Baudžiamosios bylos Nr. 1-2205-369/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07362-2022-7

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.26.2

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 20 d.   

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,

sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,

dalyvaujant prokurorei Miglei Lukoševičienei,  

kaltinamajam V. K.,  

nukentėjusiajai L. M., jos atstovei advokatei Aušrai Bračiulienei,

vertėjaujant Giedriui Račkauskui,   

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini),   (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2006 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 180 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių viešųjų darbų bausme; 

2. 2012 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 5 MGL bauda;

3. 2014 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 20 parų areštu;

4. 2014 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimu;

5. 2016 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 9 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

6. 2017 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

7. 2018 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - galutinė subendrinta bausmė 2 metai laisvės atėmimo; 

8. 2018 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo. 2020 m. spalio 26 d. lygtinai, neatlikęs 8 mėnesių ir 28 d. laisvės atėmimo bausmės paleistas iš pataisos namų, 

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

V. K. 2022 m. kovo 2 d., apie 18.25 val., viešoje vietoje – parduotuvėje „X“, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,91 promilės girtumas), jo veiksmus stebint pašaliniams asmenims, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, garsiai šūkavo ir provokavo konfliktą su parduotuvės darbuotojais. Apsaugos darbuotojai L. M. paprašius praeiti iki apsaugos posto, V. K. be priežasties, iš chuliganiškų paskatų, rankomis stipriai pastarąją pastūmė į duris, ko pasėkoje L. M. nukrito ir atsitrenkė galva patirdama muštinę žaizdą kaktos srityje, poodinę kraujosruvą dešinio kelio projekcijoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu V. K. savo įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

        Apklaustas teisme kaltinamasis V. K. kaltės nepripažino. Jis neneigė, kad 2022 m. kovo 2 d., apie 18.25 val., lankėsi parduotuvėje „X“, esančioje (duomenys neskelbtini). Pripažino, kad tuo metu buvo išgėręs, tačiau tvirtino, kad jam nustatytas girtumas jo veiksmų neįtakojo. Kaltinamasis pripažino, kad buvo priėjęs prie kasoje dirbusios pardavėjos M. D. ir pasakė, kad jį aptarnautų su juo kalbėdama lietuviškai. Tačiau kaltinamasis nepripažino, kad jos atžvilgiu buvo nusiteikęs agresyviai, garsiai šūkavo ir vartojo necenzūrinius žodžius. Kadangi nieko nusikalstamo jis neįvykdė, todėl jam buvo nepriimtina, kad prie jo priėjusi parduotuvės apsaugos darbuotoja L. M., be jokio pagrindo jį sulaikė, ketino jam teikti įtarimus ir jį vedėsi į apsaugos postą. Jam einant link parduotuvės išėjimo durų apsaugos darbuotoja užstojo jam kelią, todėl ją pastūmė ir iš parduotuvės pabėgo. Jis nematė, ar apsaugos darbuotoja atsitrenkė į duris ir susižalojo. Kaltinamasis nesutiko su nukentėjusiosios pateiktu civiliniu ieškiniu dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir prašė jį atmesti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pateiktus ieškinius pripažino ir sutiko juos atlyginti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. K. pareiškė, kad dėl pareikšto įtarimo pozicijos neišsakys ir parodymų neduos. 2022 m. kovo 2 d. 21:44 val. V. K. nustatytas 0,91 promilės girtumas (2 t., b.l. 47, 48, 70).

        Apklausta teisme nukentėjusioji L. M. parodė, kad 2022 m. kovo 2 d. vakare, dirbo apsaugos darbuotoja parduotuvėje „X“. 2022 m. kovo 2 d. vakare kaltinamasis atėjo į minėtą parduotuvę. Jis nepaėmė nei pirkinių krepšelio ar vežimėlio ir priėjęs prie vienos iš kasų pradėjo grasinti kasininkei. Ji buvo apsaugos poste ir prekybos salę stebėjo per monitorių. Ką kalbėjo kaltinamasis, ji negirdėjo, tačiau matė, kaip kasos darbuotoja nuo jo veidą pridengė ranka. Tuo metu prie jos kasos stovėjo eilė pirkėjų. Tada į apsaugos postą atėjo kita kasininkė ir paprašė, kad ji nueitų prie tos kasos. Nuėjusi prie kasos paprašė, kad kaltinamasis su ja nueitų iki apsaugos posto. Kaltinamasis atsakė, kad gerai. Ji apsisuko ir pirma ėjo link apsaugos posto, kuris yra prie parduotuvės išėjimo durų. Kaltinamasis ėjo jai iš paskos. Priartėjus prie durų kaltinamasis ją stipriai pastūmė į nugarą ir ji galva trenkėsi į duris. Tai padaręs kaltinamasis pabėgo. Atvykusi GMP ją nuvežė į gydymo įstaigą ir susiuvo prakirstą galvą. Dėl patirto sužalojimo mėnesį buvo nedarbinga. Šiuo metu jaučia sužalojimo pasekmes. Jai skauda galvą, pablogėjo regėjimas ir klausa. Labai bijo kaltinamojo, nes ir toliau dirba toje pačioje parduotuvėje, į kurią jis gali užeiti ar vakare kur nors jos patykoti. Prašė iš kaltinamojo priteisti 5000 eurų už patirtą moralinę žalą.  

