie veiksmai turi būti atliekami, kai bendrovės nuosavas kapitalas tampa neigiamu (ABĮ 38 str. 3, 4 d.), kurie užtikrina, kad bendrovės nuosavas kapitalas kitais finansiniais metais nebūtų neigiamas, o jei jo atkurti neįmanoma - įmonė būtų likviduojama (ABĮ 59 str. 11 d.).

64.       Tyrimo akte pažymėta, kad 2017-12-31 Bendrovės nuosavam kapitalui esant neigiamam, Bendrovės vadovas bei akcininkas nesiėmė LR Akcinių bendrovių įstatyme numatytos pareigos atkurti Bendrovės nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo santykio (Tyrimo akto 4.3 p.).

65.       Tyrimo akte taip pat pažymėta, kad skolų tiekėjams sąskaitoje yra apskaityta mokėtina 481 335,36 Eur suma tiekėjui, kuris įvardintas kaip „ŽŽŽ“. Bandomojo balanso 7 sąskaitoje „Koregavimas“ apskaityta analogiška 481 335,36 Eur suma debete. Ekspertui iš turimos informacijos nepavyko nustatyti, koks koregavimas yra atliktas, ar jis turėjo būti įtrauktas į Užsakovo apskaitą. Jei ši 7 klasėje įtraukta suma turėtų būtų įtraukta į nuosavo kapitalo sąskaitą, tuomet nuosavas kapitalas atitinkama suma būtų mažesnis. Tokiu atveju, Įmonės nuosavas kapitalas jau būtų neigiamas ir 2016-12-31 (Tyrimo akto 4.4 p.).

66.       2017 metais Bendrovė turto turėjo 877 629 Eur (tame tarpe – ilgalaikis turtas 246 748 Eur, trumpalaikis – 630 881 Eur), o mokėtinos sumos sudarė net 1 070 130 Eur.

67.       Kaip jau minėta, buvęs įmonės vadovas S. K. sąmoningai neperdavė įmonės turto ir visų dokumentų, ką patvirtina Tyrimo aktas. Tokiu būdu apsunkintas nemokumo nustatymas. Tačiau, įvertinus aptartus duomenis dėl neigiamo nuosavo kapitalo, Bendrovės turtą ir įsipareigojimus, Tyrimo akte nustatytas aplinkybes, konstatuotinas Bendrovės nemokumas vėliausiai 2017 metais. Todėl Bendrovės vadovui pareiga inicijuoti Bendrovės bankrotą, vykdant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, atsirado 2017 metais. Buvęs vadovas šios pareigos nevykdė, savo veiksmais toliau blogindamas įmonės finansinę būklę, ką patvirtina bendrovės 2018 ir 2019 metų finansinės atskaitomybės duomenys. Pažymėtina, kad UAB „Bajoras“ bankroto byla iškelta tik Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi ir ne Bendrovės vadovo iniciatyva.

68.       Dėl nurodyto, UAB „Bajoras“ bankrotas pripažintinas tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos prezumpcijos

69.       Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą yra preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo.

70.       Administratoriaus vertinimu, Bendrovei vykdant atsiskaitymus su kreditoriais buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintas eiliškumas, išskirtinę teisę gauti reikalavimo patenkinimą suteikiant UAB „Launeva“, kurios vadovu atsiskaitymų metu buvo UAB „Bajoras“ vadovas S.K..

71.       Administratoriaus tvirtinimu, laikotarpiu nuo 2018-07-17 iki 2020-01-28 (24 mokėjimo operacijomis) iš UAB „Bajoras“ sąskaitų buvo išmokėta UAB „Launeva“ viso 384 212,00 Eur suma, nors Bendrovė 2018-2020 metais buvo ypač sudėtingoje finansinės situacijoje, turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Bendrovės vadovas S. K., vykdydamas atsiskaitymus, prioritetą suteikė kitai jo vadovaujamai įmonei - UAB „Launeva“.

72.       Administratorius taip pat remiasi tuo, kad Bendrovė 2019-2020 metais sudarė su UAB „Launeva“ ir kitokio pobūdžio sandorius, kurių pagrindu UAB „Launeva“ buvo suteikta išskirtinė (išimtinė) teisė, lyginant su kitais Bendrovės kreditoriais, gauti savo reikalavimų patenkinimą.

