Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-197-392-2013].doc
Bylos nr.: 2A-197-392/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
EKIPAŽAS 123440127 atsakovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl individualių darbo santykių
Bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis
DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
Individualūs darbo santykiai
Darbo sutartis:
Darbo sutarties sudarymas ir asmens priėmimo į darbą tvarka:
Išbandymas sudarant darbo sutartį (šalių susitarimas dėl išbandymo sąlygos, išbandymo terminas, išbandymo rezultatai)
Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai ir tvarka:
Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą
Darbo sutarties nutraukimo apribojimai
Kiti darbo sutarties pasibaigimo (nutraukimo) pagrindai
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Ieškinio priėmimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Įrodymai ir įrodinėjimas:
Kiti klausimai, susiję su įrodymais bei įrodinėjimu civiliniame procese

Civilinė byla Nr

 

Civilinė byla Nr. 2A-197-392/2013

Proceso Nr. 2-02-3-04847-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.5.6.; 11.9.6.; 11.9.7.; 11.9.12.

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

 

2013 m. sausio 3 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6731-825/2012 pagal ieškovo B. K. ieškinį atsakovui UAB „Ekipažas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir atsakovo priešieškinį dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovas B. K. pareikštu ieškiniu ir vėlesniu jo patikslinimu (b.l. 2-4, 133, 148) teismo prašė pripažinti 2012-02-17 darbo sutarties Nr. 475, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Ekipažas“, nutraukimą pagal DK 107 straipsnio 1 dalį neteisėtu, priteisti ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat 7.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2012-02-17 darbo sutarties Nr. 475 pagrindu jis buvo priimtas į UAB „Ekipažas“ taksi vairuotojo pareigas. Darbo sutartis buvo nutraukta 2012-03-12 atsakovo iniciatyva DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. dėl nepatenkinamų ieškovo darbo rezultatų išbandymo laikotarpiu. Ieškovo teigimu, darbo sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi savo pareigas jis atliko tinkamai. Atsakovas ieškovo apie atleidimą iš darbo tinkamai neįspėjo, neinformavo jo apie nepatenkinamus darbo rezultatus, be to, ieškovas buvo atleistas nedarbingumo laikotarpiu. Apie atleidimą iš darbo ir jo pagrindą ieškovas sužinojo tik 2012-05-09, gavęs atsakymą iš Valstybinės darbo inspekcijos. Įstatyme nustatytą terminą ieškiniui pateikti ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių (ligos, sunkios materialinės padėties ir reikiamų dokumentų neturėjimo). Ieškovas taip pat nurodė, kad neteisėtas ir nepagrįstas atleidimas lėmė jo sveikatos pablogėjimą, išgyvenimus ir pajamų praradimą, todėl ieškovui atlygintina neturtinė žala.  

Atsakovas UAB „Ekipažas“ su ieškiniu nesutiko (b.l. 23-28). Nurodė, kad darbo sutartis su ieškovu DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo nutraukta pagrįstai ir teisėtai, kadangi ieškovas netinkamai dirbo išbandymo laikotarpiu, t. y. netinkamai prižiūrėjo ir eksploatavo darbo funkcijai atlikti perduotą automobilį. Atsakovas ne kartą žodžiu įspėjo ieškovą apie netinkamą darbo pareigų vykdymą, tačiau savo veiksmų jis nepakeitė. 2012-03-08 atsakovas žodžiu pranešė ieškovui apie nepatenkinamus darbo rezultatus išbandymo laikotarpiu ir įspėjo, kad 2012-03-12 jis bus atleistas iš darbo. Ieškovui buvo nurodyta palaukti, kol bus surašyti reikiami dokumentai, tačiau jis iš darbo pasišalino ir dokumentus priimti atsisakė. 2012-03-09 atsakovas išsiuntė ieškovui pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą, taip pat įsakymą dėl atleidimo iš darbo. Siunčiamų dokumentų ieškovas neatsiėmė. Apie atleidimą iš darbo ieškovas buvo įspėtas tinkamai ir laiku, tačiau pats vengė priimti dokumentus, nepasirodė darbe, todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminą praleido dėl piktnaudžiavimo savo teisėmis ir nepagrįsto neveikimo.

