Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-513-493/2021
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00179-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.7; 21.11.10; 21.11.11
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r T I s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 7 d. nutarties E. K. administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
1. E. K. (toliau – ir E. K.) Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. kovo 10 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 800 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2021 m. vasario 25 d., 13 val. 08 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas daugiau nei 0,4 promilių, bet nedaugiau kaip 1,5 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, E. K. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, tačiau Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas. Marijampolės apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad Institucijos pareigūnas, įvertinęs visus byloje esančius surinktus įrodymus, teisėtai ir pagrįstai priėmė nutarimą, kuriuo E. K. pripažino padariusį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. E. K. versija, jog jis neblaivus automobilio nevairavo, yra paneigta byloje surinkta medžiaga ir bylą nagrinėjant teisme ištirtais įrodymais. Konstatavęs šią išvadą, teismas sprendė, kad patenkinti skundą ir panaikinti Institucijos nutarimą nėra pagrindo.
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį, Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde teigiama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo pat to momento, kai 2021 m. vasario 25 d. buvo sulaikytas, neigė vairavęs automobilį būdamas neblaivus. Nors teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi liudytojos J. B. parodymais, tačiau, apelianto teigimu, šios liudytojos parodymai yra subjektyvūs, duoti praėjus savaitei po ginčijamo įvykio ir „pritempti“ prie faktinių bylos aplinkybių. Jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad E. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, byloje nėra. Teismo posėdžio metu E. K. taip pat nurodė, kad prieš vairuodamas automobilį gėrė nealkoholinį alų, todėl J. B. galėjo matyti būtent tai. Be to, pasak skundo autoriaus, J. B. tokius parodymus galėjo duoti ir dėl to, jog ji yra nepatenkinta E. K. elgesiu. Skunde apeliantas sutinka, kad nėra itin pareigingas ir drausmingas pilietis, tačiau mano, kad byla buvo sufabrikuota policijos pareigūnų vien dėl to, jog jis patektų į laisvės atėmimo įstaigą.
3.2. Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad policijos pareigūnas A. Ž. nuolat kartojo, jog nekaltina E. K. vairavus automobilį, kad tokių įrodymų neturi, o kaltina tik tuo, kad jis yra neblaivus viešoje vietoje. Tačiau, praėjus daugiau nei savaitei, atvyko kiti pareigūnai ir surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad E. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Pasak skundo autoriaus, savaitę po jam nustatyto neblaivumo buvo renkami ar net fabrikuojami įrodymai, kad būtų galima jį apkaltinti vairavus transporto priemonę. Tyrėja Ž. L. tarnybiniame pranešime nurodė, kad įvykio vietoje nebuvo aiškios visos galimai E. K. padaryto nusižengimo aplinkybės, todėl jam nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Visgi, teisiamojo posėdžio metu tyrėja nurodė, kad medžiaga buvo perduota kompetentingam pareigūnui, nes įvykio vietoje buvę pareigūnai Kelių eismo taisyklių pažeidimų netiria. Pasak skundo autoriaus, šie tyrėjos parodymai prieštarauja vieni kitiems. Skunde akcentuojama ir tai, kad teisės aktuose, reglamentuojančiose policijos darbą, nurodyta, kad bet kuris policijos pareigūnas reaguojantis į įvykius turi teisę ir pareigą įforminti teisės pažeidimą. Neįtikinamai atrodo versija, kad vidurinės grandies pareigūnai, turintys ne vienų metų darbo patirtį, negalėjo įforminti tariamai akivaizdaus jo nusižengimo. Neabejotina, kad abu pareigūnai suprato, jog nėra jokių objektyvių tariamo nusižengimo įrodymų, todėl šio nusižengimo neformino. Nes priešingu atveju, tyrėjo A. Ž. nuolatinis kartojimas, kad jis nekaltina E. K. vairavus automobilio, kad tokių įrodymų neturi, o kaltina tik tuo, kad E. K. gėrė viešoje vietoje, laikytinas akivaizdžiai neteisėtu.
3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad 2021 m. vasario 25 d., nustačius E. K. neblaivumą, jis nebuvo nušalintas nuo vairavimo, jo atžvilgiu nebuvo priimtas sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones ir netgi nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Nesurašius minėtų procesinių dokumentų, E. K. buvo suklaidintas ir negalėjo nuvykti į gydymo įstaigą, kad būtų nustatytas jo neblaivumas paėmus kraują, ir tokiu atveju buvo atimta teisės aktuose numatyta galimybė objektyviai pasitikrinti neblaivumą, t. y. gintis.
