Civilinė byla Nr. e2-851-567/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00139-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.5; 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutarties pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ragilis“ bankrotą tyčiniu ir apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ragilis“ bankrotą tyčiniu, nustatant, kad A. J. veikimu ir neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą, bei apriboti A. J. teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
2. Pareiškėja nurodė, kad UAB „Ragilis“ nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. sausio 26 d., turėdama 141 849,59 Eur mokestinę nepriemoką valstybei, atsiskaitė su kitais kreditoriais. Tuo metu UAB „Ragilis“ vadovu buvo A. J., kuris yra atsakingas už valstybei susidariusią nepriemoką. Jeigu A. J. nebūtų atlikęs tyčinio neteisėto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo, tai UAB „Ragilis“ būtų galėjusi atsiskaityti su vienintele kreditore VMI ir išvengti bankroto bylos iškėlimo.
3. Atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Ragilis“ nemokumo administratorė O. P. nesutiko su pareiškėjos VMI prašymu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad neįrodyta, jog buvęs bendrovės vadovas sąmoningai privedė LUAB „Ragilis“ prie tyčinio bankroto. Pavienė aplinkybė dėl įstatyme nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimo yra nepakankama konstatuoti buvusio įmonės vadovo veiksmų atitikimą tyčinio bankroto požymiui. A. J. mokėjimai buvo atliekami, siekiant tęsti įmonės veiklą, užbaigti vystymo projektą, atsiskaityti su kreditoriais.
4. Suinteresuotas asmuo A. J. nesutiko su pareiškėjos VMI prašymu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad formaliai mokėjimo eiliškumas buvo pažeistas, tačiau įmonė nebuvo sąmoningai tyčia privesta prie bankroto, mokėjimai nesukėlė įmonės nemokumo bei nepablogino nemokios įmonės padėties. A. J. į bendrovės kasą įnešdavo asmenines lėšas atsiskaitymams, kurie buvo vykdomi kreditoriams, nuo kurių valios priklausė įmonės darbingumas ir gyvybingumas. Įmonės finansiniai sunkumai atsirado dėl šalyje įvesto karantino, kurio metu buvo sustabdyti praktiškai visi statybos darbai.
5. Suinteresuotas asmuo R. V. nesutiko su pareiškėjos VMI prašymu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad aplinkybė, jog įmonė turėjo įsiskolinimų VMI, nereiškia, jog ji negalėjo vykdyti veiklos. Jei VMI neinicijuotų bankroto bylos įmonei iškėlimo, sutiktų sudaryti mokestinės paskolos sutartį, tai įmonė galėtų toliau vykdyti veiklą ir atsiskaityti su VMI.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 18 d. nutartimi nutarė:
6.1. pripažinti UAB „Ragilis“ bankrotą tyčiniu;
6.2. pripažinti atsakingu už UAB „Ragilis“ tyčinį bankrotą buvusį įmonės vadovą A. J.;
6.3. apriboti buvusio UAB „Ragilis“ vadovo A. J. teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
7. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartimi UAB „Ragilis“ iškelta bankroto byla. Bankroto byloje patvirtintas vienintelės kreditorės VMI 141 849,59 Eur reikalavimas. Bendrovės vadovu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. spalio 27 d. buvo A. J., nuo 2021 m. spalio 28 d. iki bankroto bylos iškėlimo – R. V. 2020 m. rugpjūčio 25 d. bendrovė buvo nesumokėjusi 57 840,27 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 2020 m. rugsėjo 25 d. – 46 599 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 2020 m. lapkričio 16 d. – 466 Eur žemės mokesčio, 2020 m. rugsėjo 15 d. – 15 659 Eur nekilnojamojo turto mokesčio, 2021 m. vasario 15 d. – 1 053 Eur nekilnojamojo turto mokesčio, 2021 m. kovo 15 d.– 2021 m. rugsėjo 15 d. – 17 131 Eur pelno mokesčio avanso, 2021 m. birželio 15 d. – 7 769 Eur pelno mokesčio, 2021 m. gruodžio 15 d. – 5 381 Eur pelno mokesčio avanso.