73.       Administratoriaus teiktais duomenimis, 2019-08-23 tarp Bendrovės ir UAB „Launeva“ buvo sudarytos keturios transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartys (toliau - Sutartys), pagal kurias Bendrovė perleido UAB „Launeva“ nuosavybės teisę į transporto priemones (duomenys neskelbtini) (toliau - Transporto priemonės). Administratoriaus tvirtinimu, Bendrovė negavo jokios ekonominės naudos iš šių Sutarčių sudarymo, kadangi Sutarčių pagrindu kilusi UAB „Launeva“ prievolė sumokėti Transporto priemonių pirkimo - pardavimo kainą (32 000,00 Eur) pasibaigė, atlikus Bendrovės ir UAB „Launeva” priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Administratoriaus tvirtinimu, Sutartimis Bendrovė sumažino priklausančio turto kiekį ir, negavusi iš UAB „Launeva“ Transporto priemonių pirkimo - pardavimo kainos pinigais, šių pinigų negalėjo panaudoti atsiskaitymui su visais kreditoriais pagal CK 6.9301 str. nustatytą atsiskaitymų eiliškumą.

74.       Be to, administratorius remiasi tuo, kad buvo sudaryti reikalavimo perleidimo sandoriai (2018-12-05 Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1; 2019-01-22 Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1; 2019-01-22 Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2; 2019-01-22 Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 3: 2019-06-10 Reikalavimo perleidimo sutartis; 2019-12-13 Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1; 2019-12-13 Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2; 2020-01-20 Reikalavimo perleidimo sutartis) (toliau - Reikalavimo perleidimo sutartys) (Priedas Nr. 10-17)) tarp Bendrovės ir UAB „Launeva“, pagal kuriuos Bendrovė perleido reikalavimo teises į Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytus skolininkus, tačiau UAB „Launeva“ prievolė sumokėti 85 300,34 Eur kainą už įsigytus reikalavimus pasibaigė vėlgi įskaitymo būdu. Administratoriaus tvirtinimu, Bendrovė ir šiuo atveju negavo jokios ekonominės naudos, sudarytomis Reikalavimo perleidimo sutartimis buvo sudarytos sąlygos patenkinti tik vieno kreditoriaus - UAB „Launeva“ interesus.

75.       Administratorius neįrodinėja, kad sandorių sudarymo metu Bendrovė turėjo kitų, pirmesnių įsipareigojimų kitiems kreditoriams nei UAB „Launeva“, kas yra reikšminga sprendžiant atsiskaitymo eiliškumo CK 6.9301 straipsnio prasme klausimą. Kita vertus, atsižvelgiant į administratoriaus nurodytų dalies sandorių sudarymo momentą, kuomet jie buvo sudaryti UAB „Bajoras“ vadovui žinant apie bankroto bylos inicijavimą arba sudaryti net po teismo nutarties dėl bankroto bylos UAB „Bajoras“ iškėlimo, tokie sandoriai laikytini pažeidžiančiais CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, pažeidžiantys kitų kreditorių interesus. Pažymėtina, kad nurodytas aplinkybes patvirtina ir Tyrimo akto išvados. Tyrimo akte (8 psl.) pažymėta, kad „BUAB „Bajoras“ ir UAB „Launeva“ pasirašytoje reikalavimo perleidimo sutartyje Nr. 1 numatyta, kad bus atliktas priešpriešinių įsipareigojimų įskaitymas. Reikalavimų perleidimo sutarties Nr. 1 pasirašymo momentu BUAB „Bajoras“ jau buvo iškelta bankroto byla, dėl ko, eksperto vertinimu, galimai ši sutartis galėjo pažeisti atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą. Galimą atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą patvirtina ir Tyrimo akto 1.17 punktas.

76.       Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas taikyti tyčinio bankroto prezumpciją, nustatytą ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio 

77.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis – kai buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

78.       Administratorius remiasi tuo, kad Bendrovės veikla buvo organizuojama taip, jog buvo iš esmės apsunkintos Bendrovės galimybės gauti atlyginimą už atlikus rangos darbus, buvo sudaryti ekonomiškai nenaudingi sandoriai.

