Baudžiamoji byla Nr. 1A-59-951/2025

                                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10669-2024-3

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1;

 (S)

1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.8.; 1.1.10.1.1.; 1.2.14.1.2.4; 2.1.14.2; 2.4.6.1

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Sadausko, 

sekretoriaujant Agnei Ačienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Stulpinui,

nuteistajam A. S. ir jo gynėjui advokatui Vigintui Stričkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 14 d.  nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. S. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.

Į bausmės laiką A. S. įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 14 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 12 d.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)  seniūnijos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. S. 140,94 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. S. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, t. y. laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 7 d. 11.00 val. iki 2024 m. kovo 20 d. 11.00 val. adresu: (duomenys neskelbtini), išlaužęs durų spyną, įsibrovė į patalpas, priklausančias (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijai, ir iš ten pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijai priklausantį turtą – kaloriferį „DANIA 9KW“ (patalpų šildytuvą), 132,94 Eur vertės, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) seniūnijai 132,94 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

        2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, sumažinant jos dydį, nes „dėl tokios menkos vagystės“ jam paskirta bausmė savo dydžiu yra aiškiai per griežta.

        2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino ir gailisi nusikaltęs, iš kitų nuteistųjų sužinojo, jog, pavogus svetimo turto už žymiai didesnę sumą, yra skiriamos trumpesnės laisvės atėmimo bausmės, be to, jis niekada nevogė iš parduotuvių ir tuo nepiktnaudžiavo. Teigia, kad jis yra geras pilietis, nusikaltimų nedaro, tai įvyksta tuomet, kai kartais papiktnaudžiauja alkoholiu, į konfliktus dažnai nesivelia, jų vengia. Pažymi, jog seniūnė sutiko, kad žalą jis atlygintų viešaisiais darbais, tačiau to padaryti jis nespėjo, nes buvo suimtas.

        2.2. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, jog jis niekada negyveno sveikai, prieš 4 metus vartojo marihuaną, todėl labai pašlijo jo sveikata, likusio gyvenimo jis nenorėtų praleisti vietoje, kurioje „žudo ir kankina“. Pažymi, kad šiuo metu jis nebeturi priklausomybės, kaimo gyventojai apie jį atsiliepia tik gerai, nes jis gerai dirba.

        3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.          

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. S. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą – nurodo, kad jam paskirta bausmė savo dydžiu yra per griežta ir prašo ją sušvelninti.

7. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kartu pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusio BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje buvo nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. To paties straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

9. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais įstatymas. Šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jame išdėstytų BK straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę.

10. Vadovaujantis BPK 3621 straipsniu, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tačiau pagal sisteminį baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų aiškinimą, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 3621 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 3621 straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015).

11. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcijoje nurodyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Pagal BK 61 straipsnio 4 dalį  (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Naujai įsigaliojusioje BK 61 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu.

Dėl nuteistajam A. S. paskirtos bausmės

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. S. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Byloje nustatyta, kad A. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. A. S. nusikalto būdamas anksčiau teistas 3 kartus, neišnykus teistumui, po nusikaltimo, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo A. S. atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis – Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 14 d. nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių (2 t., b. l. 1–8, 11–13, 14–21, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), daug kartų yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už svetimo turto vagystę, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 35–45), o tai rodo, jog A. S. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, jo padarytos veikos nėra atsitiktinės, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Be to, nuteistasis nedirba (dirbo iki 2022 m. birželio 27 d.), yra registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 26, 28), nustatyta viena A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13. Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojęs BK 59 straipsnio pakeitimas nuteistojo A. S. teisinei padėčiai jokios įtakos neturi, nes BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nebuvo pakeista. Tačiau nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais įstatymui (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo  Nr. XIV-2573 redakcija), buvo priimti ir šio apeliacinio skundo nagrinėjimui aktualūs pakeitimai, lengvinantys nuteistojo teisinę padėtį. Vienas jų susijęs su BK 27 straipsnio (Recidyvistas ir pavojingas recidyvistas) nuostatomis.

