Administracinė byla Nr. eI3-507-1066/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04184-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1; 32; 55.1.1  (S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. gegužės 12 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vilniaus vandenys“ skundą atsakovei UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1. Pareiškėja UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (pateiktas 2021-01-27), prašydama: 1) panaikinti Atsakovo UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra" (toliau – ir VIPA) 2020-11-19 sprendimą dėl pažeidimo Nr. PŽT-2020-GS-P0001-1 (toliau – ir Sprendimas I); 2) patikslintu skundu suformulavo reikalavimą panaikinti VIPA 2020-12-29 sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas II) (toliau – ir Skundas I). 

Prie šios administracinės bylos prijungta administracinė byla Nr. eI3-4109-595/2021 (proceso Nr. 3-61-3-02198-2021-8) , kurioje pareiškėja pateikė skundą su reikalavimais: 1) panaikinti atsakovės UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ generalinio direktoriaus 2020-11-20 įsakymą Nr. 2020/36-7 „Dėl pažeidimo nustatymo UAB „Vilniaus vandenys“ vykdyto viešojo pirkimo Nr. 414683 „Nuotekų tinklų SB „Energija“ projektavimo ir statybos darbai“ metu ir finansinės pataisos pritaikymo nustatyto pažeidimo atveju“ (toliau – ir Įsakymas I) ir 2020-12-29 įsakymą Nr. 2020/36- „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų plėtros agentūros generalinio direktoriaus 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 2020/36-7 pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas II); 2) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (toliau – ir Skundas II).

2. Skundo I reikalavimus pareiškėja grindžia tokiais argumentais:

2.1. Skundžiamu sprendimu suspręsta: 1) pripažinti netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas, kurios siekia 24 370,00 Eur (be PVM), o netinkamas finansuoti išlaidas sudaro 12 185,00 Eur (be PVM) suma, tenkanti suteiktai paskolai iš Vandentvarkos fondo (Nr. VF-P0001), ir 12 185,00 Eur (be PVM) suma, tenkanti grąžinamajai subsidijai (Nr. 05.3.2-VIPA-T-024- 01-0001); 2) išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą, siekiančią 24 370,00 Eur (be PVM), iš UAB „Vilniaus vandenys" pagal 2019-03-27 sudarytą sutartį Nr. SUT19-P-142 teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytų sumų pagal netinkamų finansuoti išlaidų dalis, tenkančias naudojamiems finansavimo šaltiniams.

2.2. Skundžiamas sprendimas grindžiamas šiuo argumentu: UAB „Vilniaus vandenys", vykdydamas viešąjį pirkimą Nr. 414683 „Nuotekų tinklų SB „Energija" projektavimo ir statybos darbai" (toliau – ir Pirkimas), 2018-12-07 Specialiųjų pirkimo sąlygų 3 skyriaus 2 lentelėje nustatė techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimą Nr. 2 „Per pastaruosius 5 (penkis) metus, o jeigu ūkio subjektas įregistruotas ar veiklą pradėjo vėliau, - nuo ūkio subjekto įregistravimo ar veiklos pradžios, turi būti įvykdęs vandens tiekimo ir (ar) nuotekų šalinimo tinklų statybos arba rekonstrukcijos darbų, kurių bendras pastatytų (rekonstruotų) vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklų ilgis sumuojant jį ne daugiau kaip per 3 (tris) sutartis būtų ne mažiau kaip 840 metrų (aštuoni šimtai keturiasdešimt metrų)" (toliau vadinama – ir Reikalavimas). Reikalavimą atsakovė laiko netinkamu bei galimai ribojančiu konkurenciją. Todėl šio Pirkimo atveju UAB „Vilniaus vandenys" pažeidė Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau - ir Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas) 29 str. 3 d. nuostatas.

2.3. Skundžiamu sprendimu neįrodyta, kad Reikalavimas yra netinkamas bei galimai ribojantis konkurenciją. VIPA remiasi Finansinių pataisų, susijusių su išlaidomis, Sąjungos finansuotomis pagal pasidalijamąjį valdymą, kurias reikia atlikti dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių, patvirtintų Europos Komisijos 2013-12-19 sprendimu Nr. C(2013) 9527 (toliau – ir Korekcijų gairės), 2.1 lentelės „Skelbimas apie pirkimą ir konkurso specifikacijos" 10 punktu „Atrankos kriterijai nesusiję su sutarties dalyku arba jam neproporcingi", kuriame nurodyta, kad „Kai galima įrodyti, kad konkrečiai sutarčiai nustatyti minimalūs pajėgumai nėra susiję su sutarties dalyku ir nėra jam proporcingi, ir dėl to neužtikrinamos vienodos galimybės konkurso dalyviams arba sukuriamos nepateisinamos kliūtys, trukdančios atverti viešąjį pirkimą konkurencijai". Taigi, reikalingos dvi sąlygos: sutarčiai nustatyti minimalūs pajėgumai nėra susiję su sutarties dalyku ir sutarčiai nustatyti minimalūs pajėgumai nėra proporcingi sutarties dalykui; taip pat sankcijos skyrimui turi būti nustatyta ir įrodyta, kad neteisėtos sąlygos nustatymas sukėlė realias pasekmes: neužtikrinamos vienodos galimybės konkurso dalyviams arba sukuriamos nepateisinamos kliūtys, trukdančios atverti viešąjį pirkimą konkurencijai. 

2.4. VIPA vadovavosi Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) 2019-02-20, 2019-03-08 ir 2019-03-18 atsakymais ir juose suformuota pozicija, kad neva keliamas atitinkamas kvalifikacinis reikalavimas turi būti matuojamas verte ir negalėtų būti keliamas dėl tam tikro ploto ar ilgio vieneto. Tuo tarpu pareiškėjai pateiktuose atsakymuose dėl Reikalavimo VPT laikėsi kitokios pozicijos: 2020-09-15 VPT pateikė išaiškinimą, kad „<...> pirkimo dokumentuose galima nustatyti paklausime nurodyta reikalavimą, tačiau ar jis yra pagrįstas ir galimas šiame konkrečiame pirkime, galima atsakyti tik įvertinus pirkimo objektą, visas su juo susijusias aplinkybes, motyvus bei argumentus. Primename, kad pats perkantysis subjektas, geriausiai žinodamas, pirkimo objektą ir visas su juo susijusias aplinkybes, ištyręs realią situaciją, kiek ir kokie tiekėjai atitinka nustatytus reikalavimus, gali priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą, ar galima nustatyti tokį reikalavimą". Net ir VPT išaiškinimuose, kuriais rėmėsi VIPA, yra numatyta galimybė nustatyti Reikalavimą, pavyzdžiui 2020-03-08 išaiškinime nurodyta, kad „<...> išimtiniais ir pagrįstais atvejais, kai vykdomi specifiniai pirkimai, reikalaujamos įvykdytos sutarties objektas gali būti siaurinamas, nurodant jo savybes, tačiau perkančioji organizacija turės pagrįsti, kodėl minėtos sutarties nevykdęs tiekėjas nesugebėtų tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį"

2.5. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos VPT direktoriaus 2017-06-29 Nr. 1S-105 (toliau – ir Metodika), 6 punktas numato, kad pirkimo vykdytojas gali nustatyti šioje Metodikoje neįtvirtintus, tačiau, atsižvelgiant i konkretaus pirkimo specifiką, apimtį, ypatingus pirkimo vykdytojo poreikius, būtinus nustatyti kitokius kvalifikacijos reikalavimus (tik finansinius, ekonominius) ir (ar) kitokias šioje Metodikoje įtvirtintų kvalifikacijos reikalavimų reikšmes, vadovaudamasis šios Metodikos 8 punkte nustatytais principais. Metodikos 21.1 punktas numato, kad tiekėjo patirtis - tai reikalavimas, apibūdinantis, ar tiekėjas jau yra vykdęs panašią pirkimo sutartį.

2.6. Pareiškėjas pagrindė Reikalavimą. Darbai planuoti sodų bendrijos teritorijoje, kur sudėtingos sąlygos vykdyti tinklų statybą, t. y. sodų bendrijoje siauros gatvės, daug esamų komunikacijų, kurios kartais nustatomos tik darbų metu (nepažymėtos toponuotraukoje) ir galimi projekto pakeitimai. Objekto statybos metu tiekėjas turi užtikrinti gyventojų patekimą į namus ir tuo pačiu metu darbų atlikimui priverstas dalinai, o vietomis pilnai uždrausti ir uždaryti eismą tam tikroje gatvės dalyje ar visoje bendrijos gatvėje. Siekiama įsitikinti, kad tiekėjas turi pakankamai patirties ir resursų (žmogiškųjų, technikos) darbui tokiomis sąlygomis, kai laikinai uždraudus eismą kelio dalyje, gatvėje būtų operatyviai atlikti darbai ir kuo skubiau būtų vėl atidaromas judėjimas gatvėse, užtikrinant gyventojų patekimą į namus ir sudarant kuo mažiau nepatogumų judėti bendrijos teritorijoje. Tokios sąlygos reikalauja tiekėjo patirties ir greitų sprendimų, sukeliančių gyventojams kuo mažiau nepatogumų. Todėl svarbu buvo įsitikinti, kad tiekėjas turėtų pakankamai patirties vykdant vandens tiekimo ir (ar) nuotekų šalinimo tinklų statybos arba rekonstrukcijos darbus, t. y. kad yra atlikęs didesnės apimties projektus, galimai apimančius ir kvartalinių tinklų įrengimą. Metodikos 21.1.3 p. numatyta, kad kai kuriais atvejais pirkimo vykdytojas gali riboti vertinamų sutarčių skaičių. Reikalavime vertinamų sutarčių skaičius apribotas iki 3, nes Pirkimo objekto sudėtingumas ir specifiškumas, pasireiškiantis darbų apimtimi, sudėtingomis atlikimo sąlygomis, gyventojų interesų užtikrinimu, įpareigojo Bendrovę atrinkti tik turinčius reikiamą patirtį ir pajėgius vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tiekėjus. Reikalavime nurodytas tinklų ilgis ne mažiau kaip 840 metrų (sumuojant jį ne daugiau kaip per 3 (tris) sutartis) nustatytas atsižvelgiant į realią rinkos situaciją, todėl jis niekaip nediskriminuoja tiekėjų. 840 metrų yra nustatytas pritaikius 0,3 koeficientą nuo Pirkimo sąlygose nurodyto planuojamo pirkti kiekio. Buvo atsižvelgta į tokio kriterijaus taikymo tikslingumą bei įvertinta tai, kad toks reikalavimas neužkerta kelio potencialiems tiekėjams pateikti pasiūlymų. Nustatant reikalavimą įvykdytoms sutartims jų vertę nurodant metrais, o ne eurais, leido dalyvauti Pirkime ir tiems tiekėjams, kurie yra įvykdę vandens tiekimo ir (ar) nuotekų šalinimo tinklų statybos arba rekonstrukcijos darbus, kurių bendras pastatytų (rekonstruotų) vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklų ilgis sumuojant jį ne daugiau kaip per 3 (tris) sutartis ne mažiau kaip 840 metrų, tačiau įvykdyta sutarčių vertė eurais yra galimai mažesnė.