8. 2020 m. vasario–gruodžio mėn. tarp UAB „Ragilis“ ir A. J. buvo sudarytos 7 paskolos sutartys, pagal kurias A. J. paskolino įmonei 27 000 Eur. Bendrovė nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. su fiziniais asmenimis sudarė sandorius už 239 649 Eur, tačiau gautos piniginės lėšos nebuvo panaudotos atsiskaityti su valstybės biudžetu. UAB „Ragilis“ įsiskolinimas valstybės biudžetui 2020 m. rugpjūčio 3 d. sudarė 2 992 Eur, o 2021 m. vasario 23 d. – 110 270,07 Eur. 2020 m rugpjūčio–rugsėjo mėn. pervedė UAB „Revilė“, kurios vadovu buvo A. J., 98 194,49 Eur, nors tuo pačiu laikotarpiu mokestinė nepriemoka išaugo nuo 2 992 Eur iki 62 277,27 Eur. Bendrovė atsiskaitė ir su kitais kreditoriais, nors mokestinė nepriemoka toliau augo ir 2021 m. vasario 23 d. sudarė 110 272,07 Eur.
9. Teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog bendrovės atlikti mokėjimai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio nuostatas buvo pirmesnėje atsiskaitymų eilėje nei VMI. Bendrovės mokėjimai, susiję su komunalinių mokesčių mokėjimu, banko ir valstybės įmonės Registrų centro mokesčiais, buvo neženklūs (po kelis ar keliasdešimt eurų), t. y. pagrindiniai mokėjimai buvo nukreipti atsiskaitymui su UAB „Ragilis“ vadovo A. J. vadovaujama kita įmone, nors neįrodyta, kad šie mokėjimai buvo gyvybiškai svarbūs UAB „Ragilis“ veiklai palaikyti ar pan.
10. Teismas nurodė, kad dažnas ir sistemiškas UAB „Ragilis“ piniginių lėšų pervedimas kitai su UAB „Ragilis“ vadovu susijusiai įmonei patvirtina, jog UAB „Ragilis“ pinigines lėšas buvo sąmoningai siekiama pervesti būtent su vadovu A. J. susijusiai įmonei, o ne įstatymo nustatyta tvarka atsiskaityti su kitais kreditoriais, nuo kurių priklausė tolesnė bendrovės veikla. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje UAB „Ragilis“ vadovui A. J. buvo paskirta 1 400 Eur bauda už tai, kad bendrovės vadovas, žinodamas, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatyme nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigas eiliškumo.
11. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Ragilis“ jau 2020 m. rugpjūčio mėn. negalėjo vykdyti turtinių prievolių, t. y. buvo nemoki, bendrovės atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant įstatyme nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, o kreditorės VMI galimybės nukreipti išieškojimą į UAB „Ragilis“ turtą buvo apribotos. A. J., būdamas įmonės vadovu, turėjo žinoti ir žinojo, kad tokie atsiskaitymai eliminuoja galimybę atsiskaityti su pirmesnės eilės kreditoriumi ir pažeidžia kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Įmonei esant nemokiai, buvusio vadovo sąmoningą išieškojimo pirmenybės suteikimą paskesnės eilės kreditoriams, žinant, kad pirmesnės eilės kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų, įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, teismas vertino, kaip sąmoningą blogą įmonės valdymą, ir pripažino įmonės bankrotą tyčiniu.
12. Bendrovės tyčinį bankrotą sukėlė UAB „Ragilis“ vadovo A. J. sąmoningi ir kryptingi veiksmai, netinkamai valdant bendrovę, sąmoningai pervedant pinigines lėšas su vadovu susijusiai įmonei, žinant, kad įmonei skolininkei neturint pakankamai turto pirmesnės eilės kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų. Jeigu nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki.
