Baudžiamoji byla Nr. e1-2511-1049/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21623-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.20.6.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4;

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 19 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Andrejaus Klimašveskij pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje G. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį galutine 40 MGL (2000,00 eurų) dydžio bauda (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

n u s t a t ė :

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

G. G. 2021 m. birželio 23 d. 19.42 val., iš savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendruoju pagalbos telefonu „112“ melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje – vagystę, tai yra, kad buvo pavogta jam priklausanti transporto priemonė „Peugeot“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini).

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis G. G., ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2021 m. birželio 22 d. apie 9.00 val., jis atvyko pas savo draugę E. M., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Jie su E. yra sugyventiniai, santuokos nėra įregistravę, tačiau laukiasi bendro vaiko, nes šiuo metu ji nėščia, su ja kartu visuomet nebūna, nes kartais jis gyvena Kaune pas močiutę ar pas tėvus (duomenys neskelbtini) kaime. Tą vakarą jis vartojo alkoholį, tačiau neatsimena tiksliai kiek, bet ne daug, per visą dieną gal degtinės 0.33 l. talpos, 40 proc. stiprumo ir kelis alaus, 0.5 l. talpos. Kiek pamena E. alkoholio nevartojo, nes ji yra nėščia, rugpjūčio mėnesį turi gimti vaikas. Sekančią dieną 2021 m. birželio 23 d. būdamas pas E. jis atsikėlęs išgėrė alaus, 1 l. talpos skardines. Apie 15.30 val. jis nusprendė, kad jam reikia vykti iki parduotuvės, kuri yra (duomenys neskelbtini), ką konkrečiai pirkti ketino, nežino, tačiau reikėjo maisto ir tikriausiai būtų pirkęs alkoholio. Į parduotuvę išvažiavo su jam priklausančia transporto priemone „Peugeot“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis ją nusipirko neseniai, prieš pusę mėnesio. Pirkimo - pardavimo sutartis turėtų būti, kiek žino, tyrėja kitame ikiteisminiame tyrime dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, yra radusi to automobilio pirkimo - pardavimo sutartį. Automobilis nebuvo registruotas Regitroje. Jam vykstant iki (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės, jam važiuojant keliu, sumėtė jo vairuojamą transporto priemonę, dėl ko taip nutiko, jis nežino, galbūt galėjo būti dėl automobilio gedimų, tačiau to teigti negali. Kuomet jį sumėtė, jis nuvažiavo nuo kelio, vertėsi su automobiliu ir atsidūrė griovyje. Jis tiksliai nepamena, ar kažkur trenkėsi, ar į medį ar kur, tačiau žino tiek, kad jokių kitų eismo dalyvių turto nesugadino. Kai apsivertė su mašina jam susvaigo šiek tiek galva, nes susitrenkė. Jis buvo šoke, nuo to apsivertimo jis viską prisimena gana miglotai. Kiek pamena, jam jau išlipus iš automobilio, prie jo lyg priėjo vyras, tačiau tiksliai pasakyti negali, galėjo būti ir moteris, žino tik tą faktą, kad jie jo teiravosi, kaip jaučiuosi ar nereikia pagalbos. Ką atsakė, jis tikrai nežino, nes nepamena. Žino, kad vėliau pradėjo eiti link namų, ar tas asmuo, kuris buvo sustojęs, jį sekė ar pranešė policijai, jis nežino, nematė ir nelabai gerai atsimena viską, kad galėtų teigti. Jis ėjo link E. namų ir paliko įvykio vietą dėl to, kad išsigando, neturėjo jokio telefono šalia savęs, nežinojo, kaip pasielgti, dar dėl to, kad buvo išgėręs, bijojo, kad nebūtų didelių problemų. E. gal ir galėjo pasakoti apie