2.7. Reikalavimas nustatytas atsižvelgiant į Pirkimo objekto ypatumus, rinkoje veikia daug įmonių, kurios viena ar keliomis sutartimis gali tenkinti kvalifikacijos reikalavimo reikšmę, tai patvirtina ir dalyvavusių tiekėjų Pirkime skaičius (paraiškas pateikė 8 tiekėjai, o pasiūlymus - 7) bei leidžia daryti išvadą, kad jis nustatytas pagrįstai, nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų ir neribojant potencialių tiekėjų konkurencijos. Metodikos 8.7 punkte nurodyta, kad kvalifikacijos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į pirkimo sutarties vertę. Šiame Pirkime kvalifikacijos reikalavimas nustatytas sutarčių vertę išreiškiant metrais, tačiau pritaikant koeficientą buvo atsižvelgta į numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertę.

2.8. VIPA, atlikdama pažeidimo tyrimą, privalėjo tirti, ar Pareiškėjo nurodomos aplinkybės atitinka Metodikoje nurodomas aplinkybes, leidžiančias tokį Reikalavimą nustatyti, tačiau toks tyrimas atliktas nebuvo, liko neįvertinti visi Bendrovės pateikti argumentai.

2.9. Pirkimo metu gautų pasiūlymų skaičius (7) buvo vertinamas tik nustatant sankcijos dydį, tačiau ši aplinkybė neabejotinai svarbi iš pradžių vertinant, ar apskritai pažeidimas buvo padarytas, ar nebuvo užtikrintos vienodos galimybės konkurso dalyviams arba sukuriamos nepateisinamos kliūtys, trukdančios atverti viešąjį pirkimą konkurencijai. 

2.10. Nepanaikinus Skundžiamo sprendimo Pareiškėjui bus faktiškai neleidžiama įsitikinti tiekėjų pajėgumu, kas sudarys prielaidas, jog ateityje inžineriniai tinklai bus statomi reikiamos kvalifikacijos neturinčių įmonių

2.11. Patikslintame skunde pareiškėja nurodė, kad nepanaikinus Sprendimo I, dėl tos pačios situacijos buvo priimtas Sprendimas II. Pareiškėjai nebuvo paaiškinta, kodėl priimtas naujas sprendimas. Sprendimų rezoliucinės dalys sutampa, tačiau pasikeitė tekstas, ypač išplėstas 3.4 punktas. Taip pat nurodytas kitas nei Sprendime I pažeidimo kodas. Todėl galimai buvo atliktas naujas tyrimas, apie kurį pareiškėja neinformuota. Iš Sprendimo II turinio neaišku, kuo pasireiškė 2014-02-26 Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/24/ES pažeidimai. Atsakovės veiksmai priimant naują Sprendimą II neatitinka viešojo administravimo principų. Atkreiptinas dėmesys į Atsakovo 2020-12-29 sprendime nurodomą aplinkybę, patvirtinančią pagrindą tenkinti Pareiškėjo 2020-12-18 skundą - 3.4 punkte Atsakovas nurodė, kad „Atsižvelgiant į tai, kad šio pirkimo metu pasiūlymus pateikė 7 tiekėjai iš 8 paraiškas pateikusių dalyvių, daroma išvada, kad konkurencija buvo, nors pažeidimo esmė buvo konkurencijos apribojimas.

2.12. Papildomuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad atsakovė remiasi VPT 2019 m. vasario 20 d., 2019 m. kovo 8 d. ir 2019 m. kovo 18 d. atsakymais, tačiau šie VPT paaiškinimai pateikti nevertinant Reikalavimo. Tuo tarpu VPT 2020-09-15 VPT atsakymas pateiktas dėl Reikalavimo.

Atsakovė Sprendime II rėmėsi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (angl. „Guidelines for determining financial corrections to be made by the Commission to expenditure financed by the Union under shared management, for non-compliance with the rules on public procurement“) (toliau – ir 2019 m. Korekcijų gairės). Atsakovė Sprendime II laikėsi pozicijos, kad Reikalvimas nors nebuvo diskriminacinis, tačiau apribojantis galimybes dalyvauti konkurse (2.1 lentelės 11 punktas), t. y. iš esmės pakeitė pažeidimo kvalifikaciją, kas rodo, kad buvo priimti du skirtingi sprendimai.

3. Atsakovė VIPA pateikė atsiliepimą į Skundą I, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

3.1. Atsakovės 2020-12-29 sprendimas pareiškėjui buvo pateiktas 2020-12-29 per SFMIS sistemą kartu su pranešimu, kad tai yra 2020-11-29 sprendimo patikslinimas. Taigi, pareiškėjas buvo informuotas, jog yra tikslinamas jau priimtas sprendimas dėl pažeidimo, akivaizdu, kad naujas pažeidimo tyrimas atliekamas nebuvo. Sprendimas patikslintas būtent siekiant užtikrinti tinkamą įstatymo viršenybės ir išsamumo principų laikymąsi. Sprendime II vadovautasi naujomis, 2019-05-14  Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2019) 3452 buvo patvirtintos „Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimo taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis. Apie tai, kad pareiškėja dėl Sprendimo I kreipėsi į teismą, nežinojo, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2020 gruodžio 23 d. nutartis, kuria priimtas skundas, atsakovei buvo įteikta tik 2021 m. sausio 5 d.

3.2. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad proporcingumo principo reikalavimų neatitinka ne tik pernelyg aukšti, specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui reikalavimai ar užslėptos diskriminacijos situacijos, bet ir pernelyg detalios pirkimo sąlygos, kuriomis atimama galimybė pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai ribojama jų konkurencija. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vienintelė aplinkybė, jog pirkimo pasiūlymus pateikė ne vienas, o keli tiekėjai, nėra pagrindas pripažinti, kad pirkime nebuvo apribota konkurencija (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019).

Į pareiškėjo argumentus atsakovė atsižvelgė nustatydama dėl pažeidimo taikytiną finansinę pataisos normą ir pritaikė minimalią galimą 5 proc. pataisos normą būtent dėl pirkime dalyvavusių tiekėjų skaičiaus.

Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo 59 str. 1 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą nustato kandidatų ar dalyvių pašalinimo taisykles ir kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus. Reikalavimai dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos tikrinimo nustatomi ir patvirtinimo priemonės dėl jų teikiamos mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 46, 47, 50, 51 straipsnių nuostatas. VPĮ 47 str. 7 dalyje reglamentuojama, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką (Metodika).

VPĮ 13 straipsnio 1 d. numatyta, kad numatoma pirkimo vertė skaičiuojama imant visas mokėtinas sumas be pridėtinės vertės mokesčio, į ją įtraukiant visas pirkimo sutarčių pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes, kurios turi būti aiškiai numatytos pirkimo dokumentuose. Kai perkančioji organizacija numato prizus ir (arba) kitas išmokas kandidatams ar dalyviams, apskaičiuodama numatomą pirkimo vertę, ji turi į tai atsižvelgti. Numatoma pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo procedūrų pradžioje. Remiantis sisteminių teisės aktų nuostatų aiškinimų pirkimo vertė skaičiuojama piniginiais ekvivalentais o ne mato vienetais, nustatant vertę paskelbus konkursą. Reikalavimus nustatant ilgio vienetu pažeidžiamas Metodikos 8.7 punkte įtvirtintas reikalavimas kvalifikacijos reikalavimus nustatyti atsižvelgiant į pirkimo sutarties vertę.

Pareiškėjas atsakovei teiktuose atsakymuose nepagrindė būtinumo nustatyti būtent kvalifikacinį reikalavimą dėl nutiestų tinklų ilgio, kad būtų galima įsitikinti tiekėjo patikimumu įvykdyti sutartį. Pareiškėja pati nustatė ir kitą kvalifikacinį reikalavimą, siekiant įsitikinti tiekėjų patikimumu ir patirtimi, t. y. kad turi būti įvykdęs ne mažiau kaip vieną ar kelias statybų rangos sutartis, kurių apimtyse vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo tinklų statybos ar rekonstrukcijos atliktų darbų vertė (sumuojant ne daugiau kaip 3 (tris) sutartis) būtų ne mažesnė nei 175.000,00 EUR (vienas šimtas septyniasdešimt penki tūkstančiai eurų 00 centų) be V. T. tarpu skunde ji jau teigia, jog toks reikalavimas nėra pakankamas įsitikinti tiekėjų patikimumu, kadangi tokį reikalavimą atitikti galėtų tiekėjai neturintys pakankamos patirties, bet dirbantys už didelę kainą. Tokie teiginiai visiškai nepagrįsti ir prieštarauja paties pareiškėjo veiksmams, kadangi nustatant kvalifikacinį reikalavimą pagrįstą įvykdytų sutarčių verte perkančioji organizacija taikė 0,3, taigi, mažesnį nei Metodikoje nurodytas galimas taikyti 0,5 pirkimo objekto vertės įvykdytų sutarčių koeficientas, tokiu būdu sumažindama vertinamų atliktų darbų kainą, taip pat ribojo įgyvendintų sutarčių skaičių iki 3. Taigi akivaizdu, jog pareiškėja laikė, kad nurodyta įvykdytų sutarčių vertė, ribojant jai pasiekti įvykdytų sutarčių skaičių, yra pakankama siekiant įsitikinti tiekėjų patikimumu bei pajėgumais ir apribojanti galimybes neturintiems reikiamos patirties ar už didelę kainą dirbantiems tiekėjams galimybes dalyvauti pirkime.