13. Teismas nutarė apriboti A. J. teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nes jo veiksmai sukėlė tyčinį UAB „Ragilis“ bankrotą, jis (dėl vadovavimo UAB „Ragilis“) buvo baustas administracine tvarka už tai, kad, būdamas bendrovės vadovu ir žinodamas, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su žemesnės eilės bendrovės kreditoriais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Suinteresuotas asmuo A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjos VMI prašymą dėl UAB „Ragilis“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir teisių apribojimo buvusiam įmonės vadovui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Ragilis“ 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo nemoki. 2020 m. finansinės atskaitomybės duomenimis įmonės turto vertė buvo 538 840 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 302 923 Eur, įmonės pelnas sudarė 121 786 Eur, todėl 2020 m. gruodžio mėn. bendrovė buvo moki. Teismas nustatė, kad įmonė 2020 m. rugpjūčio 1 d.–2022 m. sausio 25 d. vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, įskaitant VMI, todėl neįrodyta, jog apeliantas pažeidė atsiskaitymų eiliškumo tvarką, tyčia sukėlė nemokumą ir įmonės bankrotą, sumažino turto vertę, ar neva tokiais veiksmais dar labiau pablogino nemokios įmonės padėtį.
14.2. Apelianto atlikti veiksmai galimai tik formaliuoju požiūriu atitinka tyčinio bankroto požymius, tačiau tai savaime nereiškia, jog apeliantas siekė privesti bendrovę iki nemokumo ir bankroto. Aplinkybė, kad apeliantas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimą, nepatvirtina jo tyčinių veiksmų, be to, bauda jam buvo paskirta po bankroto bylos įmonei iškėlimo. Už analogiškus veiksmus apeliantui buvo paskirta bauda ir, kaip UAB „Samuna“ vadovui, tačiau šiai įmonei niekada nebuvo ir nėra iškelta nemokumo byla, įmonė veikia iki šiol.
14.3. Teismas neatsižvelgė, kad apeliantas siekė tęsti įmonės veiklą: investavo į įmonę savo lėšas, sudarė įmonei naudingus sandorius, mokėjo komunalinius mokesčius ir atlyginimus darbuotojams, atliko mokėjimus valstybės biudžetui, pirmiausia atsiskaitė su kreditoriais, nuo kurių priklausė tolesnė bendrovės veikla ir jos gyvybingumas. Teismas nepagrįstai apeliantą pripažino atsakingu už UAB „Ragilis“ bankrotą ir apribojo jo teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
15. Pareiškėja VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir motyvuotai nustatė, kad apeliantas, būdamas UAB „Ragilis“ vadovu, savo neteisėtais, neūkiškais veiksmais padarė bendrovei 141 849,59 Eur žalą, o tai lėmė bankroto bylos įmonei iškėlimą.
15.2. Įmonė negalėjo atsiskaityti su vienintele kreditore VMI tik dėl apelianto neteisėtų veiksmų. Jeigu A. J. nebūtų atlikęs atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo, UAB „Ragilis“ būtų galėjusi atsiskaityti su vienintele kreditore ir išvengti bankroto.
16. Atsakovės LUAB „Ragilis“ nemokumo administratorė O. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjos VMI prašymą dėl UAB „Ragilis“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir teisių apribojimo buvusiam vadovui arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant nustatyti tikrąjį LUAB „Ragilis“ nemokumo momentą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė tikrojo bendrovės nemokumo momento. Vien ta aplinkybė, kad buvęs UAB „Ragilis“ vadovas pažeidė atsiskaitymų eiliškumo tvarką, savaime neįrodo, jog toks pažeidimas sukėlė bendrovės nemokumą ar pablogino jau nemokios įmonės būklę. Pagal 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentus įmonės turto vertė viršijo įsiskolinimų dydį, įmonė dirbo pelningai. Pats teismas nustatė, kad įmonė atliko atsiskaitymus su kreditoriais iki 2022 m. sausio 25 d.
16.2. Jei Vilniaus apygardos teismas, iškeldamas bankroto bylą, būtų rėmęsis neformaliai pareiškėjos pateiktais bei nepagrįstai padidintais tariamais UAB „Ragilis“ įsiskolinimais, o įvertinęs realią įmonės situaciją, tikėtina, bankroto byla nebūtų iškelta, o įmonė toliau vykdytų veiklą.
17. Suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjos VMI prašymą dėl UAB „Ragilis“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir teisių apribojimo buvusiam vadovui. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad UAB „Ragilis“ nemokumas atsirado 2020 m. rugpjūčio mėn., nes ir po nurodytos datos įmonė vykdė atsiskaitymus su kreditoriais. Bendrovės vadovas už atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimą buvo nubaustas tik po bankroto bylos įmonei iškėlimo. Apelianto veiksmai nelėmė įmonės nemokumo ar nemokios įmonės būklės pabloginimo.
17.2. Teismas neįvertino, kad bankroto byla įmonei iškelta pagal pareiškėjos pateiktus netikslius duomenis, t. y. kad įmonės skola VMI sudarė 246 719,14 Eur, nors faktiškai skola sudarė tik 141 849,59 Eur.
17.3. Teismas neatsižvelgė, kad apeliantas siekė išsaugoti įmonę, vykdė mokėjimus visiems kreditoriams, kai kuriuos mokėjimus atliko iš savo lėšų. Išsaugoti įmonę siekė ir suinteresuotas asmuo R. V.
17.4. Teismas nepagrįstai apribojo apelianto teises eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nes apeliantas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o teismas nenustatė tikrojo įmonės nemokumo momento.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
18. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas kreditorės prašymas dėl UAB „Ragilis“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir atsakingo asmens nustatymo bei teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
19. Nagrinėjamu atveju UAB „Ragilis“ bankroto byla iškelta 2022 m. kovo 15 d. nutartimi, veiksmai, kuriais buvo įrodinėjamas tyčinio bankroto požymių egzistavimas, atlikti įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), todėl nemokumo administratoriaus prašymas dėl UAB „Ragilis“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagrįstai buvo nagrinėjamas pagal JANĮ nuostatas.
20. Skundžiama nutartimi teismas pripažino UAB „Ragilis“ bankrotą tyčiniu, nes priėjo išvadą, kad, įmonei esant nemokiai, buvusio įmonės vadovo (apelianto) sąmoningi tyčiniai veiksmai (atsiskaitymo eiliškumo tvarkos pažeidimas) apribojo įmonės kreditorės (VMI) galimybę nukreipti išieškojimą į įmonės turtą. Taip pat teismas nutarė apriboti A. J. teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nes jo veiksmai sukėlė UAB „Ragilis“ tyčinį bankrotą.
21. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas iš esmės argumentuoja tuo, kad teismas netinkamai nustatė įmonės nemokumo momento atsiradimą ir nepagrįstai nusprendė, jog kreditorės galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais.
Dėl mediacijos (ne)skyrimo
22. 2023 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apelianto prašymas suteikti galimybę pasinaudoti teismo mediacijos galimybe ir skirti teismo mediaciją. Apeliantas pageidauja, kad mediatoriumi būtų paskirtas (duomenys neskelbtini).
23. Pagal JANĮ 80 straipsnį yra numatyta galimybė teismo nutartimi nutraukti bankroto bylą, sudarius taikos sutartį, jeigu ją pasirašo visi kreditoriai ir nemokumo administratorius, gavęs juridinio asmens dalyvių pritarimą. Taigi, apeliantas turi teisę sudaryti taikos sutartį pagrindinėje juridinio asmens bankroto byloje, nes procesas dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu ir teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo yra išvestinis iš pagrindinio proceso dėl juridinio asmens bankroto.
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys procesiniuose dokumentuose aiškiai ir išsamiai suformulavo pozicijas byloje sprendžiamais klausimais, apelianto ir kreditorės VMI pozicijos yra priešingos, kad pagrindinis bankroto bylos tikslas – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą, dėl ko tokio pobūdžio bylose prioritetas teikiamas proceso koncentracijos, ekonomiškumo principams, neįžvelgia būtinybės ir teisinio pagrindo išvestiniame procese iš pagrindinio proceso dėl juridinio asmens bankroto skirti teisminę mediaciją.
