Baudžiamoji byla Nr. N1-70-167/2010
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.3.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.2.4.7.; 2.3.6.4.5.
(S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010-02-03
Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas,
sekretoriaujant Ernestai Baltutienei,
dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei,
gynėjui advokatui Mindaugui Jonaičiui,
VTAT atstovui V. T.,
kaltinamosios atstovui pagal įstatymą Z. J.,
nukentėjusiajai O. B.,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), turinti pagrindinį išsilavinimą, besimokanti Šiaulių profesinio rengimo centre, 1 kurse, nevedusi, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Kaltinamoji J. K. dėl neatsargumo sužalojo nukentėjusiąją, padarydama jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
J. K. 2009-05-25, apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) namo antro aukšto bendro naudojimo balkone, konflikto metu pastumdama ties krūtine nukentėjusiąją O. B., po ko nukentėjusiajai iškritus iš balkono ant žemės, taip padarydama smegenų sukrėtimą, dešinės plaštakos penkto piršto vidurinio pirštakaulio pamatinės dalies krašto atskilimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo.
Kaltinamoji J. K. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. gegužės 25 d. apie 11-12 val. ją kvietė atvykti pas draugą R. B., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ji mokėsi, todėl ten neatėjo. Minėtu adresu nukentėjusioji išgėrinėjo su R. B., Ž. S., Ž. S.. Apie 21.00 val. ji parašė sms O. B., klausė kada žada eiti į namus. Tada nukentėjusioji ją ir vėl pakvietė ateiti ir ji nuėjo į R. B. butą. Ten visi buvo girti. O. B. tą vakarą taip pat buvo girta, gėrė degtinę, alų, o ji atėjo būdama blaivi, ir ten alkoholinių gėrimų nevartojo. Nepastebėjo ar O. B. svirduliavo. Tuo metu suskambėjo O. B. mobilusis telefonas, kuris krovėsi padėtas ant stalo. Atsiliepusi O. B. pakalbėjo ir padėjo telefoną ant stalo. Netrukus O. B. telefonas vėl pradėjo skambėti, tada atsiliepė ji. Telefonu skambino G. Č., todėl telefoną padavė J. K., kuri atsiliepusi prisistatė ja. Dėl kažkokios priežasties minėtos merginos pradėjo ginčytis ir O. B. baigė pokalbį. Netrukus vėl paskambino G. Č. ir O. B. telefonu vėl prisitatė ja. Tai išgirdusi ji paėmė iš nukentėjusiosios telefoną, nes norėjo pasakyti, jog ginčijasi ir koliojasi O. B.. Visa tai paaiškinusi G. Č. baigė pokalbį ir telefoną padavė nukentėjusiajai. O. B. vėl pradėjo kažkas skambinti ir tada T. B. atėmė iš O. B. telefoną bei išmetė pro langą ir pasakė, kad jeigu jai reikia telefono, gali eiti parsinešti. O. B. pasakė, kad jai tas pats. Tada T. B. trenkė delnu vieną kartą nukentėjusiajai per kairį skruostą, po ko O. B. nusiramino, o T. B. jos paprašė nueiti ir parnešti O. B. telefoną. Ji taip ir padarė, o paskui ją išėjo Č. S., kuris sakė nebesipykti. Kai ji paėmė telefoną, vėl paskambino G. Č.. Atsiliepęs Č. S. pasakė G. Č., jog baigtų pyktis. Č. S. pakalbėjus, abu grįžo į butą. Telefoną ji padėjo ant stalo ir nukentėjusioji telefoną pasiėmė. Tada vėl paskambino G. Č.. O. B. atsiliepė į skambutį ir nuėjo į balkoną. Paskui O. B. ją pakvietė į balkoną, nes G. Č. norėjo pasikalbėti su ja. Įėjus į balkoną nukentėjusioji jai padavė telefoną. Kalbėdama telefonu išėjo iš balkono į koridorių ir buvo nusisukusi nuo O. B., o kai atsisuko O. B. jau sėdėjo ant balkono šoninio turėklo krašto. O. B. kojos buvo ne balkono, o lauko pusėje. Ji kalbėdama įėjo į balkoną, O. B. jau sėdėjo ant balkono turėklo. Vėliau O. B. rankomis buvo įsikibusi į metalinį stovą, laikantį balkoną. Tada pamatė, kad O. B. jau tik rankomis laikosi už to vamzdžio. Tada nubėgo į butą ir visiems pasakė, kad O. B. nori iššokti pro balkoną. Tada O. B. jau laikėsi įsikibusi į balkono betoninių grindų kraštą. Buvo atsakyta, jog nušoks ir pareis. O. B. kabėdama dar pasakė, kad šoks iš balkono ir nušoko. Kai O. B. nukrito, ji nebuvo prie O. B. priėjusi, nes labai išsigando ir išbėgo į namus. Ji visuomet išsigąsta panašių įvykių. Eidama į namus dar parašė sms žinutę R. K., jo klausė ką daryti. Savo draugui R. K. sakė, kad O. B. apsimetinėdama ja plūdo G. Č.. Taip pat sakė, kad O. B. jos nenorėjo išleisti į namus, buvo užrakinusi duris. R. K. jai patarė nekviesti greitosios medicinos pagalbos. Nežino ar nukentėjusioji turėjo tikslą ją apšmeižti. Anksčiau O. B. jos neapkalbėdavo. Kai kalbėjo balkone telefonu su G. Č., nukentėjusioji jos neprašė atiduoti telefono.