3.3. 2020-07-10 VPT, atsakydama į atsakovės paklausimą dėl pareiškėjos vykdyto pažeidimo nurodė, jog VPT darbuotojai, teikiantys konsultacijas, nenustatinėja pažeidimų. Antra, nei viename iš atsakymų VPT nepasisakė dėl konkretaus reikalavimo nustatymo pareiškėjo vykdytame pirkime tinkamumo. Nei viešuose VPT skelbiamuose atsakymuose/konsultacijose, nei atsakymuose į atsakovės paklausimus, nei atsakymuose į pareiškėjo paklausimus Viešųjų pirkimų tarnyba nepasisakė, kad pirkimuose galima kvalifikacinius reikalavimus nustatyti ilgio (metrais) ar ploto (kvadratiniais metrais) vienetais. Pareiškėjos pateiktame 2020- 09-15 atsakyme aiškiai nurodoma, kad "Tarnybos vykdoma konsultavimo funkcija apima nuomonės teikimą ir/ar praktikos formavimą bendrų (tipinių) situacijų srityje, tačiau neapima konsultacijų dėl sprendimų priėmimo konkrečiose situacijose", pareiškėja teismui cituoja tik selektyviai atrinktas atsakymo ištraukas. Nors 2020-09-15 atsakyme nurodoma, kad "vadovaujantis Metodikos 6 punkto bei 21.1 punkto nuostatomis, pirkimo dokumentuose galima nustatyti paklausime nurodytą reikalavimą, tačiau ar jis yra pagrįstas ir galimas šiame konkrečiame pirkime, galima atsakyti tik įvertinus pirkimo objektą, visas su juo susijusias aplinkybes, motyvus bei argumentus". Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos atsakovei, vykdant pažeidimo tyrimą, pateiktame 2020-05-25 VPT atsakyme, priešingai nei teigia pareiškėjas, nurodyta, kad Metodikoje tiesiogiai nėra nustatyto ribojimo darbų pirkimo atveju taikyti 21.1.1 - 21.1.4 punktų, tačiau vis dėlto turėtų būti taikomas 21.1.6 punktas, ir tik ypač išimtinais atvejais, kai priklausomai nuo ypatingos pirkimo objekto specifikos vidutinė metinė svarbiausių darbų apimtis negalėtų pagrįsti tinkamos tiekėjo patirties, būtų galima vadovautis minėtais punktais. Sprendžiant, ar nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas (vadovaujantis ne 21.1.6 p., o 21.1.1 - 21.1.4 p.) konkretaus pirkimo atveju būtų tinkamas, pagrįstas ir teisėtas, turi būti atsižvelgdama į konkretų pirkimo objektą ir visas su juo susijusias aplinkybes bei perkančioji organizacija turi sugebėti tokį sprendimą motyvuotai pagrįsti.

Atsakovės nuomone, tiekėjų patirčiai bei pajėgumams pagrįsti pakankamas buvo pareiškėjos nurodytas reikalavimas dėl tiekėjų įvykdytų sutarčių per atitinkamą laikotarpį vertės. Kvalifikacinio tiekėjų patirties reikalavimo nustatymas ilgio vienetais nebuvo būtinas, tų pačių tikslų buvo galima pasiekti nustačius kitus reikalavimus vadovaujantis Metodika.

3.4. Korekcijų gairių 2 lentelėje priešingai nei teigia pareiškėjas nėra apibrėžiamos sankcijos skyrimui būtinosios sąlygos, o yra nurodomos pažeidimų rūšys, jų aprašymai bei atitinkamos taikytinos pataisų normos (jų dydžiai). Papildomai atkreiptinas teismo dėmesys, kad pareiškėjui finansinė korekcija buvo pritaikyta ne pagal 2 lentelės 10, o pagal 11 punkte nurodytą pažeidimo rūšį - pirmiau aprašytos rūšies pažeidimo prasme nediskriminacinių, bet ekonominės veiklos vykdytojų galimybes dalyvauti konkurse vis tiek ribojančių techninių specifikacijų taikymas.

4. Prie šios bylos prijungta administracinė byla Nr. eI3-4109-595/2021, kurioje pareiškėja pateikė skundą su reikalavimu panaikinti atsakovės UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ generalinio direktoriaus 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 2020/36-7 „Dėl pažeidimo nustatymo UAB „Vilniaus vandenys“ vykdyto viešojo pirkimo Nr. 414683 „Nuotekų tinklų SB „Energija“ projektavimo ir statybos darbai“ metu ir finansinės pataisos pritaikymo nustatyto pažeidimo atveju“ (toliau – ir Įsakymas I) ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 2020/36- „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų plėtros agentūros generalinio direktoriaus 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 2020/36-7 pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas II). 

4.1. Skunde II pareiškėja remiasi šiais argumentais:

4.1.1. dėl skundžiamų aktų neteisėtumo remiasi tais pačiais argumentais kaip ir skunde dėl Sprendimo I ir Sprendimo II. Papildomai nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-06-03 nutartimi administracinė byla dėl Sprendimo I ir Sprendimo II buvo nutraukta dėl to, kad buvo skundžiami tarpinio pobūdžio dokumentai.

4.1.2. Nustatant reikalavimą įvykdytoms sutartims jų vertę nurodant metrais, o ne eurais, leido dalyvauti Pirkime ir tiems tiekėjams, kurie yra įvykdę vandens tiekimo ir (ar) nuotekų šalinimo tinklų statybos arba rekonstrukcijos darbus, kurių bendras pastatytų (rekonstruotų) vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklų ilgis sumuojant jį ne daugiau kaip per 3 (tris) sutartis ne mažiau kaip 840 metrų, tačiau įvykdyta sutarčių vertė eurais yra galimai mažesnė. 840 metrų yra nustatytas pritaikius 0,3 koeficientą nuo Pirkimo sąlygose nurodyto planuojamo pirkti kiekio.

4.1.3. Pareiškėjai faktiškai neleidžiama įsitikinti tiekėjų pajėgumu ir tinkamai vykdyti viešojo intereso veiklą.

4.2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka jau aptartais 3 punkte argumentais, papildomai nurodo, kad Įsakymas I it Įsakymas II  nesukelia pasekmių pareiškėjai. tiek Sprendimas I, tiek ir jį pakeitęs Sprendimas II yra pasirašyti tinkamai įgalioto, juos priėmusio atsakovės darbuotojo, pažeidimų kontrolieriaus, kuriuo jis buvo paskirtas atsakovės 2015-05-29  įsakymu dėl pažeidimų kontrolieriaus paskyrimo Nr. 2015/9-23. Pažeidimų kontrolieriui pavesta atlikti  2014-10-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1090 patvirtintose 2014 -2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklėse numatytas funkcijas. Šių taisyklių 4.8 punkte nustatyta, kad pažeidimų kontrolierius – vadovaujančiosios institucijos arba įgyvendinančiosios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens paskirtas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, atliekantis jam pavestas funkcijas, apimančias pažeidimų tyrimą, ištaisymą ir prevenciją, sukčiavimo prevenciją, pažeidimų (taip pat ir sukčiavimo) rizikos vertinimą ir jos mažinimo priemonių įgyvendinimo priežiūrą, bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, informacijos apie atliktą pažeidimo tyrimą teikimą suinteresuotoms ir (ar) atsakingoms institucijoms, įtariamo pažeidimo, informacijos apie pažeidimo tyrimą ir sprendimą dėl pažeidimo bei jo vykdymą registravimą 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų posistemyje (toliau – SFMIS2014), su pažeidimo tyrimu susijusių dokumentų saugojimą ar šių veiksmų koordinavimą ir kitų institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens pavestų funkcijų, susijusių su pažeidimų tyrimu, ištaisymu ir prevencija, atlikimą.

5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į Skundą II, jame, be atsiliepimo į Skundą II argumentų,  remiasi šiais argumentais:

5.1. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT). PAFT 314.3.3 punktas reglamentuoja, kad įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, priima sprendimą, jog pažeidimas nustatytas, su juo susijusios projekto išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose (jeigu netinkamos finansuoti su pažeidimu susijusios projekto išlaidos projekto vykdytojui dar neapmokėtos ir pateiktas ar teikiamas mokėjimo prašymas bus tvirtinamas).

5.2. Atsakovės Sprendimas I dėl pažeidimo buvo priimtas laikantis PAFT nustatytos tvarkos ir reikalavimų, konstatuotas pažeidimas, nurodytos su pažeidimu susijusios netinkamos finansuoti projekto išlaidos, kurios bus išskaičiuotos iš pareiškėjo teikiamų mokėjimo prašymų, Sprendimas I atitiko visus individualiam administraciniam teisės aktui taikomus reikalavimus, įskaitant ir Sprendimo I apskundimo tvarką, taigi akivaizdu, sukėlė teisines pasekmes pareiškėjui. 2020 11 20 atsakovės generalinis direktorius priėmė įsakymą Nr. 2020/36-7 (Įsakymas I), kuriuo, atsižvelgdamas į Sprendime I konstatuotą pažeidimą bei nurodytas netinkamas finansuoti projekto išlaidas, įpareigoja atitinkamus atsakovės darbuotojus įgyvendinti atitinkamus veiksmus dėl Sprendime I nustatytų netinkamų finansuoti projekto išlaidų išskaitymo iš pareiškėjo teikiamų mokėjimo prašymų.

5.3. Atsakovės pažeidimų kontrolierius jau po Sprendimo I ir Įsakymo I priėmimo pastebėjo, kad priimant Sprendimą I, nustatant taikytiną finansinę korekciją buvo vadovautasi 2013 m. Korekcijų gairėmis, nors jau galio 2019 m. Korekcijų gairės. 2020-12-29 pažeidimų kontrolierius patikslino sprendimą dėl pažeidimo, nustatant finansinė korekciją pagal galiojančią aktualią gairių redakciją, ir pateikė pareiškėjui per SFMIS sistemą Sprendimą II kartu su pranešimu, kad tai yra 2020-11-19 sprendimo, t. y. Sprendimo I, patikslinimas. Taigi, pareiškėjas buvo informuotas, jog yra tikslinamas jau priimtas sprendimas dėl pažeidimo, naujas pažeidimo tyrimas atliekamas nebuvo. Sprendimas I patikslintas būtent siekiant užtikrinti tinkamą įstatymo viršenybės ir išsamumo principų laikymąsi. Taip pat, siekiant užtikrinti išsamumo principo laikymąsi papildyta sprendimo dalis dėl su pažeidimu susijusios veiklos ją detalizuojant. Dėl tų pačių priežasčių patikslinus sprendimą, 2020-12-29 buvo atitinkamai patikslintas, t. y. pakeistas ir Įsakymo I, 2 punktas, priimant įsakymą Nr. 2020/36 (Įsakymas II), tačiau Įsakymas II kaip ir Įsakymas I, laikytini atsakovės lokaliniais norminiais aktais, įpareigojančiais atsakingus darbuotojus atlikti tam tikrus veiksmus, bet nesukeliančiais teisinių pasekmių pareiškėjui. Patikslinus Sprendimą I dėl pažeidimo, vieninteliu galiojančiu ir teisines pasekmes pareiškėjui sukeliančiu dokumentu laikytinas atsakovės 2020 12 29 Sprendimas dėl pažeidimo Nr. IT01, t. y. Sprendimas II.

