Baudžiamoji byla Nr. 1-401-1170/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36463-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.9.9; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.3.6.4.5.

                                        (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,

sekretoriaujant Adrianai Karlonaitei, Viktorijai Melnikovai,

dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,

kaltinamajam K. R.,

nukentėjusiajai Ž. R.,

specialistei Rasai Gaidienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

K. R. mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent – jis, 2025 m. spalio 14 d., apie 10.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, dešinės rankos pirštais vieną kartą sugriebė nukentėjusiajai sutuoktinei Ž. R. už kaklo, po ko Ž. R. nustūmus jį nuo savęs, jis priėjo prie nukentėjusiosios Ž. R. ir su kairės rankos pirštais sugriebė jai už kaklo, bei pradėjo ją smaugti, šiais savo veiksmais nukentėjusiajai sutuoktinei Ž. R. padarydamas poodinę kraujosruvą kaklo dešinėje pusėje, kas specialisto vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiais savo veiksmais K. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis K. R. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Atsirado konfliktai su sutuoktine. Jis, kai išėjo į (duomenys neskelbtini), pasiėmė paskolą, įkūrė bendrą verslą už jo pinigus. 8 metus jis dirbo nemokamai pas ją (Ž. R.). Kažkada jam prireikė pinigų, jos paprašė, o ji pasakė: „Jokių tavo pinigų čia nėra, turi savo pinigus, juos ir leisk“. Nuo to laiko jų santykiai pašlijo, jis atsiribojo nuo jos, pradėjo su ja nebendrauti. Sutuoktinei tai nepatiko, nes prarado nemokamą darbininką ir nuo to prasidėjo visokie dalykai, t. y. „Tu išeik iš mano buto“, „Išmesiu tavo daiktus, iškviesiu policiją“ ir pan. Tai tęsėsi kelis metus. Galų gale, tai dar labiau paaštrėjo, kai jai kažkas, turbūt teisininkas, pasakė, kad dalis to buto priklauso ir jam. Ji dar labiau suaktyvėjo, to pasėkoje, pradėjo su juo nesiskaityti, darytį ką nori. Ir tas paskutinis atvejis, ji neprašo pagalbos, ji ateina ir reikalauja. Tą rytą jis sėdėjo virtuvėje, valgė, ji numetė lapą ant stalo ir išėjo. Ten buvo pervežimo sutartys, nes iš vakaro ji pasakė: „Tu ryt važiuosi į reisą“, kadangi jis kartas nuo karto nuvažiuoja. Jis nunešė atgal jai tuos popierius, nieko nesakė, nuėjo savo reikalais. Vėliau atėjo į kambarį ir ji sako: „Ką tu čia vis dar darai?“, jis atsakė: „O kur aš turiu būti?“, o ji pasakė: „Apsirengi ir...“, byloje parašyta kaip ji tiksliai pasakė „važiuoji“. Jis jai pasakė, kad niekur nevažiuos, nes turi savo reikalų. Ji atsistojo viduryje kambario sakydama: „Kol tu čia gyveni, tu darysi tai, ką aš tau liepsiu“, po ko, jis ją patraukė nuo savo kelio ir nuėjo. Ji baisiai įsižeidė ir pasakė: „Va, dabar aš tau parodysiu“, ir pradėjo skambinėti. Tokie skambučiai buvo ne pirmą kartą, kažkokie demonstratyvūs skambučiai advokatams: „Va, aš skiriuosi“, ar panašiai, kad jis girdėtų, bet į tai jis nekreipė dėmesio ir išėjo. Pasirodo, kad šiuo atveju ji visgi iškvietė policiją, atvažiavo pareigūnai. Iš bylos medžiagos rašytinių paaiškinimų matyti, kad atvažiavus policijos pareigūnams, ji buvo puikios nuotaikos, pasitiko juos, pareigūnai ją apžiūrėjo, padarė nuotraukas, jokių mėlynių, paraudimų, nubrozdinimų, nieko nerado. Medikų ji atsisakė, su tyrėja bendrauti taip pat nerado laiko. Po to, po kiek laiko, kai tyrėja pagaliau ją prisikvietė, apklausos metu, tyrėjai paklausus apie sužalojimus, ji atsakė: „jokių matomų sužalojimų, mėlynių, paraudimų, nubrozdinimų ant jos kūno nėra“, čia yra jos žodžiai. Tada, po savaitės, buvo gauti dokumentai, kad yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas, ji įlėkė pas jį (K. R.) klaikiu žvilgsniu, ir pasakė: „Nori karo? Karas bus“. Jis iki šiol nesupranta, ką ji tuo norėjo pasakyti. Ir ji, po savaitės laiko ar daugiau, nuvažiavo pas kažkokį ekspertą, iš kažkur atsiradusi mėlynė, kurios niekas neužfiksavo. Ekspertas rado vieną kažkokią mėlynę, pagal jos darbo pobūdį, kuo ji užsiima, t. y. kroviniu pervežimais, sunkvežimių tentavimu, mėlynės būna labai dažnai, tiek ant veido, tiek ant rankų, sudaužyti akiniai, ji gali pati tai patvirtinti. Eksperto išvadoje nėra parašyta, kad būtent tai yra smaugimo žymės, vienintelis kas parašyta, kad žymės padarytos „kietu buku daiktu“. Dar išvadoje yra nustatyta, kad „žalojančio daikto individualių savybių“ ekspertas neužfiksavo.