įvykį, bet tiksliai negali teigti, nes viską pamena miglotai, jis pas ją ilgai neužsibuvo, paprašė, kad iškviestų taksi, nes norėjo vykti namo adresu, kuris yra nurodytas mano asmens duomenų pažymoje. Kada jis tiksliai išvažiavo iš E. ir kada tiksliai grįžo į namus, jis negali pasakyti. Grįžęs nuėjo iki parduotuvės ir nusipirko degtinės, tiksliai nepamena ar 0,7 l ar 1 l talpos. Jis gerdamas namuose nežinojo, kaip čia padaryti dėl nutikusio įvykio, nerimavo. Išgėręs visą butelį, skambino policijai iš laidinio namų telefono 8 37 20 04 30 ir ką konkrečiai jiems pasakė, nežino, tikriausiai, kad dingo jo mašina ar ją, kas pavogė. Ar kažką detaliau aiškino, nežino, nepamena nieko, nes buvo labai apgirtęs nuo alkoholio. Vėliau po skambučio bendrajam pagalbos centrui atvyko policijos pareigūnai, po kiek laiko jie atvyko, nepamena. Ar laukiant pareigūnų jis vartojo dar alkoholio, jis nežino, nes nepamena. Atvykus pareigūnams, ką sakė, taip pat nepamena, nes buvo neblaivus stipriai, negalėtų įvardinti kokias detales jiems galėjo pasakoti. Žino tik tiek, kad, kai jį patikrino alkoholio matuokliu, jam buvo nustatytas daugiau nei 3 promilių girtumas. Jo pranešimas buvo melagingas, nes automobilio niekas nevogė, jis pats su juo padarė eismo įvykį, iš kurio pasišalino, tačiau jis dėl savo pernelyg didelio girtumo nesuprato tinkamai savo veiksmų, net neatsimena, ką kalbėjo su bendruoju pagalbos centru ir policija. Jei butų buvęs blaivus ar bent dalinai blaivesnis, jis būtų tikrai melagingai nepranešęs policijai. Nenorėjo trikdyti policijos darbo, dėl to, kad taip nutiko labai nuoširdžiai gailisi, kaltas alkoholis, kurio jis per daug buvo suvartojęs. Prašo atsižvelgti į tai, pažada, kad ateityje panašių dalykų nepasikartos. Jam išaiškinta, kad ikiteisminis tyrimas gali būti baigtas baudžiamuoju įsakymu, su tuo sutinka. (1 t., b. l. 97-100).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytoja E. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2021 m. birželio 23 d. apie 15.30 val., kartu su savo nepilnamete dukra važiavo link (duomenys neskelbtini) su savo automobiliu „BMW X1“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Važiavo (duomenys neskelbtini) apylinkėse link (duomenys neskelbtini). Buvo šviesus paros metas, oro sąlygos geros. Vairuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad kelio kairėje pusėje yra apvirtusi transporto priemonė. Pravažiavusi ją nusprendė apsisukti ir pradėjo važiuoti Kauno miesto kryptimi. Sustabdė savo vairuojamą transporto priemonę toje kelio pusėje, kur buvo apvirtęs lengvasis automobilis – „Peugeot“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Automobilio viduje žmonių nesimatė, šalia jo, taip pat nematė jokių žmonių. Apsidairiusi pastebėjo kitoje kelio pusėje vyriškį, kuris buvo atsirėmęs į medį. Ji to vyro nepažįsta. Kiek pamena pasiteiravo vyro ar jis vairavo, tačiau nurodė, kad ne. Ant vyro nepastebėjo jokių sužalojimų. Paklausė jo, kas nutiko, tai jis atsakė, kad jau pranešė apie įvykį, kad jau viskas sutvarkyta. Nusprendė skambinti bendruoju pagalbos telefonu „112“. Kalbant su operatore, matė, kad vyras pradėjo eiti link miško. Policijos laukė apie valandą įvykio vietoje, tačiau buvo labai karšta, taip pat su ja buvo nepilnametis vaikas, todėl nusprendė nebelaukti ir vykti namo. Būnant prie įvykio vietos niekas iš žmonių daugiau nebuvo priėjęs. Vyras, kurį matė, nesugrįžo. Bendraujant su minėtu vyru, jis pasirodė esąs neblaivus, kalbėjo neaiškiai, nerišliai. Vyras, kiek pastebėjo, buvo vidutinio kūno sudėjimo, daugiau jokių požymių nespėjo įsidėmėti, nes prie jo nebuvo priėjusi arti. Nematė kaip įvyko pats eismo įvykis. (1 t., b. l. 62–65).