5.4. Tiek Sprendimas I, tiek ir jį pakeitęs Sprendimas II yra pasirašyti tinkamai įgalioto, juos priėmusio atsakovės darbuotojo, pažeidimų kontrolieriaus R. S.. UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros direktoriaus 2015 05 29 įsakymu dėl pažeidimų kontrolieriaus paskyrimo Nr. 2015/9-23, pažeidimų kontrolieriumi buvo paskirtas R. S., jam pavesta atlikti 2014 10 03 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1090 patvirtintose 2014 -2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklėse numatytas funkcijas. Šių taisyklių 4.8 punkte nustatyta, kad pažeidimų kontrolierius – vadovaujančiosios institucijos arba įgyvendinančiosios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens paskirtas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, atliekantis jam pavestas funkcijas, apimančias pažeidimų tyrimą, ištaisymą ir prevenciją, sukčiavimo prevenciją, pažeidimų (taip pat ir sukčiavimo) rizikos vertinimą ir jos mažinimo priemonių įgyvendinimo priežiūrą, bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, informacijos apie atliktą pažeidimo tyrimą teikimą suinteresuotoms ir (ar) atsakingoms institucijoms, įtariamo pažeidimo, informacijos apie pažeidimo tyrimą ir sprendimą dėl pažeidimo bei jo vykdymą registravimą 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų posistemyje (toliau – SFMIS2014), su pažeidimo tyrimu susijusių dokumentų saugojimą ar šių veiksmų koordinavimą ir kitų institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens pavestų funkcijų, susijusių su pažeidimų tyrimu, ištaisymu ir prevencija, atlikimą.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

6.1. Bendrovė vykdė projektą „Nuotekų surinkimo tinklų plėtra Vilniaus miesto Antakalnio, Fabijoniškių, Naujosios Vilnios ir Verkių seniūnijose“, projekto kodas 05.3.2-VIPA-T-024-01-0001 / VF-P0001 (toliau – ir Projektas).

6.2. Atsakovė, kaip įgyvendinančioji institucija , 2020-04-27 informavo Bendrovę, kad pradėtas įtariamo pažeidimo tyrimas dėl galimo konkurencijos ribojimo ir galimo Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo 29 str. 3 d. bei 33 str. 2 d. nuostatų pažeidimo (nesilaikymo) viešojo pirkimo Nr. 414683 „Nuotekų tinklų SB „Energija“ projektavimo ir statybos darbai“ (Pirkimas).

 

6.3. Bendrovė atsakovei teikė paaiškinimus 2020-05-08, 2020-06-24, 2020-09-24 raštuose, kuriuose Reikalavimo poreikį grindė šiomis aplinkybėmis:

6.3.1. darbai planuoti sodų bendrijos teritorijoje, kurioje vykdomus tinklų statybos darbus sunkina siauros bendrijos gatvės, daug komunikacijų, kurios gali būti nepažymėtos topo nuotraukose, todėl nustatomos tik darbų atlikimo metu. Tai reiškia, kad objekto statybos metu turi būti ne tik vykdomi atitinkami darbai, atliekami neplanuoti projekto pakeitimai, tačiau ir esant dalinai / pilnai uždraustam eismui dalyje bendrijos gatvių, užtikrinamas gyventojų patekimas į namus. Reikalavimas nustatytas, įvertinus ankstesnę Bendrovė patirtį, kai pagal sudarytas sutartis tiekėjai atlieka darbus sodų bendrijose ir sudėtingesnės sąlygos objekte reikalauja tiekėjo patirties / greitų sprendimų, sukeliančių gyventojams kuo mažiau nepatogumų;

6.3.2. Reikalavimo tikslas buvo įsitikinti, kad tiekėjas turi pakankamai patirties vykdant vandens tiekimo ir (ar) nuotekų šalinimo tinklų statybos arba rekonstrukcijos darbus, yra atlikęs ne tik nedidelės apimties įvadų įrengimą, tačiau ir didesnės apimties projektus, galimai apimančius net kvartalinių tinklų įrengimą. Netinkamos kvalifikacijos tiekėjas nepajėgtų įvykdyti techniniu požiūriu sudėtingos pirkimo sutarties, o netinkamas sutarties vykdymas sukeltų nuostolius ne tik pareiškėjui, bet ir nepatogumus gyventojams, galėtų atsirasti didesnė žala viešajam interesui;

6.3.3. Reikalavime nurodytas laikotarpis „<...> Per pastaruosius 5 (penkis) metus, o jeigu ūkio subjektas įregistruotas ar veiklą pradėjo vėliau, - nuo ūkio subjekto įregistravimo ar veiklos pradžios <...>“ atitinka Metodikos reikalavimus, taip pat aiškiai nurodoma, kurios srities darbų apimties reikalaujama „<...> vandens tiekimo ir (ar) nuotekų šalinimo tinklų statybos arba rekonstrukcijos darbų <...>“;

6.3.4. Reikalavime vertinamų sutarčių skaičius apribotas iki 3. Taip pat, Reikalavime nurodyta, kad sumuojant tinkle ilgį ne daugiau kaip per 3 sutartis, jis turi būti ne mažesnis kaip 840 metrų ir nustatytas atsižvelgiant į realią rinkos situaciją. 840 metrų yra nustatytas pritaikius 0,3 koeficientą nuo viešojo pirkimo sąlygose nurodyto planuojamo pirkti kiekio, siekiant įsitikinti, kad tiekėjas turi patirties ne tik atliekant mažesnės apimties įvadų įrengimo darbus, bet didesnės apimties projektus, galimai apimančius ir kvartalinių tinklų įrengimą. Reikalavimas yra objektyvus ir lengvai pamatuojamas, juo siekiama įsitikinti tiekėjų pajėgumu įvykdyti sutartį, o taip pat jis skatina pirkime dalyvauti tiekėjus, kurių pasiūlymai būtų geriausios kainos.

6.4. .Atsakovės pažeidimų kontrolierius R. S. 2020-11-19  priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. PŽT-2020-GS-P0001-1 (Sprendimas I). Sprendime I VIPA konstatavo, kad UAB „Vilniaus vandenys", vykdydama viešąjį pirkimą Nr. 414683 „Nuotekų tinklų SB „Energija" projektavimo ir statybos darbai" (Pirkimas), 2018-12-07 Specialiųjų pirkimo sąlygų 3 skyriaus 2 lentelėje nustatė techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimą Nr. 2 „Per pastaruosius 5 (penkis) metus, o jeigu ūkio subjektas įregistruotas ar veiklą pradėjo vėliau, - nuo ūkio subjekto įregistravimo ar veiklos pradžios turi būti įvykdęs vandens tiekimo ir (ar) nuotekų šalinimo tinklų statybos arba rekonstrukcijos darbų, kurių bendras pastatytų (rekonstruotų) vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklų ilgis sumuojant jį ne daugiau kaip per 3 (tris) sutartis būtų ne mažiau kaip 840 metrų (aštuoni šimtai keturiasdešimt metrų)" (Reikalavimas). Nurodė, kad Reikalavimas yra laikytinas netinkamu bei galimai ribojančiu konkurenciją. Todėl šio Pirkimo atveju UAB „Vilniaus vandenys" pažeidė Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas) 29 str. 3 d. nuostatas (Sprendimo I 3.4 punktas). Kadangi pasiūlymus pateikė 7 iš 8 paraiškas pateikusių dalyvių, korekcija mažinama nuo 25 proc. iki 5 proc. Sprendimu: 1) pripažino netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas, kurios siekia 24 370,00 Eur (be PVM). Nurodė, kad netinkamas finansuoti išlaidas su daro: 12 185,00 Eur (be PVM) suma, tenkanti suteiktai paskolai iš Vandentvarkos fondo (Nr. VF-P0001), ir 12 185,00 Eur (be PVM) suma, tenkanti grąžinamajai subsidijai (Nr. 05.3.2-VIPA-T-024- 01-0001); 2) nutarė išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą, siekiančią 24 370,00 Eur (be PVM), iš UAB „Vilniaus vandenys" pagal 2019-03-27 sudarytą sutartį Nr. SUT19-P-142 teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytų sumų pagal netinkamų finansuoti išlaidų dalis, tenkančias naudojamiems finansavimo šaltiniams.

6.5. VIPA vadovas 2020-11-20 priėmė įsakymą „Dėl pažeidimo nustatymo UAB “Vilniaus vandenys“ vykdyto viešojo pirkimo Nr. 414683 „Nuotekų tinklų SB „Energija“ projektavimo ir statybos darbai“ metu ir finansinės pataisos pritaikymo nustatyto pažeidimo atveju“ (toliau – ir Įsakymas I). Šio įsakymo 3 punktu buvo pripažintos netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusios projekto išlaidos (kaip nurodyta Sprendime I), o 4 punktu atsakovės atsakingi darbuotojai įpareigoti išskaičiuoti netinkamas finansuoti sumas.

6.6. 2020-12-29 VIPA priėmė Sprendimą II. Sprendime II 3.4 punkte nurodyta, kad UAB „Vilniaus vandenys“, vykdydama Pirkimą nustatė Reikalavimą; Metodikos 21 punkte nurodyta, kad, vertinant tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, atsižvelgiama į žmogiškuosius ir techninius išteklius pirkimo sutarčiai įvykdyti, reikalingą patirtį, tiekėjo darbuotojų kvalifikaciją, darbo produktyvumą, patirtį ir patikimumą; Metodikoje apibrėžtas tiekėjo patirties vertinimas siejamas .su tiekėjo vykdytų sutarčių baigtumu, kiekiu, atliktų atitinkamų darbų verte, tiekėjo specialistų/darbuotojų kvalifikacija bei patirtimi, tačiau Metodikoje nėra numatyta galimybė tiekėjo patirtį bei atliktų darbų apimtį matuoti ne vertine išraiška, bet tam tikrais ploto vienetus; Vertinė, bet ne ploto vienetais pagrįsta atliktų statybos rangos darbų apimties išraiška nustatyta ir Viešųjų pirkimu tarnybos parengtose Statybos darbų pirkimo gairėse; keliamo kvalifikacinio reikalavimo dėl atliktų statybos darbų apimties susiejimo ne su jų verte, bet su kiekybiniais parametrais, t. y. konkrečiu ploto ar ilgio vienetu, vertintinas kaip nepagrįstas ir pažeidžiantis Metodikos 8.7 punkte įtvirtintą reikalavimą kvalifikacijos reikalavimus nustatyti atsižvelgiant į pirkimo sutarties vertę bei galimai dirbtinai ribojantis konkurenciją. Reikalavimas "Per pastaruosius 5 (penkis) metus, o jeigu ūkio subjektas įregistruotas ar veiklą pradėjo vėliau, - nuo ūkio subjekto įregistravimo ar veiklos pradžios turi būti įvykdęs vandens tiekimo ir (ar) nuotekų šalinimo tinklų statybos arba rekonstrukcijos darbų, kurių bendras pastatytų (rekonstruoti) vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklų ilgis sumuojant jį nedaugiau kaip per 3 (tris) sutartis būtų tie mažiau kaip 840 metrų (aštuoni šimtai keturiasdešimt metrų)" laikytinas netinkamu bei galimai ribojančiu konkurenciją. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, laikoma, kad šio pirkinio atveju UAB „Vilniaus vandenys“ pažeidė Komunalinio sektoriaus pirkimų 29 straipsnio 3 dalies nuo statas.2020-12-29 Sprendime II VIPA konstatavo, kad nustačius Reikalavimą, buvo pažeista Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalis. Sprendime II nurodyta, kad Metodikoje nėra numatyta galimybė teikėjo patirtį bei atliktų darbų apimtį matuoti ne pinigine verte, o tam tikrais ploto vienetais, tuo pažeidžiamas Metodikos 8.7 punktas, numatantis reikalavimą kvalifikacijos reikalavimus nustatyti pagal pirkimo vertę, analogiška nuostata įtvirtinta ir VPT patvirtintose Statybos darbų pirkimo gairėse. Sprendime II taip pat padaryta išvada, kad Reikalavimas dėl aptartų savybių galimai ribojo konkurenciją.