Nusikaltimas įrodytas tokiais įrodymais:
Nukentėjusioji O. B. teisme parodė, kad kaltinamoji J. K. buvo jos draugė, po įvykio beveik nebendrauja. 2009 m. gegužės 25 d. su draugais gėrė alkoholį, adresu (duomenys neskelbtini). Ji, Č. S., R. B. ir Ž. S. gėrė jau antrą dieną. Vėliau prie jų prisijungė T. B. ir R. S.. Tą vakarą buvo nelabai apsvaigusi, gėrė alaus ir dvi taureles degtinės. Vakare, apie 21:00 val. parašė J. K. sms žinutę, kad ateitų pas R. B. į namus. J. K. atėjo apie 22:00val. Iš pradžių bendravo normaliai. Kai paskambino draugė G. Č., jos telefonas krovėsi. Pakalbėjusi su G. Č., telefoną vėl padėjo ant stalo. Netrukus vėl paskambino G. Č., tačiau jos telefoną paėmė J. K. ir atsiliepė į skambutį. Kaltinamoji pradėjo visaip plūsti G. Č., todėl ji liepė atiduoti telefoną, nes skambina jai, o ne J. K.. J. K. atidavė jai telefoną. Pasakius, kad J. K. plūdo G. Č., J. K. vėl paėmė telefoną ir kalbėdama su G. Č. išėjo iš buto į balkoną. Ji išėjo iš paskos. Balkone J. K. prašė atiduoti telefoną. Kaltinamoji balkone stovėjo priešais ją, o ji nugara buvo atsirėmusi į balkono turėklus. Balkone stovėjo ant grindų, turėklai buvo iki juosmens. Iš pradžių ji J. K. gražiai prašė atiduoti telefoną, bet vėliau susiginčijo. Ištiesus ranką, norėdama atgauti savo telefoną, šaukė kodėl J. K. plūdo jos draugę. Tada J. K. viena ranka atsirėmė jai į krūtinę ir ją pradėjo stumti. Kaltinamoji ją pastūmė viena ranka, nes kitoje laikė telefoną. Pajuto, kaip iškrito ir nukrito ant nugaros, pradėjo dusti, labai skaudėjo galvą. Kai ją išstūmė iš balkono, girdėjo, kaip kaltinamoji sakė „ir vėl ji pati iškrito iš balkono“. Tik po kokių 10 min. išgirdo kaip kažkas balkone pasakė „dar jai per mažai, gal iš taburetės dar vožti“. Dar po kiek laiko prie jos priėjo T. B. ir Ž. S., jie neklausė kaip ji iškrito. Jiems paklausus ar ji gali paeiti, ji atsakė, kad negali. Tada jie jai pasakė „neapsimesk, juk gali paeiti“. Tada jie ją tempė už pažastų, bandė panešti, tačiau jai labai skaudėjo ir jie ją paguldė laiptinėje. Laiptinėje kažkas sakė „neapsimesk, juk pati iššokai“. Po to atvažiavusi greitoji pagalba ją išvežė į ligoninę, ten praleido 12-13 dienų. Sąmonės praradusi nebuvo. Kai ilgiau pabūna pasilenkusi, iki šiol jaučia nugaros skausmus, dažniau pradeda skaudėti galvą. Daktarai sakė, kad buvo diagnozuota dešinės pusės disko išvarža ar patempimas, smegenų sukrėtimas. Ar J. K. pastūmimas buvo stiprus, negali to įvertinti. Iššokti iš balkono tikrai neturėjo jokio pagrindo. Nei dėl telefono, nei dėl jokio vaikino pro balkoną ji tikrai nešoktų. Ant balkone esančių strypų tikrai nebuvo pakibusi. Apie tai, kad buvo išstumta iš balkono, sakė greitosios medicinos pagalbos felčerei, mamai, G. Č.. Taip pat, sakė ir R. K.. Kodėl J. K. neiškvietė greitosios medicinos pagalbos – nežino, gal išsigando ir pabėgo. Po įvykio jos telefonas buvo pas tyrėją. Kaltinamoji jos neatsiprašė. Sutiktų susitaikyti su kaltinamąja. Ji mano, kad J. K. neturėjo tikslo būtent ją išstumti iš balkono, ji tik norėjo atstumti ją toliau nuo savęs.
Liudytojas S. V. teisme parodė, kad kaltinamosios ir nukentėjusiosios nepažįsta. 2009 m. gegužės 25 d. dirbo I-osios brigados greitosios pagalbos gydytoju. Apie 23.20 val. gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Pranešimas buvo užfiksuotas pagalbos telefonu 112. Dispečerė pranešė, kad mergina iššoko iš antro aukšto. Nuvažiavus pasitiko du vaikinai, kurie sakė, kad mergina iškrito iš antro aukšto. Merginą jis rado laiptinėje gulinčią ant laiptų. Nukentėjusioji gulėjo ant nugaros. Tiek nuo tų vaikinų, tiek nuo nukentėjusiosios sklido alkoholio kvapas. Tie du vaikinai sakė, kad gali būti lūžęs stuburas. Kai nukentėjusiąją įkėlė į greitosios pagalbos automobilį, ši sakė, kad ją išstūmė iš balkono, neįvardino kas ją išstūmė. Važiuojant į ligoninę, nukentėjusioji verkė, šaukė mamą. Suleido nukentėjusiajai nuskausminamųjų, nes jai skaudėjo nugarą ties juosmeniu. Nuvežę į priimamąjį, pranešė policijai.
Liudytoja L. G. teismui parodė, kad kaltinamosios ir nukentėjusiosios nepažįsta. Dirba greitosios medicinos pagalbos felčere. 2009 m. gegužės 25 d. apie 23.20 val. gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Koks buvo iškvietimas nežino, nes tai sužino gydytojas, o ji važiuoja kartu su gydytoju. Nuvažiavus pasitiko du vaikinai. Nukentėjusiąją rado paguldytą laiptinėje ant laiptų, lipant į antrą aukštą. Nukentėjusioji dejavo, kad skauda nugarą, automobilyje ne kartą sakė, kad ją išmetė iš balkono, neįvardino kas išmetė. Tačiau laiptinėje buvę žmonės sakė, kad nukentėjusioji pati iššoko. Nuo nukentėjusiosios sklido alkoholio kvapas. Įvykio vietos nematė, nes ją kažkas atnešė į laiptinę. Suleido nukentėjusiajai nuskausminamųjų.