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, kad kalbant apie jų tarpusavio santykius, tai jie nebendrauja jau kelis metus, neturi santykių. Gyvena viename bute, bet nekalba. Santuokos nėra nutraukę. Turėjo bendrą verslą, kai jis išėjo į (duomenys neskelbtini), nupirko sunkvežimį. Viskas buvo jos vardu. Jis paskolą mokėjo iš savo (duomenys neskelbtini), dirbo 8 metus be jokio atlyginimo ir kai prireikė 150 Eur, gavo va tokį atsakymą iš jos. Savęs, kaip šeimos, nevertina jau kokius 6 metus. Verslas buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) metais. Veiklą vykdo kartu iki šiol, tiesiog jis ten nebūna. Kartais nuvažiuoja kelis reisus, kadangi jam nustatyta (duomenys neskelbtini) liga, tai nelabai gali jau tai daryti. Šeimoje konfliktų pasitaikydavo, sutuoktinė pastoviai priekabiauja, pas ją tai kažkas dingsta, tai atsiranda, jis visada būna kaltas. Jis tiesiog atsiriboja. Yra buvę daug skambučių, kad ji kreipiasi į kažkokias instancijas, bet nežino kiek tų skambučių buvo tikrų. Girdėjo kaip žmona po konfliktų pradeda skambinėti kažkam, nežino kam ji skambina, tai advokatam, tai dar kažkam. Grįžtant prie 2025 m. spalio 14 d., tai konfliktas toks ir buvo, kad jis sėdėjo valgė, jai iš anksto vakare buvo pasakęs, kad nevažiuos, nes reikėjo į polikliniką. Ji negirdi ir nesupranta ką jai sakai, turi savo nuomonę ir viskas. Su ja niekas nesusikalba, nei jis, nei vaikai. Ji priėjo prie jo, numetė popierius, apsisuko ir išėjo. Nieko nesakė. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus paaiškino, kad tas pokalbis buvo, kai jis jau buvo pavalgęs ir išėjęs iš virtuvės, kambaryje. Kai vyko pokalbis, nebuvo jokio susistumdymo, tiesiog jis patraukė ją iš savo kelio. Pirmas skambutis Greitosios medicinos pagalbos tarnybai buvo, kai ji pasakė, jog jis už kaklo ją paėmė, viskas, o kai atvažiavo pareigūnai, pasirodo, kad jis ją smaugė ir su kaire, ir su dešine ranka. Kalbant apie tą patraukimo momentą, tai jis ją patraukė švelniai. Tai buvo pereinamas kambarys į miegamąjį. Buvo masės pasipriešinimas, o šiaip ji nesipriešino, nieko panašaus. Teismui pagarsinus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus paaiškino, kad nežino, kaip taip galima padaryti, sugriebti už kaklo ir pargriauti ant lovos, ir nepalikti žymių. Pareigūnus pasitiko puikiausios nuotaikos, jokių medikų, jokių nieko, pati visko atsisako, pareigūnai fotografuoja, tikrina, nieko neranda. Jis nedarė taip kaip ji pasakoja, nebuvo sugriebęs už kaklo ir numetęs jos ant lovos. Nematė jokių sužalojimų ant jos kaklo iki 2025 m. spalio 14 d., bet paskutiniu metu dažnai būna, buvo sudaužytais akiniais, krenta, lenda, ji visada turi mėlynes, dirbant prie sunkvežimių taip būna visada. Jis jo neapžiūrinėjo prieš įvykio dieną. Po įvykio, t. y. 2025 m. spalio 14 d., kartu toliau gyvena. Nežino dėl sužalojimų po įvykio, nes jis savaitę laiko gyveno pas vaikus. Sutuoktinė kreipėsi į medikus tik tada, kai gavo pranešimą apie nutrauktą tyrimą. Įvykio dieną, kai jis patraukė žmoną, apsirengė ir išėjo į parduotuvę, o ji šoko skambinėti kažkam. Pagal balsą, galvoja, kad skambino policijai. Jis buvo susiruošęs į parduotuvę, nereikėjo jam laukti policijos, parduotuvė kitoje gatvės pusėje, jam gali be problemų paskambinti. Poliklinikoje lankytis turėjo po pietų. Namo grįžo po valandos. Kai grįžo, policijos automobilis stovėjo kieme, bet namie nieko nebuvo. Ar policijos pareigūnai su juo susisiekė, nepamena, bet kitą dieną tyrėja susisiekė ir jis pas ją nuėjo. Kai grįžo namo iš parduotuvės, sutuoktinės namuose nebuvo. Tada jis išvyko pas vaikus. Tai buvo iš anksto suplanuota, kad vaikai išvažiuoja į užsienį ir tyrėja sakė, kad jis negali būti namuose, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Tas butas yra registruotas žmonos vardu. Komunalinius mokesčius moka ji, bet pinigus uždirba jis, važinėja ir panašiai. Įmonė užsiima įvairių gabaritų krovinių pervežimais. Tai yra sunkvežimiai iki 3,5 t ir pagal tonažą yra vežami po Lietuvą, užsienį ir panašiai. Galima vežioti įvairių svorių krovinius. Žmonos funkcijos įmonėje – vadyba, dokumentai, sunkvežimio vairavimas, krovinių paėmimas, pristatymas, tentavimas, pakrovimas, iškrovimas. Krovinių krovimas, iškrovimas, tai kartais jai padeda krauti, kartais iškrauti, pagal tvarką. Moteris taip pat darydavo tokius fizinius darbus. Mėlynės galėjo atsirasti sunkvežimio tentavimo metu, tai yra sunkus dalykas, ypač jeigu yra vėjas, tentas daužosi. Yra bortai, tai yra lentos, kurios krenta ant tavęs ir panašiai, taip pat ir kroviniai gali kristi, traumos yra neišvengiamos tokiame darbe. Įvykio dieną, kai jis grįžo iš parduotuvės, su žmona nebendravo. Ji buvo išvykusi, nežino kur. Ji planavo reisus, kur jis turėjo išvykti, turėjo būti į Ryga, o kur ji iš tiesų buvo, jis nežino. Kada ir kur iki įvykio ji važiavo, jis nežino, tokios informacijos nerenka, ji dirba kiekvieną dieną. Dėl ko sutuoktinė taip daro (kreipiasi į policiją), nežino, jo nuomone dėl buto čia viskas vyksta. Ji, kai išsiaiškino, kad butas per pusę priklauso ir jam, tai jai baisiai pikta. Po to, kai išsiaiškino, ji atėjo pas jį ir pasakė: „Aš duodu skyrybas, bet tu eini ir rašai atsisakymą nuo šito buto“. Yra aišku, kad užfiksuota tyrėjų, ir ką nukentėjusioji kalba dabar, tai visai nesutampa su pirminiais parodymais. Pati vėl pasirašiusi apklausos akte, kad pas ją nieko nėra, dokumentuose tai atsispindi, dabar aiškina, kaip pas ją buvo visi paraudimai. Pareigūnai darė nuotraukas, nieko nėra, ji aiškina, kad yra. Galų gale, pasiimi telefoną, pati pasidarai nuotraukas, jei taip ruošiesi daryti (b. l. 124-131).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiąja apklausta Ž. R. parodė, kad (duomenys neskelbtini) m. mama už savo pinigus nupirko butą, kadangi nenorėjo, kad jie gyventų tik jos bute, jos rašė dokumentus, kad pusė buto mamos, o kita pusė jos. Nei ji, nei sutuoktinis į buto pirkimą neįdėjo nei cento. Tais laikais niekas skirtis nesiruošė ir apie tai, kad ta pusė kaip santuokoje priklauso ketvirtis jam, ketvirtis jai, o ne vien tik jai, taip registravo, jokių dovanojimo sutarčių nesirašė. Kiek žino, jos krikšto mama kažkiek pinigų paskolino jos mamai, kad mama galėtų tą butą nupirkti. Krikšto mama netekėjusi, vieniša, pinigų turėjo ir paskolino mamai kokius 5 tūkstančius litų. Apie tai, kai jis paprašė 150 Eur, paaiškino, kad buvo dviejų sūnų vestuvės, kiekvienam sūnui buvo dovanojama po tūkstantį eurų, dovanojo tik ji, jis (K. R.) neprisidėjo nė cento. Prieš antro vaiko vestuves, jie nuėjo į Gariūnus pirkti jam kostiumo. Jis sakė, kad trūksta pinigų, ji sumokėjo 180 Eur už tą kostiumą, jis pažadėjo jai grąžinti. Kai parvažiavo namo, sutuoktinis sakė: „Nieko aš tau neduosiu, aš tau nesiruošiu jokių pinigų duoti“. Dabar, kiek važinėjo drauge, absoliučiai už viską mokėjo ji. Jai atsibodo, kadangi prieš 6 metus jis pareiškė, kad niekur nevažiuos. Pradėjo vyresnis sūnus dirbti, ji jį įdarbino, kadangi sunkvežimį vieną sudaužė, 2019 m. liko du sunkvežimiai, vienu dirbo ji, kitu – sūnus. Ji yra ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ir dar (duomenys neskelbtini). Pašalinių žmonių jie neturi. Viską daro ji viena. Kai jis nustojo dirbti, atsiribojo, ji pagalvojo, kad jis turėtų bent jau už butą kažkiek pinigų duoti, tačiau niekada nedavė nė vieno cento. Pernai metais, vasario mėnesį, atsitiko nelaimė – iššoko ir trūko tinklainė. Du mėnesius ji negalėjo dirbti, sutuoktinio paprašė, jis kokius tris reisus buvo išvažiavęs per tą laiką. Pernai metais iš viso buvo labai sunku su tais darbais. Dėl ko kilo konfliktas, paaiškino, kad ji pastoviai turi užsakovų, jos paprašė vėlai vakare Panevėžyje krautis, ten iš PC „(duomenys neskelbtini)“ reklaminius stendus išvežti į Rygą. Dvi savaites prieš tai, buvo reabilitacijoje, nuo darbo jai užsispaudė petys, negalėjo nei pakelti rankos, nei nieko kito daryti. Nuėjo į polikliniką, paskyrė reabilitaciją, ją atvaikščiojo iki penktadienio. Pirmadienį ryte paskambino, sakė: „Žinokite, pas reabilitologę yra talonėlis antradieniui 14.00 val.“. Spalio 13 d. ryte paskambino ir jai pasakė, kad spalio 14 d., 14.00 val. yra talonėlis, ji spalio 13 d. sutuoktiniui sakė, kad reikia važiuoti krautis, nes užsakyta nuo praeitos savaitės, reikės važiuoti į Rygą. Kaip visada jis nieko neatsakė, ji pagalvojo, kad jis girdėjo ir sutinka. Spalio 14 d. ryte, ji jau ruošėsi pas reabilitologę važiuoti, nes jeigu nenuvažiuos, reikės laukti dar mažiausiai dvi savaites. Jis nuėjo į turgelį, grįžo iš jo, nuėjo valgyti. Ji sakė: „Kodėl tu nesiruoši niekur?“, jis sako: „Kur aš turiu ruoštis?“, ji sakė: „Aš tau vakar gi sakiau, reikės važiuoti į Panevėžį krautis ir paskui į Rygą“, jis sakė: „Niekur aš nevažiuosiu“, kažką jis ten sumurmėjo. Ji pasidarė valgyti ir nuėjo į svetainę, kad prie jo nesėdėti. Ji pavalgė, ir jis, matyt, tuo metu taip pat pavalgė. Ji ėjo, dešinėje rankoje laikė lėkštę ir šakutę, ir, kadangi pas juos iš virtuvės yra siauras koridorius, durų praėjimas, jie susitiko ant to praėjimo. Ji pasitraukė į vieną šoną, jis į tą patį šoną, ji pasitraukė į kitą šoną, jis į tą patį šoną. Galvojo, kad turbūt sumaišė rankas, nes jis griebė su kaire ranka, kadangi pas ją dešinėje rankoje buvo lėkštė, ir kai jis ją prispaudė prie sekcijos, nukrito paveiksliukas, ji galvojo, kad trenks jam su lėkšte per galvą, bet paskui pagalvojo, kad suduš lėkštė. Juokingai atrodo, bet tuo momentu pagailėjo lėkštės. Tada ji su savo ranka trenkė jam per ranką, jis paleido ir kita ranka griebė, pradėjo smaugti, tada nutrenkė ją ant lovos ir nuėjo į kitą kambarį. Ji atsistojo visa drebėdama, koks stresas, kai tave smaugia. Prie kompiuterio stalo pasiėmė telefoną ir paskambino 112. Skambučio metu vos prašnekėjo, taip buvo užspausta gerklė, dabar jau daug laiko praėjo, bet jeigu paklausyti 112 skambutį, tai vos šnibždėjo. Tada jis jai pradėjo aiškinti, kad: „Tai tu negalėjai paprašyti“, ten dar kažką, kai suprato, kad ji skambina policijai ir jos laukia, jis apsirengė ir išeidamas pasakė: „Prisidirbai mergyt“, ir išėjo. Ji dar jam prieš tai sakė: „Tai tu policijos nesulauksi?“, tai jis tada metė tokį žvilgsnį ir pasakė: „Prisidirbai mergyt“. Kai pirmi policijos pareigūnai atvažiavo, dar viduje pas ją viskas drebėjo, virpėjo, buvo jau apsirengusi, kaip stresinėje situacijoje, su chalatu po namus nevaikščiojo kaip įprastai. Policija pasakė, kad atvažiuos tyrėja, jeigu ji rašo pareiškimą, ji sakė, kad rašys. Policija jai išaiškino, kad jeigu jis grįš, jo neįsileisti ir vėl jiems skambinti. Jie kažkurį laiką palaukė, bet kadangi tyrėją kokią gerą valandą neatvažiavo, tie trys policininkai išvažiavo. Per tą laiką ji apsiramino, susitvarkė su savo nervais ir atvažiavo dvi jaunos merginos – tyrėjos. Pasakė joms, kad jai 13.00 val. mirtinai reikia į polikliniką, tai merginos greitai surašė, ir ji pasirašė protokolus, jos atvažiavo prie poliklinikos, jai atvežė, suprasdamos, kad 13.00  val. turi būti poliklinikoje. Kaklas buvo raudonas, jos ją fotografavo, žiūrėjo. Tą pačią dieną ji pasikrovė į Panevėžį, išvažiavo į Rygą, iš Rygos į Klaipėdą, nėra tikra, bet grįžo tikriausiai penktadienį per pietus. Spalio 15 d. paskambino tyrėja ir klausė, ar eis į medicininę apžiūrą, ji sakė, kad dabar negali, nes yra Rygoje. Tyrėja gal tai priėmė kaip atsisakymą, nes tyrėjos jai davė tą siuntimą į medicinos centrą. Šeštadienį užėjus į elektroninį paštą pamatė, kad ten parašyta, jog byla nutraukta, nes nėra parodymų, o ji jau buvo užsirašiusi į medicininę apžiūrą, kadangi nežinojo kada grįš, negalėjo tą pačią savaitę rašytis. Užsirašė spalio 22 d. turbūt. Ant kaklo buvo jau tuo metu pageltę brūkšniai, jeigu būtų šviežios mėlynės, tai būtų mėlyna. Dabar jau yra praėję kažkiek laiko, tai vos matėsi, todėl medicininėje tokią išvadą ir parašė.

