Civilinė byla Nr.2-449-284/2014m.
Teisminio proceso Nr.2-31-3-00369-2014-4
Procesinio sprendimo kategorija 113; 113.1; 116; 116.1; 116.4; 128; 128.2.
(S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 18 d.
Pakruojis
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė,
sekretoriaujant R. G.,
dalyvaujant pareiškėjai R. J. ,jos atstovei advokatei V. P., suinteresuotiems asmenims I. J. ir D. J.,
suinteresuoto asmens I. J. atstovui advokatui P. R. Braziui,
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. J., suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, I. J. , D. J.,V. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
nustatė:
Pareiškėja R. J. kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad S. J., miręs (duomenys neskelbtini), po savo žmonos G. J. mirties 2006-02-11, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos turtą, kadangi kitokiu būdu ji negali gauti paveldėjimo po savo vyro S. J. mirties ,nes S. J. po G. J. mirties laiku dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė ir praleido nustatytą terminą kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ( 1-3 b.l.).
Iš suinteresuoto asmens I. J. gautas atsiliepimas, kuriame ji prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi po motinos mirties jos palikimą priėmė ji ir jos broliai D. ir V. J., o ne tėvas S. J. (51-52 b.l.)..
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo bylą nagrinėti , jai nedalyvaujant, prašo bylą spręsti teismo nuožiūra (46 b.l.).
Suinteresuotas asmuo V. J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, todėl pareiškimas išnagrinėtas jam nedalyvaujant (CPK 124 str. 2 d., 82-83 b. l.).
Pareiškėja R. J. teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja nurodė, kad ji su S. J. susituokė (duomenys neskelbtini). S. J. tai buvo antroji santuoka. S. J. pirmoji žmona G. J. mirė 2006 metais. S. J. ir G. J. nuosavybės teise priklausė butas , esantis Pakruojo r., (duomenys neskelbtini). Po žmonos mirties S. J. per nustatytą terminą paveldėjimo nebuvo susitvarkęs, į notarą nesikreipė, tačiau palikimą faktiškai priėmė ir jį valdė. Jis po žmonos mirties liko gyventi bute, apmokėdavo už elektrą, vandenį. Kartu su S. J. bute liko gyventi ir jų vaikai. Kai jie susituokė, S. J. iš buto išvyko, kurį laiką butas buvo tuščias, vėliau nuomojamas. S. J. bute įdėjo plastikinį virtuvės langą, paėmė paskolą ir 2012-2013m. įsivedė šildymą, pakeitė radiatorius, virtuvėje įrengė šildomas grindis. Remontus jie darė, nes ruošėsi ten gyventi nuo 2014 m. pavasario. Ji gyvena 2 kambarių bute, o ten geresnės sąlygos, butas yra 4 kambarių. Ji buvo paėmusi paskolą ir jie įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) S. J. mirė 2014-01-27, ji laiku po jo mirties kreipėsi į notarą ir paveldėjimą susitvarkė. Mano, kad vaikai turėtų kartu su ja paveldėti ir mirusio jų tėvo S. J. turtą. Prašo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad S. J., miręs (duomenys neskelbtini), po savo žmonos G. J. mirties 2006-02-11, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos turtą . Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas, kad galėtų paveldėti S. J. turtą, kuris jam priklauso po G. J. mirties..
Suinteresuotas asmuo I. J. teismo posėdyje sutinko, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas ir paaiškino, kad mama G. J. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas S. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvų mirties liko butas ir ūkiniai pastatai. Jie yra trys vaikai. Po motinos mirties jie liko gyventi bute su tėvu. Ji tame bute gyveno iki 2008metų. Jie mokėsi, tėvas dirbo ir juos išlaikė. Jie galvojo, kad tėvas S. J. po motinos mirties paveldėjimo dokumentus sutvarkys. Iš pradžių viską norėjo paveldėti vienas tėvas, tačiau paskui buvo nutarta, kad visi G. J. palikimą pasidalins. 2007m. liepos mėnesį tėvas vedė ir išsikėlė gyventi pas žmoną. Ji nežino, ar tėvas mokėjo už komunalinius patarnavimus.2010 m. bute sprogo radiatoriai, reikėjo keisti šildymo sistemą. Tėvas pakeitė, dabar ten šildymo sistema yra: radiatoriai, pečius.Mano, kad butas turi priklausyti jiems visiems.
