Pirmosios instancijos teismo
Teisėja Vida Agurkienė Civilinė
byla Nr. 2A-293-30/2007
Procesinio
sprendimo kategorija 121.15;121.21
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2007 m. birželio 22 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų Edmundo Jaro
(pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės,
sekretoriaujant
Vilmai Daukšienei,
dalyvaujant
ieškovei S. J., jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę
bylą Nr. 2-94-752/2007 pagal ieškovės S. J. apeliacinį
skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 28 d. sprendimo pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui V. K. dėl naudojimosi bendrąją nuosavybe bei atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei dėl atidalijimo iš bendrosios
nuosavybės, ir
n u s t a t ė:
Ieškovė ieškiniu ir patikslintu
ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pagal jos pateiktą žemės sklypo ir gyvenamojo namo patalpų, taip pat ūkio
pastatų pasidalinimo planą atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės
nuosavybės ir nustatyti naudojimosi
patalpomis, žemės sklypu tvarką. Ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovas yra
gyvenamojo namo, ūkinių
pastatų ir 0,1513 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Jai priklauso 9/10, o atsakovui 1/10 minėto turto dalis.
Turtas jiems priklauso paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Ieškovė pageidauja gyvenamąjį namą ir žemės
sklypą pasidalinti natūra, o už atsakovui tenkančią ūkinių pastatų dalį siūlo piniginę kompensaciją, nes jų santykiai yra
konfliktiški (atsakovas jos į namą neįleidžia, ji juo negali naudotis). Atsakovas
gyvena namo antrame aukšte. Tačiau atsakovas geruoju nesutinka atsidalinti ir nusistatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe
tvarką. Pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovė prašo atidalinti jai
priklausančio turto dalį iš bendro turto ir nustatyti atitinkamą turtu
naudojimosi tvarką pagal pateiktą jos projektą (b. l. 87–88, projektas ir pastatų
padalijimo planai, b. l. 96, 136–131). Jai priteisti gyvenamojo namo pirmo
aukšto visomis patalpomis, kurių indeksai nuo 1-3 iki 1-8, išskyrus patalpą,
pažymėtą indeksu 1-9, tai yra laiptinę ir koridorių į antrą aukštą, kuriuos padalinti
ir paskirti naudotis bendrai su atsakovu kiekvienam po ½ šių patalpų (po 1,225
kv. m.). Jai priteisti ir paskirti naudotis antro aukšto patalpas, kurių
indeksai 1-11 (14,05 kv. m.) ir 1-12 (8,63 kv. m.), o taip pat numatomą įrengti
koridorių palėpėje (dėl palėpės aukščio praėjimas būtų apsunkintas, tai galima
išspręsti atliekant namo rekonstrukciją) patalpą 1-13 (10,54 kv. m.), o iš viso
jai paskirti naudotis 97,30 kv. m. namo patalpų. Atsakovui priteisti ir
paskirti vieną izoliuotą antro aukšto patalpą (virtuvę), indeksas 1-10,
turinčią 13,23 kv. m. ploto. Nustatyti, kad ji savo lėšomis įsirengs
praėjimą-duris iš jos naujai įsirengsiančios palėpėje atsirandančios patalpos 1-13
į patalpą 1-12, bei sutvarkys-panaikins įėjimą iš atsakovui tenkančio patalpos
1-10 į patalpą 1-11 ir 1-12. Ūkinius pastatus padalinti ir nustatyti
naudojimosi pagal jos projektą tvarką taip: pastatu pirtimi, kuris plane
pažymėtas 3I1m, jai ir atsakovui paskirti naudotis bendrai – po1/2 dalį. Ūkiniu
pastatu-tvartu nustatyti tokią naudojimosi tvarką: jai paskirti patalpą – lauko
virtuvę (14.03 kv. m.), patalpą-daržinę (44,96 kv. m.), medinį sandėlį (5,51
kv. m.), malkinę (47,16 kv. m.) ir rūsyje esančias patalpas-daržovių sandėlius
(9,91 kv. m. ir 18.62 kv. m.), o atsakovui paskirti garažą (16,45 kv. m.), į
kurį yra atskiros durys, ir atsakovas juo naudojasi. Kitais inžineriniais
statiniais (lauko tualetas, šulinys, atliekų duobė, tvora) jai ir atsakovui paskirti
naudotis bendrai. Nustatyti naudojimosi 0,1513 ha žemės sklypu pagal ieškovė pateiktą projektą (planą) taip: jai paskirti naudotis 688 kv. m.
