ŠIAULIŲ APYGARDOSTEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2635-901/2015 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydamas pripažinti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-02-03 Įsakymą Nr. 24 dėl drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 1 d. 11 p.) skyrimo S. B. neteisėtu; grąžinti ieškovą į pirmesnį darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį (toliau – ir VDU) už visą priverstinės pravaikštos laiką, t.y. nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovės 1000 EUR neturtinei žalai atlyginti; sprendimą dėl vieno VDU priteisimo ir grąžinimo į darbą vykdyti skubiai. Ieškovas nurodė, kad vairuotojo – konduktoriaus pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo nuo 1981-12-01, tai jo vienintelė darbovietė, kurioje jis nepertraukiamai dirbo daugiau nei 33 metus. Iki atleidimo iš darbo galiojančių drausminių nuobaudų neturėjo, savo darbą visada stengėsi atlikti gerai ir rūpestingai, iki tol dirbusi administracija jo darbu buvo patenkinta. 2015-01-26 dieną 8:15 val. UAB „Dorsimus“ atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog ieškovo vairuojamame autobuse, vykusiame maršrutu (duomenys neskelbtini), S. B. įlipusių dviejų vyresnio amžiaus žmonių prašymu parduoti jiems „pusantro bilieto“, vienai keleivei pardavė lengvatinį kelionės bilietą (su 50 proc. nuolaida), tinkamai nepatikrinęs ir neįsitikinęs, ar keleivė turi teisę įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida. Paaiškėjus, kad moteris neturi teisės į lengvatą, ieškovas apie tai pranešė keleivei ir paprašė jos įsigyti pilną bilietą, ji neprieštaravo ir sumokėjo visą kainą. Faktiškai minėta moteris už kelionę (duomenys neskelbtini) sumokėjo 150 proc., keleivė pretenzijų nereiškė, pinigų nesiekė susigrąžinti, bendravo geranoriškai. Už šį nežymų pažeidimą, neatsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, į tai, kad jis atliktas neatsargumo (nerūpestingumo) formoje, neatsižvelgiant į tai, kad dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepatyrė žalos, o ieškovas iš to nepasipelnė, neatsižvelgiant ir į tai, kad ieškovas klaidą pripažino, ištaisė, gailėjosi, S. B. skirta šiurkščiausia neproporcinga pažeidimui drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Pagal įsakyme nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbo tvarkos taisyklių 78.11 p., kurių pažeidimu kaltinamas ieškovas, yra nustatyta „nenaudoti kompiuterio ir jo įrangos, taip pat kitos bendrovės organizacinės technikos asmeninio pasipelnymo tikslais, taip pat kitiems asmeniniams (ne bendrovės) tikslams, neleisti šia Įranga naudotis pašaliniams asmenims". Nenustatyta, kad ieškovas būtų padaręs tokius pažeidimus, taip pat nenustatyta, kad atsakovas dėl ieškovo nežymaus suklydimo būtų patyręs realią, tiesioginę žalą. Ankstesnės atsakovo nurodytos nuobaudos – pastaba, 2009 m. skirta už keleivių įlaipinimo pažeidimą, taip pat papeikimas, 2011 m. skirtas už lengvatinių bilietų tvarkos pažeidimą (panašus pažeidimas į 2015-01-26 dienos), yra negaliojančios, padarius tuos nežymius pažeidimus jie nebuvo vertinami kaip šiukštūs ir dėl jų nebuvo nuspręsta ieškovą atleisti iš darbo. Ieškovas dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didelį stresą, ieškovas prarado pastovias darbines pajamas, pagrindinį pragyvenimo šaltinį, negali užtikrinti savo, šeimos būtiniausių poreikių, ieškovas iki šiol neturi darbo. Dėl neadekvačių darbdavio veiksmų ieškovui yra sunku įsidarbinti, kadangi nauji darbdaviai nenori priimti dirbti darbuotojo, kuris atleistas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad S. B. anksčiau yra taikytos drausminės nuobaudos – pastaba, 2009-07-14 skirta už tai, kad ieškovas nesilaikė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 6 skyriaus 4 p., taip pat 2011-12-30 skirtas papeikimas už lengvatinių bilietų tvarkos pažeidimą, kuris iš esmės analogiškas 2015-01-26 pažeidimui, už kurį ieškovas atleistas iš darbo. 2011-12-30 įsakyme dėl papeikimo skyrimo buvo nurodyta, kad ieškovas padarė grubų darbo drausmės pažeidimą, todėl jau tada ieškovui turėjo būti žinoma, kad toks pažeidimas darbdavio vertinamas kaip šiukštus ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali toleruoti tokių pažeidimų, kad nereikėtų mokėti baudų ir kad ši bendrovė neprarastų Šiaulių savivaldybės skiriamų keleivių vežimo lengvatų. Ieškovas pažeidė ir Vežimo taisykles ir Transporto lengvatų įstatymą, už tokius pažeidimus jo darbdavys galėjo būti nubaustas. Teigė, kad ieškovas neįrodė savo patirtos neturtinės žalos. Taip pat nurodė, kad vietoj ieškovo jau priimtas kitas darbuotojas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba daug vairuotojų (222), atsakovė negali toleruoti bilietų pardavimo tvarkos pažeidimų, kad užtikrintų tvarką, jog Šiaulių rajono savivaldybė ar kitos savivaldybės kompensuotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip keleivių vežėjo negautas pajamas už suteiktas lengvatas.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2015-05-06 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 24, kuriuo ieškovui S. B. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, neteisėtu ir jį panaikino, pripažino ieškovo S. B. atleidimą iš darbo neteisėtu ir jį grąžino į darbą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priteisė ieškovui S. B. iš atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2307,36 Eur vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. vasario 3 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2015-05-06), nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos po 34,96 Eur vidutinio darbo dienos užmokesčio ir 500,00 Eur neturtinės žalos. Kitą dalį ieškovo ieškinio reikalavimų atmetė, priteisė iš atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ valstybei 56,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimo dalį dėl ieškovo grąžinimo į darbą ir dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo –734,16 Eur,  nusprendė vykdyti skubiai.

Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl drausminės nuobaudos už darbo drausmės pažeidimą taikymo, – ar tai buvo šiurkštus darbo drausmės pažeidimas kaip teigia atsakovo atstovai, nes padaryti kelių norminių aktų pažeidimai, ieškovui anksčiau buvo taikytos drausminės nuobaudos, kurios nors ir nebegalioja, tačiau ieškovas yra praradęs atsakovo pasitikėjimą, ar daug metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančiam vairuotoju ieškovui paskirta nuobauda – atleidimas iš darbo už bilieto keleivei pardavimo pažeidimą – buvo neadekvati ir per griežta, kaip kad teigia ieškovas ir jo atstovas.

Nurodė, kad Pareiginių nuostatų 51 p. numato, jog vairuotojas-konduktorius privalo rūpintis pilnu pajamų surinkimu, parduoti reikiamą kiekį bilietų keleiviams, neturintiems teisių į lengvatas. Teismas nustatė, kad tiek pajamos surinktos, tiek parduotas reikiamas kiekis bilietų keleiviams, neturintiems teisių į lengvatas (po paaiškėjusio pažeidimo keleivė pareikalauta įsigyti bilietą pilna kaina, ką ji ir padarė), taigi nebuvo pažeistas minėtas punktas. Taip pat nurodė, kad Darbo tvarkos taisyklių 78.11 p. nustatyta, jog darbuotojas privalo nenaudoti kompiuterio ir jo įrangos taip pat kitos bendrovės organizacinės technikos asmeninio pasipelnymo tikslams, taip pat kitiems asmeniniams tikslams, neleisti šia įranga naudoti pašaliniams asmenims. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodinėjo, jog ieškovas būtų naudojęs įrangą pasipelnymo tikslams, nėra įrodymų, kad jis gavo pinigus iš keleivės ir juos pasisavino, kad neįnešė šių pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, šios aplinkybės atsakovė netvirtino ir neįrodinėjo. Be to, Taisyklių 78.2 p. numato, kad darbuotojas privalo tinkamai ir laiku vykdyti darbo sutartyje ir pareiginėje instrukcijoje nustatytus darbo uždavinius ir funkcijas. Teismas sprendė, kad ieškovas, pastebėjęs, jog suklydo, iš karto ėmėsi veiksmų klaidą ištaisyti, dėl keleivės suklaidinimo jo padaryta klaida ištaisyta, ieškovas dėl to labai gailisi, keleivė pretenzijų nereiškė.