Liudytoja G. Č. teisme parodė, kad kaltinamąją ir nukentėjusiąją pažįsta, pastarosios buvusios jos klasiokės. 2009 m. gegužės 25 d. ji su draugu buvo pas kaimyną namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Visi žiūrėjo televizorių. Ji paskambino į O. B. telefoną, bet atsiliepė J. K.. J. K. parašė, kad pakviestų O. B., tačiau J. K. jos nepažino, pradėjo plūsti, vadinti negražiais žodžiais, sakė „duche“, „ar nori aš tave sulaužysiu“. Tada ji J. K. taip pat pradėjo įžeidinėti. Girdėjo kaip O. B. sakė J. K., kad ši atiduotų telefoną, kad skambina O. B., o ne J. K.. Iš balso suprato, kad J. K. yra išgėrusi. Kai kalbėjo, girdėjosi triukšmas, vaikinų balsai, susidarė įspūdis, kad girtaujama. Netrukus J. K. padavė ragelį O. B. ir tada O. B. pasakė J. K., kad kalba su ja. Tada ragelį ir vėl perėmė J. K. ir jos atsiprašė, nes nesuprato, kas skambina. Merginos sakė, kad „baliavoja“ adresu (duomenys neskelbtini). Po to J. K. su ja nekalbėjo, tačiau fone girdėjosi didelis triukšmas. Girdėjo, kaip merginos apsižodžiavo. Žino, kad didelis konfliktas tarp merginų įvyko, nes J. K. neatidavė telefono O. B.. Netrukus išgirdo, kaip J. K. sakė „o. atsargiai, laikykis“, po to išgirdo sakant „O. iškrito iš antro aukšto balkono“, tačiau tuo metu J. K. juokėsi. Pagalvojo, kad juokauja. Apie tą įvykį sužinojo tik kitą dieną per TV 3 žinias. Kai buvo nuėjusi aplankyti O. B., ši sakė, kad J. K. išmetė iš balkono. Ji dar O. B. klausė gal pati iškrito, tačiau ši pakartojo, kad buvo išmesta iš balkono. Iš pradžių patikėjo, kad J. K. išmetė O. B. iš balkono, tačiau kai O. B. pasakė, kad ši buvo išgėrusi, tada suabejojo ar tikrai ši buvo išstumta. O. B. sakė, kad kaltinamoji nebuvo atėjusi į ligoninę jos aplankyti. O. B. skundėsi nugaros skausmu. J. K. yra linkusi truputį išgerti. Nežino ar ši yra linkusi į smurtą. Yra girdėjusi, kad abi merginos prieš tai pykdavosi. Nežino ar J. K. tada turėjo draugą. Su kaltinamąja apie tą įvykį nekalbėjo.
Liudytojas R. P. teismui parodė, kad su kaltinamąja yra susidūręs tarnybos reikalais. 2009 m. gegužės 25 d. dirbo kartu su kinologų būrio specialistu V. L.. Apie 23.34 val. gavo pranešimą, kad reikia nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur yra iš antro aukšto balkono neaiškiomis aplinkybėmis iškritusi mergina. Nuvykus nurodytu adresu, greitoji medicinos pagalba jau buvo išvažiavusi. Prie namo laiptinės sutiko du vaikinus – Č. S. ir Ž. S.. Vaikinai abu buvo girti, sklido stiprus alkoholio kvapas. Abu vaikinus išvežė į policijos komisariatą. Ten vaikinai sakė, kad nematė kaip O. B. iškrito iš balkono. Buvo nuėję ir į 20 butą, kurio šeimininkas apsvaigęs nuo alkoholio miegojo. Matėsi, kad bute buvo girtauta, buvo tuščių butelių. Jiems niekas nieko nepasakojo kaip tai įvyko, nesakė ar nukentėjusioji buvo išstumta iš balkono, ar pati iššoko. Tą naktį jiems niekas nieko smulkiai nepasakojo. Per policijos radijo ryšį pranešė, kad įtariamoji yra ieškoma, sakė, kad gali gyventi (duomenys neskelbtini) gatvėje.
Liudytojas T. B. teismui parodė, kad kaltinamąją ir nukentėjusiąją pažįsta iš matymo. Jis gyvena su močiute adresu (duomenys neskelbtini). Merginos ateidavo į šalia esantį 20 butą, kurį nuomojasi kažkoks vyras, vardu R. B.. Tą vakarą buvo namuose su močiute. Girdėjo iš 20 buto sklindant triukšmą, ten buvo girtaujama. Į R. B. butą nebuvau nuėjęs, todėl nežino kokie asmenys ten buvo. Žino tik tai, kad jo pažįstamas Ž. S. su mažamete dukra ten buvo, nes po to dar pas jį buvo užėjęs ir prašė, priimti dukrą, nes kaimyno R. B. bute jie geria. Truputį vėliau išgirdo kaip kažkas koridoriuje pykstasi. Pradaręs duris pamatė, kad prie balkono pykstasi nukentėjusioji su kažkokiu kitu asmeniu. Ar ten buvo kaltinamoji – nematė. Nukentėjusioji prie balkono pykosi su kaltinamąja. Dėl kokios priežasties jos pykosi –nežino. Vėliau išgirdo moterišką balsą šaukiant jog kažkas iškrito iš balkono. Tada išėjo į laiptinę. Balkone jau nieko nebebuvo, todėl įėjęs į balkoną pamatė, jog lauke ant žolės guli O. B.. Ji gulėjo ant nugaros. Balkone daugiau nieko nebuvo. Išsigandęs grįžo atgal į savo butą. Vėliau iš buto išėjo tik tada, kai jau buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba. Kaltinamosios niekur nebematė. Kaip O. B. iškrito iš balkono nesidomėjo, nes bijojo.