79.       Kaip matyti iš administratoriaus teiktų duomenų, 2016-11-08 tarp Bendrovės ir UAB „IREC Baltic“ buvo sudaryta Statybos darbų rangos sutartis Nr. SUT-16/2016/11/08 (toliau - Rangos sutartis), pagal kurią Bendrovė įsipareigojo atlikti Rangos sutartyje numatytus rangos darbus, o UAB „IREC Baltic“ už atliktus darbus sumokėti Rangos sutartyje numatytą užmokestį. Pagal Rangos sutarties 2.1. p. bendra rangos darbų vertė (kaina) sudarė 1 382 000,00 Eur, tačiau Rangos sutarties vykdymo metu vykdomų rangos darbų pagal Rangos sutartį kiekiai didėjo. Bendrovė patyrė išlaidas (sąnaudas), susijusias su Bendrovės vykdytais darbais pagal Rangos sutartį, kurios sudaro 2 254 382,69 Eur.  Tuo tarpu pagal Rangos sutartį tarp Bendrovės ir UAB „IREC Baltic“ buvo pasirašyti atliktų darbų aktai tik 1 382 000,00 Eur sumai. Tyrimo akto duomenys patvirtina, kad dėl kitų darbų papildomi susitarimai prie Rangos sutarties nebuvo sudaryti, atliktų darbų aktai nebuvo pasirašyti. Tokiu būdu dėl aplaidaus vadovo elgesio bei nenaudingo Bendrovei sandorio Bendrovės neteko galimybės reikalauti (arba apsunkintos galimybės) iš UAB „IREC Baltic“ atlygio už Bendrovės papildomai atliktus ir Rangos sutartyje neaptartus rangos darbus.

80.       Tyrimo akte (1.14 p.) nurodyta, kad tarp ekspertiniam tyrimui pateiktų pirminių dokumentų rastas sutarties Nr. DAI3.2018.11.06 pakeitimas su UAB AIRCS, kurio vertė 1 019 423,28 Eur neįskaitant PVM. Sutarties pakeitimas pasirašytas 2019-05-06. Pagrindinė sutartis tarp pateiktų dokumentų nebuvo pridėta. Vykdytojas, peržiūrėjęs visas PVM sąskaitas faktūras per tiriamąjį laikotarpį nenustatė, kad būtų išrašyta bent viena PVM sąskaita faktūra pagal nurodytą sutartį. Jei dalis darbų ar visi darbai buvo atlikti pagal šią sutartį, tuomet nei viena sąskaita nebuvo už juos išrašyta. Tyrimo akte pažymėta, kad UAB „Bajoras“ ir susijusi įmonė UAB „Launeva“ šią sutartį vykdė kaip jungtinės veiklos partneriai ir galima situacija, kad sąskaitas už visus atliktus darbus išrašė UAB „Launeva“, o BUAB „Bajoras“ neišrašė sąskaitų UAB „Launeva“ už darbus, kuriuos galėjo atlikti BUAB „Bajoras“.

81.       Tyrimo akte (8 psl) nurodyta, kad „BUAB „Bajoras“ ir UAB „Launeva“ pasirašytoje reikalavimo perleidimo sutartyje Nr. 1 numatyta, kad bus atliktas priešpriešinių įsipareigojimų įskaitymas. Reikalavimų perleidimo sutarties Nr. 1 pasirašymo momentu BUAB „Bajoras“ jau buvo iškelta bankroto byla. Ekspertas atkreipė dėmesį, kad, galimai, ši sutartis galėjo pažeisti atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą. 2019-12-13 mbuvo pasirašytas reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1 priedas Nr. 2, pagal kurį buvo numatyta perleisti 59 502,21 Eur be PVM gautiną sumą iš UAB „Eikos statyba“: už 47 601,77 Eur. Ekspertas pažymėjo, kad šis turtas buvo perleistas už mažesnę vertę nei buvo tą dieną.

82.       Įvertunus aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, dėl ko UAB „Bajoras“ bankrotas pripažintinas tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, ĮBĮ 20 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Administratoriaus prašymą tenkinti.

Pripažinti bankrutavusios BUAB „Bajoras“  (į. k. 303246202)  bankrotą tyčiniu.

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                    Andrius Ignotas