3.4. Skunde taip pat pažymima, kad vienas iš įrodymų, patvirtinančių tariamą nusižengimą, buvo tyrėjo A. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, jog iš karto po įvykio variklio dangtis buvo gerokai šiltas. Visgi, tikint J. B. parodymais, E. K. pavažiavus keliasdešimt metrų automobilio variklis tikrai tiek neįšiltų. Be to, A. Ž. prie automobilio priekio buvo priėjęs jau praėjus gerokam laiko tarpui po E. K. sulaikymo. Tikėtina, kad variklio dangtį įšildė saulė, nes tuo metu buvo saulėta arba variklio dangtis apskritai nebuvo šiltas, nes tai nėra objektyviai užfiksuota. Be to, neaišku, kuo remiantis buvo nustatyta, kad buvo įjungtos automobilio šviesos, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad galinės automobilio šviesos nedegė, o automobilio priekis nebuvo fiksuotas. Skunde taip pat nurodoma, kad E. K. automobilyje neįmanoma neužvedus automobilio įjungti tik priekinių šviesų, nes jas įjungus švies ir priekiniai ir galiniai žibintai, o be to, jeigu neužvedus variklio bus įjungtos šviesos, tai bus nuolat signalizuojama, kad šviesos įjungtos.
3.5. Skunde taip pat teigiama, kad tyrėja Ž. L. tiek tarnybiniame pranešime, tiek apklausta teisme nurodė, jog, kai E. K. buvo medikų automobilyje, pro šiek tiek pravirą mokyklos langą su ja bendravo moteris, kuri teigė skambinusi bendruoju pagalbos telefonu du kartus ir pranešusi apie jai žinomo E. K. netinkamą elgesį. Tyrėja taip pat nurodė, kad moteris prisistatyti nenorėjo, tačiau teigė, kad jos mokykloje dirba keturios ir visos matė, kaip E. K. kartu su kitu nepilnamečiu atvažiavo pilkos spalvos automobiliu VW Golf ir būdami prie automobilio galimai vartojo alkoholį. Pasak moterų, iš pradžių E. K. buvo pastatęs automobilį giliau mokyklos kieme, vėliau jį apsuko ir perstatė ant įvažiavimo į mokyklos kiemą. Visgi, minėtos moterys nenorėjo nurodyti savo asmens duomenų ar rašyti paaiškinimų, o pati tyrėja taip pat nebuvo įsijungusi mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės ir tokiu būdu pažeidė tarnybinių teisės aktų reikalavimus. Skunde keliama versija, jog minėta vaizdo stebėjimo priemonė buvo įjungta, tačiau ja padarytas vaizdo įrašas nebuvo pateiktas arba toks pokalbis nevyko, nes, kaip matyti iš tyrėjo A. Ž. turėtos mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, joje užfiksuoti vaizdo įrašai, kurių pavadinimų paskutiniai skaičiai prasideda nuo 003 ir tęsiasi iki 013, tačiau nėra pateikti įrašai, kurių pavadinimo paskutiniai skaičiai 007 ir 008, nors būtent tuose įrašuose turėjo būti užfiksuota, kas vyko įvykio vietoje, kai E. K. buvo greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Galiausiai, apklausta buvo tik J. B., nors tariamą nusižengimą matė dar trys moterys.
3.6. Apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika, nurodant, kad asmuo gali būti nubaustas tik surinkus pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, o visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tuo tarpu E. K. atžvilgiu priimti sprendimai yra nepagrįsti, priimti neįvertinus visų aplinkybių viseto ir dėl to neteisėti ir neteisingi.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas netenkinamas.
4. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis dėl E. K. kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, teigiama, kad jokių kaltę patvirtinančių įrodymų nėra, o skundžiama nutartis paremta tik prielaidomis.
5. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
6. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą nutartį, apeliacinį skundą, sutikti su apelianto argumentais dėl neteisingo įrodymų vertinimo neturi pagrindo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatikėjo E. K. versija, neteisingai vertino liudytojos J. B. ir policijos pareigūnų parodymus, juos laikydamas neabejotinai teisingais, nepašalino esminių prieštaravimų ir nutartį pagrindė tik prielaidomis. Tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame iš esmės pateikiami subjektyvūs samprotavimai dėl byloje surinktų įrodymų, jų turinio bei aplinkybių, kurias šie įrodymai patvirtina ar paneigia, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Jie tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai išvados dėl E. K. kaltės nekeičia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad spręsdamas E. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą klausimą, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė.
7. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad E. K. savo kaltės dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo nepripažino. Byloje esančiame vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas 2021 m. vasario 25 d. įvykis, 2020 m. kovo 5 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole, taip pat ir vėlesnio proceso metu E. K. neigė vairavęs automobilį, nagrinėjant bylą apylinkės teisme, tvirtino, kad įvykio dieną nuvyko į mokyklos aikštelę, planavo žaisti krepšinį. Nurodė, kad tuo metu gėrė nealkoholinį alų iš skardinės. Važiuojant į mokyklos aikštelę, pajautė, kad kažkas negerai su automobiliu, ten automobilį ir paliko. Atvažiuojant policijos pareigūnams, ėjo į automobilį pasiimti dar alaus, tačiau pamatęs policijos pareigūnus pradėjo bėgti. Alkoholinius gėrimus vartojo ir mokyklos aikštelėje, tačiau po to niekur nevažiavo. Su nustatytu neblaivumu sutiko. Tokia pati versija pateikiama ir skunde apygardos teismui. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo apklausta liudytoja J. B., kuri nurodė, kad dirba mokykloje, kurioje įvykio dieną vyko pamokos. Matė, kad laukė praėjo vaikinukas su stikliniu buteliu alaus. Vėliau vaikus reikėjo palydėti į autobusiuką, kur ji taip pat pastebėjo, kad pavėsinėje, šalia mokyklos E. K. gėrė. Vėliau E. K. atsisėdo į automobilį, kurį laiką pasėdėjo ir po kurio laiko pradėjo važiuoti. Vėliau vėl grįžo, įvažiavo atbulas ir neužilgo atvažiavo policija. Kai E. K. grįžinėjo, policija jau važiavo keliu. Automobilyje E. K. sėdėjo su D. K.. Tokiu būdu, nors E. K. neigė neblaivus vairavęs transporto priemonę, tačiau pirmosios instancijos teismas, priešingai apelianto manymui, pagrįstai E. K. versiją vertino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės už padarytą KET pažeidimą, nutartyje nurodė išsamius, byloje esančiais duomenis pagrįstus tokio vertinimo motyvus.
8. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl E. K. parodymų vertinimo, visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Byloje pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, kad E. K. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, jog automobilį mokyklos kieme paliko vakar, tačiau policijos pareigūnas priėjęs prie automobilio nustatė, jog automobilio priekinės šviesos yra įjungtos, ir pasiūlo E. K. jas išjungti, kol neišsikrovė automobilio akumuliatorius. Pažymėtina, jog, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, aplinkybė, jog automobilio šviesos yra įjungtos, nėra tiesiogiai užfiksuota vaizdo įraše, tačiau minėtame vaizdo įraše matyti, jog policijos pareigūnas prieina prie automobilio, tada grįžta prie E. K. ir nurodo jam išjungti automobilio šviesas, nes kitaip išsikraus transporto priemonės akumuliatorius. Tuomet E. K. nueina prie automobilio, jį atsirakina, pasilenkia prie vairo. E. K. neneigia, kad automobilio šviesos yra įjungtos, o, priešingai, nori jas išjungti, taip pat, paprašo leisti uždaryti langus. Nesutinkant su apeliacinio skundo argumentais, taip pat pažymėtina, jog atidarius automobilio dureles girdėti automobilio garsinis signalas, kuris nutyla E. K. pasilenkus prie vairo. Tokiu būdu, nėra pagrindo abejoti, jog, atvykus policijos pareigūnams, E. K. automobilio priekiniai žibintai buvo įjungti. Vien tik tai, jog policijos pareigūno naudojamoje vaizdo kameros įraše priekinių žibintų šviesa nėra aiškiai matoma, savaime nepaneigia pačių pareigūnų galimybės pamatyti šį momentą, apie kurį šiuo atveju liudytojas A. Ž. davė nuoseklius parodymus, kurie jokiais kitais objektyviais duomenimis nėra paneigti. Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimą, jog E. K. parodymai apie tai, kad jis įvykio dieną neblaivus automobilio nevairavo, yra klaidingi, sustiprina ir tai, kad tolimesniame vaizdo įraše E. K. nurodo naujas aplinkybes, t. y. kad automobilį pastatė ne iš vakaro, o įvykio dieną, nes automobilyje atsirado gedimas. Toks parodymų nenuoseklumas patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo siekė nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes, klaidindamas policijos pareigūnus.