Teismas sprendė, kad nepagrįstai atsakovė nurodė, jog minėtas ieškovo pažeidimas yra šiukštus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl to patyrė ar dar patirs žalos (žala turi būti reali ir įrodyta). Atsakovės teiginius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus nubaustas dėl transporto lengvatas reglamentuojančių aktų pažeidimų, kad savivaldybė nebekompensuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ negautų pajamų už keleiviams suteiktas lengvatas, vertino tik kaip atsakovės interpretaciją, pagrįstą tik prielaidomis, su kuriomis teismas nesutiko (CPK 178 str., 185 str.).

Teismo vertinimu, ankstesnių nuobaudų, kurios ieškovui paskirtos prieš 6 m. ir 4 m., kurios jau seniai negaliojančios, negalima vertinti kaip neigiamai charakterizuojančių ieškovo darbą. Nenustatyta, kad ieškovas nuolat, sistemingai pažeidinėtų bilietų pardavimo tvarką ir kad dėl to atsakovė tariamai galėjo prarasti pasitikėjimą juo, o ieškovo, kurio pagrindinė darbo funkcija yra saugiai vežti keleivius nustatytais maršrutais (Pareiginių nuostatų 21 p.), dėl trečiojo asmens įtakos padarytos žmogiškos klaidos skaičiuojant keleivės amžių ir nepagrįstai parduodant bilietą su lengvata teismas nevertino kaip šiukštaus darbo drausmės pažeidimo, dėl kurio atsakovė turėjo teisę jį atleisti iš darbo DK 235 str. 1 d. 11 p. pagrindu. Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė teismui įtikinamų teisinių argumentų (įrodymų), pagrindžiančių pažeidimo kvalifikavimą kaip šiurkštų (CPK 178 str.), todėl atsakovė pažeidė DK 238 str. numatytus kriterijus, taikė per griežtą drausminę nuobaudą.

Kadangi ieškovas palaikė ieškinio reikalavimą grąžinti jį į darbą, nenurodė, kad jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti jį grąžinus į darbą, teismas nusprendė ieškovą grąžinti į darbą, konstatuodamas, kad ieškovo grąžinimu į darbą nebus pažeistos atsakovės teisės. Pagal Darbo kodekso 300 str. 3 d., ieškovą grąžinus į darbą, jam iš atsakovės teismas priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

