Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-293-30-2007].doc
Bylos nr.: 2A-293-30/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

KRISTINA TAMOŠIŪNAITĖ

Pirmosios instancijos teismo                                      

Teisėja Vida Agurkienė                                              Civilinė byla Nr. 2A-293-30/2007

Procesinio sprendimo kategorija 121.15;121.21

 (S)

 

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. birželio 22 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų Edmundo Jaro (pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės,

sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,

dalyvaujant ieškovei S. J., jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-94-752/2007 pagal ieškovės S. J. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 28 d. sprendimo pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui V. K. dėl naudojimosi bendrąją nuosavybe bei atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, ir

n u s t a t ė:

            Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pagal jos pateiktą žemės sklypo ir gyvenamojo namo patalpų, taip pat ūkio pastatų  pasidalinimo planą atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatyti naudojimosi patalpomis, žemės sklypu  tvarką. Ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovas yra gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir 0,1513 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Jai priklauso 9/10, o atsakovui 1/10 minėto turto dalis. Turtas jiems priklauso paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Ieškovė pageidauja gyvenamąjį namą ir žemės sklypą pasidalinti natūra, o už atsakovui tenkančią ūkinių pastatų dalį siūlo piniginę kompensaciją, nes jų santykiai yra konfliktiški (atsakovas jos į namą neįleidžia, ji juo negali naudotis). Atsakovas gyvena namo antrame aukšte. Tačiau atsakovas geruoju nesutinka atsidalinti ir nusistatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovė  prašo atidalinti jai priklausančio turto dalį iš bendro turto ir nustatyti atitinkamą turtu naudojimosi tvarką pagal pateiktą jos projektą (b. l. 87–88, projektas ir pastatų padalijimo planai, b. l. 96, 136–131). Jai priteisti gyvenamojo namo pirmo aukšto  visomis patalpomis, kurių indeksai nuo 1-3 iki 1-8, išskyrus patalpą, pažymėtą  indeksu 1-9, tai yra laiptinę ir koridorių į antrą aukštą, kuriuos padalinti ir paskirti naudotis bendrai su atsakovu kiekvienam po ½ šių patalpų (po 1,225 kv. m.). Jai priteisti ir paskirti naudotis antro aukšto patalpas, kurių indeksai 1-11 (14,05 kv. m.) ir 1-12  (8,63 kv. m.), o taip pat numatomą įrengti koridorių palėpėje (dėl palėpės aukščio praėjimas būtų apsunkintas, tai galima išspręsti atliekant namo rekonstrukciją) patalpą 1-13 (10,54 kv. m.), o iš viso jai paskirti naudotis  97,30  kv. m. namo patalpų. Atsakovui priteisti ir paskirti vieną izoliuotą antro aukšto patalpą (virtuvę), indeksas 1-10, turinčią 13,23 kv. m. ploto. Nustatyti, kad ji savo lėšomis   įsirengs praėjimą-duris iš jos naujai įsirengsiančios palėpėje atsirandančios patalpos 1-13 į patalpą 1-12, bei sutvarkys-panaikins įėjimą iš atsakovui tenkančio patalpos 1-10 į patalpą 1-11 ir 1-12. Ūkinius pastatus padalinti ir nustatyti naudojimosi pagal jos projektą tvarką taip: pastatu pirtimi, kuris plane pažymėtas 3I1m, jai ir atsakovui paskirti naudotis bendrai – po1/2 dalį. Ūkiniu pastatu-tvartu nustatyti tokią naudojimosi tvarką: jai paskirti patalpą – lauko virtuvę (14.03 kv. m.), patalpą-daržinę (44,96 kv. m.), medinį sandėlį (5,51 kv. m.), malkinę (47,16 kv. m.) ir rūsyje esančias patalpas-daržovių sandėlius (9,91 kv. m. ir 18.62 kv. m.), o atsakovui  paskirti garažą (16,45 kv. m.), į kurį yra atskiros durys, ir atsakovas juo naudojasi. Kitais inžineriniais statiniais (lauko tualetas, šulinys, atliekų duobė, tvora) jai ir atsakovui paskirti naudotis bendrai. Nustatyti  naudojimosi 0,1513 ha žemės sklypu pagal ieškovė pateiktą projektą (planą) taip: jai paskirti naudotis 688 kv. m. plotą, atsakovui atskirą sklypo dalį 76 kv. ploto, o bendram naudojimuisi 749 kv. m. ploto sklypo dalį. Ji nesutinka su atsakovo priešieškiniu, nesutinka iš atsakovo gauti piniginę kompensaciją, nes nesutinka atsisakyti jai priklausančios nuosavybės dalies į ginčo turtą. Pagal atsakovo priešieškinį pasikeistų turimos nuosavybės dalys, o tai prieštarautų savininko gynimo ir nuosavybės neliečiamumo principams, o todėl prašo priešieškinį atmesti. Ieškovė nurodo, kad ji namo rekonstrukcijos projekto neturi, nežino ar jai būtų išduotos techninės sąlygos tokiai rekonstrukcijai, pati dar nėra apsisprendusi, ar rekonstruotų namą keldama stogą, ar įsirengtų  įėjimą į antrą aukštą  iš pirmojo aukšto, įrengiant sraigtinius laiptus. Be to, namo rekonstrukcijos ji iš viso galinti ir nedaryti, nes tai yra jos teisė, kaip naudotis savo nuosavybe. Atsakovas J. V. K. