Proceso Nr. 1-01-1-32839-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.7.2.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.10.2.; 1.1.9.2.; 1.2.4.6.2.1; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsilavinimas pagrindinis, nedirbantis, teistas:
1) 2004 m. birželio 7 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;
2) 2005 m. kovo 3 .d Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos) – 11 mėnesių laisvės atėmimu;
3) 2005 m. gegužės 17 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 180 str. 1 d. – 1 m. laisvės atėmimo;
4) 2006 m. kovo 10 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
5) 2011 m. lapkričio 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 m. laisvės atėmimo bausme;
6) 2012 m. sausio 26 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė dalinai subendrinta su 2011 m. lapkričio 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo;
7) 2012 m. kovo 19 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2012 m. liepos 8 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2012 m. sausio 26 d. ir 2012 m. kovo 19 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams;
8) 2015 m. liepos 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
9) 2015 m. lapkričio 18 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ir 9 dalimi. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nuosprendžiu, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,
10) 2017-06-30 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d., 140 str. 2d. , BK 63 str. 1 d., 4 d., 641 str. 40 parų arešto bausme,
11) 2018-10-23 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 1 metus 9 mėn. laisvės atėmimo subendrinta bausme. 2020-03-23 paleistas iš PN atlikus bausmę, kaltinamas padaręs nusikaltimus numatytus BK 2811 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje,
Teismas
n u s t a t ė:
D. P. pagrobė automobilį, o būtent: 2020-08-15, tiksliai nenustatytu laiku, pagrobė automobilį ,,Peugeot 307" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį I. S., stovėjusį prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai I. S. 900 eurų turtinę žalą.
Be to, D. P. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, o būtent: 2020 m. rugpjūčio 16 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 307" valst. nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis P. T., patikrinęs jo blaivumą alkoholio matavimo prietaisu ,,Alcotest 7510", Nr. ARFF-0060, patikros Nr. 1298778, 2020-08-16 d. 20.23 val nustatė 2.26‰ girtumą.
Kaltinamasis D. P. perskaičius kaltinimą paaiškino, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Parodė, kad įvykiu metu kartu su R. J. vartojo alkoholį (duomenys neskelbtini), pas moterį vardu L. Išgertuvių metu pamatė puodelyje automobilio raktelius, juos pavogė. Po to L. liepė išeiti. Pasakė, kad turi automobilio raktelius R., o šis nurodė, kad žino kur yra automobilis. Nuėjo prie automobilio, turėtu rakteliu užsivedė ir nuvažiavo į Šventragio kaimą, čia vartojo alkoholinius gėrimus, pernakvojo. Kitą dieną pavogtu automobiliu važiavo į Marijampolę, nuvažiavo į pakelę, automobilyje užmigo. Po to atvyko policijos pareigūnai ir nustatė neblaivumą. Su nustatytu girtumu sutiko. Pripažįsta visas kaltinimuose nurodytas aplinkybes. Gailisi, civilinį ieškinį pripažįsta, žada atlyginti.
