Civilinė byla Nr. 2YT-2211-876/2018

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00153-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 25 d.

Šakiai

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims byloje esant V. J. ir Nacionalinė žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas

nustatė :

pareiškėjas A. J. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) (2018 m. sausio 6 d. medicininis mirties liudijimas Nr. 18-295276) po sutuoktinės S. E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) (įrašas apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 33) priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimą turtą.

Pareiškime nurodė, kad S. E. J. mirė (duomenys neskelbtini). Jos paskutinė gyvenamoji vieta iki mirties momento buvo (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis A. P. J. mirė (duomenys neskelbtini) S. E. J. ir A. P. J., (duomenys neskelbtini) Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudarę santuoką, įrašo Nr. 226. Santuokoje jie turėjo du vaikus: sūnų V. J., byloje esantį suinteresuotu asmeniu ir sūnų A. J., byloje esantį pareiškėju.

Pažymėjo, kad mirus A. P. J. jo palikimą paveldėjo pareiškėjas, įstatyminis įpėdinis, sūnus A. J., kuriam yra išduotas 2018 m. sausio 31 d. notaro patvirtintas liudijimas, registro Nr. 215. Mirus A. P. J. liko paveldimas turtas: gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bulvinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti statiniai - kiemo statiniai (šulinys k), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklausiniai: garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas įgytas A. P. J. gyvenant santuokoje su S. E. J. S. E. J. po savo mirties testamento nepaliko. Iki S. E. J. mirties, jie gyveno kartu (duomenys neskelbtini).

Patvirtino, kad mirus S. E. J., jos sutuoktinis A. P. J. ir toliau liko gyventi tame pačiame gyvenamajame name, kuriame gyveno iki pat savo mirties. Mirus S. E. J., jos sutuoktinis A. P. J. ją palaidojo ir prižiūrėjo jos kapą. Jam liko mirusiosios sutuoktinės visi daiktai, asmeninai dokumentai. Visus daiktus, namų apyvokos reikmenis A. P. J. paėmė sau ir juos panaudojo savo asmeniniams interesams patenkinti, nes jie visi buvo jam reikalingi. Taip pat pas jį liko sutuoktinės asmens dokumentai. A. P. J. likusį po savo sutuoktinės mirties turtą saugojo, jį prižiūrėjo, mokėjo visus mokesčius, turtą panaudojo savo nuožiūra, kaip šio turto savininkas iki pat savo mirties. Visa tai jis darė viešai ir atvirai. Niekas jam nebuvo pareiškęs jokių pretenzijų dėl sutuoktinės S. E. J. palikimo.

Kadangi S. E. J. vardu nekilnojamojo turto nebuvo, į notarą dėl paveldimo turto A. P. J. nesikreipė, tačiau palikimą po sutuoktinės mirties priėmė valdyti ir tvarkyti faktiškai. Pareiškėjas A. J., priėmęs palikimą po savo tėvo A. P. J. mirties, norėtų sutvarkyti turto paveldėjimo dokumentus, bet praleido terminą kreiptis į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo po motinos S. E. J. mirties. Tik teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. E. J. mirties palikimą priėmėjos sutuoktinis A. P. J. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo, pareiškėjo brolis V. J. palikimo nepriėmė ir jokių pretenzijų dėl S. E. J. palikimo nereiškia (b. l. 2-3).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė, jokių prašymų nepareiškė, apie posėdį jiems pranešta tinkamai (b. l. 25).

Suinteresuotas asmuo V. J. pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškėjo A. J. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 26).

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, 16 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017, 15-16 punktai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę.

Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių paveldėti pagal įstatymą, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK  445 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog S. E. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5) (pagrindas: (duomenys neskelbtini) mirties įrašas, Nr. 33). Iš byloje pateikto santuokos sudarymo įrašo matyti, kad S. E. J. ir A. P. J. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6) (pagrindas: (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas, Nr. 226). Byloje pateiktas 2018 m. sausio 6 d. medicininis mirties liudijimas, Nr. 18-295276 patvirtina, kad A. P. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad po A. P. J. mirties liko paveldimas turtas: statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12). Pareiškėjas patvirtino, kad mirus S. E. J., jos sutuoktinis A. P. J. liko gyventi tame pačiame gyvenamajame name, kuriame gyveno iki pat savo mirties, adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat patvirtino, kad po S. E. J. mirties, jos sutuoktinis A. P. J. paėmė visus mirusiosios daiktus, asmeninius dokumentus, namų apyvokos reikmenis ir juos panaudojo savo asmeniniams interesams tenkinti. Nustatytina, kad A. P. J. likusį po savo sutuoktinės mirties turtą saugojo, jį prižiūrėjo bei panaudojo savo nuožiūra, kaip šio turto savininkas.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienas iš atsiradusio palikimo priėmimo būdų yra pradėjimas faktiškai jį valdyti, tai yra rūpintis kaip savo turtu. Anksčiau nurodytos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą pripažinti, kad A. P. J. po savo sutuoktinės S. E. J. mirties aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo, tai yra faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį per įstatymo nustatytą terminą.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pripažintina, kad iš karto po S. E. J. mirties jos sutuoktinis A. P. J. pradėjo naudotis visu paliktu turtu, įgyvendino turtinę teisę – valdė ir tvarkė minėtą turtą savo nuožiūra, mokėjo mokesčius, taip pat perėmė ir visą mirusiosios sutuoktinės kilnojamąjį turtą, jos asmeninius daiktus, dokumentus.

Teismas, išanalizavęs pareiškėjo prašymą, suinteresuotojo asmens atsiliepimą, bylos medžiagą bei motyvuodamas tuo, kad A. P. J. aktyviais ir viešais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti palikimą savo interesais, kuris atsirado po jo sutuoktinės S. E. J. mirties, tuo, kad fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes, konstatuoja, kad A. P. J. po savo sutuoktinės S. E. J. mirties faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą.

Teismas, vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 444-448 straipsniais,

nusprendžia :

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad A. P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą, kuris atsirado po jo sutuoktinės S. E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) (įrašas apie tai įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 33).

Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja                                                                                                                              Judita Sungailaitė