Iš 2021 m. birželio 29 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad pagal G. G. pranešimą vyko aplinkybių patikslinimas, jis nurodė, kad prieš pusvalandį buvo pavogtas automobilis Peugeot valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykus pas pranešėją adresu, Kaunas, (duomenys neskelbtini), duris atidarė akivaizdžiai neblaivus, kaip vėliau paaiškėjo G. G., buvo matyti sužalojimai ant kaktos bei nubrozdinimai ant dešinės rankos. G. G. paaiškino, kad neva iš jo pavogė automobilį Peugeot 307 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kas pavogė nežino, kada tiksliai irgi nenurodė, tik teigė, kad automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) prie kemperio, o jį pamatė važiuodamas pro šoną su taksi kažkur prie (duomenys neskelbtini). Prie jo nesustojo ir nuvažiavo namo. G. G. buvo nustatytas sunkus 3,42 prom. girtumo laipsnis. Vyras nurodė, kad prieš kelias dienas su minėtu automobiliu nuvažiavo pas savo draugę adresu (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus ir detaliau nieko neaiškino, kadangi dažnai jis nurodė skirtingas aplinkybes ir dėl didelio girtumo laipsnio buvo sudėtinga išsiaiškinti daugiau aplinkybių. Nuvykus į sodybą, esančią Kauno r., (duomenys neskelbtini), iš kur galimai buvo pavogta transporto priemonė, nuėjus į kemperį, duris atidarė akivaizdžiai neblaivi moteris, kuri kaip vėliau paaiškėjo yra E. M. G. G. draugė. Ji nieko neaiškino ir kategoriškai teigė, kad nieko nepasakos, nes nieko nežino. Moteriai buvo nustatytas vidutinis 1,83 prom. girtumo laipsnis. Bendraujant su moterimi, vėliau ji nurodė, kad pirmadienį, t. y. 2021 m. birželio 21 d. pas ją atvažiavo draugas G. G. ir pas ją vartojo alkoholinius gėrimus. Šiandien, t. y. 2021 m. birželio 23 d. apie pietus jis išvažiavo nusipirkti dar alkoholinių gėrimų, kaip jis išvažiavo ir su kuo, ji nematė, tik pastebėjo, kad nėra ir transporto priemonės Peugeot valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau jis grįžo su taksi pas ją visas susižalojęs. G. G., E. M. nurodė, kad prisidirbo ir daugiau nieko neaiškino apie pavogtą automobilį nieko nežinojo. Tikslinant įvykio aplinkybės liudytoja E. M. paaiškino, kad G. G. yra jos draugas, tačiau kartu negyvena, bendro ūkio neveda ir niekada negyveno. Susitinka kartą į savaitę ar netgi kartą į dvi savaites. Sekmadienį, t. y. 2021 m. birželio 20 d. apie 16.00 val., jis atvažiavo savo pilkos spalvos automobiliu Peugeot, valstybinių numerių nežino, pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis pas ją buvo tiek pirmadienį, tiek antradienį, tačiau alkoholio nevartojo. Trečiadienį, t. y. 2021 m. birželio 23 d. apie 11.00 val., jis iš parduotuvės, turbūt iš (duomenys neskelbtini) pėsčias parsinešė 4 ar 5 butelius alaus po 1 litrą. Abu kartu tą dieną vartojo alkoholį, šventė Jonines. Išgėrus alų, apie 17.00 val., tikslesnio laiko neprisimena, ji nuėjo tvarkytis, o jis sėdo į savo automobilį Peugeot ir išvažiavo. Ji tiksliai nepamena, ar jis sakė, kad važiuoja dar alkoholio, bet jai rodos, kad sakė. Buvo neblaivi, todėl tiksliai visko neprisimena. G. grįžo pėsčias maždaug po pusvalandžio, galimai apie 17.30 val. Keikėsi ir sakė, kad trenkėsi į medį ir sudaužė savo automobilį. Kur tiksliai sudaužė automobilį nežino, minėjo tik, kad kažkur prie (duomenys neskelbtini). Sakė, kad nieko neskauda. Ar pranešė apie įvykį ji nežino. G. taip pat pasakojo, kad aplink sustojo pašalinių asmenų, o jis tiesiog per miškus pabėgo ir grįžo pas ją į namus. Jis jos vis klausė, ką daryti? E. M. jam pasakė, kad nežino, prisidirbai, tai pats galvok. Jis sugalvojo, kad sakys, jog automobilį pavogė. Liepė tą patį pasakoti ir pareigūnams. Pas ją G. buvo dar apie dvi valandas. Galiausiai