Atsakovas UAB „Ekipažas“ taip pat pareiškė priešieškinį (b.l. 53-56), kuriuo teismo prašė priteisti iš ieškovo B. K. 640 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad 2012-03-08, informuodamas ieškovą apie nepatenkinamus darbo rezultatus išbandymo laikotarpiu ir jo atleidimą iš darbo, nurodė pateikti iš keleivių už vežimo paslaugas surinktus 640 Lt, tačiau ieškovas šio reikalavimo neįvykdė. 

Ieškovas B. K. su priešieškiniu nesutiko (b.l. 94-95). Nurodė, kad asmeniškai atsakovo direktoriui perdavė visas pinigų sumas, surinktas iš keleivių už vežimo paslaugas, todėl atsakovo keliami reikalavimai yra nepagrįsti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu (b.l. 153-157) ieškovo B. K. ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Ekipažas“ 1.000 Lt neturtinės žalos, kitus ieškovo reikalavimus atmetė. Atsakovo UAB „Ekipažas“ priešieškinį tenkino visiškai – priteisė atsakovui iš ieškovo 640 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 71 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad 2012-03-08 atsakovas pranešė ieškovui, jog jo darbas netenkina darbdavio, todėl jis bus atleistas kaip neišlaikęs išbandymo. Ieškovui buvo pasiūlyta palaukti, kol bus parengti su atleidimu susiję dokumentai, tačiau jis nelaukė ir paliko darbovietę. Teismo vertinimu, toks ieškovo elgesys prilyginamas dokumentų įteikimui ir leidžia pradėti skaičiuoti DK 297 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą nuo ieškovo atleidimo dienos, t. y. 2012-03-12. Tuo tarpu ieškovas į teismą kreipėsi tik 2012-06-08. Ieškovo argumentus, kad jis negalėjo žinoti apie darbo sutarties nutraukimą anksčiau nei 2012-05-11, kai gavo atsakymą iš Valstybinės darbo inspekcijos, teismas laikė nepagrįstais, nes ieškovas 2012-04-11 užsiregistravo Vilniaus teritorinėje darbo biržoje. Ieškovas nenurodė aplinkybių, kodėl būdamas darbingas laikotarpiu nuo 2012-03-17 iki 2012-03-20 ir nuo 2012-04-07 iki 2012-05-01 negalėjo kreiptis į teismą, tuo labiau, kad tuo laikotarpiu faktiškai naudojosi savo teisėmis, kreipėsi į įvairias valstybines institucijas. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovo sveikatos būklė objektyviai nekliudė jam kreiptis į teismą ir negali būti pateisinančia priežastimi. Sprendė, kad atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir kitiems su tuo susijusiems reikalavimams (priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką) yra pagrįstas, todėl šiuos ieškinio reikalavimus atmetė (DK 27 straipsnis ir CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Nepaisant to, teismas sprendė, kad kitam ieškovo reikalavimui – priteisti 7.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą – taikomas bendrasis DK 27 straipsnio numatytas 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas. Teismas nustatė, kad atsakovas įspėjo ieškovą apie atleidimą iš darbo prieš tris dienas, o ne prieš tris darbo dienas, kaip to reikalavo DK 107 straipsnio 1 dalis. Be to, ieškovas buvo atleistas laikino nedarbingumo laikotarpiu, pažeidžiant DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsižvelgdamas į šių pažeidimų esmę, teismas ieškovo patirtą neturtinę žalą įvertino 1.000 Lt suma. Ieškovas patyrė nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų dėl to, jog darbo sutartis su juo buvo nutraukta laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, nes buvo apribotos ieškovo galimybės pasinaudoti socialinėmis garantijomis. Tačiau ieškovo teiginius, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam pablogėjo sveikata, teismas laikė neįrodytais. Ieškovas taip pat neįrodė, kad atsakovo direktorius jam grasino, morališkai sugniuždė. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas dirbo labai trumpą laiko tarpą. Konstatavo, kad ieškovas, vykdydamas taksi vairuotojo darbo funkcijas, užpildė taksi kelionės lapą Nr. EK842012 3 ir nurodė, kad dirbdamas nuo 2012-03-02 iki 2012-03-08 iš klientų už vežimo paslaugas surinko 640 Lt, tačiau jų atsakovo direktoriui neperdavė. Tai, kad ieškovas surinko pinigus iš klientų, neneigia ir jis pats. Teismas atmetė ieškovo paaiškinimus, kad kiekvieną kartą grįžęs po darbo pamainos pinigus jis atiduodavo atsakovo direktoriui, nes tai patvirtinančių rašytinių įrodymų ieškovas nepateikė, o tokius ieškovo paaiškinimus paneigė liudytojai ir kiti rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė pinigų perdavimo fakto, todėl atsakovo priešieškinį tenkino visiškai.