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. M. parodė, kad dirba apsaugos darbuotoja parduotuvėje „X“, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 2 d. vakare jai būnant apsaugos poste, pas ją atėjo kasininkė ir pasakė, kad prie trečios kasos kažkas vyksta. Jai nuėjus prie minėtos kasos kasininkė I. pirštu parodė į vyrą, kuris buvo apsirengęs juodos spalvos ilga striuke, aukšto ūgio (apie 190 cm.). Ant veido ir nosies buvo uždėta apsauginė veido kaukė. Šį vyrą iš karto atpažino, kadangi jis dar 2022 m. vasario 28 d. buvo atėjęs į parduotuvę ir sukėlęs konfliktą. Priėjusi prie šio vyro mandagiai paprašė, kad jis eitų su ja. Taip pasielgė, nes prie kasos buvo keletas pirkėjų. Norėdama pasiaiškinti aplinkybes jį pakvietė nueiti prie apsaugos posto. Nieko jai neatsakęs vyras pradėjo eiti jai iš nugaros. Ji ėjo pirma, o jis už jos. Priėjus prie apsaugos posto vyras ją stipriai pastūmė. Krisdama atsitrenkė į apsaugos posto sieną ir prakirto kaktą. Ją stumdamas vyras nieko nesakė. Ji pajautė didelį fizinį skausmą ir nesuprato, kas įvyko. Jai atsistojus ėmė svaigti galva. Norėdama pažiūrėti, kokia kryptimi vyras pasišalino, išėjo į lauką. Po to sugrįžo į apsaugos postą. Iš jos kaktos stipriai bėgo kraujas. Į postą atėjusi parduotuvės vedėja paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykusį įvykį. Atvykusi GMP ją pristatė į (duomenys neskelbtini) kliniką, kur pirminės apžiūros metu buvo nustatyta, kaktos – plaukuotoje dalyje iki kaulo kirstinė 4 cm ilgio žaizda. Žaizda buvo susiūta ir paskirtas ambulatorinis gydymas. Tyrimo eigoje reikš civilinį ieškinį dėl patirtos moralinės ir fizinės žalos (t. 1 b.l. 46). Apklausta papildomai nukentėjusioji L. M. parodė, kad dėl patirto sužalojimo ilgą laiką buvo nedarbinga. Ji negalėjo užsidirbti papildomai. Po įvyko atsirado baimė ir nesaugumo jausmas, kad gali būti vėl užpulta ar sumušta. Patyrė didelį išgąstį, stresą. Jautė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, emocinę depresiją ir kitas neigiamas emocijas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos - 5000 eurų atlyginimo ir šiai sumai buvo pripažinta civiline ieškove (t.1 b.l. 105-106,110).

Specialisto išvadoje Nr. G 747/2022(01) nurodoma, kad L. M. padaryta muštinė žaizda kaktos srityje, poodinė kraujosruva dešinio kelio projekcijoje, kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi, galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku (2022 m. kovo 2 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1 b.l. 78-79).