apie 19.00 val. jis paprašė, kad iškviestų BOLT. Atvykęs BOLT vairuotojas jį išvežė namo, t. y. į (duomenys neskelbtini). Prie jos jis į policiją su pranešimu apie automobilio vagystę neskambino. Todėl kuriuo metu jis galėjo pranešti apie automobilio vagystę nežino, bet mano, kad tai galėjo padaryti grįžęs į savo namus. Nes pas ją jis neturėjo savo telefono. Apklaustas liudytoju G. G. apklausos metu parodė, kad tiksliai neprisimena, bet mano, kad antradienį, t. y. 2021 m. birželio 22 d. apie 9.00 val., ryte iš (duomenys neskelbtini) kaimo, kur gyvena jo tėvai, atvažiavo savo automobiliu Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pas draugę E. M., kuri gyvena sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). E. jam yra tik draugė, kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Antradienį alkoholio nevartojo nei jis, nei E.. Sekančią dieną, t. y. 2021 m. birželio 23 d. būdamas pas E., vartojo alų. Išgėrė kelias skardines alaus „Baltika“ po 1 litrą. Galiausiai pasibaigus alui apie 15.30 val. tiksliau neprisimena, sėdo į savo automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vienas pats išvažiavo į (duomenys neskelbtini) nusipirkti degtinės. Jam važiuojant gatve link (duomenys neskelbtini), jos pavadinimo nežino, užstrigo ratas ar guolis, ar sprogo padanga, sumėtė automobilį, nesuvaldęs automobilio vertėsi ir įvažiavo į griovį. Ar atsitrenkė į kokį medį, pasakyti negali. Buvo šoke. Apsivertus automobiliui pats išlipo iš automobilio, visiškai nesusižalojęs. Prie jo sustojo kažkoks nepažįstamas vyriškis. Klausė, ar nereikia pagalbos. G. G. jam pasakė, kad nieko nereikia ir kad viskas gerai ir jis kiek prisimena nuvažiavo toliau. Taip pat sustojo nepažįstama moteris, ji taip pat teiravosi, ar jam viskas gerai ir ar nereikia pagalbos. Kiek prisimena, ji išsitraukė telefoną ir bandė nufotografuoti. Jis nenorėjo, kad ji jį fotografuotų, todėl atsistojo ir nuėjo gilyn į mišką link draugės E. namų. Ar nepažįstama moteris jį sekė, jis nežino. Nekreipė dėmesio. Buvo labai išsigandęs dėl apsivertusio automobilio. Eidamas mišku, pėsčias grįžo pas draugę E. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Šiuo metu neprisimena, ar E. pasakojo apie eismo įvykį. Grįžęs pas ją, dar šiek tiek pabuvo ir galiausiai paprašė jos iškviesti taksi. Kada tiksliai prašė iškviesti taksi neprisimena, kadangi buvo neblaivus, tačiau gali pasakyti tiek, kad taksi vairuotojas tos pačios dienos vakare, tikslaus laiko neprisimena, jį parvežė į mano namus, esančius (duomenys neskelbtini). Prie namų dar užėjo į parduotuvėlę, esančią šalia mano namų, nusipirko 0,7 litro degtinės. Grįžo namo, gerdamas degtinę, galvojo ką toliau daryti ir kaip išvengti atsakomybės dėl eismo įvykio. Todėl sugalvojo paskambinti policijai ir pranešti, kad jo automobilį pavogė. Iš namuose esančio laidinio telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad kažkas pavogė mano automobilį. Ką dar sakė, neprisimena. Tos pačios dienos vakare, tikslaus laiko neprisimena, į jo namus, (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnai. Jie patikrino girtumą ir alkotesteriu nustatė daugiau nei 3 promiles girtumo. Šiuo metu tikrai neprisimena, ką su jais kalbėjo, kadangi buvo išgėręs daug alkoholio. Jo pranešimas apie automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo melagingas, niekas automobilio nepavogė. Po eismo įvykio buvo strese, norėjo išvengti atsakomybės, bijojo prarasti vairuotojo pažymėjimą, todėl sugalvojo policijai melagingai pranešti apie automobilio vagystę. Dėl tokių savo veiksmų labai gailisi. Kur šiuo metu yra jo automobilis nežino. Jį buvo nusipirkęs maždaug prieš savaitę ar pusantros savaitės (1 t., b. l. 15–22).