Liudytojas T. B. teismui parodė, kad kaltinamąją ir nukentėjusiąją pažįsta. 2009 m. gegužės 25 d. išgėrinėjo pas draugą R. B., adresu (duomenys neskelbtini). Su jais kartu buvo Č. S., Ž. S., O. B.. Jis atėjo kartu su R. S.. Vėliau atėjo kaltinamoji J. K.. Tą vakarą visi gėrė, nukentėjusioji taip pat gėrė. Kaip ir kiek gėrė J. K. – nematė , tačiau ši neatrodė labai girta. Kuri iš merginų yra agresyvesnė – nežino. Abi buvo išgėrusios. Kažkuriuo momentu merginos jau buvo susiginčijusios. Ginčas buvo kilęs dėl O. B. telefono, todėl jis išmetė O. B. telefoną per langą. J. K. nuėjo į lauką ir parnešė O. B. telefoną bei atidavė O. B.. Netrukus po to, kaltinamoji ir nukentėjusioji išėjo į balkoną pasikalbėti. Kuri kurią pakvietė eiti į balkoną – nežino, į balkoną išėjo abi kartu, prieš tai merginos buvo apsižodžiavusios. Po 10-15 min. kaltinamoji įbėgo į kambarį ir rimtai pasakė, kad O. B. iššoko per balkoną, tai pasakiusi išėjo. Jie nepatikėjo, galvojo, kad meluoja, tačiau joms negrįžus jis su Ž. S. išėjo pažiūrėti kas nutiko iš tiesų ir pamatė, jog O. B. guli ant žemės. Negirdėjo, kad kažkas būtų sakęs „dar jai per mažai, gal iš taburetės dar vožti“. Išėję į lauką paėmė O. B. ir norėjo parnešti į kambarį, kad nesušaltų. Benešant O. B. pradėjo šaukti, kad skauda, todėl ir padėjo ant laiptų. Ž. S. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kas atsitiko balkone – nežino. Netiki, kad kaltinamoji J. K. galėjo išmesti O. B. per balkoną. O. B. yra sakiusi, kad vieną kartą jau yra nušokusi nuo kažkokio stogelio. Buto šeimininkas Č. B. nieko nematė, nes miegojo. Su nukentėjusiąja po įvykio nekalbėjo, ligoninėje jos neaplankė.
Liudytojas R. K. teismui parodė, kad kaltinamąją pažįsta apie trejus metus, nukentėjusiąją pažįsta apie pusę metų. 2009 m. gegužės 25 d. buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Gavo sms žinutę nuo J. K.. Ji parašė, kad O. B. iššoko iš antro aukšto balkono ir prašė, kad jis paskambintų. Kai paskambino J. K., ši klausė, ką turėtų daryti, ar iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Jis pasakė, kad nekviestų, nes pati iššoko, dar bėdos tik turės. J. K. sakė, kad iššoko iš Draugystės g. 3A namo balkono, sakė, kad neišstūmė O. B. iš balkono. Kaltinamoji nesuteikė pagalbos nukritusiai draugei. J. K. pasakojo, kad neseniai atėjo į tą balių, paprašė, kad O. B. duotų pasiskambinti, o ši, žaidusi su telefonu, nedavė. J. K. sakė, kad matė, kaip O. B. balkone perlipo per turėklus ir nušoko. Tokia istorija jis patikėjo. Netiki, kad J. K. galėjo O. B. išmesti iš balkono. Po kelių dienų buvo nuėjęs aplankyti O. B. į ligoninę. Ši sakė, kad J. K. ją išstūmė per balkoną, o ne pati iššoko. Yra girdėjęs, kad O. B. yra nušokusi nuo stogelio.
Liudytoja R. S. teismui parodė, kad kaltinamąją ir nukentėjusiąją yra mačiusi tik kelis kartus, jos nėra draugės. 2009 m. gegužės 25 d vakare buvo pas draugą R. B., adresu (duomenys neskelbtini), vyko išgertuvės. Buvo R. B., T. B., Č. S., Ž. S., nukentėjusioji, o vėliau atėjo ir kaltinamoji J. K.. Nematė, kad kaltinamoji būtų vartojusi alkoholį. Kai į butą atvyko kaltinamoji, dar buvo alkoholio, ne viskas buvo išgerta. Nukentėjusioji gėrė, buvo nemažai išgėrusi. Girdėjo, kai kitame kambario gale merginos ginčijosi, tačiau garsiai grojo muzika ir ji negirdėjo, dėl ko buvo konfliktas. Nekreipė dėmesio nei ką merginos darė, nei ką kalbėjo. Matė kai po kiek laiko abi kartu išėjo iš buto. Po 10-15 minučių J. K. grįžo į butą ir pasakė, kad O. B. iššoko per balkoną. Niekas tuo nepatikėjo. Kaltinamoji apsisuko ir išėjo iš buto, daugiau nebegrįžo. Po kokių 5-10 minučių pagalvojo, kad merginos dar negrįžo, todėl Č. S. ir T. B. išėjo pažiūrėti kur merginos dingo. Po to, ji nuėjo į balkoną pažiūrėti kas nutiko ir pamatė, kad O. B. guli ant žolės, ant nugaros, nejudėjo. Č. S. ir T. B. O. B. pakėlė ir nešė į namą. Ji vaikinams sakė nejudinti O. B., nes gali ką nors pažeisti. Kai O. B. nešė, ši pradėjo šaukti, kad labai skauda, todėl O. B. padėjo ant laiptų. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kai atvažiavo greitoji, vaikinai dar padėjo O. B. įkelti į greitosios automobilį. Tą vakarą nesiaiškino, kaip O. B. iškrito. Kitą dieną jie visi tai patarė. Po įvykio su nukentėjusiąja nesusitiko, jokio ryšio nepalaiko. Nėra įsitikinusi, kad O. B. pati iššoko iš balkono. Nepalaiko nei vienos, nei kitos pusės. Vėliau, po įvykio, kaltinamoji dar parašė jai sms žinutę, klausė ar žiūrėjo kaip O. B. jaučiasi. Po įvykio su kaltinamąja nebuvo susitikusi. Žinojo, kad J. K. ir O. B. yra draugės, konfliktuoja ne pirmą kartą. Galbūt merginos konfliktavo dėl kokio vaikino.
