Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-1308-1129/2024
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01058-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.4.1; 22.10.4
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. gruodžio 30 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis,
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo N. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2024 m. spalio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)
Teismas
n u s t a t ė :
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo P. D. 2024 m. spalio 30 d nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-22590-2024, N. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams.
N. M. nubaustas už tai, kad 2024 m. rugsėjo 19 d., 13.03 val. krašto keliai (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę ir lenkdamas kitą transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeisdamas kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimus ir kirto siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 140.7 punkto reikalavimus.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateiktu skundu N. M. prašo sumažinti baudą ir vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminą. Skundas grindžiamas tuo, kad nutarimas yra per griežtas. Jis lenkė labai lėtai, mažiau kaip 20 km/val. judančią transporto priemonę. Jokios avarinės situacijos nesukėlė, grėsmės niekam nebuvo, kelias buvo tuščias, užmiestyje. Šiuo metu jis yra bedarbis, ieško darbo, neturi pajamų, todėl negali susimokėti baudų. Darbui susirasti reikalingas vairuotojo pažymėjimas.
Institucija pateikusi atsiliepimą į pareiškėjo skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjas pateiktame skunde nurodo, jog jis pažeidimo nepadarė, lenkė labai lėtai judančią transporto priemonę, jokios avarinės situacijos nesukėlė, grėsmės niekam nebuvo kelias buvo tuščias. Vertinant Pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Pareiškėjo pateikta versija yra pilnai paneigta byloje esančiu vaizdo įrašu. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esantį vaizdo įrašą, konstatavo, kad nusižengimo vietoje eismo srautus skiria siaura ištisinė kelio ženklinimo linija, kurios reikšmė nurodyta kelių eismo taisyklių 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punkte. Vaizdo įraše matyti, jog pareiškėjas lenkia sunkiasvorę transporto priemonę, taip pat matyti jog kelyje vyksta gana intensyvus eismas į abi puses. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti.
Savo skunde pareiškėjas nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes pareiškėjo svarbiomis laikytinas aplinkybes gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padarius jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Pažymėtina, kad iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie N. M. vardu registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad nusižengimo padarymo metu N. M. administracine tvarka baustas 21 kartą, visos administracinės nuobaudos galioja, paskirtos piniginės baudos nesumokėtos. Akivaizdu, kad nesumokėtos piniginės baudos tik įrodo, kad skiriamos piniginės baudos administracinių nuobaudų tikslų nepasiekia ir teigiamo poveikio nedaro, kadangi jos nėra įvykdomos.
Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą, Institucijos nuomone, tinkamai individualizavo nuobaudą, kuri nėra per griežta. Pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veika kvalifikuota teisingai, baudos dydis ir administracinio poveikio priemonė paskirta laikantis įstatyme nurodytų taisyklių, jis pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Institucijos nuomone, pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgiant į tai, kad į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėjui ir institucijai buvo pranešta tinkamai, teismas skundą administracinio nusižengimo byloje išnagrinėjo jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.
Skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Teismas, įvertinęs skundo motyvus ir atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, N. M. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra tinkamai kvalifikuotas, įrodytas bylos medžiaga, nuobauda paskirta tinkamai.