Apklausta teisme liudytoja M. D. parodė, kad 2022 m. kovo 2 d. vakare dirbo parduotuvėje „X“ kasininke ir aptarnavo pirkėjus. Vienu metu prie jos kasos priėjo kaltinamasis. Jis pradėjo ant jos rėkti, kad su juo nekalbėtų (duomenys neskelbtini), vadino ją „suka“, grasino, kad ji neišeis į namus, kad jos palauks už durų. Kaltinamajam dar labiau prie jos priartėjus nuo jo gindamasi pakėlė ranką ir sušuko, kad jos neliestų. Tuo metu prie jos kasos buvo pirkėjų eilė. Parduotuvėje buvo daug žmonių, vyko vakarinis apsipirkimas. Toks kaltinamojo elgesys sutrikdė parduotuvės darbą. Prie jos kasos priėjusi apsaugos darbuotoja paprašė, kad tas vyras eitų su ja. Kas toliau įvyko, ji nematė, nes dirbo ir aptarnavo pirkėjus.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. D. parodė, kad (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje „X“ dirba kasininke. 2022 m. kovo 2 d. apie 18:23 val. buvo savo darbo vietoje (kasoje) ir skenavo pirkėjų prekes. Šalia kasos buvo pirkėjai. Skenuojant pirkėjos (moters) prekes, ši kažko jos paklausė (duomenys neskelbtini) kalba, todėl jai atsakinėjo taip pat (duomenys neskelbtini) kalba. Joms kalbant, pastebėjo, kaip iš parduotuvės salės vidaus, šalia kasos atsistojo aukšto ūgio (apie 190 cm) vyras, apsirengęs tamsios juodos spalvos ilga striuke, ant burnos ir nosies turėjo  medicininę kaukę. Vyras žiūrėdamas į ją pradėjo garsiai jai sakyti, kodėl ji kalba (duomenys neskelbtini) kalba, kad jam pasakys kainą lietuvių kalba, kad jos lauks lauke. Tai sakydamas vyras buvo agresyviai nusiteikęs. Vyro pasakytus žodžius priėmė asmeniškai, kaip tiesioginį grasinimą ir labai išsigando. Prie kasos buvo iškviesta apsaugos darbuotoja. Eidamas pro jos darbo vietą tas vyras staiga savo kūno mostu priartėjo prie jos. Ji labai išsigando ir iškėlusi ranką pasakė, kad jis prie jos nelįstų. Priėjusi apsaugos darbuotoja mandagiai paprašė, kad vyras eitų su ja. Jiems nuėjus ji tęsė savo darbą. Jiems nueinat išgirdo prie apsaugos darbuotojo posto kažkokį garsą, kuris buvo panašus į atsitrenkimą. Ji atsisuko, bet nieko nematė. Prekybos salėje buvusi darbuotoja pasakė, kad tas vyras pastūmė su juo einančią apsaugos darbuotoją. Ji asmeniškai fiziškai nenukentėjo, tik labai išsigando ir patyrė moralinę žalą. Ji baigia darbą vakare, jau sutemus ir bijo išeiti iš darbo patalpų. Nustačius įtariamąjį pagalvos dėl civilio ieškinio. Nori, kad vyras būtų nubaustas, nes viešoje vietoje taip elgtis negalima (t.1 b.l. 30). Apklausta papildomai liudytoja nurodė, kad prie jos kasos priėjęs vyras elgėsi agresyviai, garsiai šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, mosikavo rankomis, reiškė pretenzijas, kad ji kalbėjo (duomenys neskelbtini) kalba su pirkėja. Dėl tokio jo elgesio labai sutriko, pasimetė ir išsigando. Prie kasos priėjęs asmuo jokių realių veiksmų nesiėmė. Šiam asmeniui pasakė, kad nuo jos atsitrauktų toliau. Vyras jos nepuolė, nemušė, fizinės jėgos nenaudojo. Pas gydytojus nesikreipė. Jo agresyvus elgesys pasireiškė šūkavimais, keiksmažodžiais. Tai viskas įvyko parduotuvėje prie kasos, aplinkui buvo kitų žmonių, todėl jautėsi nemaloniai, sutriko. Žala jai nepadaryta, todėl civilinio ieškinio nereikš (t.1 b.l. 41).

        Apklausta teisme liudytoja B. R. paaiškino, kad parduotuvėje „X“ dirba pamainos vedėja. Teismo nagrinėjamo įvykio metu apie 18.30 val. baigė darbą ir apsipirkusi jau išeidinėjo iš parduotuvės į namus. Tada pamatė, kaip prie vienos iš prekybos salėje dirbančių kasininkių pribėgo kaltinamasis, kuris garsiai šūkavo ir kažką aiškino kasininkei. Paskui kaltinamasis pasilenkė prie kasininkės. Ši pakėlė ranką, kad jai nepataikytų į veidą. Ji matė, kaip prie tos kasos atėjo apsaugos darbuotoja ir paprašė, kad kaltinamasis eitų su ja. Apsaugos darbuotoja ir kaltinamasis ėjo vienas paskui kitą link apsaugos posto. Likus kokiam metrui iki durų kaltinamasis pastūmė apsaugos darbuotoją ir ši trenkėsi į duris ar į durų rankeną, o pats pabėgo. Apsaugos darbuotoja buvo sužalota.  Po šio įvykio parduotuvės kolektyvas liko labai išgąsdintas. Darbuotojai būreliais eina į darbą ir iš darbo į namus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. R. parodė, kad dirba vedėja vienoje iš UAB „X“ priklausančių parduotuvių. 2022 m. kovo 2 d. apie 18.30 val. ji baigė darbą ir ėjo namo. Parduotuvėje prie kasos išgirdo triukšmą. Pamatė, kad prie kasos stovi vyras ir konfliktuoja su kasininke. Vyras atrodė agresyvus. Jis buvo prie kasininkės pasilenkęs ir mosikavo rankomis. Tuo metu kasininkė ranka užsidengė savo veidą. Apie ką jie kalbėjo ir kodėl konfliktavo, ji nežino, nes jų negirdėjo. Tada pamatė, kad prie kasos priėjo apsaugos darbuotoja L. M. ir paprašė to vyro praeiti su ja iki apsaugos posto. Vyras sutiko. Jis buvo aukšto ūgio, apsirengęs tamsios žalios spalvos striukę. Apsaugos darbuotoja ėjo priekyje, o jai iš paskos, apie 1 metro atstumu ėjo tas vyras. Jie ėjo link parduotuvės išėjimo durų ir apsaugos posto. Ji ėjo jiems iš paskos, atsilikusi maždaug 2-3 metrų atstumu. Einant vyras ir apsaugos darbuotoja tarpusavyje nekalbėjo. Priėjus prie durų iš paskos ėjęs vyras staigiai dviem rankomis pastūmė apsaugos darbuotoją į nugarą ir išbėgo iš parduotuvės. Pastumta apsaugos darbuotoja krito ir atsitrenkė veidu į duris, ar durų rankeną. Jai atsisukus pamatė jos kruviną veidą, praskeltą galvą. Ji iš karto pribėgo prie jos ir padėjo atsikelti,  tada skambino 112, kvietė greitąją pagalbą ir policiją. Buvo išbėgusi į lauką pažiūrėti, kur tas vyras nubėgo, tačiau jo nebematė. Netrukus atvyko greitoji pagalba ir policijos pareigūnai. Apsaugos darbuotoją L. medikai išvežė į ligoninę (1 t., b.l. 143).