9. Nors apeliantas skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu buvo sufabrikuota, nes buvo siekiama, jog E. K. patektų į pataisos įstaigą, tačiau netikėti liudytojos J. B. ir policijos pareigūnų parodymais ir jais nesivadovauti nėra pagrindo, kadangi jokių objektyvių duomenų apie šių liudytojų asmeninį suinteresuotumą byloje, siekį pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui jį apkalbant, nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes, byloje nėra, šie liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys bei vaizdo įrašas.
10. Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, J. B. nuo pat įvykio dienos nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausiama administracinio nusižengimo tyrimo metu 2021 m. kovo 3 d. Iš policijos informacinės sistemos duomenų matyti, kad 2021 m. vasario 25 d., 12 val. 39 min. buvo gautas pranešėjos J. B. pranešimas, jog mokyklos aikštelėje stovi automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio stovi du vaikinai ir vartoja alkoholį (b. l. 14-15). Reaguojant į šį pranešimą (dėl alkoholinių gėrimų vartojimo viešoje vietoje), iš budėtojo 12 val. 42 min. policijos pareigūnai A. Ž. ir Ž. L. gavo nurodymą nuvykti pranešėjos nurodytu adresu. Vykstant į nurodytą vietą, 13 val. 06 min. gautas pakartotinis pranešėjos pranešimas apie tai, kad link daugiabučių prieš kelias minutes nuvažiavo pilkos spalvos automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja įtariamai neblaivus vairuotojas (b. l. 16-17). Paskutinis pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją policijos ekipažui perduotas 13 val. 08 min. Todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo teigti, jog liudytojo J. B. parodymai „buvo pritempti“ prie faktinių aplinkybių, siekiant apkaltinti E. K., kadangi minėta liudytoja nuo pat skambučio bendruoju pagalvos telefonu nurodė analogiškas aplinkybes, t. y. kad E. K. mokyklos teritorijoje vartojo alkoholinius gėrimus ir iš mokyklos teritorijos su automobiliu išvažiavo. Pažymėtina, kad pranešėja atvykusiems policijos pareigūnams taip pat nurodė, kad kartu su E. K. automobilyje buvo ir nepilnametis D. K.. Policijos pareigūnams nuvykus pas D. K., pastarasis taip pat patvirtino, kad sutiko pažįstamą E. K., kuris atvažiavo savo automobiliu, pasiūlė jam įsėsti. Su E. K. nuvažiavo į mokyklos kiemą. Išlipęs iš automobilio E. K. gėrė alų mokyklos pavėsinėje, vėliau kartu įsėdo į automobilį, E. K. norėjo jį perstatyti (b. l. 18-19; 20-21). Tokiu būdu, aplinkybė, kad E. K., būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, buvo užfiksuota tą pačią dieną tiek pareiškėjai kreipiantis bendruoju pagalbos telefonu, tiek policijos pareigūnams surašant tarnybinius pranešimus.
11. Minėtuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotos aplinkybės, patvirtintos liudytojų J. B., A. Ž. ir Ž. L. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atitinka ir byloje esančius vaizdo įrašus. Iš policijos pareigūno A. Ž. naudojamos vaizdo kameros įrašo matyti, kad policijos pareigūnai į mokyklos kiemą atvyksta 13 val. 12 min. Įvažiuojant į mokyklos kiemą, policijos pareigūnai pastebėjo, kad iš automobilio vairuotojo vietos iššoko ir į mokyklos teritoriją nubėgo trumpai kirptų plaukų vaikinas su pilkos spalvos sportinio tipo striuke, be apsauginės veido kaukės. Išlipusi iš tarnybinio automobilio, Ž. L. pradėjo persekioti bandantį pasišalinti asmenį ir jį sulaikė už mokyklos kiemo vartų 13 val. 14 min. Patikrinus minėtą asmenį alkotesteriu 13 val. 22 min. jam buvo nustatytas 0,60 promilės neblaivumas. Apeliaciniame skunde abejojama policijos pareigūnų ir liudytojos J. B. parodymų patikimumu, pažymint, kad J. B. yra nepatenkinta E. K. elgesiu, tačiau šios apelianto abejonės yra paremtos tik prielaidomis ir subjektyviu byloje surinktų įrodymų ir jais nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, akcentuojant tik tas aplinkybes, kurios yra palankios E. K., ir nutylint jo kaltę neabejotinai patvirtinančius, skundžiamoje nutartyje visapusiškai išanalizuotus ir laikantis ANK reikalavimų įvertintus bylos duomenis.