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančią turto dalį  ir nustatyti naudojimosi tvarką jo pasiūlytu būdu, t. y. jam asmeninėn nuosavybėn priteisti visas namo mansardoje esančias patalpas, kurių bendras plotas 38,36 kv. m., o ieškovei – visas pirmo aukšto patalpas, kurių bendras plotas 64,08 kv. m. (visas bendras namo plotas 102,44 kv. m.). Kadangi tokiu būdu jam tektų didesnė nei paveldėta gyvenamojo namo dalis (paveldėjo 1/10 arba 10,24 kv. m.), siūlo ieškovei piniginę kompensaciją, kurią apskaičiuojant prašo VĮ Registrų centro pateiktą 1  kv. m. kainą mažinti 2 kartus, atsižvelgiant į tai, kad jam tenkančios patalpos yra namo su šlaitiniu stogu mansardoje ir yra 2-3 kartus pigesnės už patalpas pirmame namo aukšte. Natūra priteisti jam  ūkinius pastatus, tai yra pastatą-tvartą ir pastatą-pirtį, o ieškovei už šiuos pastatus priteisti piniginę kompensaciją pagal jų rinkos vertę. Piniginės kompensacijos išmokėjimą, kurią jis turėtų išmokėti ieškovei, išdėstyti 5 metams lygiomis dalimis kas ketvirtį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Biržų rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį  atmetė. Nustatė naudojimosi tvarką žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1513 ha, pagal ieškovės pateiktą Grincevičiaus įmonės „Sparnas“ parengtą žemės sklypo planą (b. l. 28). Ieškovei S. J. nutarė paskirti naudotis atskirai sklypo dalis, pažymėtas indeksu 2, kurių plotas 688 kv. m. (dalį daržo – 392 kv. m. ir sklypo dalis – 135 kv. m. plotą ir 161 kv. m. plotą), o atsakovui J. V. K. paskirti naudotis atskirai sklypo dalį, pažymėtą indeksu 1, kurios plotas 76 kv. m. Sklypo dalis (713 kv. m. ir 36 kv. m.), kurių plotas 749 kv. m. pažymėtas indeksu 3, ieškovei ir atsakovui nutarė paskirti naudotis bendrai. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė. Iš šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos teismas nustatė, kad šalys yra bendraturčiai namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), kuriems gyvenamas namas, du pagalbiniai ūkio pastatai (pastatas-tvartas ir pastatas-pirtis), kiti inžineriniai statiniai (lauko tualetas, šulinys, atliekų duobė, tvora) bei 0,1513 ha žemės sklypas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, nelygiomis dalimis – ieškovei 9/10 minėto turto dalys, o atsakovui 1/10 dalis. Ieškovė ir atsakovas nesusitaria dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir žemės sklypu. Nurodė, kad byloje nustatyta, jog  šalys konfliktuoja dėl joms bendrąja daline nuosavybe priklausančio turto ir siekia naudotis atskiromis tiek gyvenamojo, tiek pagalbinėmis ūkio patalpomis. Atsakovo turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra gerokai mažesnė už ieškovės dalį, tačiau jis nenori gauti kompensacijos pinigais, o siekia atidalijimu pasididinti turimą nuosavybės dalį ieškovės turto dalies sąskaita, jai išmokant piniginę kompensaciją. Tačiau iš atsakovo priešieškinyje išdėstytų aplinkybių ir jo paaiškinimų teisme nustatyta, kad kompensacijai jis lėšų neturi. Prašymas išdėstyti ją per penkerius metus, nuolat kylant nekilnojamojo turto rinkos kainoms, vertintinas kaip neužtikrinantis kito bendraturčio teisėtų interesų. Be to, siūlomos kompensacijos už papildomai atsakovui tenkantį, pagal jo projektą didesnį 28,24 kv. m. plotą dydis neatitinka byloje esančių VĮ registrų centro duomenų apie ginčo namo vieno kvadratinio metro kainos – 213,758 Lt. Prašymas priteisti du kartus mažesnę piniginę kompensaciją yra nepagrįstas jokiais įrodymais apie žemesnę šių patalpų kvadratinio metro kainą. Faktas, kad prašomos priteisti patalpos yra namo mansardoje, savaime nėra joks kainos įrodymas. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad kompensacijos priteisimas ieškovei nesutinkant, yra negalimas. Dėl tų pačių motyvų nepagrįstas ir kitas atsakovo reikalavimas priteisti jam natūra ūkio pastatą-tvartą ir pirtį, o ieškovei iš jo už tai priteisti piniginę kompensaciją. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos projektą ir paaiškinimus, padarė išvadą, kad ieškovės pasiūlytas gyvenamojo namo tvarkos projektas neatitinka įstatymo reikalavimų, jos pasirinktas naudojimosi būdas nėra maksimaliai užtikrinantis kito bendraturčio – atsakovo interesus, todėl laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu. Nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė patalpų padalinimo racionalesnio pasiūlymo, o teismas negali savo iniciatyva sudarinėti projektinių pasiūlymų, kadangi byla pagal savo pobūdį yra dispozityvi, ir šalys pačios turi įrodyti ir pagrįsti savo reikalavimus, todėl ieškinį ir priešieškinį dėl gyvenamojo namo ir ūkio  patalpų padalinimo teismas atmetė. Sprendime nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog naudojimosi gyvenamuoju namu ir pagalbiniais ūkio pastatais klausimas keliamas turi būti sprendžiamas kompleksiškai (kartu), nes ginčas yra dėl naudojimosi visu šiuo nekilnojamuoju turtu, o todėl atmetė ir  ieškovės reikalavimą nustatyti naudojimosi pagalbiniais pastatais tvarką pagal jos pasiūlytą projektą. Ieškovei prašant nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu pagal Grinevičiaus įmonės „Sparnas“ parengtą žemės sklypo planą ir atsakovui su tokia žemės sklypo naudojimosi tvarka sutinkant, ir nenustačius aplinkybių, pažeidžiančių atsakovo teises, ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal ieškovės pateiktą projektą  teismas laikė pagrįstu ir šioje dalyje ieškinį tenkino.