plotą, atsakovui atskirą sklypo dalį 76 kv. ploto, o bendram naudojimuisi 749
kv. m. ploto sklypo dalį. Ji nesutinka su atsakovo priešieškiniu, nesutinka iš
atsakovo gauti piniginę kompensaciją, nes nesutinka atsisakyti jai
priklausančios nuosavybės dalies į ginčo turtą. Pagal atsakovo priešieškinį
pasikeistų turimos nuosavybės dalys, o tai prieštarautų savininko gynimo ir
nuosavybės neliečiamumo principams, o todėl prašo priešieškinį atmesti. Ieškovė
nurodo, kad ji namo rekonstrukcijos projekto neturi, nežino ar jai būtų
išduotos techninės sąlygos tokiai rekonstrukcijai, pati dar nėra apsisprendusi,
ar rekonstruotų namą keldama stogą, ar įsirengtų įėjimą į antrą aukštą iš
pirmojo aukšto, įrengiant sraigtinius laiptus. Be to, namo rekonstrukcijos ji iš
viso galinti ir nedaryti, nes tai yra jos teisė, kaip naudotis savo nuosavybe. Atsakovas J. V. K. pateikė teismui priešieškinį,
kuriuo prašo atidalinti
iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančią turto dalį ir nustatyti
naudojimosi tvarką jo pasiūlytu būdu, t. y. jam asmeninėn nuosavybėn priteisti
visas namo mansardoje esančias patalpas, kurių bendras plotas 38,36 kv. m., o ieškovei – visas
pirmo aukšto patalpas, kurių bendras plotas 64,08 kv. m. (visas bendras namo plotas 102,44 kv. m.). Kadangi tokiu
būdu jam tektų didesnė nei paveldėta gyvenamojo namo dalis (paveldėjo 1/10 arba 10,24 kv. m.),
siūlo ieškovei piniginę kompensaciją, kurią apskaičiuojant prašo VĮ Registrų
centro pateiktą 1 kv. m. kainą mažinti 2 kartus, atsižvelgiant į tai, kad jam
tenkančios patalpos yra namo su šlaitiniu stogu mansardoje ir yra 2-3 kartus
pigesnės už patalpas pirmame namo aukšte. Natūra priteisti jam ūkinius
pastatus, tai yra pastatą-tvartą ir pastatą-pirtį, o ieškovei už šiuos pastatus
priteisti piniginę kompensaciją pagal jų
rinkos vertę. Piniginės kompensacijos išmokėjimą, kurią jis turėtų išmokėti
ieškovei, išdėstyti 5 metams lygiomis dalimis kas
ketvirtį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisti turėtas bylinėjimosi
išlaidas.
Biržų rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Nustatė naudojimosi tvarką žemės
sklypu, esančiu (duomenys
neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1513 ha, pagal ieškovės pateiktą Grincevičiaus
įmonės „Sparnas“ parengtą žemės sklypo planą (b. l. 28). Ieškovei S. J. nutarė paskirti naudotis atskirai sklypo dalis, pažymėtas
indeksu 2, kurių plotas 688 kv. m. (dalį daržo – 392 kv. m. ir sklypo dalis – 135 kv. m.
plotą ir 161 kv. m. plotą), o atsakovui J. V. K. paskirti naudotis atskirai sklypo dalį, pažymėtą indeksu 1,
kurios plotas 76 kv. m. Sklypo dalis (713 kv.
m. ir 36 kv. m.), kurių plotas 749 kv. m. pažymėtas indeksu 3, ieškovei ir
atsakovui nutarė paskirti naudotis bendrai.
Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė.
Iš šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos teismas nustatė, kad šalys
yra bendraturčiai namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), kuriems gyvenamas namas, du
pagalbiniai ūkio pastatai (pastatas-tvartas ir pastatas-pirtis), kiti inžineriniai statiniai (lauko
tualetas, šulinys, atliekų duobė, tvora) bei 0,1513 ha žemės sklypas priklauso bendrosios dalinės
nuosavybės teise, nelygiomis dalimis – ieškovei 9/10 minėto turto dalys, o atsakovui 1/10
dalis. Ieškovė ir atsakovas nesusitaria dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju
namu, ūkiniais pastatais ir žemės sklypu. Nurodė, kad byloje nustatyta, jog šalys
konfliktuoja dėl joms bendrąja daline nuosavybe priklausančio turto ir siekia
naudotis atskiromis tiek gyvenamojo, tiek pagalbinėmis ūkio patalpomis.
Atsakovo turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra gerokai mažesnė už
ieškovės dalį, tačiau jis nenori gauti kompensacijos pinigais, o siekia
atidalijimu pasididinti
turimą nuosavybės dalį ieškovės
turto dalies sąskaita, jai išmokant piniginę kompensaciją. Tačiau iš atsakovo
priešieškinyje išdėstytų aplinkybių ir jo
paaiškinimų teisme nustatyta, kad kompensacijai jis lėšų neturi. Prašymas
išdėstyti ją per penkerius metus, nuolat
kylant nekilnojamojo turto rinkos kainoms, vertintinas kaip neužtikrinantis
kito bendraturčio teisėtų interesų. Be to, siūlomos kompensacijos už papildomai
atsakovui tenkantį, pagal jo projektą didesnį 28,24 kv. m. plotą dydis neatitinka byloje esančių VĮ
registrų centro duomenų apie ginčo namo vieno kvadratinio metro kainos –
213,758 Lt. Prašymas priteisti du kartus mažesnę piniginę kompensaciją yra nepagrįstas jokiais įrodymais apie
žemesnę šių patalpų kvadratinio metro kainą. Faktas, kad prašomos priteisti patalpos yra namo mansardoje,
savaime nėra joks kainos įrodymas. Šios
nustatytos aplinkybės rodo, kad kompensacijos priteisimas ieškovei nesutinkant,
yra negalimas. Dėl tų pačių
motyvų nepagrįstas ir kitas atsakovo reikalavimas priteisti jam natūra ūkio
pastatą-tvartą ir pirtį, o ieškovei iš jo už
tai priteisti piniginę kompensaciją. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą
naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos projektą ir paaiškinimus, padarė išvadą,
kad ieškovės pasiūlytas gyvenamojo namo tvarkos projektas neatitinka įstatymo
reikalavimų, jos pasirinktas naudojimosi būdas nėra maksimaliai užtikrinantis
kito bendraturčio – atsakovo interesus, todėl laikytinas nepagrįstu ir
neįrodytu. Nei ieškovė, nei atsakovas
nepateikė patalpų padalinimo racionalesnio pasiūlymo, o teismas negali savo
iniciatyva sudarinėti projektinių pasiūlymų, kadangi byla pagal savo pobūdį yra
dispozityvi, ir šalys pačios turi įrodyti ir pagrįsti savo reikalavimus,
todėl ieškinį ir priešieškinį dėl gyvenamojo
namo ir ūkio patalpų padalinimo teismas atmetė. Sprendime nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog naudojimosi gyvenamuoju
namu ir pagalbiniais ūkio pastatais klausimas keliamas turi būti sprendžiamas
kompleksiškai (kartu), nes ginčas yra dėl naudojimosi visu šiuo nekilnojamuoju
turtu, o todėl atmetė ir ieškovės
reikalavimą nustatyti naudojimosi pagalbiniais pastatais tvarką pagal jos
pasiūlytą projektą. Ieškovei prašant nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu
pagal Grinevičiaus įmonės „Sparnas“ parengtą žemės sklypo planą ir atsakovui su
tokia žemės sklypo naudojimosi tvarka sutinkant, ir nenustačius aplinkybių,
pažeidžiančių atsakovo teises, ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo
naudojimosi tvarkos nustatymo pagal ieškovės pateiktą projektą teismas laikė
pagrįstu ir šioje dalyje ieškinį tenkino.