12. Sutiktina, jog byloje apklausus ir kitus liudytojus, galimai kartu su J. B. mačiusius, kaip E. K. vartojo alkoholinius gėrimus ir vairavo automobilį ar užfiksavus Ž. L. tarnybiniame pranešime nurodytas apklausos aplinkybes, priimti procesiniai sprendimai būtų pagrįstesni, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aplinkybėmis, jog neblaivaus vairavimo faktą matė ir kiti liudytojai, skundžiamoje nutartyje nėra remiamasi. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad įrodinėjimas nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, jog naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Bylą nagrinėjant teisme buvo apklausti liudytojai, ištirti rašytiniai įrodymai, peržiūrėti vaizdo įrašai, kurių visuma patvirtina, kad E. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
13. Nors apeliantas taip pat nurodo, kad 2021 m. vasario 25 d., nustačius neblaivumą, jis nebuvo nušalintas nuo vairavimo, jo atžvilgiu nebuvo priimtas sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones ir netgi nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o, nesurašius minėtų procesinių dokumentų, E. K. buvo suklaidintas ir negalėjo nuvykti į gydymo įstaigą, kad būtų nustatytas jo neblaivumas paėmus kraują, tačiau sutikti su šiais argumentais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantui nustačius neblaivumą, vadovaujantis Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašu, buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad E. K. su jam nustatytu neblaivumu sutiko, taip pat, jam išaiškinta, jog nesutikdamas su tikrinimo rezultatais jis gali ne vėliau kaip per valandą po to, kai atliktas tikrinimas, pats kreiptis, o jei yra sulaikytas – prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis (b. l. 23).
14. Kartu pažymėtina, kad, priešingai nei tai suprantama apeliaciniame skunde, vadovaujantis ANK 608 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo protokolas surašomas baigus administracinio nusižengimo tyrimą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padarytas. Nors iš tiesų administracinio nusižengimo protokolas įvykio vietoje surašytas nebuvo, o taip pat policijos pareigūnas A. Ž. nurodė, kad E. K. nėra kaltinamas vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau po policijos pareigūnų nuvykimo į įvykio vietą iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo buvo atliekami administracinio tyrimo veiksmai, kurių visuma leido Institucijai surašyti administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Kaip matyti po E. K. neblaivumo nustatymo buvo apklausiami liudytojai, renkami kiti duomenys. Situacija, kuomet E. K. vaizdo įraše teikia paaiškinimus, jam nurodant, jog jis nėra kaltinamas vairavimu būnant neblaiviam, nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nes administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. įvykio metu duotų paaiškinimų turinys rodo, kad jis jokių save kaltinančių aplinkybių nenurodė.
15. Apygardos teismo vertinimu, šioje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl E. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nekyla. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs, daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės, vairuotojai. E. K. blaivumas buvo patikrintas galiojančią patikrą turinčiu alkotesteriu, jam nustatytas 0,57 promilės neblaivumas. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Nors po administracinio nusižengimo surašymo metu ir vėliau teisme E. K. tvirtino automobilio nevairavęs, ši iškelta versija yra patikimai paneigta liudytojos J. B. nuosekliais, abejonių dėl patikimumo nekeliančiais parodymais, juos patvirtinančiais kitais bylos duomenimis – tarnybiniais pranešimais, vaizdo įrašais, administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuota padaryto administracinio nusižengimo esmė. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, įrodymus ištyrė ir įvertino pagal ANK nustatytas taisykles, t. y. tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje palygindamas juos tarpusavyje, nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl visų byloje surinktų įrodymų vertinimo bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų atmetimo argumentus. Byloje surinktus įrodymus vertinti kitaip ir daryti priešingas, negu skundžiamoje nutartyje, išvadas apygardos teismas neturi pagrindo.
16. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. E. K. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, visiškai įrodyta, jo padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas ir E. K. už šį administracinį nusižengimą administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįstą, todėl ją naikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
n u t a r i a :
palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 7 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Arūnas Paštuolis