          Nors ieškovas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent ryšium su jo atleidimu iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam pablogėjo sveikata, teismas sprendė, kad dėl šio neteisėto jo atleidimo jis patyrė neturtinę žalą dėl nepatogumų ir streso, atsiradusių dėl neteisėto atleidimo, nurodytas šiurkštus atleidimo iš darbo pagrindas trukdė jam susirasti kitą darbą, dėl to jis nuolat jautė nerimą dėl ateities ir galimybės susirasti kitą darbą. Įvertinęs prieš tai aptartas aplinkybes, atsižvelgdamas į itin didelį ieškovo darbo stažą UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo teisės yra apgintos pripažįstant jo atleidimą ir darbo neteisėtu, grąžinant jį į darbą ir priteisiant VDU už priverstinės pravaikštos laiką, teismas nusprendė ieškovui iš atsakovės priteisti 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Apeliantė (atsakovė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo S. B. ieškinį, iš ieškovo S. B. atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas bei perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1. Apeliantės vertinimu, teismas išnagrinėjęs bylą suformavo ydingą praktiką, kuri sudaro sąlygas darbuotojams piktnaudžiauti savo teisėmis bei suteikia priemones darbuotojams, nesilaikantiems darbo drausmės, nepagrįstai reikalauti piniginių išmokų iš darbdavių. T. y. iš esmės konstatuota, kad darbuotojas, kurio ankstesnis darbas vertintinas neigiamai, gali toliau pažeisti lokalius darbdavio teisės aktus ir netgi įstatymus, tačiau tai nebus laikoma šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, dėl kurio netenkamas pasitikėjimas tokiu darbuotoju.
2. Atsakovė nurodo, kad dėl ieškovo darbo drausmės pažeidimo pateikė paklausimą Šiaulių rajono savivaldybės administracijai. Iš savivaldybės administracijos buvo gautas 2015 m. gegužės 19 d. raštas, kuriame nurodoma, kad pagal atsakovės ir savivaldybės sudarytas sutartis vežėjo (atsakovės) išlaidos, susijusios su lengvatų taikymu yra kompensuojamos iš savivaldybės biudžeto. Savivaldybė aiškiai pažymėjo, kad keleiviui, neturinčiam teisės į transporto lengvatas, parduotas lengvatinis bilietas sąlygoja neteisėtą savivaldybės biudžeto lėšų naudojimą, todėl yra laikytinas šiurkščiu lengvatinių bilietų tvarkos pažeidimu. Kaip nurodyta savivaldybės rašte, paaiškėjus dviem ar daugiau atvejų, kuomet vežėjas parduoda bilietus su lengvata tokios teisės neturinčiam keleiviui, tai yra pagrindas panaikinti leidimą vežti keleivius atitinkamu maršrutu.
3. Apeliantės teigimu, byloje nesant ginčo dėl paties darbo drausmės pažeidimo padarymo fakto juridiškai svarbu įvertinti tik tai, ar atsakovės skirta drausminė nuobauda –atleidimas iš darbo – parinkta adekvačiai. Griežčiausios drausminės nuobaudos skyrimas ieškovui yra betarpiškai susijęs su darbovietėje galiojančia politika ir siekiu informuoti kolektyvą apie tokio darbo drausmės pažeidimo, kurį padarė ieškovas, reikšmę įmonės veiklai. Teismas, pripažindamas, kad ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas nėra šiurkštus ne tik paneigė atsakovės įmonėje galiojančią politiką bei galimybę darbdaviui nustatyti, kurie pažeidimai yra šiurkštūs, o kurie nėra, bet ir konstatavo, kad atsakovė toliau turi pasitikėti trečią kartą darbo drausmę pažeidusiu darbuotoju.
4. Atsakovė nurodo, kad ieškovo vykdytos darbo funkcijos (vairuotojas – konduktorius) yra susijusios ne tik su autobuso vairavimu, tačiau kartu ir su bilietų pardavimu, jų tikrinimu. Kaip ir minėta, lengvatinių bilietų teisinga apskaita yra prioritetinės svarbos funkcija, kuri itin reikšminga atsakovės įmonės veiklai. Kadangi ieškovo pareigybė lemia jo tiesioginį darbą su materialinėmis vertybėmis, jam taikomi aukštesni apdairumo ir atidumo standartai, kurių neatitikus, pagal kasacinio teismo praktiką, galima konstatuoti, jog darbdavys praranda pasitikėjimą tokiu darbuotoju.
5. Atsakovė pažymi, kad nors pati ieškovo neteisėta veika ir galėjo pasireikšti neatsargiu (aplaidžiai neapdairiu) elgesiu, skiriant drausminę nuobaudą buvo atsižvelgta į ieškovo požiūrį į padarytą pažeidimą po tokio pažeidimo paaiškėjimo. Kaip nagrinėjant bylą teisme nurodė atsakovės atstovai, ieškovas tiek po darbo drausmės pažeidimo padarymo, tiek bylą nagrinėjant teisme nesijautė, kad savo veika yra pažeidęs norminių teisės aktų (įstatymo ir ministro nutarimo) nuostatas bei nelaikė savo pažeidimo rimtu. Tokia išvada darytina ir išanalizavus ieškovo parodymus teismo posėdžio metu. Tai reiškia, kad ateityje atsakovė nebegalėjo tikėtis, jog ieškovas toliau rimtai vertins imperatyvių teisės normų reikalavimus keleivių vežimo santykiuose ir savo darbo funkcijas atliks neaplaidžiai.
6. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad ieškovas pardavęs tokios teisės neturinčiai keleivei bilietą su lengvata ir paaiškėjus pažeidimo faktui pirmiausia turėjo atlikti neteisėtai įsigyto bilieto grąžinimą ir tik tada parduoti bilietą pilna kaina. Neatlikęs neteisėtai parduoto bilieto grąžinimo ir nurodęs keleivei papildomai įsigyti naują bilietą ieškovas taip pat pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes šiuo atveju keleivė buvo suklaidinta ir turėjo sumokėti didesnę sumą nei priklauso. Teismas, pateisindamas tokią situaciją, įteisino darbo drausmės pažeidimą, nes šalinant pirminį pažeidimą buvo padarytas kitas pažeidimas, kuris, anot teismo, rodo menką ieškovo kaltę ir neleidžia taikyti griežčiausios drausminės atsakomybės darbuotojui.
7. Apeliantės manymu, teismas nevertino vieno itin svarbaus fakto byloje – ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas pareiginiuose nuostatuose yra įtvirtintas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, t. y., vairuotojo–konduktoriaus pareiginių nuostatų, su kuriais ieškovas supažindintas raštu, 69 d punkte aiškiai numatyta, kad „Autobuso vairuotojas–konduktorius atsako už žemiau išvardintus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus <...> už finansinės drausmės pažeidimus (paimti pinigai ir neduotas bilietas), duotas mažesnės vertės bilietas“.
8. Atsakovė yra įsitikinusi, kad teismui pripažinus, kad ieškovui paskirta drausminė nuobauda yra neadekvati įstatymo, poįstatyminio ir lokalinių teisės aktų pažeidimui, buvo pripažinta, kad įstatymo nuostatų pažeidimas darbovietėje nelaikomas netoleruotinu pažeidimu. Kitaip tariant, darbuotojas, dirbantis keleivių pervežimo srityje, turi galimybę pažeisti įstatymą ir tuo pačiu nesitikėti, kad už tokį pažeidimą bus atleistas iš darbo.
9. Apeliantė nurodo, kad ieškovui 2011 metais jau buvo taikyta drausminė atsakomybė už tokį patį pažeidimą, kaip ir atleidžiant iš darbo. Antra, 2011 metais skiriant ieškovui papeikimą įsakyme buvo aiškiai įvardyta, kad atsakovė tokį pažeidimą laiko grubiu. Ieškovas dar 2011 metais galėjo būti atleistas iš darbo, tačiau atsakovė suteikė galimybę darbuotojui pasitaisyti ir dirbti toliau. Nepaisant to, ieškovas ir toliau nuvylė atsakovę, atlikdamas įmonės veiklai reikšmingą darbo drausmės pažeidimą (keleivio vežimą nesilaikant bilietų su lengvatomis pardavimo tvarkos).
10. Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų įrodyti ieškovo deklaratyviai nurodomas neigiamas atleidimo iš darbo pasekmes. Tik ieškovo atstovas, būdamas teisininkas, pateikė pakankamai deklaratyvią (visiškai be įrodymų) poziciją, kodėl ieškovui turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
11. Teismas, nuspręsdamas iš dalies tenkinti ieškovo ieškinį, proporcingai paskirstė tik valstybei priteistinas išlaidas, tačiau to nepadarė su atsakovės advokatui patirtomis išlaidomis, kas taip pat daro dalį teismo sprendimo neteisėtu.

Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliantės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti 2015-05-06 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad bbylą pirmoje instancijoje nagrinėjęs teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė DK 238 straipsnyje numatytus kriterijus ir tai padarė atsižvelgdamas j šios normos taikymą Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje. Šiaulių apylinkės teismas priėmė protingą, teisingą ir sąžiningą sprendimą, nes vienoje įmonėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“) išdirbusio darbuotojo daugiau negu 33 metus, neturinčio daugiau negu 4 metus galiojančių darbo drausmės pažeidimų, netyčia (sąžiningai) suklydusio dėl netinkamai iššifruotų keleivės metų, dėl kurių iššifravimo yra ir keleivės, jos bendrakeleivio kaltė (keleiviai paprašė 1,5 bilieto), sužinojusio dėl atsiradusio pažeidimo ir nedelsiant besistengiančio ištaisyti savo klaidą, kad darbdavys išvengtų nuostolių ar jie maksimaliai sumažėtų, o ir pripažinusio savo klaidą ir besigailinčio, padariusio pažeidimą ne tyčios, bet neatsargumo formoje, negalima iš karto atleisti iš darbo. Priešinga nuostata nebūtų suderinta su DK tikslais ir principais, bei LAT formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose. Šiaulių apylinkės teismas priimdamas sprendimą neteigė, jog ieškovas nepadarė darbo drausmės pažeidimo ir jis negalėjo būti traukiamas drausminėn atsakomybėn, skiriant švelnesnę drausminę nuobaudą. Teismas tik argumentavo, kad iš aplinkybių viseto (pažeidimas padarytas neatsargumo formoje, darbuotojo veiksmuose (neveikime) nėra tyčinės kaltės, vairuotojas galiojančių drausminių nuobaudų neturėjo, prie pažeidimo atsiradimo prisidėjo ir keleiviai, įmonė nepatyrė materialinių nuostolių, darbuotojas dirba bendrovėje daugiau negu 33 metus ir kt.) negalima spręsti, o ir apeliantė neįrodė būtinumo darbo drausmės pažeidimą kvalifikuoti kaip šiurkštų. Taip pat nurodo, kad pasinaudojimas savivaldybės biudžeto lėšomis priklauso nuo paties įmonės direktoriaus sąžiningumo ir tinkamo gaunamų lėšų pagal sutartį administravimo. Sąžiningo darbuotojo klaida ir surinktos pakankamos pajamos į biudžetą, negali būti vertinamos kaip prielaida taikyti kraštutinę drausminio poveikio priemonę atleidimą iš darbo, nes apeliantė neginčija vairuotojo sąžiningumo kilusioje situacijoje, o darbdavys ir savivaldybė piniginių ar kitokio pobūdžio nuostolių nepatyrė. Mano, kad atsižvelgiant į ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą ir aplinkybes, byloje pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog yra pagrindas ieškovui priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei ginti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp šalių kilo ginčas dėl drausminės nuobaudos už darbo drausmės pažeidimą taikymo, t. y. 2015 m. vasario 3 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gen. direktorius T. B. įsakymu Nr. 24 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 1 d. 11 p., šiurkščiai pažeidus darbo pareigas.