Liudytoja J. B. teismui parodė, kad nukentėjusioji yra jos dukra. Kaltinamąją mato pirmą kartą. Apie įvykį žino tik tiek, kiek pasakojo dukra. 2009 m. gegužės 26 d ryte jai paskambino dukra ir pasakė, kad yra ligoninėje, nes J. K. ją išstūmė iš balkono. Kai atvažiavo į ligoninę, dukra sakė, kad su kaltinamąja susikivirčijo dėl telefono. Sakė, kad dukrai paskambino draugė, o kaltinamoji atsiliepė ir pradėjo plūsti paskambinusią draugę. Dukra verkė, įtikinėjo, kad ją išstūmė iš balkono, buvo labai susijaudinusi. Dukra tvirtai pasakojo, jog ją išstūmė iš balkono J. K.. Ji tiki dukra. Ligoninėje dukra gulėjo apie dvi savaites, buvo diagnozuotas smegenų sutrenkimas, dar ir dabar jaučia skausmus nugaroje. Kaltinamoji lyg ir nebuvo atėjusi į ligoninę. Po įvykio praėjus trims savaitėms J. K. dukrai rašė tris žinutes, prašė susitikti, sakė turi litų, nueis pagerti, klausė kodėl pyksta.
Liudytoja Z. J. teismui parodė, kad J. K. yra jos globotinė. Nukentėjusiąją pažįsta, ši draugavo su J. K., dažnai pas jas ateidavo. Merginos buvo labai artimos draugės. G. D. 19-2, Šiauliai. 2009-05-25 vakare, tikslaus laiko nepamena, buvo pas kaimynę, o kai grįžo namo, J. K. jau buvo namuose. Tą vakarą net nesuprato, kad J. K. buvo išėjusi iš namų, nes prieš išeinant pas kaimynę, J. K. buvo namuose. Kai grįžo iš kaimynės, J. K. nieko nepasakojo. 2009-05-26 apie 2.00 val. į namus atvyko policijos pareigūnai ir pasakė, kad jos globotinė padarė nusikaltimą. Vėliau pareigūnai paskambino ir pasakė, kad J. K. sulaikys 2 parom, kol išsiaiškins visas aplinkybes. J. K. jai dažnai pasipasakoja, tačiau kodėl tą kartą nieko nesakė – nežino. Globotinė pasakoja, kad tikrai neišstūmė O. B. iš balkono. Apie nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį žino. Jei teismas priteis, mokė iš pensijos. Po to įvykio globotinė nieko daugiau nepasakojo. J. K. dar sakė, kad prieš pat Naujus 2010 Metus, per Č. S. gimtadienį, nukentėjusi jai skambino ir prašė susitikti.
Liudytojas R. B. teismui parodė, kad kaltinamąją ir nukentėjusiąją pažįsta asmeniškai. 2009 m. gegužės 25 d. susirinkę pas jį į butą, adresu (duomenys neskelbtini), visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Bute buvo Č. S., Ž. S., o vėliau atvažiavo nukentėjusioji. Po to atėjo T. B. ir R. S.. Dar vėliau atėjo ir kaltinamoji J. K.. Išgėrinėjo ir kaip toliau buvo – nieko nežino, nes užmigo. Apie 00:30 val jį pažadino policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai apie įvykį pasakė policijos nuovadoje. Policija jam pasakė, kad O. B. iškrito ar iššoko, nieko konkrečiai nepasakojo, tik klausinėjo gal jis ką matė. Žino tik tiek, kad nukentėjusi su kaltinamąja buvo draugės. Daugiau apie merginų santykius nieko nežino.
Liudytojas Č. S. teismui parodė, kad kaltinamąją ir nukentėjusiąją pažįsta asmeniškai. 2009 m. gegužės 25 d. jis nuėjo pas R. B. į šio butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ten buvo Ž. S. ir buto šeimininkas R. B.. Vėliau atėjo ir nukentėjusioji O. B.. Visi jau gėrė antrą dieną. Alkoholinius gėrimus vartojo visą dieną. Vėliau prie jų prisijungė T. B. ir R. S.. Vakare atėjo ir kaltinamoji J. K.. Nukentėjusioji tą dieną gėrė alaus ir gal dvi taureles degtinės. Nežino ar nukentėjusioji buvo labai girta. Kaltinamoji atėjo tik parūkyti, buvo blaivi, nieko negėrė. Apie tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios kilusį ginčą dėl mobilaus telefono, nieko negirdėjo. Tik policijos nuovadoje sužinojo kas tą vakarą įvyko. Jis buvo labai girtas, beveik miegojo prie stalo. Į balkoną tą vakarą net nebuvo išėjęs. Atsibudo nuo triukšmo, kuris sklido iš laiptinės, todėl išėjo pažiūrėti kas ten vyksta. Pradaręs duris matė kaip išvažiavo greitoji medicinos pagalba, o tarpduryje jį sustabdė policijos pareigūnai. Nukentėjusioji apie įvykį nieko nepasakojo, į ligoninę jos aplankyti nebuvo nuėjęs. Su kaltinamąja apie šį įvykį taip pat nekalbėjo.
Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kaip įtariamoji J. K. parodo įvykio aplinkybes (2 t., b.l. 1-14).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kur buvo sužalota O. B. ir bendro naudojimo balkonas (1 t., b.l. 11-17).
Liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusioji O. B. parodo kur ir kokiomis aplinkybėmis ją išstūmė J. K. iš antro aukšto balkono (1 t., b.l. 36-44).
Papildomo liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusioji O. B. patikslina įvykio aplinkybes (1 t., b.l. 45-50).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kaip nukentėjusioji O. B. pateikia vieną porą juodos spalvos basučių, kurias ji avėjo įvykio metu (1, t., b.l. 51).
Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios O. B. pateiktų basučių, kurias ji mūvėjo įvykio metu, apžiūra (1 t., b.l. 52-53).
Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota kaip liudytoja J. B. atpažįsta jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną Nokia, kuris buvo rastas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 131-132)
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota kaip įtariamoji J. K. pateikia savo mobilaus ryšio telefoną Nokia, kurį turėjo įvykio metu (1 t., b.l. 145).
Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota mobilaus ryšio telefono Nokia 3410, rasto adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b.l. 159-165).