N. M. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 19 d., 13.03 val., krašto keliai (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę ir lenkdamas kitą transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeisdamas kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimus ir kirto siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Už šio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 170 iki 130 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 iki 600 eurų. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
Taigi, tai yra blanketinė dispozicija, kuri nukreipia į KET, kuriose apibrėžiama, kuriose vietose yra draudžiama lenkti, o nesilaikant numatytų taisyklių, atsakomybė kyla būtent pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. M. iš esmės neneigia, kad administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodytą dieną ir laiku automobiliu lenkė kitą transporto priemonę ir įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeisdamas kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimus, tačiau pareiškėjas skunde nurodo, kad jis lenkė labai lėtai judančią transporto priemonę, kuri važiavo mažesniu nei 20 km/val. greičiu. Sutiktina, kad kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ numato, jog yra draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/val. greičiu, tačiau pareiškėjas lenkdamas kitą transporto priemonę, kirto siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją ir įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. KET 140.7 punkte nustatyta, kad kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. Kaip matyti iš minėto punkto, jame yra nustatytas draudimas lenkti esant horizontaliajam ženklinimui. KET 3 priedo 1.1 punkte nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Taigi, šiame punkte įtvirtintos taisyklės yra imperatyvios, tai reiškia, kad jos negali būti aiškinamos ir interpretuojamos kitaip, nei yra nustatyta. Nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu važiuoja transporto priemonės ta pačia eismo juosta, minėtos taisyklės nenumato jokių išlygų, kurioms esant būtų leidžiama atlikti lenkimo manevrą esant siaurai ištisinei eismo juostai. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad savo veiksmais avarinės situacijos nesukėlė, grėsmės nebuvo, nes kelias buvo tuščias. Pažymėtina, kad vienas iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų – lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti pats savaime jau yra pavojingas ir jokių papildomų aplinkybių, t. y. nei pavojingos situacijos sukėlimo, nei aplinkybių, kad kiti eismo dalyviai būtų priversti staigiai keisti judėjimo kryptį, greitį ar imtis kitokių veiksmų, savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, nereikalauja, o kelio ženklinimas, draudžiantis kitų transporto priemonių lenkimą, yra atliekamas tose kelio atkarpose, kuriose toks lenkimas būtų pavojingas. Priešingai, aiškinant minėtą draudimą kirsti ištisinę liniją tik tuomet, kai tai sukelia atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją, reikštų, jog nesant pavojingų situacijų, ištisinę liniją kirsti leidžiama, tačiau kaip jau ir buvo minėta, KET tokių situacijų ir išimčių nenumato.
Skunde pareiškėjas taip pat prašo sumažinti jam paskirtą baudą ir sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemone atėmimo terminą.
ANK 34 straipsnio 6 dalis įtvirtina galimybę administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti, tačiau tai gali būti daroma tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (tai gali būti veikos mažareikšmiškumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.).
Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pakankamai išskirtinių aplinkybių, leidžiančių, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti pareiškėjui administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos taikymo terminą šioje administracinio nusižengimo byloje nėra.
Kaip jau minėta, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 170 iki 130 eurų ir privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Iš bylos medžiagos matyti, jog Institucijos nutarimu pareiškėjui paskirta artima minimaliai 200 eurų bauda ir nustatytas didesnis nei ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytos sankcijos vidurkis administracinio poveikio priemonės taikymo terminas. Skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo švelninti šios priemonės ar jos apskritai neskirti, kadangi toks procesinis sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas bei prieštarautų administracinės nuobaudos paskirčiai – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų, nubausti juos ir paveikti, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje negalima neatsižvelgti į tai, kad pareiškėjas eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, o skiriamų baudų nemoka. Šių pažeidimų kiekis ir pobūdis rodo tai, kad pareiškėjas yra linkęs daryti teisės pažeidimus, susijusius su KET ignoravimu, kas neteikia pagrindo švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę ar šios priemonės neskirti.
Atsakydamas į kitus skunde išsakytus argumentus, susijusius su siekiu pagrįsti negatyvius padarinius N. M. praradus teisę vairuoti transporto priemones (galimybės susirasti darbą praradimas), teismas akcentuoja, kad ši aplinkybė nėra tiek reikšminga ir nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti kaip išskirtinę bei sumažinti paskirta baudą ir švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę arba jos visai neskirti, juolab, kad pareiškėjas turi galimybę susirasti darbą ir laikinai neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad apie neigiamas pasekmes pareiškėjas buvo iš anksto informuotas įstatymu įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją, taigi, jis privalo pilna apimti prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes. Be to, asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina asmeninių poreikių tenkinimui, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti pažeidimų, ypač tokių, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, t. y. numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą. Teismas sutinka, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės N. M. kurį laiką patirs tam tikrus nepatogumus, tačiau šie nepatogumai ir netekimai turi prevencinę reikšmę, kad juos patyręs pareiškėjas ateityje nedarytų teisės pažeidimų. Paskirtos nuobaudos sušvelninimas, kaip to pageidauja pareiškėjas, šiuo atveju prieštarautų įstatymų leidėjo keliamiems administracinės nuobaudos tikslams.
Taigi, N. M. nurodomi negatyvūs administracinio poveikio priemonės taikymo padariniai yra dėsninga ir logiška tik paties asmens neteisėto elgesio pasekmė, o nurodytos aplinkybės neteikia jokio pagrindo švelninti N. M. teisinę padėtį, todėl skundas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
n u t a r i a :
palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2024 m. spalio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr(duomenys neskelbtini) nepakeistą ir pareiškėjo N. M. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Dominykas Rusonis