           Apeliaciniu skundu ieškovė S. J. prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2007-03-28 sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis. Nurodo, kad atsakovas turi nuosavybės teisę į 1/10 dalį statinių, todėl pagal įstatymą naudotis turi teisę 1/10 dalimi statinių. Atsakovas neturi teisės į didesnę turto dalį, neturi teisės naudotis didesne turto dalimi, nes savininko teisės apima ir turto valdymo, naudojimo teises. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė privalo pateikti namo rekonstrukcijos projektą. Apeliantė pažymi, kad turto savininkas valdo, naudoja ir disponuoja savo turtą savo nuožiūrą nepažeisdamas kitų asmenų teisių. Todėl nustačius naudojimosi patalpomis tvarką pagal pateiktą ieškinį, ieškovė galės spręsti rekonstrukcijos klausimus ir galės savarankiškai (tai derindama su atsakovu) spręsti namo rekonstrukcijos klausimus. Apeliantė mano, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į jos, kaip savininkės teises, taip pat ir į teisę nesinaudoti jai priskirtomis patalpomis. Teismas turi nustatyti naudojimosi tvarką atsižvelgiant į turimas bendraturčių nuosavybės dalis, o pagal ieškovės pasiūlytą gyvenamojo namo naudojimosi tvarką atsakovui tenka didesnė dalis, negu priklausytų, todėl teismas neturi aiškintis, kaip ieškovė naudosis jai paskirta dalimi. Apeliantė nurodo, kad teismas galėjo išspręsti klausimą dėl ūkinių pastatų naudojimosi tvarkos, nors ir nedalindamas namo. Teismas tik nurodė, kad šie klausimai sprendžiami kompleksiškai, tačiau nenurodė kodėl negalima išspręsti ūkinių statinių naudojimosi tvarkos atskirai nuo gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos. Teismo sprendimas  šioje dalyje nemotyvuotas.

            Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad skunde iš viso nekeliami teisės taikymo klausimai, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir faktines bylos aplinkybes. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai visiškai tapatūs argumentams, kurie ištirti proceso metu ir teismo sprendime motyvuotai atmesti. Apeliantė dėl teismo motyvų nepasisako ir jų neginčija, todėl darytina išvada, kad iš viso nėra apeliacinio skundo pagrindo. Atsakovo įsitikinimu apeliantė klysta, manydama, kad faktinis naudojimasis gyvenamuoju namu turi atitikti idealiosioms nuosavybės dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Priešingai, atidalijimo atveju taikoma taisyklė, kad dalijant daiktą svarbiausia išvengti neproporcingos žalos daikto paskirčiai, o kai to padaryti neįmanoma, atsidalijantiems bendraturčiams išmokama piniginė kompensacija (CK 4.80 str. 2 d.). Tos pačios taisyklės galioja ir nustatant naudojimusi daiktu tvarką. Priešingai, negu teigia apeliantė, dalijimasis ar naudojimosi tvarkos nustatymas atliekamas dalijant daiktą dalybų momentu esantį natūroje, o ne tai, kaip teigia apeliantė, tokį koks jis bus neapibrėžtoje ateityje (nauji laiptai, pakeista stogo konstrukcija, naujas koridorius ir t. t.), t. y. nesamą daiktą. Atsakovas mano, kad naikinti skundžiamo sprendimo dalį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas netenkintinas – CPK 326 str. 1 d. 1 p.