2022 m. kovo 2 d. vyriausiosios patrulės D. D. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2022 m. kovo 2 d. apie 20.15 val. patruliuojant gautas pranešimas, kad kazino „Y“  vyksta konfliktas. Atvykus nurodytu adresu apsaugos darbuotojai paaiškino, kad sulaikė V. K., kuris „Y“ kazino viduje sudaužė stovintį aparatą, bandė pabėgti, tačiau lauke buvo sulaikytas. Patruliui pristačius asmenį į VPK OVS, paaiškėjo, kad tai tas pats asmuo, kuris įvykdė nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuotas apsaugos kamerų parduotuvėje „X“ (t.1 t., b.l. 11,12).

        Ikiteisminio tyrimo metu buvo peržiūrėti kaltinamąjį V. K. sulaikiusių policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašai, o jų duomenys perkelti į apžiūros protokolą. Paleidus įrašą, ekrano apačioje matomas užrašas „VLN_PR_619830 2022/03/02 20:37:59“. Įraše matoma, kaip policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Vaizdo įraše matosi ant žemės gulintis surakintas vyras ir prie jo 2 apsaugos darbuotojai. Gulintis vyras šaukia: „Kur policijos pareigūnai, jie mane suėmė“. Policijos pareigūnams priėjus prie apsaugos darbuotojų, vienas iš jų pasakoja, kad vyras viską išdaužė. Vyras: „Kur policijos pareigūnai, jie panaudojo prieš mane jėgą, net gi aš kai esu jau su dujom nupūstas ant žemės. Vardus ir pavardes man jų“. Vyras toliau rėkia apie tai, kad gavo ašarinių dujų ir guli ant žemės. Vyras toliau rėkia: „Man vardą ir pavardę šito asilo“. Aiškina, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau reikalauja vardo ir pavardės. Vyras tęsia rėkimą, taip pat vartodamas keiksmažodžius: „nesveikas, blet, idiote“. Aiškina, kad jam poryt į darbą. Vyras:  „Gal tu nesveikas esi? Aš ropoju žeme, tu mane suėmei už ką? Už ką idiote tu mane blet suėmi? Pidaraste tu. Aš ropoju žeme, kokios aš padariau tau nuostolius? Tu nesveikas, aš tau sakau“. Gulėdamas ant pievos  vyras rėkia, kad nieko nepadarė, kad viskas yra užfiksuota vaizdo kameromis. Pareigūnas klausia vyro, ar jis buvo (duomenys neskelbtini) g. prie „X“. Šis atsako, kad tai girdi pirmą kartą ir neigia, kad jis prisistatė V. K.. Aiškina, kad nieko nedarė ir nieko nepuolė. Uždėjus V. K. antrankius ir vedant jį į tarnybinį automobilį, jis kažką kalba apie Putiną, vaikžudžius. Pradeda įžeidinėti pareigūną sakydamas, kad jis yra vaikžudys, panašus į Putiną (1 t., b.l. 135-136).

2022 m. kovo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini), esanti parduotuvėje „X“. Užėjus į parduotuvę, kairėje pusėje įrengtas apsaugos budėjimo postas, kurio viduje yra vaizdo kamerų stebėjimo monitoriai. Nuo vaizdo monitoriaus tarnybinių telefonu fotografuojamas asmuo, kuris galimai įvykdė nusikalstamą veiką. Asmens nuotrauka bus pridedama prie įvykio vietos foto lentelės. Šalia apsaugos posto yra varteliai, per kuriuos parduotuvės klientai patenka į prekybos salę. Apžiūrima už parduotuvės kasų įrengta erdvė (koridorius) yra apie stačiakampio formos. Kitoje koridoriaus pusėje įrengtos paletės su prekėmis, savitarnos kasos ir trys kasos, kuriose yra aptarnaujami parduotuvės klientai. Kasa Nr. 3 yra erdvės pabaigoje. Apžiūrėjus įvykio vietą jokių grumtynių ar muštynių pėdsakų nepastebėta. Rausvos spalvos skysčio dėmių, panašių į kraują nėra. Visa parduotuvės erdvė bei tiksli įvykio vieta filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (t.1, b.l. 13-19).

Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme buvo peržiūrėtas parduotuvės „X“ apsaugos kamerų pateiktas vaizdo įrašas, kurio duomenys užfiksuoti kitų objektų apžiūros protokole. Atidarius vaizdo įrašą matomas užrašas „Kamera3”, apačioje užrašas „2022/03/02 18:23:10”. Matoma parduotuvės salė, viršuje užrašas „Savitarnos kasos“, dešinėje matoma mokėjimo kasa, kasoje sėdi kasininkė, už minėtos kasininkės nugaros stovi savitarnos kasoje kita kasininkė. Matoma, kad kasoje apsiperka moteris, už jos stovi vyras, bei toliau kasoje taip pat matyti stovintys kiti žmonės. Matomas toliau stovintis vyras mosikuoja rankomis, pirštu kažką nurodo kasininkei, kasininkė atsisuka į minėtą vyrą. Netrukus vyras prieina arčiau, pasilenkia dar arčiau prie kasininkės, vyras pakelia ranką ir ranka mosikuoja, tuo metu kasininkė pakelia savo ranką, apsisaugodama nuo vyro, tuo metu vyras pirštu kažką nurodo kasininkei, moteris ranka užsidengia nuo to vyro, o vyras atsitraukė atgal. Kasininkė atsisuka į kitą kasininkę ir ranka parodo pakviesti apsaugą. Kita kasininkė iš karto nueina toliau, galimai pakviesti apsaugą. Netrukus minėta kasininkė grįžo atgal. Paskui ją ateina apsaugos darbuotoja, kuri prieina prie kasos. Kasoje stovėjęs vyras praeina kartu su apsaugos darbuotoja. Apsaugos darbuotoja eina priekyje, vyras eina jai iš paskos. Paskui juos eina kita moteris, kuri apsipirkinėjo kasoje. Vyras su tamsios spalvos striuke, rudų trumpai kirptų plaukų, aukšto ūgio, ant veido dėvi apsauginę kaukę. Vaizdo įraše garsas nefiksuojamas. Atidarius vaizdo įrašą „Kamera11_20220302182432“ apačioje užrašas „2022/03/02 18:24:31”. Matyti dešinėje pusėje mokėjimo kasos, tiesiai parduotuvės išėjimo durys, dešinėje pusėje prie durų apsaugos postas. Matoma, apsaugos darbuotoja eina priekyje, už jos eina minėtas vyras. Priėjus arčiau apsaugos posto durų, vyras staigiai abejomis rankomis stipriai pastumia į nugarą apsaugos darbuotoją, nuo smūgio moteris nukrenta ir galva atsitrenkia į duris, vyras iš karto išbėga iš parduotuvės pro pagrindines duris. Apsaugos darbuotoja atsistoja, ranka laikosi už galvos, atsistojusi pastaroji išeina link išėjimo durų, apsidairė iš grįžo atgal. Vaizdo įraše matomi asmenys nesusiję su įvykiu. Atidarius vaizdo įrašą „Kamera12_20220302182350“, apačioje užrašas „2022/03/02 18:23:50”. Matomos dešinėje pusėje mokėjimo kasos, tiesiai sustatyti parduotuvės vežimėliai, kairėje pusėje apsaugos postas bei šalia pagrindinės išėjimo durys. Matoma, kaip kasininkė užeina į apsaugos postą, netrukus kasininkė grįžta atgal, paskui ją nueina apsaugos darbuotoja. Netrukus matoma, kaip apsaugos darbuotoja grįžta, eina link apsaugos posto, paskui ją eina minėtas vyras. Priėjus arčiau apsaugos posto durų, vyras staiga abejomis rankomis pastumia apsaugos darbuotoją į nugarą, nuo smūgio apsaugos darbuotoja nukrenta, galva atsitrenkia į durų rankeną. Vyras iš karto išbėga iš parduotuvės. Apsaugos darbuotoja atsikelia, ranka laikosi už galvos, moteris išeina pro duris. Vaizdo įraše matomi asmenys, nesusiję su įvykiu (t.1 b.l. 124-128). Vaizdo įraše, kurio pavadinimas „20220302_184008“, matoma moteris, ant kurios liemenės yra užrašas „X“. Šios moters rankos, veidas ir plaukai kruvini. Moters kaktos plaukuotoje dalyje matyti žaizda. Vaizdo įraše užfiksuota šiukšlių dėžė, kurioje guli kruvinos servetėlės, ant grindų kraujo dėmės (t.1 b.l. 71-73).

Ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme buvo išklausytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas telefoninio pokalbio įrašas. Šio įrašo duomenys nurodyti kitų objektų apžiūros protokole. Paleidus garso įrašą girdimas Bendro pagalbos centro darbuotojos (toliau - BPC) pokalbis su pranešėja (toliau – Pranešėja). Pranešėja: Koks nenormalus žmogus, nežinau, sako, ką nori man pasakyti. BPC: Klausau. Pranešėja: Laba diena, noriu greitąją iškviesti. BPC: Sakykite adresą koks? Pranešėja: (duomenys neskelbtini) „X“ ir policiją iškart. BPC: Koks miestas klausiu? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini), taip? Pranešėja: Taip, „X“. BPC: O kas atsitiko pas jus? Pranešėja: pirkėjas girtas mušė apsaugininkę, kraujas bėga, turbūt ir policiją reikia, o Jėzau. BPC: (duomenys neskelbtini) „X“ taip? Pranešėja: Aha, kuo greičiau, bėga per galvą kraujas pas ją. BPC: Kiek jai metų maždaug? Pranešėja: (duomenys neskelbtini) kiek, (duomenys neskelbtini) gal, apie (duomenys neskelbtini), aš nežinau. BPC: Tai ji apsaugos darbuotoja, aš taip suprantu? Pranešėja: Taip, taip. BPC: Iš kur ji kraujuoja, iš veido? Pranešėja: galva. BPC: O tas, kas ją sumušė? Pranešėja: Pirkėjas kažkoks, jis pabėgo. policijos turbūt reikia, užfiksavo yra kameros. BPC: Gerai, informaciją perduodam ir policijai, ir greitajai, laukite. Pranešėja: Kuo greičiau, kaip bėga, Jėzau, kaip bėga (t.1 b.l. 133).

                Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį kyla asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2011). Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnyje nurodytais alternatyviais veiksmais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tam tikras elgesys, kuriuo demonstruojamas niekinantis požiūris į kitus asmenis, siekiama priešpastatyti save aplinkiniams viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-469/2010). Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai leidžia teismui padaryti kategorišką išvadą, jog kaltinamasis V. K. viešoje vietoje – parduotuvės „X“ prekybos salėje, tyčia iš chuliganiškų paskatų provokavo konfliktą. Priėjęs prie kasoje dirbusios kasininkės M. D. garsiai pradėjo jai reikšti nepagrįstus priekaištus, kad ji privalo su juo kalbėti lietuviškai. Kaltinamasis taip elgėsi, neturėdamas su savimi pirkinių ir nestovėdamas prie šios kasos eilėje su kitais pirkėjais. V. K. garsius šūkavimus, pasakytus necenzūrinius žodžius ir išsakytus grasinimus  susidoroti su M. D. girdėjo prie jos kasos ir prekybos salėje buvę pirkėjai ir salės darbuotojai. Kad kaltinamojo veiksmai buvo iššaukiantys, o jo elgesys neprognozuojamas, patvirtina M. D. kolegės veiksmai, kuri tai pamačiusi kreipėsi į parduotuvės apsaugos darbuotoją L. M.. Kaltinamasis aiškino, kad apsaugos darbuotoja neturėjo teisės jo sulaikyti ir teikti įtarimų, nes jis nieko blogo nepadarė. Kadangi eidama pirma jo nukentėjusioji užstojo jam kelią, tai ją pastūmė. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji L. M. sulaikinėjo ar ruošėsi sulaikyti V. K.. Jam, kaip turinčiam praeityje 8 teistumus bei atlikusiam realias laisvės atėmimo bausmes, turėtų būti puikiai žinoma, kas yra asmens sulaikymas ir reiškiami įtarimai. Kaltinamasis tvirtino, kad apsaugos darbuotoja prie jo lietėsi ir jį vedėsi, tačiau teisme peržiūrėti apsaugos kamerų vaizdo įrašai šių kaltinamojo aplinkybių nepatvirtina. Įrašuose užfiksuota, kaip nukentėjusioji L. M. eina pirma, o jai iš paskos kaltinamasis. Jiems priartėjus prie parduotuvės išėjimo durų kaltinamasis stipriai ją pastumia į nugarą ir pabėga. Kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjusioji užstojo jam kelią ir trukdė išeiti iš parduotuvės, todėl ją ir pastūmė, tačiau vaizdo įrašuose užfiksuota, jog kaltinamasis turėjo pakankamai erdvės ir galimybę neliečiant nukentėjusiosios palikti parduotuvės patalpas. Įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusiosios ūgį, jų fizines galimybes, akivaizdu, kad nukentėjusioji L. M. nekėlė V. K. jokio pavojaus būti sulaikytam, tuo labiau, kad ji ir neketino tai daryti. Siekdama kaltinamąjį atitraukti nuo kasininkės M. D., nukentėjusioji siekė, kad besiplieskianti konfliktinė situacija nurimtų ir toliau nebūtų eskaluojama. Peržiūrėtuose vaizdo įrašuose matyti, kad kaltinamojo veiksmus, L. M. stūmimą į nugarą, jos atsitrenkimą į duris, patirtus sužalojimus ir kraują matė ir stebėjo parduotuvės klientai bei darbuotojai, kurie buvo šokiruoti šiuo vaizdu. Nukentėjusiajai padarytus kūno sužalojimus, jų mastą patvirtina byloje esanti specialisto išvada.