Atsakydama į proceso dalyvių klausimus parodė, kad tarp jų su sutuoktiniu yra tam tikri konfliktiniai santykiai dėl gyvenimo sąlygų, dėl buto nuosavybės. Kol jis dirbo, ji nieko nesakė, mokėjo visą gyvenimą už butą, o kai jis nustojo dirbti, jam sakė, kad mokėtų savo dalį už butą, jie gyvena dviese, vieną pusę ji moka, kitą – jis. Vieną kartą per kokius tris mėnesius numetė 50 Eur už butą. Ar aplamai jie kada nors buvo šeima, ji abejoja, kadangi jis vienai iš savo meilužių yra pasakęs, kad tai yra jo projektas. Jis gyveno (duomenys neskelbtini), ji (Ž. R.) buvo iš miesto, jis labai norėjo ištrūkti iš to kaimo, ją suviliojo ir labai skubėjo susituokti, kad ištrūkti. Kalbant apie tarpusavio santykius, kaip šeimos savęs nevertina, bet turi bendrą verslą. Veiklą įkūrė ji, dar jis dirbdamas policijoje pasiūlė, kad būtų kažkoks verslas, kadangi ji su transportu dirba visą gyvenimą, tai jis pasiūlė, kad galėtų kartu draugiškai dirbti. Kalbant apie 2025 m. spalio 14 d., ji patyrė traumą ir ėjo į reabilitaciją. Dvi savaites nevykdė veiklos dėl traumos iki 2025 m. spalio 14 d. Spalio 13 d. vakare sutuoktiniui pasakė, kad reikės važiuoti reisą į Rygą. Apie lėkštę ji minėjo ikiteisminio tyrimo metu, gal tyrėja neįrašė, nes ji net nusijuokė, kad lėkštės buvo pagailėta. Ji galvojo, kad jeigu lėkštę laikė dešinėje rankoje, tai reiškia jis ją su kaire ranka sugriebė, nes ruošėsi jam trenkti. Kalbant apie tą įvykį, pas juos kambarys yra pereinamas, yra durys į virtuvę ir koridorių, ten yra siauresnė sekcija ir po to toks laiptelis. Ten labiau pereinamas kambarys nei koridorius. Yra įėjimas į virtuvę, ten kur niša – įėjimas į kambarį. Jis ėjo iš virtuvės, o ji į virtuvę. Ji paėjo į vieną pusę, jis prieš ją, tada ji į kitą pusę – jis vėl prieš ją, ir ten toks laiptelis, jis ją ten pasodino, ten dar paveiksliukas stovėjo toks, kuris net nukrito. Jis prispaudė ją prie sekcijos, tai sakė ir ikiteisminio tyrimo metu, bet gal tyrėjos neužfiksavo. Po to ji trenkė vyrui per ranką, kadangi jis pakankamai stipriai ją užsmaugė. Ji pagailėjo lėkštės, ne per galvą, o per ranką jam trenkė, jis paleido ir tada griebė kita ranka. Trenkė jam ir trenkdama gal kažkiek pastūmė nuo savęs. Tada jis sugriebė antrą kartą kita ranka. Kadangi tas kambarys nėra didelis, ji sėdėjo ant tos sekcijos, jis kita ranka kai buvo sugriebęs, numetė ją ant tos lovos. Nuo jo veiksmų jautė fizinį skausmą, vos galėjo prakalbėti, kai skambino 112. Žiūrėjo į veidrodį ir matė, kad visas kaklas buvo raudonas. Tikrai buvo raudonos žymės ant kaklo, kai po kelių valandų atvyko tyrėjos tikrai tai matėsi, joms parodė ir viena iš tyrėjų fotografavo kaklą. Jis jos švelniai neperkėlė. Jis užstojo kelią, neleido praeiti į virtuvę sužvėrėjusiomis akimis. Ji pastebėjo, kad jam būna tokie pykčio priepuoliai ir jau ne pirmus metus. Arba rėkia, arba tyli. Ji su sunkvežimiu išvažiavo į polikliniką, tyrėjos ją paleido 12.30 val., greitai ten viską surašė. Kai išėjo iš poliklinikos, policijos mašiną rado stovinčią prie savo sunkvežimio. Tyrėjos atvažiavo, kadangi ji turėjo pasirašyti protokolus, be jos atspausdino ir prie poliklinikos atvežė pasirašyti. Į Rygą išvažiavo tą pačią dieną. Kada tiksliai grįžo, nepamena, ketvirtadienį vėlai vakare ar penktadienį ryte, nes Rygoje išsikrovė, paskui Rygoje pasikrovė į Klaipėdą, nakvojo Klaipėdoje ir tik tada grįžo į Vilnių. Grįžo ketvirtadienį vakare, penktadienį išsikrovė tai, ką parvežė iš Klaipėdos, tai atsilaisvino penktadienį po pietų. Iš karto po įvykio į abdukciją nevyko, nes išvyko į Rygą. Po Rygos, kadangi nežinojo kada grįš, pasiskambino tuo telefonu, kurį davė ir jai paskyrė kitos savaitės antradienį. Pas medikus apsilankė po savaitės, o tyrėja paskambino jai kitą dieną ir klausė, ar ji eis į abdukciją, sakė, kad yra išvykusi ir negali. Dar paprašė sutuoktinio telefono, kad su juo susisiekti. Kai ėjo pas gydytoją, buvo likę tik mėlynių pėdsakai. Iki to laiko, kai ėjo pas gydytoją, nuo spalio 14 d., kaklo susižeidusi nebuvo. Savaitę prieš, vaikščiojo pas gydytoją reabilitologę, po to, lygiai savaitę prieš išvažiuojant, kiekvieną dieną eidavo dėl peties į procedūras. Nebuvo daromas kaklo masažas, buvo masažuojama ranka, šildomas petys ir mankšta rankai. Niekada nėra kvietusi policijos, tik kaimynams, kurie triukšmavo iki 02.00 val. nakties ir neleido miegoti, arba autoįvykio metu. Dėl kaltinamojo niekada neskambino policijai. Kelionės metu į Rygą, iki apsilankymo pas gydytoją, neturėjo jokių traumų, net krovinių nekrovė. Vienintelį ką, tai išsitraukė trosą ir su lenta pakelia tentą, kad į jį galėtų kažką įdėti, net jeigu lenta ir kristų, tai gautų per galvą, o ne smakrą ar po kaklu. Po skambučio į policiją, pareigūnai atvyko labai greitai, po kokių 15 minučių. Atvyko trys pareigūnai, jie jos neapžiūrėjo, tik apklausė, ar jis yra namie, klausė, ar rašys pareiškimą, ji sakė, kad rašys. Kai pirmieji policininkai išėjo, kol ji laukė tyrėjų, nuėjo prie veidrodžio ir pamatė tas žymes, kad kaklas yra raudonas. Tuo metu viskas buvo raudona ir ryškesnių vietų nesimatė, mergaitės fotografavo, kad kaklas raudonas, o kai praėjo bendras raudonumas, atsirado trys ryškesnės juostelės. Atsirado gal kitą dieną, ji nežiūrėjo į veidrodžius, kol buvo išvykusi. Kaklo paraudimas neatsirado nuo jos pačios. Nepagrįstai kaltinti kaltinamojo neturi reikalo. Ji yra labai atlaidus žmogus. Šiuo metu gyvena kartu, nes jam priklauso buto dalis. Ji prašė jo vaikams perrašyti tą buto dalį, kuri priklauso jam ir tada jis gali eiti kur nori. Kai ji skambino BPC, pasakė, kad vyras prieš ją smurtavo, ir, kad nori iškviesti policiją. Smurtas prieš ją vyko neilgai, kelias minutes. Jeigu būtų ilgiau, tai galbūt čia nestovėtų. Turėjo išgyvenimų, drebėjo kurį laiką. Pareigūnams, kurie atvyko pirmi, ji sakė, kad sutuoktinis smaugė ir jie paklausė, ar rašys pareiškimą. Dėl apžiūros protokolo parodė, kad ją apžiūrinėjo pareigūnai, kurie buvo pirmiau atvykę ir buvo pateikę filmuotą medžiagą, jie matė, kad buvo paraudimai. Tyrėjos atvyko po kelių valandų, todėl natūralu, kad pirminis paraudimas greičiausiai buvo praėjęs. Kai ji pasirašinėjo protokolą, akimis permetė, bet labai skubėjo, nes turėjo važiuoti krautis. Tai nebuvo pareigūnė D. P.. Jos buvo dviese, fotografavo kita pareigūnė – aukštesnė, su trumpais juodais banguotais plaukais, fotografavo namuose. Nuo įvykio buvo praėjusios kelios valandos, jos atvyko gal apie pusę pirmos, bijo sumeluoti, o pats įvykis įvyko po dešimtos valandos, todėl praėjo gana ilgas laiko tarpas. Jos pateikta nuotrauka buvo daryta po 3 dienų. Ji buvo išvykusi į Rygą, įvykis buvo antradienį, tai gal kokį šeštadienį darė nuotraukas, pati save fotografavo, namuose nieko nebuvo. Nuotraukoje pamatė, kad yra dingstančios mėlynės ant kaklo, dešinėje pusėje (b. l. 124-131, 144-146).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta D. P. atsakydama į proceso dalyvių klausimus parodė, kad nieko neprisimena apie 2025 m. spalio 14 d. įvykį. Nukentėjusioji kažkiek matyta. Vaizdo įrašas yra ne iš jos kameros. Kiek iš įvykio atsimena, atvažiavo kaip antrasis policijos ekipažas įforminti įvykį, o prieš tai reagavo specialiosios parengties pareigūnai. Kiek prisimena, ėjo į įvykio vietą, tačiau nieko apie jį neatsimena. Vaizdo įraše matomi keli pareigūnai. Su jais nuo pat pradžių nebuvo. Kai atvažiavo, jie buvo automobilyje, bet nežino, ar visi buvo automobilyje, ar tik keli. Jie trumpai papasakojo situaciją, bet tiksliai nepamena, ką sakė. Po to, jie jau ėjo forminti įvykį. Nukentėjusioji tuo metu buvo bute. Pareigūnai buvo automobilyje. Jie atvyko, lauke buvo policijos ekipažas, t. y. šitie pareigūnai, bet ji nežino, ar visi buvo lauke, ar kažkas liko namuose, jie trumpai papasakojo apie įvykį, neatsimena, ką tiksliai jai pasakojo. Po to, ji su kolega nuėjo į butą įforminti įvykio. Neprisimena, ar nukentėjusioji rodė savo sužalojimus. Neatsimena, ar buvo darytos sužalojimų nuotraukos. Ką nukentėjusioji jai sakė įvykio metu, neatsimena. Atsimena, kad pareigūnai reagavo dėl to, jog bute galimai buvo registruoti šaunamieji ginklai, todėl jie reagavo pirmieji. Teismui parodžius asmens apžiūros protokolą 1 tomo 55 lape parodė, kad neatsimena kaip darė tas nuotraukas. Neginčija, kad buvo daromos nuotraukos ir pildomas asmens apžiūros protokolas, bet kaip viskas buvo – neprisimena. Jeigu taip rašė, reiškia taip ir buvo. Tą protokolą ji davė susipažinti asmeniui, kurį apžiūrinėjo, tikriausiai pastabų jis neturėjo. Pareigūnų, kurie užfiksuoti vaizdo įraše, ji nepažįsta, nes dirbo reagavimo valdyboje, o jie yra specialiosios parengties pareigūnai (b. l. 144-146).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. R. parodė, kad 2025 m. spalio 14 d. įvykio neprisimena. Teismui parodžius vaizdo įrašą iš įvykio vietos parodė, kad prisimena, jog buvo toks iškvietimas, iki atvykimo vyras buvo pasišalinęs. Tokį įvykį atsimena, tačiau neatsimena, ką moteris pasakojo. Kaip specialiosios parengties skyriaus pareigūnai, tokių įvykių neįformina – laukia tyrėjų, kurie pildo procesinius dokumentus. Byloje turėtų būti tarnybinis pranešimas. Įvykio aplinkybių neprisimena, t. y. kas ten buvo ir kaip buvo bendraujama. Neprisimena, ar nukentėjusiosios būsena, elgesys ir kalba liudijo, kad ji patyrė fizinį smurtą (b. l. 159-163).