Akistatos protokolu, kuriame užfiksuota kaip akistatos metu įtariamoji J. K. nesutinka su liudytojo Ž. S. duotais parodymais ir abu proceso dalyviai laikosi savo duotų parodymų (2 t., b.l. 15-16).
Akistatos protokolu, kuriame užfiksuota kaip akistatos metu įtariamoji J. K. nesutinka su nukentėjusiosios O. B. duotais parodymais ir abi proceso dalyvės laikosi savo duotų parodymų (2 t., b.l. 17-20).
Akistatos protokolu, kuriuo užfiksuota kaip akistatos metu įtariamoji J. K. nesutinka su liudytojos G. Č. duotais parodymais ir abi proceso dalyvės laikosi savo duotų parodymų (2 t., b.l. 22-24).
Specialisto išvada Nr. G 791/09(04), kurioje užfiksuota, kad O. B. padaryti kūno sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, dešinės plaštakos penkto piršto vidurinio pirštikaulio pamatinės dalies krašto atskilimas. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. O. B. rasti kūno sužalojimai padaryti krentant iš aukščio atsitrenkus į buką kietą pagrindą. O. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 64).
Specialisto išvada Nr. KG 120-791/09(04), kurioje užfiksuota, kad O. B. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti iškritus ant nugaros iš antro aukšto balkono atsitrenkiant į kietą paviršių, į kietą žemę, apaugusia žole. Atsižvelgiant į O. B. fizinę būklę, gimnastinių pratimų įgūdžių neturėjimą, girtumą įvykio metu, abejotina nukentėjusiosios galimybė abejomis rankomis laikantis už balkono kampinio strypo įsikibti į balkono apačioje esantį betoninį pagrindą ir taip įsikibus visu ūgiu kaboti (1 t., b.l. 72-74).
Ikiteisminio tyrimo metu, ištyrus byloje surinktus duomenis ir įvertinus su įvykiu susijusias aplinkybes, nuteistajai buvo inkriminuota nusikalstama veika padarius tiesiogine tyčia ir pareiškė įtarimus pagal BK 138 str. 1 d., t. y. už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamosios J. K. kaltė, dėl O. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, įrodyta. Kaltinamoji neprisipažino stūmusi nukentėjusiąją, tačiau pripažino, kad jos abi konfliktavo ir abi išėjo į antro aukšto balkoną. Nors kaltinamoji J. K. savo kaltę neigia, teismas jos parodymus vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir remiasi nuosekliais nukentėjusios O. B., liudytojų S. V., L. G., G. Č., R. P., T. B., T. B., R. K., R. S., J. B. parodymais apie tai, jog kaltinamoji J. K. konflikto metu su O. B. balkone, esant neblaiviai O. B. ir jai stovint nugara į balkono sienelę, ir siekiant paimti iš kaltinamosios telefoną, susistumdymo metu, pastūmė nukentėjusiąja viena ranka, dėl ko O. B. iškrito iš balkono antro aukšto. Nukentėjusioji O. B. teisme nurodė, jog J. K. neturėjo tikslo jos išstumti iš balkono, ji tik norėjo atstumti ją toliau nuo savęs, kai ji siekė telefono. Šiuo atveju kaltės formą, kad nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes kaltinamoji nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra LR BK 139 str. 1 d. numatyti padariniai, nors kaltinamoji pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Todėl teismas laiko, jog tyčia nesunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajai O. B. nesiekė, tačiau atsižvelgiant į amžių ir patirtį privalėjo numatyti, kad dėl jos elgesio gali kilti neigiamos pasekmės. Dėl šių aplinkybių kaltinamosios veika perkvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. – nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinimas keistinas, kaltinamosios J. K. veika dėl O. B. sveikatos sutrikdymo perkvalifikuojant iš LR BK 138 str. 1 d. į LR BK 139 str. 1 d.
Šie įrodymai, vertinant juos visame kaltinamajai J. K. pareikštų kaltinimų kontekste, atitinka nukentėjusios O. B. parodymus apie faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes. Be to, pažymėtina, kad kaltinamoji J. K. neatskleidė teismui, kur nusikaltimo padarymo metu iš tikrųjų buvo, kokius veiksmus atliko. Ši aplinkybė leidžia teismui abejoti kaltinamosios J. K. parodymų teisingumu ir patikimumu.
Be to, šiame kaltinime - dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo - liudytojų S. V., L. G., G. Č., R. P., T. B., T. B., R. K., R. S., J. B. parodymai atskleidžia ir kitus netiesioginius įrodymus, kurie patvirtina faktines nusikaltimo aplinkybes ir su šia veika susieja J. K..
Tokiu būdu, vertinant nukentėjusios O. B. parodymus, bei priimant juos kaip teisingus, įrodoma J. K. nusikalstama veika, nes šiuo atveju liudytojų S. V., L. G., G. Č., R. P., T. B., T. B., R. K., R. S., J. B. parodymai logiškai siejasi su faktinėmis aplinkybėmis ir jas ne tik patvirtina, bet ir logiškai papildo. Tokius faktus atskleidžia byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai.
Nukentėjusiųjų ir liudytojų S. V., L. G., G. Č., R. P., T. B., T. B., R. K., R. S., J. B. parodymai yra iš esmės nuoseklūs, detalūs, jie patvirtina vieni kitus, atitinka faktines aplinkybes, be to juos patvirtina rašytiniai įrodymai esantys baudžiamosios bylos medžiagoje ir ištirti teismo posėdyje. Be to, nukentėjusioji ir liudytojai parodymus duoda būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir prisiekę. Netikėti nukentėjusios ir liudytojų parodymais nėra pagrindo.
