Nuorašas
Adm. byla Nr. ATP-352-211/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12411-2014-7 Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.2
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. S. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. spalio 6 d. nutarimas, kuriuo O. S. už LR ATPK 1241 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubausta 200 litų dydžio bauda, n u s t a t ė :
O. S. nubausta už tai, kad ji 2014-05-15 apie 09.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį SUBARU IMPREZA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje – ant vejos ir tuo pažeidė KET 155.5 punkto reikalavimus. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 1241 str. 4 d.
Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014-10-06 nutarimu Nr. A11-15239/14(1.1.56-SM3) O. S. pripažinta kalta dėl jai inkriminuoto pažeidimo, numatyto LR ATPK 1241 str. 4 d., ir jai paskirta administracinė nuobauda – 200 Lt bauda.
O. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014-10-06 nutarimą, motyvuodama tuo, kad tariamo pažeidimo vieta yra pakankamai taisyklingos formos, vietos dangą sudaro lygiai suvažinėtas žvyras, kas leidžia manyti, jog tai yra specialiai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, o ne vieta, kurioje yra ar buvo veja. Taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė turėtų atlikti savo pareigą ir rūpintis bei prižiūrėti jai priklausančius žaliuosius miesto plotus, imtis veiksmų, kad tariamo pažeidimo vietoje augtų veja, kuri būtų atskirta nuo kelio dangos, kad būtų pastatyti kelio ženklai, draudžiantys statyti automobilius minėtoje vietoje ar imtis kitų prevencinių veiksmų. Savivaldybės administracijai neatlikus savo funkcijų, negalima konstatuoti, jog vairuotojas padarė pažeidimą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 10 d. nutarimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014-10-06 nutarimą paliko galioti motyvuojant tuo, kad vien tai, jog veja tolygiai neapaugusi žole ir (ar) vejoje sodinama žolė neauga (sutrypta, suvažinėta), tai nedaro vejos ta vieta, kurioje pagal KET galima statyti automobilius.
Vilniaus apygardos teismui paduotu skundu O. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 nutartį ir administracinę teiseną nutraukti. Nurodo, kad apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje pateikti argumentai prieštarauja suformuotai teismų praktikai (nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-666/2014, Nr. N3-894-07), kurioje nurodoma: KET 155.5 punkte vartojama sąvoka „veja“ nėra speciali teisinė sąvoka ir turi būti suprantama kaip žolė ar pievelė, kuri yra specialiai suformuota (apželdinta) ir atlieka specialią kultūrinę paskirtį, tai yra turi būti užtverta. Vilniaus miesto savivaldybė turėtų atlikti savo pareigą ir rūpintis bei prižiūrėti jai priklausančius žaliuosius miesto plotus, imtis veiksmų, kad tariamo pažeidimo vietoje augtų veja, kuri būtų atskirta nuo kelio dangos, kad būtų pastatyti kelio ženklai, draudžiantys statyti automobilius minėtoje vietoje ar imtis kitų prevencinių veiksmų. Savivaldybės administracijai neatlikus savo funkcijų, negalima konstatuoti, jog vairuotojas padarė pažeidimą.
Apeliantė nurodo ir tai, kad tariamo pažeidimo vieta yra pakankamai taisyklingos formos, vietos dangą sudaro lygiai suvažinėtas žvyras, kas leidžia manyti, jog tai yra specialiai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, o ne vieta, kurioje yra ar buvo veja. Tuskulėnų g. 24 namo gyventojų naudojama automobilių stovėjimo aikštelė yra pritaikyta transporto priemonėms stovėti apie 10 metų ir nuo žalios vejos atskirta apie 50 cm šlaitu. Iš pridėtų nuotraukų matyti, kad aikštelėje veja neauga kuokštais ar dalimis net vasaros metu, o vejos vietoje tėra žvyras.
Pasak apeliantės, Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas sprendimą neįvertino aplinkybės, jog pažeidimas yra užfiksuotas netinkamai – Vilniaus m. savivaldybės medžiagoje neatsispindi, jog automobilių stovėjimo aikštelę nuo žalios vejos skiria apie 50 cm. šlaitas. Įvykio nuotraukos neatspindi realios tariamo pažeidimo vietos. Nurodo, kad pagal techninę komplektaciją automobiliai SUBARU IMPREZA yra žemo pravažiavimo ir, jeigu ji būtų užvažiavus ant šlaito ir žalios vejos tai tiesiog apgadintų priekinį bamperi. Nurodo, kad įvykio vietoje nėra panoraminės nuotraukos, atspindinčios aikštelės dydžio ir realios būklės. Apie tai, jog aikštelę gyventojai maždaug prieš 10 metų padarė savarankiškai, apeliantė nurodo sužinojusi iš kaimynų, kurie po Vilniaus m. savivaldybės surašytų protokolų 2014 m. liepos mėnesį (2014-05-15 nubausta daugiau (duomenys neskelbtini) namo gyventojų, Vilniaus m. savivaldybės atstovas teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad tariami pažeidimai fiksuoti Vilniaus m. savivaldybės iniciatyva) pateikė skundą Vilniaus m. savivaldybės Plėtros skyriui. Kaip paaiškino kaimynai, skundai rašomi nuolat, tačiau Vilniaus m. savivaldybė problemos nesprendžia.