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. B. parodė, kad nieko neprisimena iš įvykio. Teismui parodžius vaizdo įrašą iš įvykio vietos parodė, kad iškvietimas buvo dėl smurto artimoje aplinkoje. Prisimena, kad bendravo su nukentėjusiąja, ji minėjo, kad jos vyras buvęs pareigūnas. Nepamena, ar moteris rodė sužalojimus. Kaltinamojo tuo metu nebuvo. Neprisimena, ar patys pildė procesinius dokumentus. Neprisimena kokia tuo metu buvo nukentėjusiosios būklė ir kaip ji bendravo (b. l. 159-163).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė R. Gaidienė parodė, kad išvadoje yra viskas surašyta, kas buvo matyti apžiūros metu. Medicinos dokumentų nebuvo pateikta, todėl rėmėsi tuo, ką matė. Apžiūrėdami moters kūną, papildomų paaiškinimų ji nedavė. Savo išvadą tvirtina. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus parodė, kad kaklo dešinėje pusėje buvo blyški, gelsvai žalsva kraujosruva. Kaip nurodyta išvados 1 punkte, pagal jos morfologinius požymius, ji atsirado prieš 6-9 paras. Tokios kraujosruvos vaizdas atitinka šį parų laikotarpį. Po sužalojimo kraujosruvos gali iš karto nebūti matomos, jos gali atsirasti po paros ar pusantros, priklausomai nuo žmogaus konstitucijos ir anatominės vietos. Negalima vienareikšmiškai pasakyti, ar jos iš karto matysis, kartais matosi iš karto, kartais tik praėjus pusantros paros. Dėl to, kaip sužalojimas galėjo būti padarytas, tai tiksliai nustatyti neįmanoma, ar tai galėjo būti smūgis arba sugriebimas. Faktas yra tas, kad į tą vietą buvo veikta. Kadangi praėjo 6-9 paros, kraujosruvos dydis galėjo keistis, tačiau kadangi kraujosruva buvo apvali, galima daryti prielaidą, jog tą vietą galėjo paveikti riboto paviršiaus daiktas. Ribotas daiktas – kaip nurodyta išvadoje, tai galėjo būti padaryta pirštais spaudimo metu. Apvalios kraujosruvos būdingos piršto suspaudimui, tačiau galėjo būti ir bet koks kitas daiktas, turėjęs ribotą paviršių. Negali atmesti, kad sužalojimas buvo padarytas pirštais. Į klausimą, ar riboto pavidalo daikto pobūdis – tai toks, kurio kontūrai yra aiškiai išreikšti? Specialistė atsakė, kad šiuo atveju, praėjus tokiam laikui, negalima teigti, kad kontūrai aiškiai išreikšti, tačiau tikimybė išlieka. Į klausimą, ar galėjo asmuo pats susižaloti? Atsakė, kad negali pasakyti, ar tai buvo atsitrenkta, ar tai buvo spausta, ar prisiliesta ir ilgai veikta. Tai yra nespecifinis bruožas, kad galėtų pasakyti, jog jis būdingas smūgiui ar atsitrenkimui. Gali tik pasakyti, kad tokie sužalojimai nėra būdingi griebimui. Apžiūros metu su nukentėjusiąja bendravo tiek, kiek yra nurodyta, kiek laiko bendravo, pasakyti negali. Nukentėjusiosios klausė tikslingų klausimų – dėl pagalbos suteikimo ir dėl jos savijautos. Jeigu nukentėjusioji neįvardijo jokių naujų aplinkybių, jos nebuvo įrašytos. Vienareikšmiškai negali patvirtinti, kad tai buvo spaudimo veiksmas (b. l. 159-163).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas K. R. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai. Psichiatrinėse įstaigose negydytas, ligų priklausomybių centre neregistruotas. Šiuo metu yra pensininkas, išėjo į ištarnautą pensiją po darbo policijoje. Dirba tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau, kadangi jam yra diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga bei yra ką tik po operacijos, vis dar laukia gydymas, negali dirbti darbo. Su savo žmona Ž. R. gyvena kartu jau virš (duomenys neskelbtini) metų, per visą šį bendrą gyvenimo laikotarpį jis nebuvo pakėlęs rankos prieš žmoną. Tačiau, paskutiniais metais, t. y. nuo 2020 m. gyvena kartu bendrame bute, yra vedę, tačiau gyvena atskirus gyvenimus, gyvena kaip sugyventiniai. Visą gyvenimą jis išlaikė savo šeimą, dirbo, buvo sukūręs verslą žmonos vardu, žmona taip pat dirbo, tačiau nuolat būdavo prasiskolinusi, skendo skolose, kurias jis dengė. Prieš penkerius metus, kuomet jam pritrūko pinigų – 150 Eur, paprašė žmonos šios sumos, žmona jam atsakė, kad „turi savo pinigus, savo pinigus ir leisk“. Tą momentą jis suprato, koks šalia jo yra žmogus, nuo to laiko su ja ir nebendravo kaip sutuoktinis. Žmonai taip pat šis jo prašymas nepatiko ir nuo tos dienos ji jo pradėjo negerbti kaip žmogaus. Kartu su žmona turi du pilnamečius vaikus – du sūnus, jie nei karto nematė smurto šeimoje, nei augdami, nei dabar, sukūrę jau savo šeimas. Tačiau, paskutiniu metu ir jis, ir jo sūnus pastebi, kad paskutinius metus žmonai pašlijo psichika. Ji nei iš šio, nei iš to pradeda elgtis neadekvačiai. Įtaria ir tai, kad galimai jo žmonai pradeda pasireikšti (duomenys neskelbtini), kadangi šiuo sindromu sirgo jos tėtis ir kiti giminaičiai. Žmona nuolat vaikšto į lošimų namus, jis mano, kad yra priklausoma nuo lošimų. Tai ne pirmas kartas, kai ji skambina į policiją, ji nuolat demonstratyviai, kilus elementariam ginčui, skambina „112“, ir sakė, kad jis ją sumušė, bet tuo metu su juo nesusisiekė policijos pareigūnai, todėl nežino, ar ji tikrai skambino policijai, tačiau tai nepaneigia fakto, kad ji nuolat grasina iškviesti policiją dėl nebūtų dalykų. 2025  m. spalio 14 d. jis buvo namuose, asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, apie 10.00 val. ryto jam pusryčiaujant virtuvėje, prie jo priėjo Ž. R., kuri nieko nesakiusi ant stalo numetė pervežimo sutartį (jis dirba toje įmonėje), pamatęs, kokia tai sutartis, jis toliau ramiai valgė, kadangi iš vakaro jau buvo pasakęs, kad niekur nevyks. Papusryčiavęs tvarkėsi namuose, po ko, prie jo priėjo žmona, kuri pasakė: „Kodėl tu vis dar čia?“, jis jos paklausė: „Kur aš turėčiau būti?“, ši jam atsakė: „Tu seniausiai turėjai būti pakrovime, rengies ir (necenzūrinis žodis) į pakrovimą“. Jis jai gražiai pasakė, kad niekur nevažiuos ir kad tai jau buvo pranešta jai anksčiau, tai yra vakar, kuomet ji jam pirmą kartą nurodydama pasakė, kad: „Tu niekas man ir padarysi tai, ką aš tau pasakysiu“. Išgirdęs šiuos žodžius, savo žmoną necenzūriniais žodžiais pasiuntė velniop. Šis jo atsakymas žmonai nepatiko, tuomet ji jam einant iš virtuvės į miegamąjį pastojo kelią, rankas susidėjusi klupu ir rėkė: „Čiuži krautis“. Jis pasakė jai, kad niekur nevažiuos bei, kad pasitrauktų į šoną, kadangi ji nepasitraukė, jis, palietęs ją už pečių, švelniai stumtelėjo nuo praėjimo. Šio veiksmo metu jos žvilgsnis pasikeitė, pirmą kartą jis išvydo tokį žvilgsnį, kuriame matė pyktį. Tačiau, jis nesivėlė į konfliktą ir nuėjo į kitą miegamąjį. Jam nueinant, žmona rėkė: „Aš skambinsiu policijai, aš tau padarysiu! Aš tau parodysiu kas dabar bus!”, ir pradėjo kažkam skambinti, o jis išėjo į parduotuvę, namo nesugrįžo porą valandų. Jam sugrįžus, policijos bute nebuvo, jis pamatė, kaip žmona išvažinėja su sunkvežimiu, kaip suprato, ji išvyko į tą reisą, į kurį liepė važiuoti jam. Apie tai, kad jam reikia atvykti į policijos įstaigą, sužinojo tik 2025 m. spalio 15 d., kuomet su juo susisiekė tyrėja. Paminėjo, kad jo nuomone, žmonai reikia atlikti psichiatrijos ekspertizę. Be to, jis yra sportuojantis, stipraus sudėjimo vyras, jei kaip įtarime yra nurodyta būtų smaugęs savo žmoną, ant jos kaklo būtų likusios žymės, kurių, net neabejoja, kad nebuvo ant jos kūno. Pridūrė, kad 2025 m. spalio 14 d., po žodinio konflikto tarp jo ir žmonos, kuomet ji dėl tariamo fizinio smurto jos atžvilgiu iškvietė policiją, atvykę policijos pareigūnai neužfiksavo jokių sužalojimų ant jos žmonos kūno. Jis jos nemušė, kaip įtarime nurodyta negriebė jai už kaklo (b. l. 83-87, 93-94).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso dalyvių veiksmų atlikimo 2025 m. spalio 14 d. protokole užfiksuota, kad pareiškėja Ž. R. parodė, jog 2025 m. spalio 14 d., apie 10.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), jai būnant bute kartu su savo sutuoktiniu K. R., tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, dėl to, kad ji jam liepė važiuoti kraustytis į Panevėžį, tačiau, šis pradėjo su ja ginčytis ir sakė: „Ką tu man aiškini ką daryti“. Jiems būnant svetainės kambaryje, šis priėjo prie jos ir su dešinės rankos pirštais sugriebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti, taip sukeliant fizinį skausmą. Po ko, ji savo sutuoktinį atstūmė nuo savęs, tada šis vėl priėjo prie jos ir su kairės rankos pirštais sugriebė jai už kaklo, ir pradėjo smaugti, taip pargriaunant ją ant lovos. Po ko, šis nuėjo į virtuvę, o ji pasiėmė savo mobilaus ryšio priemonę ir paskambino Bendrajam pagalbos centrui bei pranešė apie įvykusią situaciją. Belaukiant policijos pareigūnų, sutuoktinis K. R. apsirengė ir ruošėsi išeiti, ji jo paklausė, ar šis sulauks policijos pareigūnų, tačiau jis jai atsakė: „Prisižaidei mergyte“, ir išėjo ir buto nežinoma kryptimi. Visi anksčiau išvardytini sutuoktinio K. R. veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, kurį jaučia iki dabar. Skausmą vertina 6 balais iš 10. Taip pat paminėjo, kad su sutuoktiniu kartu gyvena apie 30 metų, anksčiau policijos pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje kviesti nebuvo, sutuoktinis prieš ją niekada nesmurtaudavo, tai pirmas kartas. Bute gyvena tik dviese. Bijo, kad artimiausiu metu sutuoktinis gali vėl pradėti smurtauti prieš ją. Taip pat nurodė, kad pas sutuoktinį yra registruoti ginklai, kurie yra bute, padėti seife. Raktai nuo minėto seifo yra pas sutuoktinį, ji jokios prieigos prie ginklų neturi. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje (b. l. 5-16).

Įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2025 m. spalio 14  d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir jo prieigos. Nurodytu adresu matomas devynių aukštų daugiabutis gyvenamasis namas. Matomos rudos spalvos metalinės durys, kurios pažymėtos numeracija „58-90“. Patekus į laiptinę, užlipus į 9 aukštą, matomos rudos spalvos medinės durys, kurios pažymėtas „90“. Atidarius duris, matomas koridorius su praėjimu į svetainės kambarį. Įėjus į svetainės kambarį, viduryje matomas staliukas, ant kurio sudėta daug įvairių daiktų, šalia jo, dešinėje pusėje – sofa, o staliuko kairėje pusėje – fotelis, ant sienos kabantis televizorius. Prie lango matomi du stalai, su ant jų sudėtais įvairiais daiktais. Apžiūrint kambarį, reikšmingų detalių ar pėdsakų nepastebėta, įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta. Bute vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 39-49).

Asmens apžiūros 2025 m. spalio 14 d. protokole nurodyta, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nukentėjusiajai Ž. R. davus žodinį sutikimą, buvo apžiūrėtas jos kūnas. Apžiūrėjus kaklą, jokio paraudimo bei mėlynių nepastebėta (b. l. 55-58).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. spalio 15 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad susisiekus su nukentėjusiąja Ž. R., ši pasakė, kad į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nevyko ir neketina vykti, kadangi neturi laiko. Šiuo metu yra išvykusi į kitą miestą darbo reikalais (dirba (duomenys neskelbtini), vežioja krovinius po įvairius miestus), grįžta į Vilnių dažniausiai tik savaitgaliais, todėl į apklausą galėtų atvykti tik kitą savaitę. Civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime nereikš. Pasiteiravus nukentėjusiosios apie jos sužalojimus, ši atsakė, kad jokių matomų sužalojimų, t. y. nubrozdinimų, mėlynių, sumušimų, paraudimų ant jos kūno nėra, tačiau „truputį skauda kaklą“ (b. l. 59).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. spalio 22 d. specialisto išvadoje Nr. G 3773/2025 (01) konstatuota, kad Ž. R. padaryta poodinė kraujosruva kaklo dešinėje pusėje, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, prieš 6-9 paras iki apžiūros. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ž. R. sužalojimo jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2025 m. spalio 14 d. Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksavo. Ž. R. sužalojimo jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (b. l. 63).

Kitų objektų (garso įrašų) 2025 m. spalio 17 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC). Apžiūrėtas garso įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92426831794, skambučio pradžia_2025-10-14 10_53_43)“. Garso įrašas apžiūrėtas programa „Windows Media Player“. Įrašo trukmė – 01.06 min. BPC – Bendrasis pagalbos centras; P – Pranešėja. BPC: Vienas vienas du. P: Galima policiją iškviesti? BPC: Koks miestas? P:  Vilnius, (duomenys neskelbtini). Pakartojamas adresas. BPC: Kas nutiko? P: Nieko, griebė už kaklo. BPC: Kas griebė už kaklo? P: Vyras. BPC: Durų kodas yra pas jus laiptinėje? Moteris padiktuoja durų kodą. BPC: Aukštas? P: (duomenys neskelbtini). BPC: Greitosios reikia? P: Ne, nereikia. BPC: Mažamečių vaikų yra? P: Ne, suaugę vaikai. BPC: Ar vyras namuose? P: Taip. BPC: Jūs irgi namuose? P: Taip. BPC: Kuo jūs vardu? P: Ž.. BPC: Pavardė? P: R.. BPC: Kuo vardu jūsų vyras? P: K.. BPC darbuotoja nurodo, kad informuojama policija. Atsisveikina (b. l. 65-67).