Visos šios aplinkybės įrodo, kad J. K. duodami parodymus apie šio jai pareikšto kaltinimo faktines aplinkybes, nėra nuoširdi ir vengia teismui sakyti tiesą, siekdamas atriboti save nuo įvykio, ir jos vertintinos kaip siekimas sušvelninti savo padėtį, kaip jos gynybinė versija, neigiant, kad nusikaltimą įvykdė – nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl neatsargumo, prieštarauja kitai bylos medžiagai. Tačiau objektyvi tiesa, kurios visais būdais vengia J. K., atsispindi nukentėjusios ir liudytojų parodymuose, ir įrodoma kita baudžiamosios bylos medžiaga: nukentėjusios O. B. parodymais, kad ji ir kaltinamoji J. K. buvo draugės. J. K. ir vėl paėmė jos telefoną ir kalbėdama su G. Č., išėjo iš buto į balkoną. Ji išėjo iš paskos. Balkone ji prašė, kad atiduotų telefoną. Kaltinamoji balkone stovėjo priešais ją, o ji nugara buvo atsirėmusi į balkono turėklus. Iš pradžių ji J. K. gražiai prašė, kad ji atiduotų jos telefoną, bet vėliau susiginčijo. Ji ištiesė ranką, norėdama atgauti savo telefoną, šaukė kodėl ji plūdo jos draugę. Tada J. K. viena ranka atsirėmė jai į krūtinę ir ją pastūmė. Kaltinamoji ją pastūmė viena ranka, nes kitoje ji laikė jos telefoną. Ji mano, kad J. K. neturėjo tikslo būtent ją išstumti iš balkono, ji tik norėjo atstumti ją toliau nuo savęs, kai ji siekė telefono. Jokio pagrindo ji neturėjo iššokti iš balkono. Ant balkone esančių strypų ir balkono krašto ji nebuvo pakibusi. Apie tai, kad buvo išstumta iš balkono, sakė greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, J. B., G. Č. ir kitiems; liudytojas S. V. parodė, kad iš karto po įvykio, jam atvykus pagal iškvietimą, O. B. pasakė, kad ją išstūmė iš balkono; liudytoja L. G. parodė, kad greitosios pagalbos automobilyje O. B. ne kartą sakė, kad ją išmetė iš balkono; liudytoja G. Č. parodė, kad ji žino, kad didelis konfliktas kilo tarp kaltinamosios ir nukentėjusios, nes J. K. neatidavė telefono O. B.. Netrukus ji išgirdo, kaip J. K. pasakė „o. iškrito iš antro aukšto balkono“. Kai ji buvo nuėjusi aplankyti O. B. ligoninėje, ji sakė, kad J. K. ją išmetė iš balkono. Ji dar jos paklausė gal pati iškrito, tačiau nukentėjusioji pakartojo, kad ją išmetė iš balkono. Ligoninėje ji patikėjo, kad J. K. išmetė O. B. iš balkono; liudytojas R. P. parodė, kad gavo pranešimą, kad iš antro aukšto balkono neaiškiomis aplinkybėmis iškritusi mergina. Per policijos radijo ryšį pranešė, kad J. K. yra ieškoma; liudytojas T. B. parodė, kad nukentėjusioji prie balkono pykosi su kaltinamąja. Vėliau jis išgirdo moterišką balsą šaukiant, jog kažkas iškrito iš balkono. liudytojas T. B. parodė, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji išėjo į balkoną pasikalbėti. Po 10-15 min. kaltinamoji viena grįžo ir pasakė, kad O. B. iššoko iš balkono. Jos į balkoną išėjo abi kartu. Prieš tai jos buvo apsižodžiavusios dėl kažko. Prieš tai jos buvo apsižodžiavusios. Abi buvo išgėrusios; liudytoja R. S. parodė, kad girdėjo, kai kaltinamoji su nukentėjusiąją kitame kambario gale ginčijosi. Prieš išeinant į balkoną, jos konfliktavo. Matė kaip po kiek laiko abi kartu išėjo iš buto. Po 10-15 minučių J. K. grįžo į butą ir pasakė, kad O. B. iššoko per balkoną. Nei ji, nei kiti tuo nepatikėjome. Kaltinamoji apsisuko ir išėjo iš buto, daugiau nebegrįžo. Kad O. B. pati iššoko iš balkono nėra įsitikinusi. Žinojo, kad J. K. ir O. B. yra draugės, tačiau konfliktuoja ne pirmą kartą; liudytoja J. B. parodė, kad J. K. nukentėjusiąją išstūmė iš balkono. Kai ji atvažiavo į ligoninę, nukentėjusioji sakė, kad su kaltinamąja susikivirčijo dėl telefono. Nukentėjusioji tvirtai pasakojo, jog ją išstūmė iš balkono J. K. ir ji nukentėjusiąja tiki; įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame apžiūrima įvykio vieta Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kaip įtariamoji J. K. parodo įvykio aplinkybes (2 t., b.l. 1-14); įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kur buvo sužalota O. B. ir bendro naudojimo balkonas (1 t., b.l. 11-17); nukentėjusios parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusioji O. B. parodo kur ir kokiomis aplinkybėmis ją išstūmė J. K. iš antro aukšto balkono (1 t., b.l. 36-44); papildomo nukentėjusios parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusioji O. B. patikslina įvykio aplinkybes (1 t., b.l. 45-50); daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kaip nukentėjusioji O. B. pateikia vieną porą juodos spalvos basučių, kurias ji avėjo įvykio metu (1, t., b.l. 51); apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios O. B. pateiktų basučių, kurias ji mūvėjo įvykio metu, apžiūra (1 t., b.l. 52-53); daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota kaip liudytoja J. B. atpažįsta jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną Nokia, kuris buvo rastas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 131-132); daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota kaip J. K. pateikia savo mobilaus ryšio telefoną Nokia, kurį turėjo įvykio metu (1 t., b.l. 145); apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota mobilaus ryšio telefono Nokia 3410, rasto adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b.l. 159-165); akistatos protokolu, kuriame užfiksuota kaip akistatos metu J. K. nesutinka su liudytojo Ž. S. duotais parodymais ir abu proceso dalyviai laikosi savo duotų parodymų (2 t., b.l. 15-16); akistatos protokolu, kuriame užfiksuota kaip akistatos metu J. K. nesutinka su nukentėjusiosios O. B. duotais parodymais ir abi proceso dalyvės laikosi savo duotų parodymų (2 t., b.l. 17-20); akistatos protokolu, kuriuo užfiksuota kaip akistatos metu įtariamoji J. K. nesutinka su liudytojos G. Č. duotais parodymais ir abi proceso dalyvės laikosi savo duotų parodymų (2 t., b.l. 22-24); specialisto išvada Nr. G 791/09(04), kurioje užfiksuota, kad O. B. padaryti kūno sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, dešinės plaštakos penkto piršto vidurinio pirštikaulio pamatinės dalies krašto atskilimas. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. O. B. rasti kūno sužalojimai padaryti krentant iš aukščio atsitrenkus į buką kietą pagrindą. O. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 64); specialisto išvada Nr. KG 120-791/09(04), kurioje užfiksuota, kad O. B. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti iškritus ant nugaros iš antro aukšto balkono atsitrenkiant į kietą paviršių, į kietą žemę, apaugusia žole. Atsižvelgiant į O. B. fizinę būklę, gimnastinių pratimų įgūdžių neturėjimą, girtumą įvykio metu, abejotina nukentėjusiosios galimybė abejomis rankomis laikantis už balkono kampinio strypo įsikibti į balkono apačioje esantį betoninį pagrindą ir taip įsikibus visu ūgiu kaboti (1 t., b.l. 72-74).