Dėl nemokumo momento (ne)nustatymo ir tyčinio bankroto požymių (ne)buvimo
25. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
26. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
27. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant šias įstatymo nuostatas, yra pabrėžta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020, 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020, 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).
28. Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
29. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai bendrovė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios bendrovės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti bendrovės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų bendrovei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą. Esminis tyčinio bankroto elementas yra bendrovės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į bendrovės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, bendrovė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi bendrovė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios bendrovės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Jei bendrovės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios bendrovės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
30. Pagal kasacinio teismo praktiką tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje bendrovėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama bendrovės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo.
31. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
32. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
33. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017). Tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis; nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).
34. Pagal nurodytą reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės nemokumą ar pabloginusį nemokios įmonės turtinę padėtį, tačiau reikia įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą, kurią, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė ir įvertino.
35. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).
36. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
37. 2020 m. UAB „Ragilis“ finansinės atskaitomybės duomenimis įmonė turėjo 538 840 Eur vertės turto, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 302 923 Eur, įmonė gavo 121 786 Eur pelno. 2022 m. balandžio 22 d. balanso duomenimis bendrovė nebeturėjo jokio turto, o mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus sudarė 205 789 Eur.
38. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartimi, iškeldamas UAB „Ragilis“ bankroto bylą, nustatė, kad UAB „Ragilis“ dirba vienas darbuotojas, skola Sodrai – 36,59 Eur (2022 m. kovo 10 d. duomenimis), nekilnojamojo turto, transporto priemonių UAB „Ragilis“ neturi. Vykdomos trys vykdomosios bylos, kuriose nuo 2021 m. kovo mėn. VMI naudai atliekamas išieškojimas iš UAB „Ragilis“, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. VMI 2022 m. vasario 2 d. pateiktais duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 246 719,14 Eur (t. y. 196,80 Eur gyventojų pajamų mokestis, 5,76 Eur delspinigiai, 1 692 Eur nekilnojamojo turto mokestis, 43,45 Eur delspinigiai, 18 531 Eur pelno mokestis, 2 279,04 Eur delspinigiai, 22 504 Eur pelno mokesčio avansas, 197 501,27 Eur pridėtinės vertės mokestis, 3 492,68 Eur delspinigiai, 466 Eur žemės mokestis, 7,14 Eur delspinigiai). UAB „Ragilis“ valdymo organai teismui nepateikė atsiliepimo į VMI ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ir reikalaujamų dokumentų, patvirtinančių įmonės turtinę padėtį.
39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartyje iškelti UAB „Ragilis“ bankroto bylą nurodytas mokestinės nepriemokos dydis neturi įtakos, sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir įmonės vadovo teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 20 d., UAB „Ragilis“ valdymo organai atskiruoju skundu neskundė nutarties iškelti įmonei bankroto bylą.
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl UAB „Ragilis“ faktinio nemokumo momento, nemokumo priežasčių, 2020 m. finansinės atskaitomybės ataskaitose užfiksuoti duomenys apie įmonės turto vertę viršijančią skolas, pelningumą negali būti vertinami formaliai, izoliuotai nuo konkrečiu laikotarpiu susiklosčiusių aplinkybių.