Byloje vadovaujantis BPK 273 str. buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltė ir faktinės aplinkybės taip pat įrodyta: nukentėjusiosios I. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad automobilis ,,Peugeot 307" valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jai, įsigijusi 2018 metais už 900 eurų, jį taisė ir už remontą mokėjo apie 500 eurų. Jai paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad buvo pavogtas minėtasis automobilis, o po to pareigūnai pranešė, kad rado automobilį kartu su įtariamuoju. Automobilis visą laiką stovėjo prie mano mamos L. S. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kaip buvo pagrobtas automobilis, nežino. Mama sakė, kad po išgertuvių pastebėjo, kad buvo pagrobti automobilio rakteliai ir po to pastebėjo, kad nėra ir automobilio, apie tai informavo policiją. Patį automobilį įvertina 900 eurų, civilinį ieškinį dėl automobilio sugadinimo pateiksiu artimiausiu metu. (b.l. 62-63)
Liudytojos L. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2020-08-15 apie 10.00 val., pas ją į namus atėjo bendradarbis R. J. bei atsivedė dar vieną nepažįstamą vyriškį. R. jo vardo nežinojo. R. prieš keletą dienų sutvarkė automobilį Peugeot, priklausantį dukrai, ,,pravarė" technikinę, dėl to jam davė 8 eurus nueiti nupirkti degtinės. Jis išėjo, paskui išėjo ir tas vyriškis, maždaug 10.30 val, jie grįžo kartu su alkoholiu. Visi trys vartojo parsineštą degtinę. Kažkuriuo metu R. nuėjo į kitą kambarį miegoti, maždaug po pusvalandžio R. atsikėlė ir jie abu išėjo. Jie tikrai išėjo kartu, vienu metu, tiksliai prisimena, kad ji užsirakinusi duris, nuėjusi miegoti. Kuomet jie išėjo, galėjo būti apie 15.00 val., gal ir vėliau. Sekančią dieną jai paskambino R. iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad mašina pavogta ir sudaužyta ir kad jis išmestas iš mašinos. Ji apie tai pranešė policijai, išėjusi į kiemą pamatė, kad nėra mašinos. Automobilio ,,Peugeot" raktas buvo komodoje įdėtas į tokią vazą, pamačiusi kad nėra automobilio, nebuvo ir automobilio raktelio. R. daugiau nieko neaiškino, telefoninio pokalbio metu R. atrodė stipriai neblaivus. Supratusi, kad tas vyriškis, kurį buvo R. atsivedęs, ir pagrobė dukrai priklaususį automobilį. R. šiandien sutikusi darbe, klausė, dėl ko jis nesustabdė ir nesudraudė to vaikino, kodėl leido važiuoti ir pats išvažiavo su tuo vaikinu, jis paaiškinti nesugebėjo. (b.l. 69-70)8.
R. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2020 rugpjūčio 15 dieną Marijampolės mieste ,,Maximos" parduotuvėje, esančioje Sporto g., Marijampolės m. susitiko iš matymo pažįstamą D.. Jis pirko alkoholio, jis irgi pirko, susitarė, kad po valandos laiko susitiks pas L. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ji yra jo bendradarbė, D. sakė, kad pas ją ateis vėliau. Bute buvo trise, jis, L. ir D.. Gėrė degtinę, viso trys vieną butelį. Jis apie 16 .00 val išėjo iš buto, L. jau buvo pradėjusi snausti, o D. pasakė, kad jo palaukti lauke, jis sakė irgi tuoj ateis. Jis iš buto išėjo pirmas. D. į kiemą atėjo už kokių 10 minučių. Einant link parduotuvės "Norfa", praėjo L. automobilį, rodydamas į automobilį, pasakęs D., kad pravaręs šito ,,Peugeot" markės automobilio, kuris priklauso L., technikinę, jis iš karto išsitraukė raktelį iš kišeniaus ir pasakė ,,žiūrėk ką turiu", supratęs, kad tai L. automobilio raktelis, jį buvo matęs. Jam parodžius raktelį, pasakęs, kad ,,bus blogai", supratęs, kad jeigu važiuos, tai bus vagystė. Jis nuramino, pasakė, kad važiuojam iki jo švogerio, kokie jo ketinimai buvo, nežinojo. Sutiko važiuoti. Kaip pasiėmė automobilio raktelį, nežino. Automobilio rakteliu atrakino automobilį Peugeot 307, D. sėdo neblaivus už vairo. Važiuojant buvo sustoję ,,Norfos " parduotuvėje, nusipirko alaus 4 butelius, dar gėrė važiuojant automobilyje. D. sakė, kad važiuoja link Daugirdų, ten ras pažįstamų. Ten ir nuvažiavo, pas kažkokį jo draugą, gėrė dar alkoholio. Po to D. vėl išvažiavo, ir jį paliko pas tą draugą, kur užmigęs, atsikėlęs paskambino L. pasakė, kad jos mašina paimta, ji apie tai pranešė policijai. Atvyko policija, ieškojo D., rado jį miegantį L. automobilyje, lyg ir Daugirduose, kokia ten tiksliai vietovė, nežino. Pagrobti L. priklausantį automobilį kilo mintis D., jis prie to neprisidėjęs, nesitarę. D. pavogęs raktelį parodė ir pasiūlė važiuoti kartu. (b.l. 79-80)