Kitų objektų (policijos pareigūnų kūno kamerų) 2025 m. spalio 17 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – policijos pareigūnų, reagavusių į įvykį, kūno kamerų įrašai (BODY). Apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „export-pl1p3“, kurio bendra trukmė yra 28.18 min. Jame matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, pasibeldžia į buto duris. Buto duris atidaro moteris, vilkinti džinsais ir palaidinę ilgomis rankovėmis. Policijos pareigūnai užeina į buto vidų. P – policijos pareigūnai, M – moteris. P: Kas nutiko? M: Nieko susiginčijome. P: O jis šiuo metu yra? M: Ne, žinokit jis išgirdo, kad kviečiu policiją ir tada jis pasakė „nu...“ (nesuprantamai). Nu žodžiu su grasinimais. P: Kas buvo tada? Moteris kalba normaliu balsu, t. y. jos balse nesigirdi susijaudinimo, kalba ramiai. Stovi susikuši rankas į džinsų kišenes. Ant kaklo nesimato jokių paraudimo žymių. M: Aš užsiimu krovinių pervežimu, reikėjo važiuoti, nes aš šiandien dar į polikliniką turiu, važiuoti krautis į Rygą. Jis pareiškė, kad jis niekur nevažiuos. Aš tada sakau „nu gerai, tai ką, tai ką važiuosiu aš pati“, nors aš ir nelabai galiu vairuoti. Nu ir dar susiginčijom, aš nežinau ten, pasakiau, kad nu žodžiu nežinau ką pasakiau, bet aš čia priėjau prie sekcijos, o jis griebė už gerklės, iš pradžių viena ranka, tiesa sakant man skauda čionai dabar (moteris trina savo rankos delnu kaklą), po ko kita ranka. Paskui trenkė ant lovos, gerai, kad ant lovos, o ne ant grindų mane trenkė. Žodžiu. Nu grasinimai visokie, ne pirmas kartas, bet niekada rankos anksčiau nekėlė. P: O dabar jautėt kaip suėmė už kaklo? Fizinį skausmą pajutot? M: Ne tas žodis, žinokit, aš vos neuždusau tiesą pasakius. P: Medikų reikia? M: Ne medikų nereikia, bet tiesą pasakius (ištraukia rankas iš kišenių) rankos dar dreba iki šiol (vėl susikiša rankas į kelnes). P: Tai fizinį skausmą jautėt? M: Ne tas žodis (dešine ranka paima sau už kaklo ir jį spaudinėja), net dabar skauda. P: Yra dar kažkas? M: Šuo, šuo yra. P: Vaikų yra? M: Vaikų, ne, vaikai suaugę, jau virš (duomenys neskelbtini) metų. Vyras pats buvęs pareigūnas, tai jis puikiai viską žino, jisai pats važinėjo kažkada į iškvietimus ir taip toliau. Policijos pareigūnas paprašo moteris asmens dokumento, moteris pateikia asmens dokumentą. P: Pretenzijų turit? Pareiškimą norite rašyti? M: Taip, rašysiu. Tiesą sakant aš bijau, dabar išvažiuoju į pakrovimą, į Klaipėdą. Moteris pasakoja apie tai, kam priklauso butas. P: Tai dėl ko konfliktas kilo? M:  Konfliktas kilo dėl to, kad aš jam pasakiau, kad reikia važiuoti krautis. P: Krautis prekes? M:  Taip. P: Jis išgėręs? M: Ne, jis blaivas. P: Tai kur įvyko tas konfliktas? M: Tai aš va čia va (stovi svetainėje atsirėmusi į sekciją). P: Abiem rankom suėmė? M: Iš pradžių viena ranka griebė, spaudė čia. P: Su kuria ranka? M: Pirma dešinę, paskui man rodos pakeitė į kairę, kai aš jį atstūmiau šiek tiek. P: Sakė kažką, kai smaugė? M: Aš dabar žinokit bijau pasakyti, jis kažką sakė, bet aš tikrai nebeprisimenu, nes jau stresas buvo toks, kad iki šiol drebu. Policijos pareigūnas nurodo, kad atvyks tyrėjai, ir jiems moteris turės smulkiau viską papasakoti. M: Tai gal aš galėsiu, nes man reikia važiuoti krautis (moteris užsidengia veidą rankos delnu). P: Nu dabar reikia palaukti. Moteris ranka susiima už burnos. P: O jūs turit pasikrauti ir išvažiuoti iš kart? M: Nu aš nebūtinai iš kart turiu išvažiuoti, bet 14 valandą pas mane poliklinika paskirta, nes... (nesigirdi ką sako). P: Tai gerai, dabar dar tik 12. M: 12, bet pas mane ne čia, čia (nesigirdi dėl triukšmo ką sako), kažkada prieš 30 metų užsirašiau taip ir vaikštau. Dar taip nebuvo. Pamenu paskutinius žodžius, kad išeidamas sako (dėl triukšmo nesigirdi ką sako). O: O jūs jo bijot? M: Nu dabar aš jo bijau. Ką aš žinau, kas šaus jam į galvą. Vienam bute gyvenam. Jis (duomenys neskelbtini) jau daug metų, bet jis niekur (duomenys neskelbtini). Už butą moku aš, visą gyvenimą. Jis realiai už butą niekada nemokėjo. Paskutinius 12 metų įmonė moka už butą, kadangi kaip ir ofisas čia toks. Turiu, kažkada reikėjo, fotografavus esu jo teises. Moteris telefone ieško fotografijos. Neranda. M: Asmens kodą tai žinau jo mintinai. Moteris padiktuoja vyro asmens duomenis. Moteris pasakoja, kad vyras prieš porą metų ruošėsi išsikraustyti, kadangi buvo susiradęs meilužę. Bet meilužė paskui jį išvijo, nes vyras niekur nedirbo. Moteris nurodo, kad ji nėra konfliktiška „aš pykčių nekeliu, isterijų nekeliu, visą gyvenimą uždirbdavau daugiau negu jisai, kas nėra sąžininga“. Moteris pasakoja apie savo sūnus ir kitas su įvykiu nesusijusias aplinkybes. Apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „export-ocrbl.mp4“, kurio bendra trukmė – 28.27 min., vaizdo įrašas analogiškas jau apžiūrėtam vaizdo įrašui, pavadinimu „export-pl1p3“ (b. l. 68-71).

Teisiamojo posėdžio metu pateiktos nukentėjusiosios Ž. R. nuotraukos (b. l. 141-142).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr.  2A- 5/2014, Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr.  2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje, nurodyti padariniai.

Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad K. R. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2025 m. spalio 14 d., apie 10.50 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu, dešinės rankos pirštais vieną kartą sugriebė nukentėjusiajai sutuoktinei Ž. R. už kaklo, po ko Ž. R. nustūmus jį nuo savęs, jis priėjo prie nukentėjusiosios Ž. R. ir su kairės rankos pirštais sugriebė jai už kaklo, bei pradėjo ją smaugti, šiais savo veiksmais nukentėjusiajai sutuoktinei Ž. R. padarydamas poodinę kraujosruvą kaklo dešinėje pusėje, kas specialisto vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas dėl to, kad kaltinamasis K. R. ir nukentėjusioji Ž. R. yra sutuoktiniai ir gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini). Nors abu proceso dalyviai bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad jau kurį laiką nevertina vienas kito kaip savo gyvenimo partnerio, tačiau neneigė, kad yra susituokę ir gyvena kartu bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-16, 83-87, 93-94, 124-131, 144-146).

Šioje baudžiamojoje byloje nekilo ginčas ir dėl to, kad 2025 m. spalio 14 d., ryto metu tarp kaltinamojo K. R. ir nukentėjusiosios Ž. R. kilo žodinis konfliktas. Paminėtos aplinkybės kaltinamasis K. R. neginčijo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, patvirtinęs, kad 2025 m. spalio 14 d. ryte jo sutuoktinė grubiai pastarojo reikalavo vykti pasiimti krovinio, o šis su tuo nesutiko, todėl tarp jų įvyko žodinis konfliktas (b.  l.  83- 87, 93-94, 124-131). Analogiškos pozicijos laikėsi ir nukentėjusioji Ž. R., kuri taip pat patvirtino, kad 2025 m. spalio 14 d. ryte paprašė K. R. nuvykti į reisą ir pasikrauti prekes, tačiau šis grubiai nesutiko (b. l. 5-16, 124-131, 144-146).

Kita vertus, viso baudžiamojo proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis K. R. kategoriškai nesutiko, kad pirmiau bylai aktualiu laiku įvykusio konflikto su Ž. R. metu jis pastarosios atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Antai, tuo metu, kai jis pasakė Ž. R., kad jokio jos nurodyto krovinio jis neveš, ši jam pastojo skersai kelią, todėl jis ją palietęs rankomis už pečių, švelniai stumtelėjo nuo praėjimo. Po tokio jo atlikto veiksmo Ž. R. pradėjo garsiai šaukti ir nurodė, kad skambins į policiją, todėl jis išėjo iš namų (b. l. 83-87, 93-94, 124-131).

Teismas, šiuos kaltinamojo parodymus įvertinęs nukentėjusiosios Ž. R. pateiktų parodymų kontekste, taip pat byloje pateiktos vaizdinės ir garsinės medžiagos aspektu, juos išanalizavęs tiek atskirai, tiek sujungiant į vientisą įrodymų grandinę, neturi pagrindo pripažinti, kad K. R. bylai aktualiu laiku tik švelniai patraukė nukentėjusiąją nuo kelio. Anaiptol, tiek byloje pateiktos nukentėjusiosios fotonuotraukos, tiek pastarosios atlikto kūno tyrimo rezultatai, sugretinti su jam pirmiau išvardintais kitais įrodymais – nukentėjusiosios parodymais, vaizdine bei garsine medžiaga, nesudaro teismui objektyvaus pagrindo abejoti, kad kaltinamasis K. R. bylai aktualiu laiku atlikto jam inkriminuotus smurtinius ir prieš Ž. R. nukreiptus veiksmus.