6.7. VIPA vadovas 2020-12-29 priėmė įsakymą „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų plėtros agentūros generalinio direktoriaus 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 2020/36-7 pakeitimo” (Įsakymas II). Šiuo įsakymu pakeitė Įsakymo I 2 punktą vietoje nuorodos į 2013 m. Korekcijų gairių redakciją pateikta nuoroda į 2019 m. korekcijų gairių redakciją ir nurodyta, kad ne sumažinama korekcija nuo 25 iki 5 proc. bet pritaikoma 5 proc. korekcija.

7. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo I, Sprendimo II, Įsakymo I ir Įsakymo II teisėtumo.

8. Ginčo santykių teisinis reguliavimas:

Vadovaujantis LR Vyriausybės 2014-06-04 nutarimo Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“ (redakcija, galiojusi nuo 2020-11-10 iki 2021-02-12) 3.1.2.3 punktu, uždaroji akcinė bendrovė Viešųjų investicijų plėtros agentūra paskirta įgyvendinančiąja institucija, kai veiksmų programos prioritetų priemonės įgyvendinamos grąžinamųjų subsidijų būdu. V. A. ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių patvirtintų LR Vyriausybės 2014-06-04 nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės) 9.3.5 punktu, įgyvendinančioji institucija atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka; pagal Taisyklių 9.3.7 punktą atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui, remiantis 9.4 punktu priima sprendimus dėl ES struktūrinių fondų arba ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų grąžinimo ir informuoja apie juos ministeriją ir projekto vykdytoją, imasi teisės aktuose nustatytų veiksmų dėl lėšų grąžinimo ministerijai.

Pažeidimo tyrimo ir sprendimų dėl pažeidimų priėmimo tvarka reglamentuojama Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 (PAFT) (redakcija galiojusi nuo 2020-11-14 iki 2021-01-29) 25 skirsnyje.

PAFT 314.3.3 reglamentuoja, kad įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, priima sprendimą, jog pažeidimas nustatytas, su juo susijusios projekto išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose (jeigu netinkamos finansuoti su pažeidimu susijusios projekto išlaidos projekto vykdytojui dar neapmokėtos ir pateiktas ar teikiamas mokėjimo prašymas bus tvirtinamas). Taisyklių 318 punkte nustatyta, kad Įgyvendinančiosios institucijos sprendimas dėl nustatyto pažeidimo yra rengiamas užpildant darbo grupės formą „Sprendimas dėl pažeidimo“. Sprendimas dėl pažeidimo turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui taikomus reikalavimus. Sprendime taip pat nurodoma informacija apie projektą ir projekto vykdytoją, informacija apie nustatytą pažeidimą, nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma, grąžintinų lėšų suma bei jų grąžinimo tvarka ir kitos aplinkybės.

PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad Nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (angl. „Guidelines for determining financial corrections to be made by the Commission to expenditure financed by the Union under shared management, for non-compliance with the rules on public procurement“) (2019 m. Korekcijų gairės), kurios skelbiamos interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt.

Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo 59 str. 1 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą nustato kandidatų ar dalyvių pašalinimo taisykles ir kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus.

Reikalavimai dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos tikrinimo nustatomi ir patvirtinimo priemonės dėl jų teikiamos mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 46, 47, 50, 51 straipsnių nuostatas. VPĮ 47 str. 7 dalyje reglamentuojama, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką (Metodika).

Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos VPT direktoriaus 2017-06-29 Nr. 1S-105 (Metodika, redakcija, galiojusi iki 2021-01-01) 6 punkte nustatyta, kad pirkimo vykdytojas gali nustatyti šioje Metodikoje neįvertintus, tačiau, atsižvelgiant į konkretaus pirkimo specifiką, apimtį, ypatingus pirkimo vykdytojo poreikius, būtinus nustatyti kokius kvalifikacijos reikalavimus (tik finansinius, ekonominius) ir (ar) kitokias šioje Metodikoje įtvirtintų kvalifikacijos reikalavimų reikšmes, vadovaudamasis šios Metodikos 8 punkte nustatytais principais.

Metodikos 8 punkte nustatyta, kad Kvalifikacijos reikalavimų nustatymo principai yra: visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams turi būti taikomi vienodi kvalifikacijos reikalavimai (8.1 p.); tuo atveju, kai pirkimo objektas suskirstytas į atskiras dalis, kvalifikacijos reikalavimai kiekvienai pirkimo objekto daliai gali būti nustatomi atskirai ir kiekvienoje iš jų gali būti skirtingi. Jei pirkimas suskirstytas į dalis, nustatydamas kvalifikacijos reikalavimus pirkimo vykdytojas turi įvertinti galimybę, kad tiekėjas gali pateikti pasiūlymus vienai, kelioms ir (ar) visoms pirkimo objekto dalims (8.2 p.); pirkimo vykdytojas negali kelti tokių kvalifikacijos reikalavimų, kurie dirbtinai riboja konkurenciją. Tais atvejais, kai tam tikras tiekėjo gebėjimas sėkmingai įvykdyti pirkimo sutartį gali būti patikrinamas skirtingais kvalifikacijos reikalavimais, pirkimo vykdytojas turi siekti, kad pirkimo dokumentuose būtų nustatomi geriausiai konkurenciją užtikrinantys kvalifikacijos reikalavimai (8.3 p.); keliami reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu, proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir objektyviai patikrinami. Įvertindamas, ar pasirinkti kvalifikacijos reikalavimai yra proporcingi pirkimo objektui, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti ne tik į atskirus kvalifikacijos reikalavimus, o ir į šių reikalavimų visumą, keliamą atitinkamam pirkimo objektui (8.4 p.); pirkimo vykdytojas nustato tik tą (tuos) kvalifikacijos reikalavimą (-us), kuris (-ie) geriausiai įrodys tiekėjo galimybes įvykdyti pirkimo sutartį 8.5 p.); tiekėjo kvalifikacijai negali būti keliami tokie reikalavimai, kurie yra pirkimo sutarties vykdymo dalykas. Tokio tipo reikalavimai yra įtraukiami į pirkimo sutarties projekto nuostatas, o jei pirkimo sutarties projektas nerengiamas – į pagrindines pirkimo sutarties sąlygas, nustatomas pirkimo dokumentuose (pavyzdžiui, pirkimo sutarties vykdymo dalyku yra laikomi tokie reikalavimai: perkant paslaugas, kurių įkainio didžiąją dalį sudaro darbo užmokestis pirkimo sutartį vykdantiems asmenims, į pirkimo sutartį būtų galima įtraukti reikalavimą tiekėjui užtikrinti, kad jiems bus mokamas ne mažesnis kaip vidutinis darbo užmokestis arba, pavyzdžiui, yra nustatomas reikalavimas civilinės atsakomybės draudimu apdrausti atskirai kiekvieną objektą, dėl kurio sudaroma pirkimo sutartis ir pirkimo dokumentuose nurodoma, kad pirkimo objekto draudimą patvirtinantį dokumentą turi pateikti tas tiekėjas, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu ir su kuriuo bus sudaryta pirkimo sutartis) (8.6 p.); kvalifikacijos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į pirkimo sutarties vertę (8.7 p.).

Metodikos 21 punkte nustatyta, kad techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, jog tiekėjas turi pakankamus įgūdžius, priemones, įrankius, personalą ir kt., reikalingus pirkimo sutarties vykdymui. Vertinant tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, atsižvelgiama į žmogiškuosius ir techninius išteklius, pirkimo sutarčiai įvykdyti, reikalingą patirtį, tiekėjo darbuotojų kvalifikaciją, darbo produktyvumą, patirtį ir patikimumą.

Metodikos 21.1 punktas detalizuoja tiekėjo patirties reikalavimą – tai reikalavimas, apibūdinantis, ar tiekėjas jau yra vykdęs panašią pirkimo sutartį (per tam tikrą laikotarpį suteikė paslaugas, pateikė prekes) ar atliko reikalaujamos apimties darbus, bei ar sutartis buvo įvykdyta ar darbai atlikti tinkamai.

Metodikos 21.1.3 punkte nurodyta, kad kai kuriais atvejais (pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas planuoja daryti kelis stambesnius užsakymus ir abejoja, ar praktikoje mažesnės apimties sutartis vykdęs tiekėjas sugebės įvykdyti didesnės apimties sutartis) pirkimo vykdytojas gali riboti vertinamų sutarčių skaičių.

Metodikos 21.1.4 punkte nustatyta, kad patirtį įrodančių sutarčių vertė gali būti naudojamas kaip požymis apibūdinantis tiekėjo kvalifikaciją. Nurodyta, kad pirkimo vykdytojas neprivalo prašyti būti įvykdžius arba vykdyti sutartį (-is) ne mažiau kaip 0,5 pirkimo objekto vertės – apimtis gali būti nustatoma ir mažesnė. Pavyzdžiui, „Per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) turi būti sėkmingai įvykdęs arba šiuo metu vykdyti bent vieną sporto įrangos tiekimo sutartį, kurios vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,3 pirkimo objekto vertės. Jei tiekėjas teikia informaciją apie vykdomą sutartį, laikoma, kad jo patirtis atitinka keliamą reikalavimą, jei vykdomos sutarties įvykdyta dalis per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdo veiklą mažiau nei 3 metus) yra ne mažesnė nei 0,3 pirkimo objekto vertės“.

9. Dėl Sprendimo I ir Sprendimo II santykio, santykio su Įsakymu I ir Įsakymu II:

9.1. Dėl tarpinių ir galutinių sprendimų:

Atsakovė remiasi tuo, kad teisines pasekmes Pareiškėjai sukėlė Sprendimas I ir Sprendimas II, o Įsakymas I ir Įsakymas II buvo tik lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriais nustatyti įpareigojimai darbuotojams.