Liudytojo K. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2020-08-16 apie 17 val. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu buvęs lauke ir nešė grūdus. Pastebėjo, kad nuo Daukšių miestelio pro namus pravažiavo automobilis, kuriame sėdėjo vienas asmuo. Minėtas automobilis važiuodamas Daukšių gatve pasuko į Ežero gatvę ir minėtų gatvių sankryžoje sustojo. Vyras už vairo sėdėjo be marškinėlių, ant kaklo buvo užsidėjęs grandinėlę. Kai minėtas automobilis sustojo iš vairuotojo pusės išlipo vyras ir aplinkui jį vaikščiojo. Po kurio laiko pastebėjo, kaip prie minėto automobilio atvyko policijos pareigūnai. Apibūdinto vyro jis nepažįsta ir matė jį pirmą kartą. (b.l. 73)
2020-08-16 tarnybiniu pranešimu nustatyta pagrobto automobilio paieškos eiga, veikos numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje išaiškinimo aplinkybės. Nurodoma, kad vykdant automobilio paiešką, Kalnynų km. gyventojas A. B., paaiškino, kad pas jį buvo atvažiavęs D., teigė, kad važiuosiantis į Šiaulius ar Panevėžį. Gavus informacijos apie automobilį, Šventragio km. Daukšių g. netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo paieškomas automobilis, o jame ant keleivio sosto miegojo D. P.. patikrinus girtumą nustatytas 2.37 ir 2,26 promilės girtumas. D. P. teigė, kad raktelius pasiėmė iš kažkokios moters namų, be leidimo išvažiavo. Į įvykio vietą atėjęs K. A. paaiškino, kad sulaikytasis vairavo automobilį ir jame buvo vienas. (b.l. 9-10)
2020-08-16 atlikus įvykio vietos Šventragio km. Daukšių g. apžiūrą, gauti duomenys, kad dešinėje pusėje, kelio kelkraštyje, apie 15 metrų atstumu nuo Daukšių gatvės, stovi, pilkos spalvos, automobilis PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi priekiu į pietų pusę. Apžiūros metu automobilis yra neužrakintas. Priekiniai, abiejų pusių, automobilio langai yra atidaryti, praviras automobilio variklio gaubtas. Priekinis ir galinis automobilio bamperiai yra apgadinti. Po variklio gaubtu, variklio skyriuje, dešinėje pusėje, nėra plastikinės apdailos detalės, taip pat apgadintos prie variklio gaubto uždarymo spynos esančios plastikinės apdailos detalės. Automobilio bagažinėje yra tuščios plastikinės talpos, gesintuvas, šviesą atspindinti liemenė ir kiti daiktai. Automobilio salone esančių priekinių sėdynių atlošai yra atlenkti į horizontalią padėtį. Automobilio užvedimo spynelėje rakto nėra. Ant spynelės vizualiai matomų apgadinimų nėra. Automobilio priekyje, ant grindų, yra plastikinė automobilio apdailos detalė. (b.l. 24)
VĮ Regitra duomenimis nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valst Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas I. S. (b.l. 55)
5. "Emprekis" duomenimis nustatyta, kad 2002 m. automobilio (duomenys neskelbtini) 1.4 vidutinė vertė yra 1030 eurai. (b.l. 60)
2020-08-16 neblaivumo nustatymo aktu patvirtinta, kad2020-08-16 20 val. 05 min. D. P. alkotesteriu nustatytas 2,37 promilės girtumas, 20 val. 23 min. 2,26 promilės girtumas (b.l. 50)
Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo D. P. kaltė įrodyta visiškai, jo paties parodymais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.
Kaltinamasis D. P. iš esmės pripažino visas faktines aplinkybes dėl veiksmų, tai yra, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, prieš savininko valią paėmė svetimą automobilį tai suprasdamas ir juo naudojosi kaip savu, taip pat vairavo būdamas neblaivus.