Apeliaciniu
skundu ieškovė S. J. prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2007-03-28 sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas panaikinti ir šioje dalyje priimti
naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantė nesutinka su pirmosios
instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis. Nurodo, kad atsakovas turi nuosavybės teisę į
1/10 dalį statinių, todėl
pagal įstatymą naudotis turi teisę 1/10 dalimi statinių. Atsakovas neturi
teisės į didesnę turto dalį, neturi teisės naudotis didesne turto dalimi, nes
savininko teisės apima ir turto valdymo, naudojimo teises. Teismas nepagrįstai
nurodė, kad ieškovė privalo pateikti namo rekonstrukcijos projektą. Apeliantė
pažymi, kad turto savininkas valdo, naudoja ir disponuoja savo turtą savo
nuožiūrą nepažeisdamas kitų asmenų teisių. Todėl nustačius naudojimosi
patalpomis tvarką pagal pateiktą ieškinį, ieškovė galės spręsti rekonstrukcijos
klausimus ir galės savarankiškai (tai derindama su atsakovu) spręsti namo
rekonstrukcijos klausimus. Apeliantė mano, kad teismas nepakankamai atsižvelgė
į jos, kaip savininkės teises, taip pat ir į teisę nesinaudoti jai priskirtomis
patalpomis. Teismas turi nustatyti naudojimosi tvarką atsižvelgiant į turimas bendraturčių
nuosavybės dalis, o pagal ieškovės pasiūlytą gyvenamojo namo naudojimosi tvarką
atsakovui tenka didesnė dalis, negu priklausytų, todėl teismas neturi aiškintis,
kaip ieškovė naudosis jai paskirta dalimi. Apeliantė nurodo, kad teismas galėjo
išspręsti klausimą dėl ūkinių pastatų naudojimosi tvarkos, nors ir nedalindamas
namo. Teismas tik nurodė, kad šie klausimai sprendžiami kompleksiškai, tačiau
nenurodė kodėl negalima išspręsti ūkinių statinių naudojimosi tvarkos atskirai
nuo gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos. Teismo sprendimas šioje dalyje nemotyvuotas.
Atsakovas
atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad skunde iš viso nekeliami teisės taikymo klausimai, todėl
darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir
faktines bylos aplinkybes. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai visiškai
tapatūs argumentams, kurie ištirti proceso metu ir teismo sprendime motyvuotai atmesti. Apeliantė dėl teismo motyvų
nepasisako ir jų neginčija, todėl darytina
išvada, kad iš viso nėra apeliacinio skundo pagrindo. Atsakovo įsitikinimu apeliantė
klysta, manydama, kad faktinis naudojimasis gyvenamuoju namu turi atitikti idealiosioms nuosavybės dalims bendrojoje dalinėje
nuosavybėje. Priešingai, atidalijimo atveju
taikoma taisyklė, kad dalijant daiktą svarbiausia išvengti neproporcingos žalos
daikto paskirčiai, o kai to padaryti
neįmanoma, atsidalijantiems bendraturčiams išmokama piniginė kompensacija (CK 4.80 str. 2 d.). Tos pačios taisyklės
galioja ir nustatant naudojimusi
daiktu tvarką. Priešingai, negu teigia apeliantė, dalijimasis ar naudojimosi tvarkos nustatymas atliekamas dalijant
daiktą dalybų momentu esantį natūroje,
o ne tai, kaip teigia apeliantė, tokį koks jis bus neapibrėžtoje ateityje
(nauji laiptai, pakeista stogo konstrukcija, naujas koridorius ir t. t.), t. y. nesamą daiktą. Atsakovas mano,
kad naikinti skundžiamo sprendimo dalį apeliacinio skundo argumentais nėra
pagrindo. Atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi
išlaidas.