  Vienas iš BK 284 straipsnio būtinų sudėties požymių, kaip jau ir minėta, yra padariniai, t. y. visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kitaip tariant, kai kaltininkas suvokia pavojingą savo veikos pobūdį ir nori taip veikti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. K. atliko nevienkartinius, pakankamai ilgai besitęsusius veiksmus – būdamas viešoje vietoje, „X“ parduotuvės prekybos salėje, kurioje tuo metu buvo pakankamai daug pirkėjų bei parduotuvės darbuotojų, jis eskalavo konfliktą, garsiai vartojo necenzūrinius žodžius, išsakė grasinimus ir panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Atlikdamas tokius veiksmus kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeisdamas kitų asmenų interesus – ramiai apsipirkti parduotuvėje.  Dėl tokių kaltinamojo veiksmų, (naudojamų necenzūrinių žodžių bei fizinio smurto naudojimo) „X“ parduotuvėje buvę asmenys akivaizdžiai turėjo jausti diskomfortą, matydami, kaip įprastoje prekybos vietoje provokuojamas konfliktas, kuris pasibaigia apsaugos darbuotojos sužalojimu.

Kaip minėta, viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnyje nurodytais alternatyviais veiksmais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais, taigi, veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį pakanka bent vieno iš minėtų alternatyvių veiksmų. Teismų praktikoje analizuojant minėtus alternatyvius požymius laikomasi pozicijos, jog įžūlūs veiksmai gali būti suprasti kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Kasacinis teismas ne kartą pasisakė, kad įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007, 2K-563/2009). Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo, ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę. Grasinama gali būti tiek konkrečiam nukentėjusiajam, tiek ir grupei žmonių ar neapibrėžtam jų ratui. Vandališki veiksmai – tai svetimo turto daužymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas.

Vertinant byloje nustatytas aplinkybes V. K. veiksmai, kuomet jis girdint kitiems asmenis vartojo necenzūrinius žodžius, o nukentėjusiosios atžvilgiu net fizinį smurtą, laikytini akivaizdžiu demonstratyviu agresyvumu. Viešojoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010). Todėl V. K. veika (vertinant jo veiksmus ir veiksmų sukeltas pasekmes) teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

                                                        Bausmės skyrimas

Spręsdamas bausmės V. K. skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą pažeisdamas viešąją tvarką bei sužalodamas žmogaus sveikatą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia ir norėjo taip elgtis. Teismas taip pat įvertina kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis. V. K. anksčiau 8 kartus teistas, tame tarpe už fizinio smurto panaudojimą. Tyčinę nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (recidyvas). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, šiuo metu dirba. Teismas nenustatė V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. V. K. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė neblaivus ir ši aplinkybė akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, V. K. asmenybę, leidžia teismui spręsti, kad už padarytą nusikalstamą veiką jam tikslinga skirti BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, yra ne vien tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu kaltinamajam būtų galima skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ar taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Šiuo metu kaltinamasis dirba, tačiau kaip jau buvo pažymėta, praeityje jis ne kartą buvo teistas, jam buvo taikytos ir BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau V. K. ir toliau nusikalsdavo. 2020 m. spalio 26 d. kaltinamasis buvo lygtinai, neatlikus 8 mėnesių ir 28 dienų jam paskirtos bausmės paleistas iš pataisos namų, tačiau praėjus 8 mėnesiams, kai baigėsi neatliktos bausmės laikas, kaltinamasis įvykdė naują tyčinę nusikalstamą veiką. Iš kaltinamojo elgesio teisme, jo duotų parodymų akivaizdžiai matyti, kad jis dėl savo elgesio nesigaili. Jis ir toliau tvirtino, kad dėl visko kalta parduotuvės kasininkė  M. D., kuri su juo bendravo (duomenys neskelbtini) kalba bei apsaugos darbuotoja L. M., kuri pasak kaltinamojo, jį sulaikinėjo ir užstojo jam praėjimą iš parduotuvės link išėjimo durų. Kaltinamojo elgesys rodo, kad jis nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų. Kaltinamasis tyčia stūmė žymiai fiziškai už jį silpnesnę apsaugos darbuotoją jai būnant šalia durų ir turėjo numatyti ir numatė, kad apsaugos darbuotoja gali atsitrenkti į šias duris ir susižaloti. Kas ir įvyko. Atsitrenkus galvą į durų rankeną nukentėjusiajai buvo sužalotas gyvybiškai svarbus organas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka bei dėl nedelsiant į įvykio vietą atvykusios medicininės pagalbos, šis patirtas sužalojimas nesukėlė daug skaudesnių pasekmių.  