Byloje nustatyta, kad 2009-07-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ gen. direktoriaus V. L. įsakymu Nr. 144-K ieškovui buvo taikyta drausminė nuobauda – pastaba – už keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 6 skyriaus 4 punkto pažeidimą (už keleivių įlaipinimo pažeidimą), 2011-12-30 gen. direktoriaus V. L. įsakymu Nr. 107-k ieškovui buvo paskirta dar viena drausminė nuobauda – papeikimas – už darbo tvarkos taisyklių pažeidimą pagal 2011-12-16 pažeidimo aktą Nr. 34, kad parduotas bilietas su nuolaida keleivei be pagrindo. Nustatyta, kad šios nuobaudos ieškovo atleidimo dieną nebegaliojo.

Ieškovui 2015 m. vasario 3 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gen. direktorius T. B. įsakymu Nr. 24 paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už tai, kad atliekant atsakovo transporto priemonių ir jų vairuotojų veiklos kontrolę, nustatyta, kad 2015 m. sausio 26 d. 8.15 val. viena iš keleivių (1950 m. gimimo, 64 m.) ieškovo vairuojamame autobuse vyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) įsigijusi bilietą su 50 proc. nuolaida, t. y. už 0,39 Eur, neturėdama teisės į transporto lengvatą. Pagal ieškovo paaiškinimus, jam važiuojant maršrutu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įlipo 7 keleiviai, viena iš senyvo amžiaus keleivių paprašė parduoti jai su kitu bendrakeleiviu „pusantro bilieto“, t.y. vieną bilietą pilna kainą, kitą su nuolaida, pateikdama vairuotojui – konduktoriui moters pensininko pažymėjimą. Apie tai, kad vairuotojas netiksliai iššifravo keleivės gimimo metus ir kad ji neturėjo teisės į lengvatinį bilietą S. B. sužinojo tik po UAB „Dorsimus“ kontrolierės atliktos patikros, kai kontrolierė informavo, kad minėta moteris neturi teisės į lengvatą. Gavęs tokią informaciją, keleivei ir ją lydinčiam asmeniui vairuotojas pranešė, kad ji neturi teisės į lengvatą, bei paprašė įsigyti pilną bilietą. Keleivė tam neprieštaravo ir sumokėjo visą kainą, pretenzijų nereiškė, pinigai jai už prieš tai su nuolaida pirktą bilietą nebuvo grąžinti

Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas – tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Darbuotojo pareigos – viena svarbiausių darbuotojo teisinio statuso dalių. Bendrosios visų darbuotojų pareigos įtvirtintos DK 228 straipsnyje, o jas sukonkretina bei detalizuoja kiti norminiai, taip pat lokaliniai teisės aktai.