Apeliacinis skundas netenkintinas – CPK 326 str. 1 d. 1 p.
Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus
įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu
aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis
įstatymais, tinkamai juos įvertino, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą dėl
ieškinio dalinio pagrįstumo, priešieškinio nepagrįstumo ir priėmė pagrįstą ir
teisėtą sprendimą (CPK 176, 178, 179 str., 185 str., 259–260, 263 str.), kurio
naikinti nėra pagrindo pagal ieškovės apeliacinio skundo motyvus ir argumentus,
jame nurodomas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, sprendime išvardijo
objektyvius įrodymus ir nustatytas konkrečias faktines bylos aplinkybes,
patvirtinančias tokių teismo išvadų pagrįstumą. Apylinkės
teismas byloje teisingai nustatė, kad bylos šalys yra bendraturčiai ir atitinkamai
ieškovė ir atsakovas turi nuosavybės
teisę į dalijamą turtą į gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir 0,1513 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), 9/10 ir 1/10 dalis. Turtas jiems priklauso paveldėjimo
teisės liudijimo pagrindu. Kolegija pritaria pirmosios
instancijos teismo CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimui ir
taikymui šioje byloje, atsižvelgiant į tokio, pobūdžio bylose formuojamą
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismų praktiką. Būtent, kad bendraturčiai,
įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo
valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio
teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai siekti priimtiniausio visiems
bendraturčiams sprendimo būdo, net ir ginčui vykstant teisme. Bet koks
siekimas patenkinti maksimaliai tik savo interesus dėl bendrosios nuosavybės
teisės įgyvendinimo ignoruojant kito bendraturčio interesus, neatitinka CK 1.5
straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumų principų, kurių
negalima nepaisyti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad
šalys ypač konfliktuoja, o iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas faktiškai
net neleidžia ieškovei naudotis bet kokiomis patalpomis, kurios nėra iki šiol
padalintos. Šalys nepateikė teismui tinkamų projektų, atitinkančių įstatymo
reikalavimus kaip ir kitų būtinų įrodymų, kaip turtą tinkamai padalinti, padalinti
(CPK 178, 179 str.), nors tai yra jų pareiga. Kolegija sutinka su apylinkės
teismo motyvais ir argumentas, kurie nurodyti sprendime, kad nepriimtinas
ieškovės pateiktas gyvenamojo namo ir ūkio pasatų padalijimo projektas,
išskyrus žemės sklypo padalijimą (b. l. 28, planas, kurio tokiam padalijimui
neprieštarauja atsakovas), kaip ir atsakovo su priešieškiniu siūlomas aukščiau
nurodytas šių pastatų padalijimo būdas. Pirmosios instancijos teismas sprendime
teisingai nurodo, kad ginčas yra kilęs dėl naudojimosi iš esmės vienai namų
valdai priklausančiu turtu, tai yra gyvenamuoju namu su mansarda, ūkio pastatais
ir žemės sklypu, kurį ginčo šalys yra paveldėjusios, o todėl teismo išvada, kad
šio turto dalijimas (atidalijimas) turi būti sprendžiamas kompleksiškai,
išskyrus žemės sklypą, tai yra kartu atidalijant kiekvienai šalių jai
priklausančias turto dalis, yra teisinga. Sprendime nurodyti konkretūs ir