Apeliaciniu skundu ieškovas B. K. teismo prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, atsakovo priešieškinį atmesti (b.l. 160). Ieškovas taip pat prašo į teismo posėdį iškviesti su juo dirbusius porininkus, kurie paliudys, kad atsiskaitymai su darbdaviu buvo vykdomi kiekvieną dieną, be to, ieškovas nurodė pateiksiantis papildomus motyvus, kodėl negalėjo laiku kreiptis į teismą. Ieškovas taip pat prašo nesiremti atsakovo iškviestų liudytojų parodymais, nes šie parodymai neišsamūs, liudytojai nežino, kas yra kasos pajamų orderiai, kam jie naudojami, iš to seka, kad atsakovo direktorius vedė dvigubą buhalteriją, be to, šie liudytojai davė melagingus parodymus ieškovo atžvilgiu. Visi pokalbiai su atsakovo direktoriumi vyko kabinete už uždarų durų ir pašaliniams buvo negirdimi. Dėl netvarkingos transporto priemonės aktas atsakovo surašytas dalyvaujant palankiems darbuotojams, nekviečiant ieškovo, nepateikiant nuotraukų ir kitos medžiagos, patvirtinančios atsakovo parodymus.

Atsiliepimu atsakovas UAB „Ekipažas“ teismo prašo ieškovo B. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, tačiau ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyta aplinkybė – „be to pateiksime papildomus motyvus, kas trukdė laiku kreiptis į teismą“ – kaip tik ir reiškia naujų aplinkybių, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas, pateikimą. Dėl argumentų nebuvimo atsakovas negali pateikti savo nuomonės dėl ieškovo reikalavimo „panaikinti senaties terminą“. Ieškovas apeliaciniame skunde turėjo nurodyti aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teisinius argumentus, susijusius su ieškinio senaties taikymo nepagrįstumu. Ieškovo nurodomos aplinkybės, susijusios su netinkama transporto priemonės eksploatacija, neturi reikšmės. Pokalbio „su direktoriumi A. P. [...] už uždarų durų“ aplinkybę teismas įvertino kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis nustatė, jog ieškovas 2012-03-08 buvo įspėtas apie atleidimą iš darbo ir suprato, jog yra atleistas. Dėl naujų įrodymų pateikimo: „Į teismo posėdį prašau įpareigoti atsakovą pakviesti su manimi dirbusius porininkus, kurie paliudys, kad atsiskaitymai su darbdaviu buvo vykdomi kiekvieną dieną...“, ieškovas nenurodo motyvų, kodėl tokios įrodinėjimo priemonės nebuvo pasitelktos pirmosios instancijos teisme. Liudytojų J. F. ir T. J., K. V. ir A. S. parodymai laikytini teisingais ir vertintini kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais. Ieškovo nurodomos aplinkybės, jog liudytojai nežino kasos pajamų orderio paskirties, ir samprotavimai apie „dvigubą buhalteriją“ yra neparemti jokiais faktiniais duomenimis bei neįtakoja teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas, visapusiškai įvertinęs bylos faktinius duomenis, pagrįstai nustatė, jog surinkti iš keleivių pinigai buvo perduodami atsakovo direktoriui du kartus per mėnesį. Atsakovas taip pat nurodė, kad apeliacinio skundo dalyką sudaro reikalavimas priteisti 7.000 Lt dydžio neturtinę žalą, tačiau dėl tokio reikalavimo ieškovas nepateikia jokių glaustų „samprotavimų“, todėl atsakovas negali išdėstyti nuomonės dėl tokio prašymo pagrįstumo. Teismo ieškovui priteista 1.000 Lt neturtinė žala, remiantis teismų praktika ir bylos aplinkybėmis, yra neadekvati ir per didelė patirtiems nepatogumams dėl konstatuoto darbo teisinių santykių nutraukimo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu.