Pirmosios instancijos teismas byloje esančius  įrodymus  įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, tinkamai juos įvertino,  kurių pagrindu  padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio dalinio pagrįstumo, priešieškinio nepagrįstumo  ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 176, 178, 179 str., 185 str., 259–260, 263 str.), kurio naikinti nėra pagrindo pagal ieškovės apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, jame nurodomas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, sprendime išvardijo objektyvius įrodymus ir nustatytas konkrečias faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias tokių teismo išvadų  pagrįstumą. Apylinkės teismas byloje teisingai nustatė, kad bylos šalys yra bendraturčiai ir atitinkamai ieškovė ir atsakovas turi nuosavybės teisę į dalijamą turtą į gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir 0,1513 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), 9/10 ir 1/10  dalis. Turtas jiems priklauso paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo  CK 4.75 straipsnio  1 dalies nuostatų  aiškinimui ir taikymui šioje byloje, atsižvelgiant į tokio, pobūdžio bylose formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismų praktiką. Būtent, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai siekti priimtiniausio visiems bendraturčiams  sprendimo būdo, net ir ginčui vykstant teisme. Bet koks siekimas patenkinti maksimaliai tik savo interesus dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo ignoruojant kito bendraturčio interesus, neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumų principų, kurių negalima nepaisyti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalys  ypač konfliktuoja, o iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas faktiškai net neleidžia ieškovei  naudotis bet kokiomis patalpomis, kurios nėra iki šiol padalintos. Šalys nepateikė teismui  tinkamų projektų, atitinkančių įstatymo reikalavimus kaip ir kitų būtinų įrodymų, kaip turtą   tinkamai padalinti, padalinti (CPK 178, 179 str.), nors tai yra jų pareiga. Kolegija sutinka su apylinkės teismo motyvais ir argumentas, kurie nurodyti sprendime, kad nepriimtinas ieškovės pateiktas gyvenamojo namo ir ūkio pasatų padalijimo projektas, išskyrus žemės sklypo padalijimą (b. l. 28, planas, kurio tokiam padalijimui neprieštarauja atsakovas), kaip ir  atsakovo su priešieškiniu siūlomas aukščiau nurodytas šių pastatų padalijimo būdas. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodo, kad ginčas yra  kilęs dėl naudojimosi iš esmės vienai namų valdai priklausančiu turtu, tai yra gyvenamuoju namu su mansarda, ūkio pastatais ir žemės sklypu, kurį ginčo šalys yra paveldėjusios, o todėl teismo išvada, kad šio turto dalijimas (atidalijimas) turi būti sprendžiamas kompleksiškai, išskyrus žemės sklypą, tai yra kartu atidalijant kiekvienai šalių jai priklausančias turto dalis, yra teisinga. Sprendime nurodyti konkretūs ir motyvuoti teismo argumentai, dėl ko yra netinkamas ieškovės siūlomas namo  mansardos, o tuo pačiu ir viso gyvenamojo namo padalijimo projektas, kuris tėra pertvarkymo eskiziniu projektu. Pagal tokį planą ieškovė turėtų dabar esančioje žemoje palėpėje įrengti (įsirengti) naują patalpą-praėjimą 1-13, tačiau toks šios patalpos įrengimas yra galimas tik pakėlus stogo kraigą ir paaukštinus vakarinės namo pusės sienos dalį, ką teismui patvirtino šį planą (projektą rengęs specialistas R. M.), turintis tam reikiamą kvalifikaciją. Tačiau tam reikia atlikti tam tikrus projektavimo darbus dėl namo (mansardos) rekonstrukcijos, gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir leidimą tai daryti iš rajono architektūros skyriaus, kitų tokius darbus prižiūrinčių institucijų, o tokio projekto nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė, nors teismas jiems siūlė pateikti papildomus įrodymus (CPK 159 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas jokiu būdu nesutinka gauti kompensacijos už jam priklausančią nuosavybės dalį, o ginčo pastatai iš esmės yra dalintinas turtas, tačiau atsakovo siūlomas bendro turto atidalijimo planas ir būdas irgi šiuo metu nepagrįstas. Atsakovas teturi žymiai mažesnę nuosavybės dalį į bendrą turtą (1/10 arba 10,24 kv. m. namo patalpų). Pagal priešieškinį jis prašo jam priteisti  38,36 kv. m. viso namo ploto, arba 28,14 kv. m. daugiau, negu jam priklauso, kas sudarytų, kaip matyti iš dalių paskaičiavimo, atsakovui teksiančio viso namo ploto 37/100 (b. l. 136). Ieškovei lieka likusioji namo dalis, bet ieškovė su tuo kategoriškai nesutinka, kaip ir nesutinka su atsakovo siūloma dvigubai mažesne kompensacija už jam tenkančią didesnę patalpų dalį, kurią atsakovas žada sumokėti per 5 metus. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovo siūlomą turto padalijimo variantą (rašytinis turto dalijimo projektas-planas nėra pateiktas teismui) pagrįstai pripažino nepagrįstu, nes jis aiškiai neatitinka šalių turimų nuosavybės dalių į dalijimą turtą, pažeidžia ieškovės, kaip savininkės, teises naudotis jai priklausančia didesne turto dalimi arba gauti teisingą kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas iš visų nustatytų paminėtų bylos aplinkybių padarė pagrįstą išvadą, jog bylos šalys nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą atidalinti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. (CPK 178, 179 str.). Taigi, apylinkės teismas pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies, tai yra padalijo žemės sklypą ir nustatė juo naudojimosi tvarką, nes pačios šalys iš esmės dėl jo tokio padalijimo susitarė teismo posėdyje, kas yra užfiksuota teismo posėdžio protokole ir sprendime, o priešieškinį atmetė. Tuo yra paneigti apeliacinio skundo argumentai, kuris netenkinamas. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš šalies, pralaimėjusios bylą (CPK 92–94, 98 str.), tai yra procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos valstybei.

            Vadovaudamasi CPK 326 str.1 d. 1 p. kolegija

 

N u t a r ė:

 

            Biržų rajono  apylinkės teismo 2007 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš  S. J. 6,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

 

 

Teisėjai                                                                        Zina Mickevičiūtė

 

                                                                                    Edmundas Jaras

 

                                                                                    Laimutė Sankausakitė