motyvuoti teismo argumentai, dėl ko yra netinkamas ieškovės siūlomas namo mansardos,
o tuo pačiu ir viso gyvenamojo namo padalijimo projektas, kuris tėra pertvarkymo
eskiziniu projektu. Pagal tokį planą ieškovė turėtų dabar esančioje žemoje
palėpėje įrengti (įsirengti) naują patalpą-praėjimą 1-13, tačiau toks šios
patalpos įrengimas yra galimas tik pakėlus stogo kraigą ir paaukštinus
vakarinės namo pusės sienos dalį, ką teismui patvirtino šį planą (projektą
rengęs specialistas R. M.), turintis tam reikiamą
kvalifikaciją. Tačiau tam reikia atlikti tam tikrus projektavimo darbus dėl
namo (mansardos) rekonstrukcijos, gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir leidimą
tai daryti iš rajono architektūros skyriaus, kitų tokius darbus prižiūrinčių
institucijų, o tokio projekto nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė, nors
teismas jiems siūlė pateikti papildomus įrodymus (CPK 159 str. 1 d.). Pirmosios
instancijos teismas nustatė, kad atsakovas jokiu būdu nesutinka gauti
kompensacijos už jam priklausančią nuosavybės dalį, o ginčo pastatai iš esmės
yra dalintinas turtas, tačiau atsakovo siūlomas bendro turto atidalijimo planas
ir būdas irgi šiuo metu nepagrįstas. Atsakovas teturi žymiai mažesnę nuosavybės
dalį į bendrą turtą (1/10 arba 10,24 kv. m. namo patalpų). Pagal priešieškinį
jis prašo jam priteisti 38,36 kv. m. viso namo ploto, arba 28,14 kv. m.
daugiau, negu jam priklauso, kas sudarytų, kaip matyti iš dalių paskaičiavimo,
atsakovui teksiančio viso namo ploto 37/100 (b. l. 136). Ieškovei lieka
likusioji namo dalis, bet ieškovė su tuo kategoriškai nesutinka, kaip ir
nesutinka su atsakovo siūloma dvigubai mažesne kompensacija už jam tenkančią didesnę
patalpų dalį, kurią atsakovas žada sumokėti per 5 metus. Pirmosios instancijos
teismas šį atsakovo siūlomą turto padalijimo variantą (rašytinis turto dalijimo
projektas-planas nėra pateiktas teismui) pagrįstai pripažino nepagrįstu, nes
jis aiškiai neatitinka šalių turimų nuosavybės dalių į dalijimą turtą,
pažeidžia ieškovės, kaip savininkės, teises naudotis jai priklausančia didesne
turto dalimi arba gauti teisingą kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas iš visų nustatytų paminėtų bylos aplinkybių padarė pagrįstą
išvadą, jog bylos šalys nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą atidalinti jų
dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes kiekviena šalis turi įrodyti
aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. (CPK 178, 179
str.). Taigi, apylinkės teismas pagrįstai
ieškinį tenkino iš dalies, tai yra padalijo žemės sklypą ir nustatė juo
naudojimosi tvarką, nes pačios šalys iš esmės dėl jo tokio padalijimo susitarė
teismo posėdyje, kas yra užfiksuota teismo posėdžio protokole ir sprendime, o priešieškinį
atmetė. Tuo yra paneigti apeliacinio skundo argumentai, kuris
netenkinamas. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš šalies, pralaimėjusios bylą
(CPK 92–94, 98 str.), tai yra procesinių dokumentų įteikimo išlaidos
priteistinos valstybei.
Vadovaudamasi CPK 326 str.1 d. 1 p. kolegija
N u t a r ė:
Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. J. 6,00 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Teisėjai Zina
Mickevičiūtė
Edmundas
Jaras
Laimutė
Sankausakitė