V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, pradėjus vykdyti bausmę panaikintina. Jis buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. kovo 2 d. 20.55 val. iki 2022 m. kovo 3 d. 13.02 val. (vieną parą). Šis laikas įskaitytinas į teismo paskirtą bausmę.

                                                        Dėl civilinių ieškinių

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos 53,83 eurų ieškinys dėl nukentėjusiosios L. M. gydymo išlaidų bei 5% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 889,72 eurų civilinis ieškinys tenkintini pilnai. Pateiktų ieškinių dydžius patvirtina rašytiniai įrodymai. V. K. pripažino šiuos ieškinius ir sutiko juos atlyginti.   

Nukentėjusiosios L. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl 5000 Eur neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo V. K. tenkintinas iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, diskomfortą ir atitinkamus nepatogumus. Kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai  ne tik fizinį skausmą, tačiau ir moralinius išgyvenimus. Kita vertus neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, ne tik žalą padariusio asmens kaltė, bet ir jo turtinė ir socialinė padėtis. Nukentėjusiosios  reikalavimas iš kaltinamojo jai priteisti piniginę išmoką neturtinei žalai atlyginti teismui yra suprantamas ir pateisinamas, tačiau jos reikalaujama 5000 Eur suma akivaizdžiai neadekvati padarytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms, todėl teismas ją mažina iki 2500 Eur dydžio ir šią sumą priteisia iš V. K.. Sumažindamas civilinį ieškinį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kilusias pasekmes. Nukentėjusioji teismui nepateikė rašytinių duomenų, kad dėl patirto fizinio smurto jai buvo sukeltos tam tikros ilgai išliekančios pasekmės ar pablogino jo sveikatos būklę, išskyrus jos nedarbingumo laikotarpį, kuris tęsėsi nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2022 m. kovo 31 d., tačiau už tai jai buvo išmokėta 889,72 eurų ligos išmoka. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas vadovaujasi protingumo ir teisingumo principais bei teismų praktika tokios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajai L. M. priteisia 1 000 eurų jos patirtas išlaidas advokatės, kuri ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dalyvavo kaip jos atstovė, paslaugoms apmokėti. Patirtų išlaidų dydį patvirtina pinigų priėmimo kvitai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 132). Vertindamas nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, teismas atsižvelgia į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, baudžiamojo proceso trukmę, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, patirtas darbo ir laiko sąnaudas. Teismas atsižvelgia, kad baudžiamoji byla nėra itin sudėtinga ir didelės apimties, nukentėjusiosios atstovė dalyvavo tik viename 1,5 val. trukmės teismo posėdyje, advokatė turėjo pasiruošti baigiamajai kalbai, susipažinti su bylos medžiaga, atlikti jos analizę, suteikti teisines konsultacijas nukentėjusiajai, parengti civilinį ieškinį, tam skirti savo darbo laiką, kuris įvertintinas atitinkama darbo užmokesčio suma. Teismo vertinimu, advokato nustatytų išlaidų dydis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ 10.1.2 punkto nuostatoms (400 Eur už atstovavimą ikiteisminiame tyrime) 10.2, 10.11 ir 10.12 punktų nuostatoms (600 Eur už atstovavimą teisminiame procese, procesinių dokumentų parengimą).

    Daiktai, reikšmingi bylai tirti ir nagrinėti

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui (BPK 94 str. 1 d. 2 p., 4 p.) – vokas su rankų pėdsakų fragmentais, saugomas Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlyje. 2022 m. balandžio 7 d. kvitas Nr. 1PK 004602 ( t.1 b.l. 27).

 Byloje esantys vaizdo ir garso įrašai nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305, 307-308, 310 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką V. K. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. kovo 2 d. 20.55 val. iki 2022 m. kovo 3 d. 13.02 val. (vieną parą).

V. K. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti V. K. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę ją panaikinti.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti iš V. K. 53,83 eurų bei 5% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos naudai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti iš V. K. 889,72 eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai.   

Nukentėjusiosios L. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. K. nukentėjusiajai L. M. 2500 eurų neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi nukentėjusiajai L. M. priteisti iš V. K. 1 000 eurų jos patirtų išlaidų advokatės, kuri dalyvavo kaip jos atstovė, paslaugoms apmokėti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti voką su rankų pėdsakų fragmentais, saugomą Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlyje. 2022 m. balandžio 7 d. kvitas Nr. 1PK 004602.

 Byloje esančius vaizdo ir garso įrašus nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas        Ovidijus Ramanauskas