Atleidimas iš darbo dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti skiriama, kai toks pažeidimas padaromas vieną kartą (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nesant tokio pažeidimo, kitais nerūpestingo darbo pareigų atlikimo ar darbo drausmės pažeidimo atvejais atleisti iš darbo galima tik kitu pagrindu, t. y. kaip už nevienkartinį darbo drausmės pažeidimą, jeigu yra ir kitų DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų.

DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išvardyti darbo pareigų pažeidimai yra laikomi šiurkščiais. Be šių atvejų, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomi ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbo pareigos ar darbo tvarka (DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas).

Aiškindamas ir taikydamas DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto normą, kasacinis teismas konstatavo, kad šiurkščiais pažeidimais gali būti laikomi ir sąraše nenurodyti atvejai, todėl dėl konkretaus pažeidimo pobūdžio sprendžia darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje I. J. v. VšĮ Plungės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-208/2004). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: a) kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; b) kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje G. S. v. UAB Rokiškio autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-624/2004; 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeI. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. Individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. UAB „Rovasta“, bylos Nr. 3K-3-144/2009).

Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas, nepatenkantis į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išvardytus atvejus, yra priskirtinas prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, būtina aiškinti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. UAB „Tokvila“, bylos Nr. 3K-3-305/2010). Iš DK 235 straipsnyje nustatyto reglamentavimo ir atskirai šio straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatos bei formuojamos teismų praktikos darytina išvada, kad darbdaviui nesuteikta teisės vien savo subjektyvia nuožiūra bet kokias darbuotojo veikas (neveikimą) priskirti prie kitų šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, nes pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbuotojui taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, ir ji taikoma būtent už vienkartinį darbo drausmės pažeidimą (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 136 straipsnio 3 dalis). Prie tokių galima priskirti kitas veikas (neveikimą), neišvardytas DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose, kurių padarymas yra aiškiai nesuderinamas su ją padariusio darbuotojo darbo pareigų netinkamu atlikimu. Taigi pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą darbo drausmės pažeidimo pripažinimas ar nepripažinimas šiukščiu yra vertinamojo pobūdžio, kurį turi teisę įvertinti darbdavys.

Pažymėtina, kad apeliantė yra neteisi, teigdama, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu apribojama darbdavio teisė nusistatyti, kurie darbo drausmės pažeidimai yra šiurkštūs, kadangi, pagal kasacinį teismą, darbdavio vertinimas apie pažeidimo šiurkštumą nėra galutinis ir neginčijamas, esant ginčui – teisę vertinti pažeidimo pobūdį turi teismas, nagrinėjantis darbo ginčą (DK 238, 242 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus  2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2012).

Pagal galiojančias teismų praktikos suformuluotas įrodinėjimo taisykles darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-193/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumą teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB ,,Sanatorija ,,Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007). Taigi, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė atleidimo iš darbo bylose lemia darbdavio pareigą įrodyti, kad pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus  2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015). Nagrinėjamu atveju būtent apeliantė privalėjo įrodyti, kad ieškovui skirdama drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, priėmė teisėtą sprendimą ieškovo darbo drausmės pažeidimą kvalifikuodama šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei pirmosios instancijos teisme teiktuose procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose teismo posėdyje, nei apeliaciniame skunde atsakovė neįrodė, kad ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas gali būti laikomas šiurkščiu, už kurį taikoma drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.

Nors apeliantė teigia, kad dėl ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo atsakovė galėjo netekti leidimo vežti keleivius, prarasti reputaciją ir pan., šie atsakovės teiginiai yra deklaratyvūs, jokios realios žalos ieškovo padarytu darbo drausmės pažeidimu atsakovė neįrodė (CPK 178 str., 182 str.).

