Civilinė byla Nr. e2S-1987-1041/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07007-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.26; 3.3.2.6.3
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S.-J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. S.-J. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo K. J..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė išduoti vykdomąjį raštą, nes suinteresuotas asmuo klaidingai indeksavo sutartą ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14156-962/2018 (toliau – 2018 m. gegužės 31 d. sprendimas) patvirtintą teikiamą išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams nuo 2022 m. iki 2025 m. balandžio mėnesio.
2. Suinteresuotas asmuo atsiliepime su pareiškėjos prašymu nesutiko. Atsiliepime nurodoma, kad nors jis klaidingai pritaikė indeksavimą mokamam išlaikymui, tačiau visa pervesta suma šalių nepilnametėms dukterims atitinka mokamą išlaikymą pritaikius tinkamą indeksavimą.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
4. Teismas nustatė, kad nors buvo neatitikimų indeksuojant nustatytą išlaikymą, tačiau suinteresuotas asmuo per visą ginčo laikotarpį (2022 m.–2025 m. balandžio mėn.) teikė tinkamo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Nors kaip nurodo pareiškėja, kad suinteresuoto asmens teikiamos papildomos sumos nepilnamečiams vaikams negali būti laikomos kaip teikiamos išlaikymui, tačiau kaip matyti iš suinteresuoto asmens pateiktų rašytinių įrodymų, šių sumų suinteresuotas asmuo prie teikiamo išlaikymo nepriskaičiuoja.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) prašo nutartį panaikinti, jos skundą tenkinti ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti vykdomąjį raštą dėl susidariusios skolos pagal faktinius mokėjimus ir teismo nustatytus indeksuotus dydžius, ir pripažinti, kad suinteresuoto asmens veiksmai nuo 2019 m. neatitiko pareigos indeksuoti periodines išmokas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1 Teismo nutartyje pateikti indeksuoto išlaikymo skaičiavimai yra netikslūs. Bendra skola iki 2024 m. pabaigos sudaro daugiau nei 2 088 Eur.
5.2 Suinteresuotas asmuo 2021 m. tam tikrais laikotarpiais mokėjo didesnes sumas nei nustatyta pradiniame sprendime, prisidėdamas prie papildomų vaiko poreikių (už ortodontinį gydymą), tačiau šios papildomos įmokos nebuvo tinkamai dokumentuotos kaip išlaikymo dalis ar pateiktos teismui kaip priežastis nukrypti nuo teisinės pareigos taikyti indeksavimą.
5.3 Suinteresuoto asmens apmokėtos vienkartinės išlaidos, tokios kaip dailės priemonių įsigijimas ar vaiko kelionės finansavimas, negali būti vertinamos kaip tinkamai vykdomas ar indeksuotas periodinis išlaikymas.
5.4 Teismas nutartyje nurodo išsamų mokėtinų sumų apskaičiavimą pagal metus, bet neanalizuoja faktinio mokėjimų neatitikimo, manytina, kad buvo padarytas esminis faktinių aplinkybių neįvertinimas.
6. Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
6.1 Teismas pagrįstai nurodė, kad išlaikymo išmokas buvo privalu pradėti indeksuoti nuo 2020 m. vasario 1 d. Pareiškėja atskiruoju skundu nepagrįstai teigia, kad ir už 2019 m. išlaikymas turėjo būti indeksuojamas. Dėl šios aplinkybės pareiškėjos atlikti skaičiavimai nėra teisingi.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme
9. 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu nutraukta pareiškėjų santuoka bendru sutarimu, patvirtinta tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 punktu šalys susitarė, kad suinteresuotas asmuo mokės nepilnamečių dukrų išlaikymui po 180 Eur iki jų pilnametystės.