Kaltininko tyčios turinį teismas nustato remdamasis objektyviomis veikos darymo aplinkybėmis. Faktines aplinkybes nustato leistinais ir ištirtais įrodymais surinktais byloje. Kaip matyti iš bylos įrodymų, kaltinamasis D. P. automobilio raktelius pagrobė be savininko žinios, po to pasinaudodamas turimais rakteliais, užvaldė svetimą automobilį ir naudojosi juo kaip savu. Transporto priemonė rasta tik po paieškos, sekančią dieną, kaltinamojo veiksmais realizuoti visi būtinieji svetimo turto- automobilio, vagystės požymiai.
Neabejotinai patvirtinta, jog D. P. dėl savo neteisėtų veiksmų turėjo galimybę svetimu turtu elgtis savo nuožiūra, neabejotina, kad tai suprato ir darė. Kaltinamojo veiksmai pagal faktines aplinkybes ir tyčios turinį teisingai įvertinti kaip slaptas svetimo turto grobimas. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2d..
Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo D. P. kaltė dėl šio veikos įrodyta visiškai, liudytojų parodymais, tarnybinio pranešimo duomenimis, tikrinimo alkotesteriu duomenimis, taip pat ir kitais rašytiniais įrodymais. Nustatyta ir teismas neabejoja, jog kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl veiksmai kvalifikuoti teisingai. Įrodyta, jog D. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta daugiau negu 1,51 promilės girtumas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veikas padarė recidyvistas.
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, – nesunkus ir apysunkis nusikaltimai; į nusikalstamos veikos stadiją, – veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį, nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, ir norint taip veikti; į kaltinamojo asmenybę, šeimyninę padėtį, amžių – yra pilnametis, nedirbantis, administracine tvarka metų bėgyje nebaustas. D. P. anksčiau teistas dėl tyčinių nusikaltimų padarymo, šias nusikalstamas veikas padarė netyrukus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Padarė du tyčinius nusikaltimus. Individualizavus jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jam turi būti paskirtos griežčiausios bausmės numatytos BK 178 straipsnio 2 dalies, 2811 straipsnio 1 dalies, sankcijose, mažesnės už vidurkius. Bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsniu turi būti subendrintos. Atsižvelgdamas į asmenybę, veikų pobūdį ir padarymo aplinkybes, teismas bendrindamas bausmes parenka dalinio sudėjimo būdą, prie griežčiausios pridedant minimalią švelnesnės bausmės dalį.
Kaltinamasis yra recidyvistas, šiuo metu nedirba, teistas 11 kartų dėl smurtinio pobūdžio veikų, taip pat veikų kuriomis kėsintasi į svetimą nuosavybę, tai suteikia pagrindo manyti, kad įvairaus pobūdžio teisės pažeidimų vykdymas yra asmens gyvenimo būdas, o ne atsitiktinumas, šiuo atveju vertinant veikų padarymo aplinkybes ir asmenybę, teismas sprendžia, kad geriausiai bausmės paskirtį atitiktų tik realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas.
Atsižvelgiant į padaryto BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams.
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Kaltinamasis nusikalstamą veiką numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarė naudodamasis automobiliu, kurio savininkas ne jis, be šios transporto priemonės kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl minėta transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tačiau byloje yra duomenys, kad transporto priemonės savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Taigi, ši transporto priemonė negali būti konfiskuota, tokiu atveju turi būti sprendžiama BK 72 str. 5 d. nuostatų taikymo galimybė.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-262-489/2017).
Iš byloje nukentėjusios pateiktų duomenų matyti, kad transporto priemonės, kurią vairavo D. P., vertė vagystės metu buvo 900 eurų, tačiau kaip matyti iš turto vertinimo ataskaitos(b.l. 166), transporto priemonės paėmimo metu, akivaizdu, kad ir BK 2811 str. numatytos veikos darymo metu, automobilio vertė yra 211 eurų, tokia suma ir turi būti konfiskuota iš kaltinamojo. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo materialinę padėtį ir darbingą amžių, galimybę gauti pastovias pajamas, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę, daro išvadą, kad visos automobilio vertės konfiskavimas iš kaltinamojo atitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principus.