Suinteresuotas asmuo D. J. teismo posėdyje sutinko, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas ir paaiškino, kad mama G. J. mirė (duomenys neskelbtini). Jis tuo metu jau buvo pilnametis, liko bute gyventi su tėvu S. J.. Bute liko mamos daiktai. Kol gyveno kartu, už vandenį, elektrą mokėjo tėvas. Po santuokos su R. J., butu rūpinosi visi vienodai. Žinojo, kad tėvas ėmė paskolą šildymo sistemos keitimui. Tėvas S. J. mirė (duomenys neskelbtini). Jis mano, kad paveldėti turi visi.
Liudytojas R. S. parodė,kad po G. J. mirties bute liko gyventi vyras ir vaikai, tame bute S. J. gyveno trumpą laiką, po to ten gyveno vaikai. Jis , kaip seniūnas, išdavė pažymą, kadangi vaikai faktiškai turtą valdė, prižiūrėjo butą, tvarkė aplinką.
Iš santuokos liudijimo matyti,kad J. S. ir J. G. susituokė (duomenys neskelbtini) (12 b.l.).
Iš santuokos liudijimo matyti,kad J. S. ir J. R. susituokė (duomenys neskelbtini) (11 b.l.).
Iš S. J. mirties liudijimo matyti,kad jis mirė (duomenys neskelbtini) (9 b.l.).
Iš G. J. mirties liudijimo matyti,kad ji mirė (duomenys neskelbtini) (10 b.l.).
Iš pažymos matyti, kad S. J. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (16 b.l.).
Iš pažymos matyti, kad G. J. paskutinė gyvenamoji vieta buvo Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) ( 15 b.l.).
Iš 2014-04-22 notarės liudijimo matyti,kad po S. J. mirties užvesta paveldėjimo byla, kurioje dėl palikimo kreipėsi jo sutuoktinė R. J. (13 b.l.).
Iš testamentų registro išrašo matyti,kad pagal palikėjo asmens kodą (duomenys neskelbtini) nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų ( 14 b.l.).
Iš garažo, buto, namo techninės apskaitos bylos matyti,kad butas adresu (duomenys neskelbtini) priklauso G. J. (17-23 b.l.).
Iš sutarties matyti, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) buvo parduotas G. J. 1992-08-12 ( 24-25 b.l.).
Iš 2010-11-05 paskolos sutartiers matyti, kad S. J. buvo suteikta 5000Lt paskola šildymo sistemai ( 27-29 b.l.).
Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti,kad G. J. nuosavybės teise priklauso butas ir ūkiniai pastatai adresu Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) (32-38 b.l.).
Iš K. seniūnijos pažymos matyti,kad po G. J. mirties jos turtą priėmė, tvarko ir valdo vaikai: D. J., I. J., V. J. ( 53 b.l.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 8 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
Šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo metu galiojantis Civilinis kodeksas. Šio kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas (CPK 42 str. 4 d.), todėl jie privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.), kadangi teismas turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu ar prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą netenkinamas, ir priimti argumentuotą sprendimą (CPK 270 str. 4 d., 448 str. 1 d.).
Todėl teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos R. J. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.
Palikimo priėmimas– tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja R. J., įrodinėdama , kad jos vyras S. J. po savo žmonos G. J. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti, nurodė, kad S. J. po G. J. mirties kartu su vaikais liko gyventi G. J. vardu registruotame bute, esančiame Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), naudojosi visais ten esančiais daiktais, mokėjo mokesčius, tvarkė, remontavo butą, pakeitė langą ir šildymo sistemą. Kaip nurodė pareiškėja, jos vyras S. J. laiku, t.y. per 3 mėnesius po G. J. mirties į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė . S. J. mirė (duomenys neskelbtini), o ji kreipėsi laiku į notarą dėl paveldėjimo po S. J. mirties. Pareiškėjos pareiškime bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, bei teismo posėdyje apklausti suinteresuoti asmenys ir liudytojas. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro butas, faktiškas palikimo priėmimas ir jo valdymas reiškia, kad S. J. po savo žmonos G. J. mirties paveldėjo ir faktiškai valdė likusį jos turtą: gyveno kartu su vaikais bute, mokėjo mokesčius, butą remontavo ir prižiūrėjo.. Šioje byloje aukščiau išdėstytais įrodymais yra įrodyta, kad S. J. po savo žmonos G. J. mirties faktiškai , pradėdamas valdyti, paveldėjo jos turtą, todėl palikimą priėmė.
Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270, 443, 444, 445 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos R. J. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad S. J. a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo žmonos G. J. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos turtą.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.
Teisėja Rima Volikienė