41. Pagal UAB „Ragilis“ sąskaitų bankuose duomenis, nepaisant turimų pradelstų įsiskolinimų valstybės biudžetui, iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), kurioje 2020 m. rugpjūčio 1 d. buvo 25 655 Eur, o 2020 m. rugpjūčio 3 d.–2022 m. sausio 25 d. laikotarpiu buvo gauta 76 304,27 Eur pajamų, bendrovė 2020 m. rugpjūčio 3–5 d. atliko 3 mokėjimus dėl 37 000 Eur UAB „Revilė“ naudai (tuo metu skola VMI sudarė 2 992 Eur), 2020 m. rugsėjo 11 d. – 700 Eur mokėjimą B. K. (skola VMI – 61 638,27 Eur), 2020 m. rugsėjo 20 d. – 61 194,49 Eur mokėjimą UAB „Revilė“ naudai (skola VMI – 62 277,27 Eur), 2020 m. spalio 9 d. – 1 355 Eur mokėjimą UAB „Litasta“ naudai (skola VMI – 108 772,27 Eur), 2021 m. vasario 23 d. – 847 Eur mokėjimą UAB „Mokam“ naudai (skola VMI – 110 270,07 Eur). Iš bendrovės kitos banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), kurioje 2020 m. rugpjūčio 1 d. buvo 432,54 Eur, 2020 m. rugsėjo 29 d.–2021 m. kovo 19 d. laikotarpiu buvo atlikti mokėjimai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai – 56,48 Eur, AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 19,76 Eur, Sodrai – 39,21 Eur, 39,21 Eur, 18,27 Eur, 19,41 Eur, R. N. – 50 Eur, valstybės įmonei Registrų centrui – 1,02 Eur, 1,02 Eur, VMI – 170,12 Eur (2021 m. kovo 19 d. priverstinai nurašytos lėšos).
42. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-166-1131/2022 UAB „Ragilis“ vadovą A. J. pripažino kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam 1 400 Eur baudą. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 27 d. susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigas eiliškumo, tačiau bendrovės vadovas pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais A. J. pažeidė kreditorės VMI interesus.
43. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs UAB „Ragilis“ į bylą pateiktus įrodymus, pagrįstai pripažino, jog UAB ,,Ragilis“ nemokumas atsirado 2020 m. rugpjūčio mėn., nes nuo tada įmonė pradėjo vengti atsiskaityti su vienintele kreditore VMI, kurios finansinis reikalavimas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki finansinio reikalavimo patvirtinimo išaugo nuo 2 992 Eur iki 141 849,59 Eur. Pažymėtina, kad pagal VMI procesiniuose dokumentuose pateiktą mokestinės nepriemokos susidarymo konkrečiais laikotarpiais analizę bendrovė jau iki 2020 m. kovo 16 d. ir 2020 m. birželio 15 d. privalėjo sumokėti valstybės biudžetui atitinkamai po 1 496 Eur pelno mokesčio avansą, t. y. iš viso 2 992 Eur. Bendrovės banko sąskaitų analizė patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio mėn.–2021 m. kovo mėn. laikotarpiu bendrovė didžiąją dalį sąskaitose turėtų lėšų skyrė ne atsiskaitymui su kreditore VMI, kuriai pradelsti įsipareigojimai nuolat augo jau nuo 2020 m. kovo 16 d., o kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Tik 2021 m. kovo 19 d. kreditorės VMI naudai pagal privalomą nurodymą buvo nurašyta 170,12 Eur, t. y. įmonė lėšas pervedė ne savo noru.
44. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad kitiems asmenims atlikti mokėjimai buvo pirmesnėje atsiskaitymų eilėje, kaip tai reglamentuoja CK 6.9301 straipsnio nuostatos. Bendrovės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) analizė taip pat patvirtina, kad bendrovė esmines pajamas (73 587,27 Eur iš 76 304,27 Eur) išleido atsiskaitymui su kitais asmenimis, gavo ir išleido atsiskaitymams būtent 2020 m. rugpjūčio mėn., todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog lėšų pervedimas kitiems asmenims, o ne kreditorei VMI, buvo būtinas veiklos vykdymui ir tęstinumui. Byloje nepateikta duomenų, kad po 2020 m. rugpjūčio mėn. bendrovė aktyviai vykdė veiklą ir gavo reikšmingas pajamas.
45. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas laikomas, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, todėl nagrinėjamu atveju pripažįstama, kad įmonės negalėjimas nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. vykdyti turtinių prievolių didžiausiai ir turinčiai pirmenybę gauti atsiskaitymą kreditorei VMI, patvirtina, jog įmonė faktiškai nemoki tapo 2020 m. rugpjūčio mėn.
46. Pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalį tarp įmonės vadovo pareigų nurodytas ir juridinio asmens veiklos organizavimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai, būdami atsakingi už įmonės komercinės veiklos organizavimą, turi elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, todėl, prieš priimdami konkretų sprendimą dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius ir panašiai. Vadovas, priešingai nei dalyvis, yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų, todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga neperduodama (CK 2.87 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020).
47. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad, nors UAB „Ragilis“ jau 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo nemoki ir turėjo susidariusią mokestinę nepriemoką, bendrovė iki bankroto bylos iškėlimo vykdė atsiskaitymus (faktiškai didžioji dalis lėšų pervesta 2020 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn.), pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, taip apribojant ir faktiškai panaikinant bendrovės pirmesnės eilės kreditorės VMI galimybes nukreipti išieškojimą į UAB „Ragilis“ turtą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad, esant įmonei nemokiai, tuometinio įmonės vadovo A. J. sąmoningas išieškojimo pirmenybės suteikimas paskesnės eilės kreditoriams, žinant, jog pirmesnės eilės kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų, vertintinas, kaip sąmoningas blogas įmonės valdymas.
48. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad jis nesiekė sąmoningai privesti įmonę prie bankroto ar pabloginti įmonės turtinę padėtį, nes savo veiksmais siekė tęsti bendrovės veiklą, t. y. paskolino įmonei savo lėšas (27 000 Eur), atsiskaitė su kreditoriais, nuo kurių priklausė tolesnė bendrovės veikla.
49. Teismas pažymi, kad apeliantui neabejotinai buvo žinoma apie susidariusius bendrovės įsiskolinimus valstybės biudžetui, todėl bendrovės, kurios finansinė padėtis ir taip buvo bloga, tolesnis finansinės padėties bloginimas, nevykdant teisės aktų reikalavimų, prilygintinas tyčinio bankroto požymiams, kadangi taip toliau vykdant veiklą ir atsiskaitant tik su pasirinktais kreditoriais, ignoruojant turimus įsiskolinimus valstybės biudžetui, buvo pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas (CK 6.9301 straipsnis).
50. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovės vadovas A. J. (taip pat ir vienintelis akcininkas), kuriam geriausiai buvo žinoma apie įmonės finansinę padėtį, sąmoningai siekė tęsti įmonės veiklą bet kokia kaina, organizavo įmonės veiklą taip, kad pirmenybę gauti atsiskaitymą turinčios kreditorės VMI galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo faktiškai panaikintos. Tai, kad bendrovės įsiskolinimas kreditorei VMI nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. spalio mėn., t. y. apelianto vadovavimo laikotarpiu, išaugo nuo 2 992 Eur iki daugiau nei 110 000 Eur, patvirtina, jog buvusio vadovo įmonei 2020 m. paskolinti 27 000 Eur nepatvirtina siekio tęsti įmonės veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. UAB „Ragilis“ nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d., kaip pardavėja, sudarė su fiziniais asmenimis sandorius už 239 649 Eur, tačiau gautos lėšos nebuvo panaudotos atsiskaityti su valstybės biudžetu. Taigi, bendrovės vadovas A. J., žinodamas apie blogą įmonės turtinę padėtį ir disponuodamas didelėmis pinigų sumomis, nesiekė tinkamai pagal teisės aktų reikalavimus vykdyti atsiskaitymus su kreditore VMI.