Pagal Taisyklių 9.3.7 punktą įgyvendinančioji institucija atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui; Pagal PAFT 314 punktą, įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, priima sprendimą dėl šio pažeidimo. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090, pažeidimo tyrimas – įgyvendinančiosios institucijos atliekamas informacijos, duomenų ir dokumentų, pateiktų projekto vykdytojo ar kitų institucijų ir (ar) įstaigų, tikrinimas, prašymas paaiškinti įtariamo pažeidimo aplinkybes ir (ar) kiti veiksmai, kuriais siekiama ištirti įtariamą pažeidimą. 202 punkte nustatyta, kad Informaciją apie įtariamus pažeidimus vertina, pažeidimų tyrimus atlieka, pažeidimus ištaiso ir sprendimus dėl pažeidimo priima įgyvendinančiosios institucijos. Tai reiškia, kad išskiriami pažeidimo tyrimo ir sprendimo dėl pažeidimo etapai. PAFT 318 punkte nustatyta, kad Įgyvendinančiosios institucijos sprendimas dėl nustatyto pažeidimo yra rengiamas užpildant darbo grupės formą „Sprendimas dėl pažeidimo“, tačiau tai nereiškia, kad pažeidimo kontrolierius pats priima sprendimą dėl pažeidimo.

Sprendime II nėra jokios nuorodos į Sprendimą I, taip pat nėra pasisakyta, kad keičiama (naikinama) Sprendimo I motyvų dalis. Taigi laikant Sprendimą I ar Sprendimą II galutiniu administracinės procedūros aktu, kiltų neaiškumas, ar lieka galioti Sprendimas I, ar ne. Pati atsakovė tiek Įsakyme I , tiek Įsakyme II pateikia nuorodą į tyrimo išvadą Nr. PŽT-2020-GS-P0001-1, t. y. į dokumentą, kurio numeris yra tas pats kaip ir Sprendimo I. Todėl laikytina, kad ginčo administracinėje procedūroje ir pati atsakovė laikė, kad tiek Sprendimas I, tiek Sprendimas II vertintini kaip išvados, pagrindžiančios galutinius sprendimus (įsakymus). Uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų plėtros agentūros Pažeidimo tyrimo, jų nustatymo, ir poveikio priemonių taikymo procedūros, patvirtintos atsakovės generalinio direktoriaus 2014-12-31 įsakymu Nr. 1.7/ĮV-2014/34 (toliau – ir Procedūra) (į bylą pateiktas 2022-03-30) 42 punkte nustatyta, kad sprendimas dėl tyrimo rezultatų įforminamas Tyrimo išvada ar kitokios formos pranešimu. Procedūros 49 punkte nustatyta, kad tirtas subjektas dėl Tyrimo išvadų turi teisę pateikti paaiškinimus. Procedūros VI skyriuje „Tyrimo rezultatų aptarimas posėdyje“ nustatyta, kad tyrimo rezultatai svarstomi posėdyje (52 punktas), o VII skyriuje „Agentūros veiksmai nustačius pažeidimą“ numatyta, kad agentūra, atlikusi tyrimą, arba teikia siūlymą dėl finansinės priemonės taikymo, arba agentūra pati taiko finansines poveikio priemones, 61 punkte nurodytos poveikio priemonės, kurias taiko agentūra. Sistemiškai aiškinant šias nuostatas matyti, kad sprendimai dėl pažeidimų priimami įvertinus jų rezultatus (Tyrimų išvadas), be kita ko, atsižvelgiant ir į pateiktas pastabas, kolegialiame posėdyje. Tai rodo, kad pažeidimų kontrolierius vienasmeniškai nepriima sprendimų agentūros vardu, tokie įgaliojimai nėra jam suteikti ir į bylą pateiktu 2015-05-29 įsakymu „Dėl pažeidimų kontrolieriaus paskyrimo“, o sprendimas dėl galutinis sprendimas po Tyrimo išvados priimamas pačios VIPA vardu apsvarsčius tyrimo rezultatus posėdyje. Procedūros nuostatos akivaizdžiai rodo, kad Sprendimas I ir Sprendimas II laikytini tarpiniais sprendimais. Šiuo atveju įsakymus priėmė įstaigos vadovas po to, kai buvo priimti Sprendimas I ir atitinkamai Sprendimas II, taigi ir įvykių eiga rodo, kad būtent įsakymai laikytini galutiniais sprendimais, o Sprendimas I ir Sprendimas II tarpiniais sprendimais, kuriuose išdėstyti motyvai. Kaip matyti iš Įsakymo II turinio, jame formuluojamas pažeidimo konstatavimas (1 punktas), taikoma finansinė korekcija (2 punktas), pripažįstamos netinkamomis finansuoti lėšos (3 punktas), pasisakoma dėl Įsakymo 1 dalies pakeitimo (4 punktas). Taigi tokie sprendimai nėra atspindintys vidaus darbo pavedimų turinį, kaip bando įrodinėti atsakovė.

9.2. Dėl Įsakymo I ir Įsakymo II santykio:

Kaip matyti iš Įsakymo I ir Įsakymo II turinio, šiuo atveju VIPA 2020-12-29 Įsakymu II priėmė sprendimą dėl tos pačios situacijos, kuri buvo išspręsta Įsakymu I.  

Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą: 1) neteisėtą administracinį sprendimą; 2) teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo.

Laikytina, kad atsakovė tokiu būdu realizavo savo teisę pripažinti administracinį sprendimą (jo dalį) netekusiu galios, kaip tai numatyta Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje.

Įsakymo II rezoliucinėje dalyje pasisakyta, kad juo keičiamas Įsakymo II 2 punktas, konkrečiai imant, vietoje nuorodos į 2013 m. Korekcijų gairių redakciją pateikta nuoroda į 2019 m. Korekcijų gairių redakciją ir nurodyta, kad ne sumažinama korekcija nuo 25 iki 5 proc., bet  bet pritaikoma 5 proc. korekcija. Nors materialinio pobūdžio (keičiančių adresato pareigų ar teisių apimtį) skirtumų dėl to nepadaryta, ir nesiekta padaryti, tačiau nurodytas kitas finansinės korekcijos teisinis pagrindas. Taip pat Sprendime II, kaip išvadoje, pagrindžiančioje Įsakymą II plačiau nei Sprendime I išdėstyti motyvai, susiję su Reikalavimo neteisėtumu. Kaip atsiliepime nurodė atsakovė, ji siekė sprendimo išsamumo ir patikslino ankstesnį sprendimą. Taigi laikytina, kad atsakovė panaikino (pakeitė) Įsakymo II dalį, o tokio pakeitimo motyvai išdėstyti Sprendime II. Nesutiktina su pareiškėja, kad prieš tai priimtas sprendimas liko nepanaikintas ir tapo neaiškus jo teisinis likimas (statusas), nes, kaip patarta, galutiniais sprendimais laikytini įsakymai, o Įsakyme II aiškiai pasisakyta, kad keičiamas Įsakymo I 2 punktas. Iš Įsakymo II turinio aišku, kad lieka galioti Įsakymo I 1 punktas, o 2 punktas įgyja naują redakciją.

10. Dėl galimumo nustatyti Reikalavimą:

10.1. Pareiškėja remiasi tuo, kad galėjo nustatyti Reikalavimą, nes tiekėjo kvalifikacijos vertinimui gali būti naudojama įvykdytų sutarčių vertė ir ji gali būti išreiškiama ne pinigine verte, bet atliktų darbų parametrais (šiuo atveju – nutiesto vamzdyno ilgiu).

10.2. Atsakovė nesutinka su tokia pozicija ir laikosi nuostatos, kad Metodikos 8.7 ir 21 punktas su papunkčiais reikalauja formuluojant reikalavimus teikėjo įvykdytoms sutartims vertinti piniginę sutarčių vertę, o ne plotų ar ilgių reikšmes. Atsakovė neginčija galimybės nustatyti įvykdytų sutarčių reikalavimą siejant su darbų verte, remiasi Metodikos 21.1.2 papunktyje nurodytu 0,5 nuo pirkimo sutarties įvykdytų pirkimo sutarčių bendra verte. Taigi iš esmės neneigia galimybės taikyti panašių pirkimo sutarčių įvykdymo kriterijų kaip apibūdinantį tiekėjo kvalifikaciją, tik nesutinka, kad patirtis būtų vertinama ne pinigais, o fiziniais atliktų darbų parametrais. Be to, remiasi tuo, kad pareiškėja Pirkime buvo nustačiusi reikalavimą, kad tiekėjas būtų įvykdęs ne mažiau kaip vieną ar kelias statybų rangos sutartis, kurių apimtyse vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo tinklų statybos ar rekonstrukcijos atliktų darbų vertė (sumuojant ne daugiau kaip 3 (tris) sutartis) būtų ne mažesnė nei 175.000,00 EUR (vienas šimtas septyniasdešimt penki tūkstančiai eurų 00 centų).

10.3. Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pagal šio įstatymo 59 straipsnį, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams mutatis mutandis taikomos VPT 46, 47, 50, 51 straipsnių nuostatos.

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą. 

VPĮ 47 straipsnio 6 dalis nustato, kad tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus.

VPĮ 47 straipsnio 7 dalis nustato, kad Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką.

Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad EB sutarties 29 straipsnio 1 ir 2 punktai leidžia perkančiajai organizacijai, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą, remiantis objektyviais kriterijais bei užtikrinant tiek tiesioginę, tiek netiesioginę tiekėjų nediskriminaciją nustatyti tam tikrus specifinius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai (Gebroeders Beentjes BV v Nyderlandai,  byla Nr. C-31/87).

Metodikos 6 punktas numato galimybę nustatyti ir kitus, Metodikoje neįvertintus, tačiau, atsižvelgiant į konkretaus pirkimo specifiką, apimtį, ypatingus pirkimo vykdytojo poreikius atitinkančius reikalavimus, nepažeidžiant principų, įtvirtintų Komunalinio sektoriaus pirkimų, tiek Metodikos 8 punkte.

10.4. Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje nustatyta, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos VPĮ. Metodika patvirtinta vadovaujantis VPĮ, todėl aktualios ir šio įstatymo nuostatos.  

Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ir VPĮ 5 straipsnyje nustatyta kaip skaičiuojama numatomo pirkimo vertė („Numatoma pirkimo vertė skaičiuojama imant visas mokėtinas sumas be pridėtinės vertės mokesčio <..>“). VPĮ 4 straipsnyje pateikiama nuoroda į pirkimo vertes, kurio išreiškiamos tam tikromis pinigų sumomis. Metodikos 8.7 punktas nustato, kad kvalifikaciniai reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į planuojamo pirkimo vertę. Sistemiškai aiškinant Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo 13 straipsnį, VPĮ, kuriuo remiantis patvirtinta Metodika, 4 ir 5 straipsnius, matyti, kad pirkimo vertė skaičiuojama pinigais. Taigi reikėtų aiškinti, kad nuoroda į sutarties objekto vertę reiškia piniginę vertę.