2021 m. rugpjūčio 2 d. apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas kompaktinis diskas su G. G. melagingo pranešimo stenograma. Nustatyta, kad pokalbio metu G. G. pranešė apie iš jo pavogtą transporto priemonę (1 t., b. l. 54–58).

Iš 2021 m. birželio 23 d. testo alkoholiui matyti, kad 2021 m. birželio 23 d. 21.09 val., G. G. nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio, kurio rezultatas – 3,42 promilės (1 t., b. l. 23).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad G. G., 2021 m. birželio 23 d. 19.42 val., telefonu kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešdamas apie tariamai pavogt automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo atliktas aplinkybių patikslinimas ir 2021 m. birželio 29 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kaltinamasis G. G. savo kaltę dėl kaltinime nurodytų aplinkybių pripažino visiškai, paaiškindamas, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, vėliau vengdamas atsakomybės už vairavimą neblaiviam pasišalino iš įvykio vietos ir pranešė apie šio automobilio vagystę. G. G. kaltę patvirtina 2021 m. birželio 29 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuomet aplinkybių patikslinimo metu nustatyta, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, liudytojos E. S. parodymai, testo alkoholiui protokolo duomenys, Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami G. G. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nėra.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Melagingas pranešimas apie žinomai nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnyje nurodytoms institucijoms pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formali, tai reiškia, kad jis baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Šio nusikaltimo kaltės forma yra tiesioginė tyčia, kadangi asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad praneša apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kaltininkas siekia tą daryti, žodis „melagingas“ suponuoja tik tiesioginę tyčią. Asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Suvokdamas, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą, kaltininkas siekia tą daryti.

Kaltinamasis G. G. 2021 m. birželio 23 d. apie 19.42 val., telefonu kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą, melagingai pranešdamas apie automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę, o pagal jos pranešimą Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo atliktas aplinkybių patikslinimas ir atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo G. G. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje visiškai įrodyta ir kaltinamojo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

G. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais (1 t., b. l. 118–119).

Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe – kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis laikomas neteistu (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 22 d. teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs), baustas administracine tvarka ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 73–75), psichiatrinių ir narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms nepriklauso (1 t., b. l. 82, 83), nedirba.

BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis G. G. teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, byloje nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybė, yra pakaltinamas, nedirba.

Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 15 valandų per mėnesį Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 15 valandų.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam G. G. skirtinos bausmės rūšį – viešuosius darbus. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų gailisi, neteistas, baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,42 promilės), todėl manytina, kad tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis nedirba, skirtina prokuroro prašoma viešųjų darbų bausmė, bausmės dydį nustatant artimą bausmės rūšies vidurkiui – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų, per mėnesį dirbant po 15 valandų.

Pagal BK 641 straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 15 (penkiolika) valandų per mėnesį.

Nors prokuroras prašė šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą viešųjų darbų bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 40 MGL (2000,00 eurų) dydžio bauda, tačiau kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, šis teismo baudžiamasis įsakymas yra neįsiteisėjęs, o ir jam įsiteisėjus baudos bausmė gali būti vykdoma atskirai, todėl toks prokuroro prašymas netenkinamas.

Kaltinamajam G. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalies).

Daiktai turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais (1 t., b. l. 49–50, 59), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

G. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų beusmą, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 15 (penkiolika) valandų per mėnesį.

 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 15 (penkiolika) valandų per mėnesį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais (1 t., b. l. 49–50, 59), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

G. G. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                   Audrius Meilutis