51. Pažymėtina, kad 2020 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. UAB „Ragilis“ iš banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančių 101 959,26 Eur lėšų pervedė UAB „Revilė“. Tiek UAB „Ragilis“, tiek UAB „Revilė“ vadovu ir akcininku buvo apeliantas A. J., todėl laikytina, kad, įmonei esant nemokiai, UAB „Ragilis“ lėšos buvo pervestos susijusiai įmonei. Atlikus tokį mokėjimą, t. y. pervedus beveik visas turimas lėšas sąskaitoje (kitoje sąskaitoje lėšos sudarė 432,54 Eur), sumažėjo UAB „Ragilis“ turtas. Bendrovės įsiskolinimas VMI 2020 m. rugsėjo mėn. jau buvo išaugęs iki 62 277,27 Eur, t. y. jei tuometinis įmonės vadovas vykdytų teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tai įmonės žinioje disponuojamų lėšų būtų pakakę atsiskaityti su valstybės biudžetu. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei atskirajame skunde konkrečiai nepagrindė būtinybės pervesti beveik visas turimas pinigines lėšas susijusiai įmonei, t. y. kad toks atsiskaitymas buvo būtinas, siekiant išsaugoti bendrovės veiklos tęstinumą.
52. Nustatyta, kad, nepaisant įmonės nemokumo, įmonės padėtis buvo bloginama, nes vienintelės kreditorės VMI finansiniai reikalavimai vis didėjo (bankroto byloje patvirtintas VMI patikslintas 141 849,59 Eur finansinis reikalavimas, kuris išaugo nuo 2 992 Eur), įmonė visiškai nustojo vykdyti veiklą, 2021 m. spalio mėn. pasikeitė įmonės vadovas ir akcininkas, 2022 m. kovo 15 d. įmonei kreditorės VMI iniciatyva buvo iškelta bankroto byla.
53. Teismų praktikoje nurodoma, kad akcijų perleidimas visiškai nepatikimam ir objektyviai negalinčiam vystyti verslo asmeniui reiškia ne ką kitą, kaip sąmoningą jau nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, o tai yra vienas iš tyčinio bankroto nustatymo požymių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3-464/2017). Fiktyvūs akcijų perleidimo sandoriai ir fiktyvus vadovų skyrimas yra žalingas bankrutuojančiai bendrovei, kadangi taip išvengiama akcininkų ir vadovų pareigų bendrovei vykdymo. Tokie sandoriai neabejotinai kenkia tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesams, todėl toks bankrutuojančios įmonės akcijų perleidimas patenka į įstatymuose numatytų tyčinio bankroto pagrindų taikymo sritį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-474-467/2022).
54. Pažymėtina, kad naujajam įmonės vadovui ir savininkui R. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-525-1057/2022 buvo paskirta 1 400 Eur bauda už tai, kad jis laiku neinicijavo UAB „Ragilis“ bankroto bylos. R. V. Vilniaus miesto apylinkės teismui paaiškino, kad niekada nebuvo įmonės vadovu, jam davė 500 Eur ir kažkokius popierius, nežinojo kuo įmonė užsiima (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nemokios bendrovės perdavimas asmeniui, neketinančiam faktiškai valdyti įmonę, papildomai patvirtina, jog bendrovę siekta tyčia privesti prie bankroto, bloginti nemokios įmonės padėtį bei neišsaugoti jos turto.
Dėl teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ir būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo
55. Pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.
56. Pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialiąsias teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).
57. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės vadovui teisių apribojimo taikymo, turi nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).
58. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo apelianto teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas sąmoningai tyčia sukėlė UAB „Ragilis“ nemokumą, blogino nemokios įmonės padėtį. Taigi, apeliantas sąmoningai ir sistemiškai vykdė įmonės veiklą, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. vykdė atsiskaitymus, nesilaikant CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigas eiliškumo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apribojo apeliantui teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nes šios pagal terminą vidutinės trukmės sankcijos skyrimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, visiškai atitinka jos paskirtį – pašalinti iš verslo rinkos asmenį, kuris, vadovaudamas verslo subjektui, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo, dėl ko viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančius turtinius praradimus.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
59. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas įvertino visų proceso dalyvių argumentus, rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyko (įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir teisių apribojimo) yra logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis ir nešališkos. Pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiuo aspektu aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 185 straipsnis). Teismas pagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės veiklos organizavimo ir nemokios įmonės turtinės padėties pabloginimo. Taigi, apelianto atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
60. Pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
61. Apelianto atskirasis skundas atmetamas, todėl jis neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Pareiškėja, nemokumo administratorė ir suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Neringa Švedienė