Nukentėjusios I. S. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas.
Nukentėjusi civiliniame ieškinyje nurodo, kad patyrė 600 eurų turtinę žalą, kurią sudaro pagrobto automobilio apgadinimų atstatymo vertė, patirtinos išlaidos(b.l.153-182) ir 500 eurų neturtinę žalą. Remiantis CK 6.263 straipsniu žala padaryta asmeniui visais atvejais turi būti atlyginta atsakingo asmens. Tiek deliktinės, tiek sutartinės atsakomybės atveju įstatyme žalos sąvoka apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaip nustatyta ir įvertinta aptariant kaltinamojo kaltę pagrindžiančius įrodymus, jeigu kaltinamasis nebūtų pagrobęs nukentėjusios turto, ji nebūtų patyrusi nuostolių, nukentėjusios nurodytas žalos įvertinimas yra mažesnis nei turto vertintojo paskaičiuoti nuostoliai, todėl nurodoma žala yra reali ir turi būti priteista.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtą dvasinį, fizinį skausmą, psichologinę traumą, ir kitus nepatogumus. Nukentėjusi dėl transporto priemonės netekimo patyrė rūpesčius ir pergyvenimus, tam tikrą laiką suprastėjo gyvenimo kokybė, Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusios atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika, todėl teismas pripažįsta, kad yra priežastinis ryšys, tarp įvykdytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusios patirtų neigiamų emocijų, pergyvenimų bei nepatogumų. Teismas pažymi, kad I. S. patirti nepatogumai nebuvo ilgalaikiai, vertinant visas svarbias aplinkybes bei realią galimybę atlyginti žalą, priteistinos turinės žalos dydį, sprendžia, kad prašoma priteisti suma adekvati kaltinamojo veiksmams ir nukentėjusios patirtiems pergyvenimams ir nepatogumams. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į, teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant užtikrinti nukentėjusio ir kaltininko interesų pusiausvyrą, civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos vadovaujantis CK 6.250 str. tenkina pilnai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkimu ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų paskyrimu baudžiamojoje byloje, vadovaujantis LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kaltinamąjį D. P. bylos nagrinėjimo teisme metu gynė advokatė Audronė Neniškienė. Teismui pateiktoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje, nurodoma, jog už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybės naudai priteistina suma – 64 eurai.
. LR BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir į faktinę situaciją byloje, konstatuojama, kad antrinės teisinė pagalbos išlaidos pagrįstos ir įrodytos, todėl priteistinos Valstybės naudai iš D. P..
Kaip matyti iš pateikto kasos pajamų orderio (b.l. 152), nukentėjusi turėjo išlaidas dėl to, kad savo iniciatyva kvietėsi dalyvauti byloje specialistą, pavesdama atlikti nusikalstamų veikų priemonės ir dalyko vertinimą, civiliniu ieškiniu prašo turėtas išlaidas priteisti. Nukentėjusios išlaidos tiesiogiai susijusios su baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyku ir ribomis, teismas turėtas išlaidas pripažįsta proceso bei vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi išieško jas iš D. P..
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a:
D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6(šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnę ir paskirti D. P. 1(vienerių) metų ir 3(trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskirti D. P. 10(dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-08-16 iki 2020-08-17 vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžios laiką skaičiuoti nuo faktinės sulaikymo bausmės vykdymui dienos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pagrindu D. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę- uždrausti 3 (trejus) metus naudotis(įgyti) teise vairuoti transporto priemones.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, išieškant iš D. P. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio Peugeot 307" valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 211 Eur (du šimtus vienuolika eurų).
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.
Civilinės ieškovės I. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti, priteisti jos naudai 600 eurų turtinės žalos ir 500 eurų neturtinės žalos iš D. P..
Priteisti I. S. naudai turėtas 150 eurų proceso išlaidas iš D. P..
Priteisti iš D. P. 64 eurus Valstybei, turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėjas Nerijus Brinevičius