Ieškovo B. K. apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), arba tai numato atskirų kategorijų bylų – šiuo atveju darbo bylų – nagrinėjimo ypatumai (CPK 414 straipsnis).

Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių reikėtų išeiti už ieškovo apeliacinio skundo ribų, todėl byla nagrinėjama skundo ribose. Taip pat šioje byloje nenustatyta absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2012-02-17 tarp ieškovo B. K. ir atsakovo UAB „Ekipažas“ buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 475, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas į UAB „Ekipažas“ taksi vairuotojo pareigas (b.l. 29-31). Atsakovo iniciatyva darbo sutartyje buvo nustatytas trijų mėnesių išbandymo laikotarpis. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2012-03-12 DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu, atsakovui pripažinus, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai yra nepatenkinami. Ieškovas, nesutikdamas su darbo sutarties nutraukimu, 2012-06-11 kreipėsi į teismą (b.l. 2-4).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, konstatavo, kad ieškovas praleido DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą ir šio termino atnaujinti dėl ieškovo nurodomų priežasčių nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė ieškovo reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Teisėjų kolegija su tokiu teismo sprendimu iš esmės sutinka.

Įstatymas ieškinio senatį apibrėžia kaip įstatymų nustatytą terminą, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį teisme (DK 27 straipsnio 1 dalis). Bendrasis ieškinio senaties terminas darbo santykiams yra treji metai, tačiau ginčams dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimo, nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva ir atleidimo iš darbo yra nustatytas trumpesnis vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, kuris prasideda nuo atitinkamo dokumento gavimo dienos (DK 297 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis, todėl tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad šis terminas yra praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti pažeistą teisę. Pastarąsias aplinkybes turi įrodyti šalis, praleidusi ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą ir siekianti teisių apsaugos po šio termino pabaigos (CPK 12, 178 straipsniai).

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią bei faktą, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pažeistos teisės gynimo nepagrįstai praleidęs DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad 2012-03-08 atsakovo direktorius A. P. mėgino raštu įspėti ieškovą apie atleidimą iš darbo DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau ieškovas atsisakė pasirašyti atleidimo dokumentus. Tai patvirtina byloje esantis 2012-03-08 aktas, kurį pasirašė atsakovo direktorius ir kiti trys darbuotojai (b.l. 38). Iš šio akto matyti, kad atsakovo direktorius žodžiu informavo ieškovą, jog dėl nepatenkinamų darbo rezultatų jis bus atleistas iš darbo 2012-03-12, bei paprašė palaukti, kol bus parengti atleidimo dokumentai, tačiau ieškovas palaukti ir susipažinti su dokumentais atsisakė, iš darbo vietos pasišalino. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina teismo posėdžio metu duoti atsakovo direktoriaus A. P. paaiškinimai (b.l. 137-141) bei liudytojų A. S. ir K. V. parodymai (b.l. 141-144). Be to, pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2012-03-08 jam buvo praneštą apie atleidimą iš darbo (b.l. 135-136). Tai, kad ieškovui šios aplinkybės buvo žinomos, patvirtina ir tas faktas, jog po 2012-03-08 į darbą ieškovas nebeatvyko (b.l. 36-37). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 2012-03-09 atsakovo direktorius paštu išsiuntė ieškovui žinomu jo gyvenamosios vietos adresu 2012-03-09 pranešimą Nr. 86, kuriame buvo nurodytos tiek atleidimo iš darbo priežastys, tiek ir pagrindas, taip pat 2012-03-09 įsakymą dėl atleidimo iš darbo, tačiau siunčiamų dokumentų ieškovas neatsiėmė (b.l. 39-41). Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad 2012-03-12 ieškovas skambino atsakovo direktoriui, kaip pats nurodė, pasiteirauti, ar tikrai yra atleistas iš darbo (b.l. 124-125, 136).