10.5. Metodikos 21 punkte nustatyta, kad techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, jog tiekėjas turi pakankamus įgūdžius, priemones, įrankius, personalą ir kt., reikalingus pirkimo sutarties vykdymui. Vertinant tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, atsižvelgiama į žmogiškuosius ir techninius išteklius, pirkimo sutarčiai įvykdyti, reikalingą patirtį, tiekėjo darbuotojų kvalifikaciją, darbo produktyvumą, patirtį ir patikimumą. 

Metodikos (iki 2021-01-01 galiojusi redakcija) 22.1 punkte nustatyta, kad Tiekėjo patirtis – tai reikalavimas, apibūdinantis, ar tiekėjas jau yra vykdęs panašią pirkimo sutartį (per tam tikrą laikotarpį suteikė paslaugas, pateikė prekes) ar atliko reikalaujamos apimties darbus, bei ar sutartis buvo įvykdyta ar darbai atlikti tinkamai. Šio punkto papunkčiuose aptariami teikėjams keliami reikalavimai, susiję su įvykdytomis pirkimo sutartimis (21.1.1 punkte - reikalavimas būti įvykdžius sutartis; 21.1.2 punkte - reikalaujamų sutarčių skaičius (pavyzdžiui, 2 papunktyje nurodyta, kad esant pirkimo objektu daliam, tiekėjo prašoma būti įvykdžius/vykdyti bent 1 ar daugiau pirkimo sutarčių, kurių bendra vertė būtų ne mažiau kaip 0,5 pirkimo objekto vertės; 21.1.3 punkte – sutarčių skaičiaus ribojimas; 21.1.4 punkte - patirtį įrodančių sutarčių vertės naudojimas; 21.1.5 punkte – kiti parametrai rodantys tiekėjo patirtį (tam tikros srities specialistų turėjimas); 21.1.6 punkte - patirties vertinimo ypatumai darbų pirkimo atveju (per pastaruosius metus atliktų darbų vertė) šį kriterijų sieja su pirkimo objekto verte.

10.6. Taigi tiesiogiai taikant Metodikos 21 punktą, teikėjo kvalifikacijos vertinimui turėtų būti naudojama įvykdytų sutarčių vertė pinigais. Nepaisant to, pagal Metodikos 6 punktą, pirkimo vykdytojas gali nustatyti šioje Metodikoje neįvertintus, tačiau, atsižvelgiant į konkretaus pirkimo specifiką, apimtį, ypatingus pirkimo vykdytojo poreikius, būtinus nustatyti kokius kvalifikacijos reikalavimus (tik finansinius, ekonominius) ir (ar) kitokias šioje Metodikoje įtvirtintų kvalifikacijos reikalavimų reikšmes, vadovaudamasis šios Metodikos 8 punkte nustatytais principais. Iš esmės tokia pozicija buvo išreikšta ir VPT šalims teiktuose paaiškinimuose (pvz., 2020-09-15 atsakyme pareiškėjai). Metodikos 8.7 punkto nuostata, kad kvalifikaciniai reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į pirkimo vertę, reiškia, kad nustatant kvalifikacinių reikalavimų lygis būtų proporcingas pirkimo vertei, tačiau savaime neužkerta kelio nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, kurie būtų susiję ne tik su įvykdytų sutarčių verte, bet ir su atliktų darbų apimtimis. Kaip minėta, VPĮ 47 straipsnyje numatyta perkančiosios organizacijos  teisė ir pareiga tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, atsižvelgiant į jų profesinį ir techninį pasirengimą, įskaitant patirtį. Taigi darytina išvada, perkantysis subjektas galėjo nustatyti Reikalavimą, tačiau tik tuomet, jeigu jis atitinka Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo ir VPĮ įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principus.

11. Dėl Reikalavimo proporcingumo:

11.1. Pareiškėja 2020-09-24 pateiktuose paaiškinimuose atsakovei Reikalavimą grindė, be kita ko, tuo, kad: „Sodų bendrijos teritorijoje, kur sudėtingos sąlygos vykdyti tinklų statybą, t. y. sodų bendrijoje siauros gatvės, daug esamų komunikacijų, kurios kartais nustatomos tik darbų metu (nepažymėtos toponuotraukoje) ir galimi projekto pakeitimai. Objekto statybos metu tiekėjas turi užtikrinti gyventojų patekimą į namus ir tuo pačiu metu darbų atlikimui priverstas dalinai, o vietomis pilnai uždrausti ir uždaryti eismą tam tikroje gatvės dalyje ar visoje bendrijos gatvėje. Siekiama įsitikinti, kad tiekėjas turi pakankamai patirties ir resursų (žmogiškųjų, technikos) darbui tokiomis sąlygomis, kai laikinai uždraudus eismą kelio dalyje, gatvėje būtų operatyviai atlikti darbai ir kuo skubiau būtų vėl atidaromas judėjimas gatvėse, užtikrinant gyventojų patekimą į namus ir sudarant kuo mažiau nepatogumų judėti bendrijos teritorijoje. Šis reikalavimas nustatytas atsižvelgiant į Bendrovės ankstesnę patirtį, kai pagal sudarytas sutartis tiekėjai atlieka darbus sodų bendrijose ir sudėtingesnės sąlygos objekte reikalauja tiekėjo patirties ir greitų sprendimų, sukeliančių gyventojams kuo mažiau nepatogumų. Techninis ir profesinis tiekėjų pajėgumas yra viena iš tinkamo pirkimo sutarties įvykdymo prielaidų, todėl siekiant sėkmingai įgyvendinti projektą ir sudaryti kuo mažiau nepatogumų ir žalos gyventojams, svarbu buvo įsitikinti, kad tiekėjas turėtų pakankamai patirties vykdant vandens tiekimo ir (ar) nuotekų šalinimo tinklų statybos arba rekonstrukcijos darbus t. y. kad tiekėjas yra atlikęs ne tik nedidelės apimties įvadų įrengimo darbus, tačiau didesnės apimties projektus, galimai apimančius ir kvartalinių tinklų įrengimą.“

Nėra ginčo, kad esminis Pirkimo objekto elementas buvo nuotekų tinklo rekonstrukcija. Todėl patirties reikalavimas būti pastačius (rekonstravus) vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklų ilgį sumuojant jį ne daugiau kaip per 3 (tris) sutartis ne mažiau kaip 840 metrų yra tiesiogiai susijęs su pirkimo objektu. Toks reikalavimas yra tiksliai apibrėžtas, turi ekonominį objektyvų pobūdį. Bendrovės argumentai dėl jo nustatymo grindžiami konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendrais teiginiais apie darbų sudėtingumą.

Taigi atsakovė, priimdama sprendimus dėl pažeidimo, turėjo įvertinti, ar Reikalavimas buvo proporcingas.

11.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) dėl viešojo pirkimo sąlygų proporcingumo buvo ne kartą pasisakyta. Joje konstatuota, jog pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (žr. pvz., LAT 2011-12-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011, 2019-01-02 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019, kt.).

11.3. Šioje situacijoje pirkimo vykdytojas turėtų pagrįsti, kodėl nustatytas Reikalavimas buvo būtinas atsižvelgiant į pirkimo dalyką.

Pareiškėja remiasi tuo, kad 2020-05-08, 2020-06-10 ir 2020-09-24 teiktuose paaiškinimuose (kaip aptarta šio Sprendimo 6.3 punkte) pažeidimo tyrimo metu nurodė, kad Darbai planuoti sodų bendrijos teritorijoje, kur sudėtingos sąlygos vykdyti tinklų statybą, t. y. sodų bendrijoje siauros gatvės, daug esamų komunikacijų, kurios kartais nustatomos tik darbų metu (nepažymėtos toponuotraukoje) ir galimi projekto pakeitimai. Objekto statybos metu tiekėjas turi užtikrinti gyventojų patekimą į namus ir tuo pačiu metu darbų atlikimui priverstas dalinai, o vietomis pilnai uždrausti ir uždaryti eismą tam tikroje gatvės dalyje ar visoje bendrijos gatvėje, laikinai uždraudus eismą kelio dalyje, gatvėje turi būti operatyviai atlikti darbai ir kuo skubiau būtų vėl atidaromas judėjimas gatvėse.

11.4. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas ir kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės. 6 punkte nustatyta, kad turi būti nurodyti administracinio sprendimo motyvai.

11.5. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė pažeidimo tyrimo eigoje 2020-06-12 pateikė pareiškėjai raštą, kuriame išdėstė savo poziciją dėl Metodikos 8.7 punkto reikalavimų, t. y. laikėsi pozicijos, kad reikalavimas turėtų būti formuluojamas verte (pinigine išraiška), o ne kitokiais kiekybiniais parametrais (pvz., ilgio).

Pareiškėja į tai pateikė savo paaiškinimus, kuriuose rėmėsi, be kita ko, argumentu, kad atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką, kuri nurodyta konkrečiomis aplinkybėmis, yra nustatytas Reikalavimas, t. y. grindė būtinybę nustatyti Reikalavimą konkrečiomis aplinkybėmis (2020-06-24 raštas, 2020-09-24 raštai).