Apeliantė nurodo nesutinkanti su teismo argumentais, kad „tai, jog daugiabučio kieme yra mažai vietų automobiliams statyti ir visi namo gyventojai jau kelis metus stato savo automobilius ATP protokole nurodytoje vietoje, nesuteikia teisės apeliantei savo automobilio statyti neleistinoje vietoje“, kadangi nurodo, jog automobiliai komentuojamoje vietoje paliekami jau 10 metų. Pasak apeliantės, vertinti tariamai padarytą pažeidimą pro 2013-10-02 nutarime Nr. ATP 804-628/2013 išsakytą poziciją, „vien tai, jog veja tolygiai neapaugusi žole ir (ar) vejoje sodinama žolė neauga (sutrypta, suvažinėta), tai nedaro vejos ta vieta, kurioje pagal KET galima statyti automobilius“ būtų netikslinga, nes automobiliai čia nepaliekami pavieniais atvejais, o paliekami pastoviai ir kiekvieną dieną.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus įgaliotas asmuo K. S. prašo O. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo mananti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, taip pat LR ATPK 257 str. įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrsįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
O. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
LR ATPK 1241 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančių transporto priemonėms sustoti, stovėti, nesilaikymą, stovėjimą ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimą ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimą vietoje, kurioje gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės <.....> stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Ši įstatymo nuostata yra blanketinė su nuoroda į KET 155.5 punktą, kuriame numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu).
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir apylinkės teismo skundžiamą nutartį, daroma išvada, kad apylinkės teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.
Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas apeliantei O. S. pareikštas dėl to, kad ji pastatė transporto priemonę Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) draudžiamoje vietoje: ant vejos.
Apeliantė skunde teigia, kad vieta, kurioje stovėjo jos automobilis yra daug metų namo gyventojų pritaikyta automobilių stovėjimui, jokios žolės ten nėra, veja atskirta nuo stovėjimo vietų šlaitu, todėl ji jokio pažeidimo nepadarė. Su tokiais pastarosios argumentais sutikti negalima.
Teisingai konstatavo apylinkės teismas, jog iš byloje esančių nuotraukų aiškiai matyti, kad apželdinta veja ir išvažinėta vieta, kur stovi automobiliai, yra vientisas plotas, atskirtas nuo važiuojamosios kelio dalies gana aukštu ir gerai matomu borteliu. Apeliantės skundo argumentas, kad automobiliai toje vietoje statomi ne pavieniais atvejais, o pastoviai ir daug metų, negali būti vertinamas kaip šalinantis jos kaltę padarius LR ATPK 1241 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. KET 155.5 punkte įtvirtintas draudimas transporto priemonei sustoti ir stovėti ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad šis draudimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė. Šis draudimas neabejotinai apima ir tuos atvejus, kai žolė neželia dėl objektyvių priežasčių, t.y. kai ji nuolat išvažinėjama ar ištrypiama, kai ji žiemos metu yra apsnigta ir jos nesimato ir pan. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilis SUBARU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniais ratais yra užvažiavęs ant žolės. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė, jokio šlaito pažeidimą fiksuojančiose nuotraukose, esančiose byloje, nestebima (b.l. 11-12). Taip pat matyti, kad važiuojamąją kelio juostą nuo vejos akivaizdžiai skiria bordiūras (b.l. 5, 7, 11), kurio linija aiškiai matosi. Tokiu būdu, daroma išvada, kad nesuprasti ar nepastebėti, kad tai ne automobiliams skirta stovėjimo aikštelė negalima.
Apeliantės skunde nurodyti argumentai, kad tariamo pažeidimo vietoje savivaldybė nepasirūpino pastatyti automobilių parkavimą draudžiančių kelio ženklų, veja neaptverta, o ir toje vietoje žolė neauga, jos kaltės nepašalina. Kaip jau paminėta aukščiau KET 155.5 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu). Įvertinus byloje esančius duomenis pažymėtina, kad O. S. transporto priemonė buvo pastatyta Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje – ant vejos, kuri, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, neturi automobilių stovėjimo aikštelei būdingų požymių, todėl nubaustoji turėjo suprasti, kad tai nėra automobiliams stovėti skirta vieta.
Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad O. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 1241 str. 4 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 nutartį bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014-10-06 nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 nutartį palikti nepakeistą.
O. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Laureta Ulbienė
Nuorašas tikras:
Teisėja Laureta Ulbienė