13.1. Skundžiamu nuosprendžiu A. S. pripažintas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, aktualūs BK 27 straipsnio 1 dalies pakeitimai. Minėto straipsnio 1 dalis pakeista, nurodant, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, iš aptartos normos matyti, jog nelieka savaiminio pripažinimo recidyvistu ir yra įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti sprendimą asmenį pripažįstant recidyvistu bei šį sprendimą privaloma išdėstyti rezoliucinėje dalyje (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Analizuojamu atveju skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje A. S. pripažintas recidyvistu. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad A. S. šioje byloje nuteistas už vieno apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą, taip pat patvirtina, jog apeliantas, būdamas pilnametis, ne kartą buvo teistas už tyčinių nusikaltimų įvykdymą, jo teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, o veiką, dėl kurios padarymo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė neišnykus teistumui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusia BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija, padarė pagrįstą išvadą, kad A. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarė būdamas recidyvistas, ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kadangi 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu nuo 2025 m. vasario 1 d., BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo keičiama, BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos, įsigaliojusios nuo 2025 m. vasario 1 d., šiuo atveju nuteistojo teisinės padėties nekeičia.

14. Kitų nuteistojo A. S. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

15. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, ir galiojanti šiuo metu), baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus A. S. už jo padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais A. S. buvo skirta ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bet jam buvo paskirtos laisvės apribojimo, arešto bausmės, tačiau akivaizdu, jog tai teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju paskyrus A. S. švelnesnę bausmę negu laisvės atėmimas, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nusikaltimų nebedarys. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, kuri yra didesnė nei minimali už padarytą nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė (minimali laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis), tačiau mažesnė negu sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), nėra per griežta, švelninti šią bausmę, atsižvelgiant į nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, jog jis prisipažino kaltu dėl padaryto nusikaltimo, gailisi nusikaltęs, nėra teistas už vagystes iš parduotuvių (pastebėtina, kad apeliantas vieną kartą baustas administracine tvarka už smulkią vagystę iš parduotuvės, taip pat teistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje bei 178 straipsnio 1 dalyje), nusikalsta tik  tuomet, kai kartais papiktnaudžiauja alkoholiu, vengia konfliktų, seniūnė sutiko, kad padarytą žalą jis atlygintų dirbdamas viešuosius darbus, anksčiau vartojo marihuaną, tačiau šiuo metu priklausomybės nebeturi, nėra pagrindo. Be to, nuteistajam paskirta bausmė, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, sumažinta iki laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams. Kaip jau minėta, A. S. prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdų gailestį pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmę, todėl dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę ir šiuo pagrindu švelninti nuteistajam paskirtą bausmę teisėjų kolegija neturi pagrindo. Ankstesni A. S. teistumai, aplinkybė, jog netrukus po nusikaltimų, už kuriuos buvo nuteistas 2024 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, įvykdymo jis vėl padarė naują nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, rodo, kad išvadų dėl savo netinkamo elgesio apeliantas nepadarė, o nuteistojo teiginys, jog jis nusikaltimų nevykdo, yra deklaratyvaus pobūdžio.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

16. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 75 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, tačiau skundžiamame nuosprendyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nepasisakyta.

17. BK 75 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 6 dalis).

18. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam klausimą, pažymi, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

19. Skundžiamu nuosprendžiu A. S. nuteistas už vieno apysunkio nusikaltimo padarymą galutine subendrinta laisvės atėmimo 2 metams 4 mėnesiams bausme, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, naują tyčinį nusikaltimą A. S. padarė būdamas anksčiau teistas 3 kartus, neišnykus teistumui, be to, nepraėjus nė mėnesiui po 2024-02-21 padarytų nusikaltimų, už kuriuos buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, o tai rodo, kad nuteistasis nesupranta daromų nusikalstamų veikų pavojingumo, kritiškai savo elgesio nevertina ir jo nekeičia, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai A. S. bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

20. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

21. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. vasario 12 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-01896 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.2.3. punktu, prašoma valstybės naudai priteisti 62,50 Eur už nuteistajam A. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Minėta pažyma buvo gauta teisėjų kolegijai išėjus priimti sprendimo, t. y. tik po teismo posėdžio, kuriame apeliacine tvarka buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, taigi, dėl šio prašymo neturėjo galimybės pasisakyti nei nuteistasis, nei jo gynėjas, nei prokuroras. Todėl, vadovaujantis teismų praktika, klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paliekamas nenagrinėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-10-511/2023).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų palikti nenagrinėtą.

Teisėjai                                                                        Martynas Galvičius

                                                                                Ilona Jakubėnienė

                                                                                Audrius Sadauskas