Atsakovės Sprendime I buvo lakoniškai nurodyta, kad Reikalavimas laikytinas netinkamu bei galimai ribojančiu konkurenciją, todėl atsakovė laiko, kad pažeista Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalis. Taigi Sprendime I buvo pateikta tik vertinamojo pobūdžio išvada, kad Reikalavimas galimai riboja konkurenciją ir dėl to pažeistas įstatymas, bet nepasisakyta, kuo konkrečiai pasireiškė Reikalavimo ydingumas, t. y. kokių teisės aktų ir kokioms nuostatoms prieštarauja. Atsakovė jokio pareiškėjos nurodytų aplinkybių, susijusių su Pirkimo specifika ir Reikalavimo proporcingumu, vertinimo neatliko, netikrino nei aplinkybių faktinio buvimo, nei pagrįstumo proporcingumo aspektu. Šiuo atveju svarbu tai, kad iš aptarto susirašinėjimo matyti, kad vienas esminių klausimų, tiriant pažeidimą, ir buvo Reikalavimo proporcingumas, tačiau atsakovė skundžiamuose aktuose apie jį nepasisakė. Iš Sprendimo I turinio nėra aišku, ar atsakovė nesutinka su tuo, kad reikalavimai tiekėjams apskritai negali būti formuluojami vertinant anksčiau įvykdytas sutartis pagal ilgio kiekybinius parametrus, ir dėl to ji Reikalavimo proporcingumo net nenagrinėja, ar remiasi tik tuo, kad Reikalavimas šiuo atveju yra neproporcingas. Tokia situacija yra iš esmės ydinga, nes administracinio sprendimo adresatui liko neaiškūs esminiai sprendimo motyvai ir dėl to sukurta rimta kliūtis pasirinkti teisinės gynybos priemones. Sprendime II atsakovė praplėtė Sprendimo I motyvus ir 3.4 punkte  nurodė kad Metodikoje nėra numatyta galimybė tiekėjo patirtį matuoti ne atliktų darbų verte, o ploto vienetais, taip pat rėmėsi, tuo, kad vertės metodas nuodytas ir Statybos darbų pirkimo gairėse. Todėl darė išvadą, kad toks reikalavimas galimai dirbtinai riboja konkurenciją. Taigi atsakovė iš esmės rėmėsi ta pačia prielaida, kad reikalavimas negali būti išreikštas ilgio apimtimi, o tik pinigine verte. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė konkrečios nuorodos į Statybos darbų pirkimo gaires. Tikėtina, kad ji rėmėsi rekomendacinio pobūdžio metodine priemone, kuri viešai paskelbta adresu https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/darbu_gaires.pdf . Šis dokumentas nėra teisės aktas. Taip pat įvertinus jo turinį, ypač 17-19 lapuose išdėstytas rekomendacijas, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad patirties reikalavimas negali būti formuluojamas kaip reikalavimas būti įvykdžius tam tikrą darbų apimtį, matuojamą fiziniais dydžiais. Kaip aptarta, Reikalavimo nustatymas savaime neprieštaravo nei Komunalinių pirkimų įstatymui, nei Metodikai. Nei Sprendime I, nei Sprendime II atsakovė nepaneigė, kad Reikalavimas yra proporcingas. Atsakovė 2021-11-11 atsiliepime remiasi tuo, kad Bendrovė, nustatydama reikalavimą patirčiai, susietą su įvykdytų panašių objektų sutarčių kiekiu (3) ir bendra verte (ne mažiau 175 000 Eur) taikė koeficientą 0,3 lyginant su planuojama pirkimo verte, t. y. leido dalyvauti ir tiekėjams, kurie nėra pasiekę planuojamos pirkimo vertės iš įvykdytų sutarčių ir toks reikalavimas nesiekė maksimalių pagal Metodiką leistinų ribų (0,5 nuo pirkimo objekto vertės), kas esą rodo, kad pati Bendrovė laikėsi pozicijos, kad tokie reikalavimai yra pakankami. Teismas tokius atsakovo argumentus vertina kaip subjektyvius paties atsakovo pasvarstymus apie Bendrovės poziciją, kurie negali paneigti Reikalavimo proporcingumo. Atvirkščiai - tai, kad Bendrovė netaikė maksimalių pagal Metodiką leistinų įvykdytų sutarčių verčių, rodo, kad buvo linkusi  kuo labiau atverti pirkimą tiekėjams, o Reikalavimas susijęs su potencialių tiekėjų kiekybine patirtimi vykdant panašias sutartis, ir tokio aspekto poreikis lieka nepaneigtas. Laikytina kad atsakovė nepagrindė, kad Reikalavimas yra neproporcingas. Šiuo atveju aplinkybė, kad pasiūlymas pateikė 7 iš 8 paraiškas pateikusių tiekėjų, papildomai įrodo, kad Pirkimo procedūra užtikrino konkurenciją.

12. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nebuvo pagrindo Reikalavimo laikyti neteisėtu, todėl Įsakymas I ir Įsakymas II naikintini kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiame Sprendime konstatavus, Sprendimas I ir Sprendimas II yra tarpinio pobūdžio dokumentai ir pasekmių pareiškėjai nesukelia, t. y. jais nepažeidžiamos jos subjektinės teisės, o tuo pačiu apgynus jos pažeistas teises pasisakant dėl Įsakymo I ir Įsakymo II teisėtumo, konstatuojama, kad pareiškėjos Skundo I reikalavimai atmestini.

13. Dėl bylinėjimosi išlaidų:

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Kiekvienu atveju priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.)

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nors Skundo I reikalavimai atmesti, tačiau ne dėl jų turinio teisėtumo, o dėl to, kad jie nesukėlė teisinių pasekmių pareiškėjai, tačiau iš esmės byloje pareiškėjo interesas buvo nukreiptas į neigiamo pobūdžio padarinius dėl korekcijų taikymo, ir šis reikalavimas buvo patenkintas. Nors pareiškėja kreipėsi teismą, prašydama panaikinti tarpinio pobūdžio dokumentus, t. y. pasirinko neteisingą teisių gynimo būdą, reikia įvertinti tokio pasirinkimo priežastis. Sprendime I ir Sprendime II atsakovė buvo nurodžiusi, kad jie yra skundžiami teismui ir priešingai – galutiniuose sprendimuose (Įsakyme I ir Įsakyme II) nenurodė, kad jie gali būti skundžiamai teismui. Taigi laikytina, kad pareiškėjos apsisprendimas kelti ginčą dėl Sprendimo I ir Sprendimo II buvo nulemtas būtent atsakovės klaidinančiai pateiktos informacijos. Viso proceso metu atsakovė laikėsi pozicijos, kad būtent Sprendimas I ir Sprendimas II sukelia pasekmes pareiškėjai. Todėl dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų atsakinga ir pati atsakovė. Todėl laikytina, kad pareiškėjos reikalavimai patenkinti visiškai ir jai priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos.

Pareiškėja pateikė 2021-05-03 prašymą iš atsakovės priteisti 1 439,90 Eur atstovavimo išlaidų (kurios patirtos pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme). Papildomai 2022-04-12 prašyme pareiškėja paprašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad patyrė dar 2 202,20 Eur atstovavimo išlaidų.

Pareiškėja 2021-05-03 pateikė į bylą 2020-12-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AMG2012 Nr. 015 bendrai 7 686,53 Eur sumai ir 2021-01-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AMG2101 Nr. 016 bendrai 4 827,90 Eur sumai. Šiose sąskaitose faktūrose nurodyta, kad suteiktos teisinės paslaugos pagal 2021-07-21 teisinių paslaugų sutartį. Sąskaitose faktūrose nėra identifikuota, kokia suma ir kiek paslaugų suteikta už atstovavimą šioje byloje. Pareiškėja į bylą pateikė teisinių paslaugų sutarties, sudarytos 2017-07-21 tarp jos ir Advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ išrašą, kuriame numatytas atstovavimo teismuose paslaugų teikimas. Advokatas V. K., kuriam pateiktu į bylą minėtos advokatų kontoros seniūno pavedimu pavesta atstovauti byloje, ir kuris teikė į bylą skundą ir patikslintą skundą, 2021-05-03 detalizacijoje nurodė, kad nurodė, kad skundo rengimui priskirtina 847,00 Eur iš 2020-12-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. AMG2012 Nr. 015 ir 529,90 Eur už patikslinto skundo parengimą iš 2021-01-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AMG2101 Nr. 016. Pateikti įrodymai, kad minėtos PVM sąskaitos faktūros apmokėtos. Atsižvelgiant į tai, kad skundą ir patikslintą skundą pateikė advokatas V. K., t. y. faktiškai suteikė paslaugas, jis veikė pagal sutartį ir už atstovavimo paslaugas buvo apmokėta pagal pateiktas PVM sąskaitas- faktūras, laikytina, kad aptartų išlaidų sąsajumas su šia byla įrodytas.  

Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios. Priteisdamas atstovavimo išlaidas, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis.

Iš pareiškėjos pateiktos išlaidų detalizacijos matyti, kad atsakovė prašo teismo priteisti už skundo rengimą 847,00 Eur ir už patikslinto skundo rengimą 592,90 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 2,5.

Nagrinėjamu atveju 2020 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1398,50 Eur. Taigi už 2020-12-18 skundo surašymą maksimaliai galima priteisti suma būtų 3 496,25 Eur. 2020 III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 454,80 Eur, taigi už 2021-01-26 skundo surašymą maksimaliai galima priteisti suma būtų 3 637 Eur.

Kaip matyti, prašoma priteisti suma už skundo ir patikslinto skundo parengimą gerokai mažesnė nei maksimali priteistina suma, atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl priteistina iš atsakovo pareiškėjo naudai atstovavimo išlaidų 847,00 Eur už skundo parengimą ir  529,90 Eur už patikslinto skundo parengimą, iš viso 1 439,90 Eur.

Pareiškėjos atstovas į bylą pateikė 2022-04-12 prašymą dėl papildomai susidariusių išlaidų (2202,20 Eur), prie prašymo pateikė advokato pasirašytą detalizaciją, kurioje nurodyta, kad teisines paslaugas sudarė atskirojo skundo dėl 2021-07-14 nutarties administracinėje byloje Nr. eI3-4109-595/2021 (kuri prijungta prie šios bylos) parengimas (paslaugos į trauktos į 2021-07-30 PVM s/f AMG2107_022 ir 2021-06-30 PVM s/f AMG2106_010), taip pat dviejų sujungtų administracinių bylų analizė, rašytinių paaiškinimų parengimas šioje byloje (paslaugos įtrauktos į 2022-02-28 PVM s/f AMG2202_028). Nepaisant to, nurodytos PVM s/f nepateiktos, nėra duomenų, pagal kokias sutartis ir įsipareigojimus jos išrašytos, nepateikti įrodymai apie minėtų PVM s/f apmokėjimą, nėra detalizuota, kiek užtruko bylos analizė, už kurią prašoma priteisti išlaidas. Taigi nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys patirtų išlaidų realumą ir sąsajumą su šia byla.

Pareiškėja prijungtoje byloje Nr. eI3-4109-595/2021 (proceso Nr. 3-61-3-02198-2021-8) teiktame skunde prašė priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, o šioje byloje 2022-04-12 taip pat pateikė prašymą priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja teikdama skundą prijungtoje byloje ir pagrindinėje byloje sumokėjo po 23,00 Eur žyminio mokesčio. Todėl jai priteistina 46,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.  

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu 132 straipsnio 1 dalimi,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ skundą prie šios bylos prijungtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4109-595/2021 (proceso Nr. 3-61-3-02198-2021-8) patenkinti visiškai ir panaikinti UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ generalinio direktoriaus 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 2020/36-7 „Dėl pažeidimo nustatymo UAB „Vilniaus vandenys“ vykdyto viešojo pirkimo Nr. 414683 „Nuotekų tinklų SB „Energija“ projektavimo ir statybos darbai“ metu ir finansinės pataisos pritaikymo nustatyto pažeidimo atveju“ ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 2020/36- „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų plėtros agentūros generalinio direktoriaus 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 2020/36-7 pakeitimo“.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ 2021-01-27 patikslintą skundą atmesti.

Priteisti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų plėtros agentūros 1 439,90 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 90 centų) atstovimo išlaidų ir 46,00 Eur (keturiasdešimt šešis eurus) sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                         Arūnas Kaminskas

 

 

                                        Gediminas Užubalis

 

 

Indrė Žvaigždinienė