Šių teismo ištirtų įrodymų pagrindu, teismas pripažįsta esant įrodyta kaltinamosios J. K. kaltę įvykdžius jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d., nes ji dėl neatsargumo sužalojo nukentėjusiąją, padarydama jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nusikaltimas įrodytas.
Skiriant bausmę J. K. atsižvelgiama į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnametė, neteista (2 t., b.l. 30), bausta administracine tvarka (2 t., b.l. 55-56), Šiaulių apskrities VPK charakterizuojama neigiamai (2 t., b.l. 48), J. K. motinai apribota motinos valdžia už vaiko nepriežiūra, girtavimą, J. K. nustatyta nuolatinė rūpyba, paskirta rūpintoja Z. J., kuri rūpintojos pareigas atlieka tinkamai (2 t., b.l. 53-54), mokosi, pedagogų charakterizuojama patenkinamai (2 t., b.l. 51), todėl jai skirti viešuosius darbus, baudą netikslinga, jai skirtinas laisvės apribojimas tačiau žemiau vidurkio, numatyto įstatymo ir skirtini įpareigojimai.
Nukentėjusios O. B. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos negalima apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomų įrodymų dėl jos dydžio, todėl teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Valstybinė ligonių kasa - J. K. įvykdyta nusikalstama veika žalą patyrė netiesiogiai, gydydama nukentėjusiąją O. B. nuo nusikalstamų veiksmų, t.y. pašalindama nusikaltimo pasekmes. Ji apmokėjo nukentėjusios O. B. gydymo išlaidas, t. y. 1719,55 Lt, todėl šios turėtos išlaidos priteistinos iš kaltinamosios J. K., o J. K. neišgalint, priteistina iš rūpintojos Z. J. ir motinos D. K. po 859,77 Lt iš kiekvienos ir jų dydis patvirtinamas byloje esančia raštu (1 t.,b.l.90) ir ieškinio pareiškimu (1 t.,b.l. 87-89).
Kaltinamoji J. K. neteisėtais veiksmais pakenkė O. B. ir neturtiniams asmens interesams. Tokius interesus saugo ir gina teisė (LR CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, psichologinę traumą, ir kitus nepatogumus. Nukentėjusioji O. B. dėl prieš ją įvykdytą nusikaltimą iškentėjo fizinį skausmą, be to išgyveno nepatogumus, jai padaryta psichologinė trauma, tai yra negalėjo tenkinti savo poreikių, negalėjo vykdyti veiklos, todėl teismas pripažįsta, kad priežastinis ryšys, tarp įvykdytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios neturtinės žalos yra įrodytas, tuo pačiu įrodyta ir neturtinė žala. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (LR CK 6.250 str.) nenustato, todėl neturtinę žalą vertina teismas, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas neturtinės žalos didį, teismas vadovaujasi LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį - atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusioji O. B. teismo posėdžio metu nurodė 3000 Lt atlygintiną neturtinės žalos dydį. Įvertinus išdėstytą, iš kaltinamosios J. K. neturtinė žala nukentėjusiajai O. B. priteistina dalinai, o J. K. neišgalint, priteistina iš rūpintojos Z. J. ir motinos D. K..
Nuosavybės teisės į turtą neapribotos.
Daiktiniai įrodymai: kompaktinė plokštelė su telekomunikacijų tinklais perduodama informacija – paliktina prie bylos; mobiliojo ryšio telefonas Nokia 6080 su pokalbių kortele „Pildyk“, grąžintas J. K. – paliktinas teisėto savininko neribotai nuosavybei.
J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303 straipsniais,
n u s p r e n d ė :
J. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį ir skirti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 48 str. 1 d., 6 d. 1 p., 3 d., ir 5 p., laisvės apribojimą keturiems mėnesiams nustatant įpareigojimus: nuo 23 valandos iki 6 valandos būti namuose, mokytis ir neatlygintinai per du mėnesius, iki 2010-04-01 atidirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš kaltinamosios J. K. 1719,55 Lt, o J. K. neišgalint, priteisti iš rūpintojos Z. J. ir motinos D. K. po 859,77 Lt iš kiekvienos, Valstybinei ligonių kasai.
Priteisti iš kaltinamosios J. K. 800 Lt neturtinės žalos, o J. K. neišgalint, priteisti iš rūpintojos Z. J. ir motinos D. K. po 400 Lt iš kiekvienos, O. B., sumokant lygiomis dalimis per 8 mėnesius, o dėl turtinės žalos pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Daiktinius įrodymus: kompaktinę plokštelę su telekomunikacijų tinklais perduodama informacija – palikti prie bylos; mobiliojo ryšio telefoną Nokia 6080 su pokalbių kortele „Pildyk“, grąžintą J. K. – palikti teisėto savininko neribotai nuosavybei.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Alfredas Vilbikas