Dėl atsakovės nurodomų argumentų apie prarastą pasitikėjimą ieškovu, kaip darbuotoju, kadangi jam, pagal jo pareigybę, taikomi aukštesni apdairumo ir atidumo standartai, kadangi ieškovas pakarotinai padarė toki patį pažeidimą, pažymėtina, kad 2011 m. padaryto pažeidimo ir 2015 m. padaryto pažeidimo aplinkybės ir pats pažeidimas iš esmės skiriasi. 2011 m. pažeidimo akte yra nurodytas liudininkės, t. y. bilietą pirkusios moters, paaiškinimas, iš kurio matyti, kad pažeidimą ieškovas padarė davęs mažesnės vertės bilietą. Atkreiptinas dėmesys, kad už šį pažeidimą ieškovui buvo taikyta švelnesnė drausminė nuobauda. Iš 2015 m. pažeidimo akto matyti, kad buvo padarytas pažeidimas parduodant lengvatinį bilietą asmeniui, neturinčiam teisės į transporto lengvatą. Šiame akte liudininkės paaiškinimo nėra, o iš ieškovo paaiškinimo, bei bilietą pirkusio asmens veiksmų (paaiškėjus pažeidimui visos bilieto kainos sumokėjimas, nereiškiant pretenzijų dėl sumokėtos pusės bilieto kainos grąžinimo), darytina labiau tikėtina išvada, kad dėl šio pažeidimo nebuvo ieškovo kaltės, jis padarytas suklydus. Be to, kaip nurodyta ir skundžiajame sprendime, reali žala, bilietą įsigijusiam asmeniui sumokėjus visą bilieto kainą, atsakovei nepadaryta, ieškovas dėl savo neapdairaus poelgio gailėjosi, iš esmės pripažino, kad padarė darbo drausmės pažeidimą, tik nesutiko su jo vertinimu kaip šiurkščiu, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais apie prarastą pasitikėjimą ieškovu kaip darbuotoju ir pan.

Apeliantės manymu, teismas nevertino, kad pareiginiuose nuostatuose ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas yra įtvirtintas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, t. y., vairuotojo – konduktoriaus pareiginių nuostatų 69 d punkte aiškiai numatyta, kad „Autobuso vairuotojas – konduktorius atsako už žemiau išvardintus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus <...> už finansinės drausmės pažeidimus (paimti pinigai ir neduotas bilietas), duotas mažesnės vertės bilietas“. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės argumentu nesutinka, kadangi ieškovas nepadarė nei vieno pažeidimo, nurodyto atsakovės minimame pareiginių nuostatų punkte. Byloje nustatyta, kad ieškovas pardavė lengvatinį transporto bilietą asmeniui, neturinčiam teisės į tokią lengvatą, tačiau nenustatyta, kad ieškovas paėmęs pinigus ir nedavęs bilieto, kad būtų paėmęs pinigus ir davęs mažesnės vertės bilietą. Šie atsakovės argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti, juo labiau kad tokie atsakovės atsikirtimai buvo pateikti tik apeliacinės instancijos teismui, ką iš esmės draudžia CPK 306 straipsnio 2 dalis.

Apibendrinama, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas negali būti laikomas šiurkščiu, o atsakovės taikyta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, ieškovui, atsakovės įmonėje dirbusiam 33 metus, nuobaudos paskyrimo metu neturėjusiam galiojančių drausminių nuobaudų, prieš tai už tapatų darbo drausmės pažeidimą nebaustam, atsakovei nepatyrus jokių realių nuostolių, yra neadekvati ir neproporcinga.

Dėl neturinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. DK 250 straipsnio formuluotė leidžia išskirti gana daug atvejų, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali būti atlyginama neturtinė žala. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, vienas iš jų, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo.  Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad darbdaviui, kaip darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoją iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti savo įgaliojimais. Tai ypač svarbu ir dėl to, kad asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus  2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos šios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės: darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, būtent visas aukščiau išvardytas aplinkybes ir įvertino apylinkės teismas, priteisdamas iš atsakovės ieškovui neturinės žalos atlyginimą, todėl sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovo nurodomos neturtinės žalos atsiradimo aplinkybės yra deklaratyvios, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme, pažymėtina, kad ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovo ieškinys tik dėl neturinės žalos dydžio iš dalies buvo atmestas, pagrindinis ieškovo reikalavimas dėl darbdavio įsakymo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą tenkintas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas palikti atsakovę prie jos turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, taip pat priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės iš esmės pagrįsto ir teisingo teismo sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau jų neanalizuoja.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikydamas materialinės ir procesinės teisės normas, vadovaudamasis įstatymais pagrįstai ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais ir priimti naują sprendimą nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.