Nors kaltinamasis viso proceso metu teigė, kad nukentėjusiosios Ž. R. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs, tačiau, teismas, sugretinęs nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus su pastarosios bylos nagrinėjimo teisme metu išsakyta pozicija, su tokiu kaltinamojo vertinimu neturi pagrindo sutikti ir jį vertina išimtinai kaip subjektyvią, gynybiniais tikslais paremtą faktinių aplinkybių interpretaciją.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo įrodymais pripažintų duomenų, 2025 m. spalio 14 d. nukentėjusiosios Ž. R. pirmasis kontaktas su teisėsaugos institucijomis įvyko šiai apie 10.53 val. paskambinus į Bendrąjį pagalbos centrą. Šio kontakto, detalizuoto 2025 m. spalio 17 d. apžiūros protokole, metu Ž. R. patvirtino, kad jai buvo griebta už kaklo, todėl prašė iškviesti policiją (b. l. 65-67). Kitas nukentėjusiosios kontaktas su pareigūnais įvyko tada, kai į jos butą pagal iškvietimą atvyko policijos pareigūnai. Minėto kontakto, užfiksuoto policijos pareigūno kūno kameromis, metu Ž. R. policijos pareigūnams nurodė, kad tarp jos ir sutuoktinio K. R. įvyko žodinis konfliktas, kadangi jį pastarojo prašė nuvežti krovinį į Rygą, o šis nesutiko. Šio konflikto metu jis griebė jai už kaklo, iš karto viena ranka, po to kita, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Kartu vaizdinėje medžiagoje akivaizdžiai matyti kaip moteris, pasakodama apie įvykį, rodė į kaklą ir teigė, kad jai iki šiol skaudą kaklą. Be kita ko, viso šio pokalbio su pareigūnais metu Ž. R. teigė, kad jai šiandien yra būtina nuvykti į polikliniką, o vėliau pasikrauti prekes ir vykti į Rygą, todėl ilgai laukti negalės (b. l. 68-71). Po policijos pareigūnų apsilankymo pas nukentėjusiąją, jai tą pačią dieną teko bendrauti su pareigūnais, kurie atliko procesinius veiksmus, susijusius su ikiteisminio tyrimo pradėjimu. 2025 m. spalio 14 d., 12.46 val. pildant pareiškimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, Ž. R. parodė, kad jos sutuoktinis du kartus buvo ją sugriebęs už kaklo dėl ko ji pajuto fizinį skausmą (b. l. 5-16). Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta nukentėjusioji iš esmės pateikė analogiško pobūdžio parodymus, kuriuose nurodė, kad 2025 m. spalio 14 d. tarp jos ir sutuoktinio K. R. įvyko žodinis konfliktas dėl būtinybės vykti į reisą ir šio konflikto metu jos sutuoktinis du kartus ją griebė už kaklo, dėl to ši pajuto fizinį skausmą – jai skaudėjo kaklą, o po tam tikro laiko toje vietoje, kur jis buvo suspaudęs kaklą, buvo mėlynės. Be kita ko, nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad 2025 m. spalio 14  d. jai teko vykti į polikliniką, o vėliau kelioms dienoms išvažiuoti į reisą į Rygą, todėl kūno tyrimui ji kreipėsi tik po tam tikro laiko (b. l. 124-131, 144-146).

Taigi, sugretinus viso proceso metu užfiksuotus nukentėjusiosios Ž. R. parodymus, akivaizdžiai matyti, kad ji viso proceso metu išliko nuosekli. Pastaroji nurodė tas pačias aplinkybes tiek dėl įvykusio konflikto priežasties, tiek dėl konflikto dinamikos. Net keturis kartus kontaktuodama su kompetentingomis institucijomis, Ž. R. patvirtino, kad jai buvo griebta už kaklo ir dėl to ji jautė fizinį skausmą, o ilgesnio kontakto su policijos pareigūnais metu (šiems atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą ir jai pildant pareiškimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos), taip pat ir teisiamųjų posėdžių metu, nukentėjusioji detaliau papasakojo tiek apie priežastis, dėl kurių iš karto negali kreiptis ir nesikreipė kūno tyrimo atlikimui, tiek apie konflikto dinamiką, ir visos šios aplinkybės sutapo.

Nepaneigtina, jog jau teismo pirmiau paminėto policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų 2025 m. spalio 17 d. apžiūros protokole yra nurodyta, kad ant pastarosios kaklo nesimato jokių paraudimo žymių (b. l. 68-71). Kita vertus, kaip matyti iš pirmiau paminėtos ir 2025 m. spalio 17 d. apžiūros protokole aptartos vaizdinės medžiagos, nukentėjusiosios Ž. R. kaklas pagal iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų nebuvo apžiūrėtas. Juo labiau, jo vaizdas pirmiau paminėtoje vaizdinėje medžiagoje nebuvo fiksuotas artimesniu atstumu, išskiriant ir parodant visą kaklo bendrą vaizdą ar atskiras jo dalis. Anaiptol, aptariamoje vaizdinėje medžiagoje akivaizdžiai matyti, kad dalį nukentėjusiosios kaklo dengia pastarosios plaukai, kurie tam, kad tinkamai kaklą pamatyti, nebuvo pakelti. Be kita ko, iš aptariamos vaizdinės medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai prie nukentėjusiosios nebuvo priėję tokiu atstumu, iš kurio būtų aiškiai matomas pastarosios kaklas, ir būtų pastarosios prašę atlikti kokius nors veiksmus, atskleidžiančius jos nurodytų sužalojimų vietą ir pobūdį. Analogiškos pozicijos laikėsi ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti pagal šį iškvietimą į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad jie, kaip specialiosios parengties skyriaus pareigūnai, tokių įvykių neįformina – asmenų ir įvykio vietų neapžiūri, nepadeda pildyti pareiškimų dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, o laukia tyrėjų, kurie tokius veiksmus atlieka ir surašo atitinkamus procesinius dokumentus (b. l. 159-163). Todėl teismas, priešingai pirmiau aptartam vaizdinės medžiagos apžiūros protokolui, negali daryti kategoriškos išvados, kad šiame vaizdo įraše jokių sužalojimų ant Ž. R. kaklo nesimato. Akivaizdu, kad šios protokole nurodytos išvados buvo padarytos išimtinai šį protokolą surašiusios policijos pareigūnės vertinimu, kuris, kaip matyti iš apžiūrėtos vaizdinės medžiagos, buvo paremtas išimtinai jau teismo akcentuotomis aplinkybėmis - tolimu nukentėjusiosios kaklo vaizdu, iš dalies dengiamu pačios Ž. R. plaukais. Todėl pirmiau aptarta ir išimtinai daliniu faktinių aplinkybių vertinimu paremta policijos pareigūnės išvada jokiu būdu nesudaro pagrindu teismui šia išvada remtis ir pripažinti, kad įvykio metu ant nukentėjusiosios kaklo nesimatė jokių sužalojimų.

Tos pačios išvados teismas laikosi ir dėl byloje pateikto ir surašyto Ž. R. asmens apžiūros protokolo. Nors šiame procesiniame dokumente taip pat nurodyta, kad jokių paraudimo žymių ir mėlynių ant Ž. R. kaklo nepastebėta (b. l. 55-58), tačiau kaip matyti iš Ž. R. kūno apžiūros metu užfiksuotų fotonuotraukų, pastarosios kaklas buvo apžiūrėtas tik dalinai. Nors buvo padarytos tris kaklo fotonuotraukos – iš dešinės ir kairės pusių bei iš priekio, bet visais atvejais nebuvo patraukti nukentėjusiosios Ž. R. plaukai, kurie kaklą proporcingai dengė tiek kairėje, tiek dešinėje pusėje, ir tokiu būdu užstojo bendrą kaklo vaizdą. Be kita ko, bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta pirmiau aptariamą Ž. R. asmens apžiūrą atlikusi pareigūnė negalėjo nurodyti jokių su šia apžiūra susijusių aplinkybių, teikdama, kad visiškai nieko neprisimena (b. l. 144-146).

Sugretinus pirmiau aptartų procesinių veiksmų atlikimo rezultatus, su nukentėjusiosios Ž. R. bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktomis fotonuotraukomis, kurios buvo darytos praėjus tam tikram laikui po įvykio (fotonuotraukų metaduomenyse nurodyta, kad jos fiksuotos 2025  m. spalio 20 d. – praėjus šešioms dienoms po įvykio ir likus dviem dienom iki kūno tyrimo) (b.  l. 141-142), matyti, kad ant nukentėjusiosios kaklo dešinės pusės buvo jau pageltusi mėlynė ir ši mėlynė buvo būtent toje vietoje, kuria bendraujant su policijos pareigūnais, kaip tik ir dengė pastarosios plaukai. Tai reiškia, kad tam, kad užfiksuoti asmens sužalojimą (paraudiną ar mėlynę), į įvykio vietą atvykę pareigūnai privalėjo ne tik padaryti bendro pobūdžio Ž. R. veido ir kaklo fotonuotraukas, bet ir patraukti pastarosios plaukus, ko pasėkoje būtų matomas visas kaklas. Be kita ko, kaip matyti iš nukentėjusiosios Ž. R. 2025 m. spalio 22 d. atlikto kūno tyrimo būtent ant nukentėjusiosios kaklo dešinės pusės buvo nustatyta poodinė kraujosruva, kuri galėjo atsirasti prieš 6-9 paras (b. l. 63). Sugretinus šį specialisto išvadoje nurodytą laikotarpį tiek su tyrimo atlikimo data, tiek su bylai aktualiu laiku, kuomet įvyko konfliktas su kaltinamuoju, akivaizdu, kad užfiksuotas mėlynės pobūdis sutampa su bylai aktualiu laiku. Tai reiškia, kad ant nukentėjusiosios kūno užfiksuoti sužalojimai galėjo būti padaryti kaltinamajam inkriminuotu laiku. Juo labiau, kaip nurodyta išvadoje, jie galėjo būti padaryti ir kaltinamajam inkriminuotu būdu – Ž. R. sugriebiant už kaklo. Analogiškos pozicijos teisiamojo posėdžio metu laikėsi ir aptariamą išvadą parengusi specialistė, kuri nurodė, kad Ž. R. kaklo dešinėje pusėje buvo blyški, gelsvai žalsva kraujosruva. Kaip nurodyta išvados 1 punkte, pagal jos morfologinius požymius, ji atsirado prieš 6-9 paras. Tokios kraujosruvos vaizdas atitinka šį parų laikotarpį. Kartu specialistė paaiškino, kad po sužalojimo kraujosruvos gali iš karto nebūti matomos, jos gali atsirasti po paros ar pusantros, priklausomai nuo žmogaus konstitucijos ir anatominės vietos. Ir nors specialistė negalėjo tiksliai nurodyti kraujosruvos atsiradimo mechanizmo, tačiau neneigė, kad tai galėjo atsirasti ir tomis aplinkybėmis, kurios yra nurodytos kaltinime (b. l. 159-163).