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad faktiškai apie atleidimą iš darbo ieškovas sužinojo 2012-03-08, tačiau į teismą kreipėsi tik 2012-06-11, taip praleisdamas DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas laikotarpiu nuo sužinojimo apie atleidimą iš darbo iki kreipimosi į teismą faktiškai naudojosi savo teisėmis (kreipėsi į valstybinę darbo biržą, valstybinę darbo inspekciją), o ieškovo sveikatos būklė ligos metu objektyviai nekliudė jam pasinaudoti šiomis teisėmis. Taigi, ieškovas turėjo objektyvią galimybę laiku kreiptis į teismą, tačiau ja nepasinaudojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas nenurodė jokių reikšmingų pateisinamų priežasčių, kodėl jis praleido ieškinio senaties terminą, atitinkamai pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio termino neatnaujino.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovu, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu, atsakovui pripažinus, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai yra nepatenkinami.

DK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbdavys pripažino, jog darbuotojo išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs jį prieš tris darbo dienas, ir nemokėti jam išeitinės kompensacijos. Išbandymo rezultatų, t. y. darbuotojo tinkamumo dirbti sulygtą darbą vertinimas, yra išimtinai darbdavio prerogatyva.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad išbandymo terminas buvo nustatytas darbdavio, t. y. atsakovo iniciatyva, todėl būtent atsakovas privalėjo įrodyti, jog ieškovas iš tiesų neišlaikė išbandymo. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovas netinkamai prižiūrėjo ir eksploatavo darbui atlikti perduotą automobilį: 2012-03-08, pasibaigus darbo pamainai, ieškovas automobilį grąžino tuščiu kuro baku, purviną iš išorės ir iš vidaus, automobilio galinis kairysis sparnas buvo apgadintas, durelių apdaila sulaužyta. Šias aplinkybes patvirtina jau minėtas byloje esantis 2012-03-08 aktas, kurį pasirašė atsakovo direktorius A. P. ir kiti trys darbuotojai (b.l. 38), be to, atsakovo direktoriaus paaiškinimai (b.l. 137-141) bei liudytojų A. S. ir K. V. parodymai (b.l. 141-144), kurie iš esmės sutampa. Iš kitų atsakovo darbuotojų J. F. ir T. J. parodymų matyti, kad pagal susiklosčiusią praktiką visi taksi vairuotojai po darbo pamainos turėdavo grąžinti tvarkingą ir švarų automobilį, pilnu kuro baku, kad kitas darbuotojas (porininkas) galėtų juo naudotis (b.l. 144-147). Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovo direktorius ne kartą buvo žodžiu įspėjęs ieškovą dėl netinkamos automobilio priežiūros, tačiau savo elgesio ieškovas nepakeitė (b.l. 39).