Dėl ginčo esmės
10. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 684 „Dėl Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 dalyje įtvirtinta, kad neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos. 2018 m. gegužės 31 d. sprendimas įsiteisėjo 2018 m. liepos 2 d., todėl indeksacija pradedama taikyti 2019 m. vasario 1 d. pagal 2018 m. gruodžio mėnesį apskaičiuotą vartotojų kainų indeksą (VKI), priešingai, nei pirmosios instancijos teismas pradėjo skaičiuoti nuo 2020 m. vasario 1 d. Teismo nutartimi nuo 2020 m. vasario 1 d. pradėtas išlaikymo indeksavimas lėmė neteisingą indeksacijos (išlaikymo) apskaičiavimą vėlesniais metais.
11. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), kuriais šalys nesiremia, tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, tam yra būtinybė siekiant teisingai išspręsti bylą. Ši įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir gali būti aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.
12. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Sutuoktinių tarpusavio turtiniuose ginčuose, kurie su vaikų teisėmis ir interesais nesusiję, teismas turi būti aktyvus tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti. Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai).
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė išsamų mokėtino išlaikymo apskaičiavimą pagal metus, bet neanalizavo faktinių mokėjimų. Akivaizdu, kad teismas nesiaiškino visų svarbių aplinkybių, kokiu konkrečiu laikotarpiu ir kiek suinteresuotas asmuo skyrė dukrų išlaikymui. Be kita ko, iš bankinių pavedimų matyti, kad suinteresuotas asmuo pinigus vedė ne tik paskirtyje nurodydamas 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą ar indeksuotą priemoką, bet juos skyrė ir vaikų mokymosi įstaigai. Dukroms vedė pinigus mokslo reikmėms, bateliams ir už praktiką. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino šių reikšmingų aplinkybių, ar šios išlaidos faktiškai laikomis išlaikymu. Teismas neanalizavo ir tos aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo dukrai 2024 m. balandžio 9 d. pervedė pinigus už kelionę (ekskursiją), kuri neįvyko. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas negali pasisakyti dėl šių išlaidų paskirstymo (ar jos priskiriamos prie išlaikymo, ar ne), nes pirmosios instancijos teismas nenustatė svarbių aplinkybių – ar pinigai buvo faktiškai panaudoti ne pagal paskirtį, ar ne. Taigi, pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir, siekdamas nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, neįžvelgė būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 376 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik tinkamai ištyrus aplinkybes ir įrodymus, pagrindžiančius tėvų susitarimo dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo sąlygų vykdymo bei dėl netinkamai vykdomos sutarties dalies, teismas turės teisinį pagrindą spręsti išduoti vykdomąjį raštą arba atsisakyti jį išduoti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė išlaikymo sumų indeksavimo neatitikimų, tačiau jų neįvertino. Teismas taip pat neištyrė, kiek ir kada konkrečiai buvo pervesta lėšų pareiškėjai, dukroms ar mokymo įstaigai. Dėl tinkamai neišanalizuotų aplinkybių pirmosios instancijos teismas formaliai rezoliucinėje dalyje nurodė atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą.
Dėl bylos procesinės baigties
15. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai esmingai reikšmingų aplinkybių, neištyrė pateiktų įrodymų, netinkamai taikė civilinio proceso teisės nuostatas, reglamentuojančias teismo vaidmenį nagrinėjant šeimos bylas, taip pat netinkamai taikė įstatymų nustatytą išlaikymo išmokų indeksavimo tvarką, dėl to galėjo būti priimtas neteisingas procesinis sprendimas. Nustačius, kad apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes pirmosios instancijos teismas nėra nustatęs, kokio dydžio išlaikymą (tinkamai pritaikius indeksaciją) suinteresuotas asmuo realiai teikė dukroms laikotarpiu nuo 2022 m.–2025 m., neįvertinęs aplinkybių dėl papildomai pervestų lėšų (pvz. už kelionę), tokia padėtis (apskaičiavimas apeliacinėje instancijoje) prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Kadangi bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus, vykdomojo rašto išdavimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos V. S.-J. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo iš naujo spręsti Kauno apylinkės teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Simona Dementavičienė