Visų anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pabrėžtina, jog nors baudžiamojo proceso metu apklausti liudytojai tiesiogiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvykusio konflikto nematė, taip pat šis konfliktas jokia vaizdo ar garso medžiaga nebuvo užfiksuotas, tačiau nukentėjusiosios tiek Bendrajam pagalbos centrui pateikti paaiškinimai, sutampantys ir su jos policijos pareigūnams pateiktais paaiškinimais, tiek jos vėliau ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu pateikti parodymai, kurie iš esmės atitinka jos pirmiau išreikštą poziciją, nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad Ž. R. apkalba kaltinamąjį ir siekia iškraipyti objektyvioje tikrovėje pasireiškusių aplinkybių turinį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad viso baudžiamojo proceso metu kaltinamoji informuota apie jai tenkančią teisę pareikšti civilinį ieškinį, šia teise nepasinaudojo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiajai suteikus galimybę pareikšti civilinį ieškinį, ji nurodė, kad jokio finansinio suinteresuotumo neturi ir žalos atlyginimo iš kaltinamojo nepageidauja. Visos šios teismo aptartos aplinkybės, kartu su kitais byloje esančiais ir nuosprendyje aptartais įrodymais sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo. Šios teismo išvados nepaneigia ir kaltinamojo akcentuota aplinkybė, kad tyrimo eigoje Ž. R. policijos pareigūnams nurodė, kad jokių sužalojimų pėdsakų ant jos kūno nėra likę.

Nepaneigtina, jog ikiteisminio tyrimo metu – kitą dieną po įvykio policijos pareigūnams susisiekus su Ž. R., šis nurodė, kad šiuo metu yra išvykusi, neturi laiko, o jokių sužalojimų ant savo kūno nemato (b. l. 59), tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji iš esmės pateikė logišką, su jos ikiteisminio tyrimo metu pateiktais parodymais sutampantį paaiškinimą. Ši patvirtino, kad dar tą pačią įvykio dieną ji privalėjo vežti krovinį į Rygą, todėl kai 2025 m. spalio 15 d. su ja susisiekė pareigūnai, ji tą krovinį vežė. Be to, ko ir pats kaltinamasis neneigė, po įvykio nukentėjusiosios kurį laiką jų gyvenamojoje vietoje nebuvo. Svarbu ir tai, jog nors pirmiau nurodyto pokalbio su pareigūne metu, Ž. R. nurodė, kad jokių mėlynių nemato, tačiau neneigė, kad jai skaudą kaklą, o sugretinus šiuos nukentėjusiosios parodymus su bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktos specialistės paaiškinimais dėl mėlynių atsiradimo ne iš karto po įvykio, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmiau aptarti nukentėjusiosios 2025 m. spalio 15 d. įvykusio pokalbio su policijos pareigūnais nurodyti teiginiai sąlygoja pastarosios pateiktų parodymų melagingumą. Teismo vertinimu, Ž. R. pateikti paaiškinimai dėl nesikreipimo į gydymo įstaigas iš karto po įvykio buvo logiški ir per visą baudžiamojo proceso eigą nesikeitė, todėl vien tai, kad vieno trumpo pokalbio, įvykusio kitą dieną po įvykio, metu Ž. R. nurodė, kad mėlynių ant jos kaklo nėra, nepaneigia jos parodymų patikimumo. Galiausiai, tokia pastarosios pozicija, kaip tą nurodė ir teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė, galėjo būti sąlygojama išimtinai fiziologinių aspektų, o būtent – tos aplinkybės, kad poodinės kraujosruvos galėjo atsirasti tik praėjus tam tikram laikotarpiui po padaryto sužalojimo.

Todėl sugretinus pirmiau teismo neginčijamai nustatytas aplinkybes, o būtent – viso proceso metu nuosekliais išlikusius nukentėjusiosios Ž. R. parodymus, atitinkančius tiek jos pateiktas ir bylai aktualiu laiku užfiksuotas kūno nuotraukas ir kūno tyrimo rezultatus, tiek šį tyrimą atlikusios specialistės paaiškinimus, taip pat šių įrodymų visumą sugretinus su neginčijamai nustatytu į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų atliktų procesinių veiksmų paviršutiniškumu, nekyla jokių objektyvių abejonių, kad kaltinamasis K. R. 2025 m. spalio 14 d., ryte nukentėjusiosios Ž. R. atžvilgiu panaudotojo fizinį smurtą, ko pasėkoje Ž. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vien tai, kad kaltinamasis viso proceso metu buvo kaltės nepripažino, nesudaro pagrindo abejoti pirmiau teismo aptartų įrodymų patikimumu, o jų pagrindų padarytas išvadas laikyti nepagrįstomis. Šios teismo išvados kontekste pažymėtina, jog tik bylos nagrinėjimo teisme metu K. R. iškėlė versiją, kad ant nukentėjusiosios kūno buvusi mėlynė galėjo atsirasti išimtinai dėl jos vykdomos krovinių pervežimo veiklos. Tuo tarpu apklaustas ikiteisminio tyrimo metu K. R. teigė, kad jokių sužalojimų ant pastarosios kūno nematė ir jų nebuvo.

Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę, anksčiau aptartus įrodymus, konstatuoja, jog būtent 2025 m. spalio 14 d. kaltinamojo K. R. nukentėjusiosios Ž. R. atžvilgiu atlikti smurtiniai veiksmai sukėlė pastarosios nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai reiškia, kad pastarojo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šių veiksmų kilusiais padariniais. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiajai atsiradusias mėlynes galėjo sąlygoti jos savarankiškas susitrenkimas, tačiau kartotinai pabrėžtina, jog minėtos kaltinamojo pozicijos nepatvirtino jokie, anksčiau nuosprendyje aptarti įrodymai, o ir šią versiją K. R. iškėlė tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai buvo sukelti ne kaltinamojo veiksmų, o kitų priežasčių. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, kad dėl jų gali būti nukentėjusioji gali patirti fizinį skausmą, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad sukels fizinį skausmą nukentėjusiajai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Atsižvelgęs į tai, teismas šiuo atveju mano, kad aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo, gauti įstatymų nustatyta tvarka bei ištirti teisiamuosiuose posėdžiuose ir jų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką Teismas visų anksčiau aptartų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad kaltinamasis K. R. 2025 m. spalio 14 d., apie 10.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, dešinės rankos pirštais vieną kartą sugriebė nukentėjusiajai sutuoktinei Ž. R. už kaklo, po ko Ž. R. nustūmus jį nuo savęs, jis priėjo prie nukentėjusiosios Ž. R. ir su kairės rankos pirštais sugriebė jai už kaklo, bei pradėjo ją smaugti, šiais savo veiksmais nukentėjusiajai sutuoktinei Ž. R. padarydamas poodinę kraujosruvą kaklo dešinėje pusėje, kas specialisto vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

        Dėl skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr.  2K- 265- 1073/2018, Nr.  2K- 98- 1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020). 

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam K. R., atsižvelgia į pastarojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padaryta viena nusikalstama veika, priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), nukreipta į šeimos nario sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Aptariant kaltinamąjį K. R. charakterizuojančius duomenis, pabrėžtina, jog pastarasis (duomenys neskelbtini) (b. l. 77), (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas (b. l. 75-76), per trejų metų laikotarpį  kartą baustas administracine tvarka, paskirta nuobauda - įspėjimas (b. l. 74), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose nėra.

Visi pirmiau aptarti kaltinamąjį K. R. ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad pastarojo teisei priešingas elgesys nėra jam įprastas. Kita vertus, nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo kaltinamajam skirti švelniausias BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmių ryšis – viešuosius darbus ar baudą. Dėl viešųjų darbų bausmės kaltinamasis pozicijos neišreiškė, o ir teigė, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini), todėl ir nedirba, o ir baudos bausmė, teismo vertinimu, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų nepasieks, kadangi, kaip minėta, kaltinamasis niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos nesiregistruoja, pastovių pajamų neturi, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl kaltinamojo galimybės apmokėti jam paskirtą baudą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį K. R. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su teismo nustatytais įpareigojimais ir draudimais.

Teismo vertinimu, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. R. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus 9  mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su teismo nustatytais įpareigojimais ir draudimais: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nagrinėjamu atveju K. R. padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį (sutuoktinę), fiziškai prieš ją smurtavo, todėl jam skiriama BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurią pastarasis privalės įvykdyti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ši baudžiamoji poveikio priemonė, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamajam ir sudarys galimybę jam iš naujo įvertinti savo neteisėtą elgesį bei tokio elgesio pasekmes.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 95-96), kuri paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, 2 kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais ir draudimais: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti K. R. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsnyje, ir įpareigoti K. R. per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

K. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 2 (du) kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

K. R. išaiškinti, kad:

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 – 22 straipsniai. Nuosprendis, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje (toliau – ir Probacijos tarnyba) dienos.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba (Vilniuje – Probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriumi, esančiu Kareivių g. 1, Vilniuje, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

6) nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Nuteistajam laisvės apribojimo bausme išaiškintina, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Teisėja                                                                              Justyna Žukovska-Pečiulienė