Esant tokioms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas netinkamai prižiūrėjo ir eksploatavo darbo funkcijai atlikti perduotą automobilį, į atsakovo pastabas šiuo klausimu nereagavo, todėl atsakovas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad ieškovas neišlaikė išbandymo ir netinka pavestam darbui atlikti. Ir nors byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovą apie atleidimą iš darbo įspėjo ne prieš tris darbo dienas, o prieš tris dienas, taip pažeidžiant DK 107 straipsnio 1 dalį, be to, ieškovas buvo atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, taip pažeidžiant DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tačiau ieškovo reikalavimas darbo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu negali būti patenkintas dėl ieškinio senaties. Kaip minėta, atsakovas darbo sutartį su ieškovu nutraukė esant teisėtam darbo sutarties nutraukimo pagrindui, tik parinko netinkamą darbo sutarties nutraukimo laiką, o ieškovo pažeistos teisės buvo apgintinos pirmosios instancijos teismo, priteisiant jam 1.000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir tai laikytina pakankama satisfakcija už atsakovo padarytus pažeidimus.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas, vykdydamas taksi vairuotojo pareigas, laikotarpiu nuo 2012-03-02 iki 2012-03-07 surinko iš keleivių už vežimo paslaugų teikimą 640 Lt, kurių atsakovui paskutinę darbo dieną neperdavė. Ieškovas pinigų surinkimo fakto ir sumos dydžio neginčija, tai patvirtina ir ieškovo užpildytas 2012 m. kovo 1-31 d. taksi kelionės lapas Nr. EK 842012 3 (b.1. 43-44). Tačiau ieškovas teigia, jog su atsakovu atsiskaitydavo kiekvieną dieną ir visus pinigus jam yra perdavęs (b.l. 135-136). Teisėjų kolegija pažymi, kad šioms aplinkybėms patvirtinti ieškovas nepateikė jokių patikimų įrodymų ir visus savo atsikirtimus grindžia tik asmeniniais paaiškinimais. Tuo tarpu iš byloje esančio 2012-03-09 pranešimo Nr. 86 matyti, kad atsakovo direktorius A. P. ne tik informavo ieškovą apie atleidimą iš darbo, bet ir paprašė įnešti pinigus, surinktus iš keleivių už vežimo paslaugas (b.l. 39). Atsakovo direktorius bei UAB „Ekipažas“ taksi vairuotojais dirbę J. F. ir T. J. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad iš keleivių surinktus pinigus reikėdavo perduoti du kartus per mėnesį, apie atsiskaitymą būdavo pažymima kelionės lape, taip pat išduodamas kasos pajamų orderis (b.l. 137-141, 144-147). Šiuos paaiškinimus netiesiogiai patvirtina byloje esantys 2012-02-29 kasos pajamų orderis ir žiniaraštis, iš kurių matyti, kad už 2012 m. vasario mėn. buvo atsiskaitytą mėnesio pabaigoje (b.l. 57-58). Teisėjų kolegija, įvertinusi visų šių įrodymų visumą, sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog jis perdavė atsakovui 640 Lt už keleivių vežimo paslaugas, todėl pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinį tenkino pagrįstai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles bei proceso normų reikalavimus. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino kiekvieną įrodymą atskirai bei įrodymų visetą ir iš jo padarė išvadas apie nustatytas faktines aplinkybes. Įrodinėjimo pareiga paskirstyta tinkamai, konstatuoti kitokių faktinių aplinkybių, nei nustatė teismas, buvimą teisinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas, taigi jau tuo metu ieškovas galėjo pateikti teismui visus savo išsamius paaiškinimus ir atsikirtimus bei įrodymus, o jų esant nepakankamai, prašyti teismo papildomų įrodymų išreikalavimo ar liudytojų apklausos. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis negalėjo tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, todėl ieškovo prašymai apeliacinės instancijos teisme apklausti naujus liudytojus, kurių nei pavardžių, nei adresų ieškovas nenurodo, ar suteikti galimybę ieškovui pateikti papildomus paaiškinimus, apie kuriuos net nepasisakoma apeliaciniame skunde, yra atmestini, nes visi ieškovo paaiškinimai bei aplinkybės gali būti nurodomos apeliaciniame skunde.

Apibendrinus visą tai, kas išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tuo tarpu ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti iš ieškovo jo patirtas 847 litų dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, atsakovo patirtos išlaidos priteistinos, tačiau jos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą mažintinos iki 289 litų. Priteisus tokią sumą ir atlikus abipusius įskaitymus (ieškovui priteista 1000 litų; atsakovui priteista 640+71+289 Lt) šalys viena kitai vykdytinų įsipareigojimų neturėtų.

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš B. K. UAB „Ekipažas“ 289 litus.

Įskaityti ginčijamu sprendimu ir šia nutartimi B. K. priteistus 1.000 litų ir UAB „Ekipažas“ priteistus 640 + 71 + 289 litus.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                                Virginijus Kairevičius

 

 

Teisėjai                                                                                                                              Jadvyga Mardosevič

 

 

Vilija Mikuckienė


Paminėta tekste:
  • DK
  • CK1 1.131 str. Ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės
  • DK 27 str. Ieškinio senatis
  • DK 107 str. Išbandymo rezultatai
  • DK 131 str. Darbo sutarties nutraukimo apribojimai
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 414 str. Teismo vaidmuo
  • DK 297 str. Ginčai dėl darbo sutarties