Administracinė byla Nr. A-2698-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00119-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 35.3; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Č. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas G. Č. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją pateikti pilną ir išsamią informaciją į pareiškėjo 2014 m. lapkričio 17 d. pateiktus klausimus (b. l. 2–3).

Paaiškino, jog Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija įpareigojo atsakovą suteikti pareiškėjui informaciją, kurios jis prašė 2014 m. lapkričio 17 d. prašymu. 2015 m. vasario 9 d. iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos gavo raštą Nr. (31.1)-RS-132, kuriame buvo atsakyta tik į dalį pareiškėjo 2014 m. lapkričio 17 d. prašyme suformuluotų klausimų. Susisiekus su rašto rengėju L. A. dėl nepateiktos kitos pareiškėjui rūpimos informacijos, buvo paaiškinta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teisės skyrius apie Klaipėdos miesto ūkio departamento ir BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ veiklą jokios informacijos neturi, kad ne jų kompetencijoje nagrinėti ir atsakinėti į pateiktus klausimus dėl ūkinės ir finansinės BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ veiklos.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė skundą atmesti.

Paaiškino, jog 2014 m. lapkričio 17 d. prašymu pareiškėjas prašė įvairios tikslinės finansinės ir statistinės informacijos dėl BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ veiklos. Teigė, kad užduočiai įvykdyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ darbuotojai vien tik turimos informacijos surinkimui, apibendrinimui ir susisteminimui turėtų skirti mažiausiai 4–5 darbo dienas: finansinė apskaita vedama stambesniu masteliu, nei prašoma informacija, todėl tektų rengti papildomas/atskiras ataskaitas; centralizuota biudžetinių įstaigų apskaita pradėta tvarkyti tik nuo 2014 m., be to, vadovaujantis teisės aktais 2014 m. atskirų įstaigų finansinė atskaitomybė bus parengta tik iki 2015 m. balandžio 30 d., o konsoliduota visų biudžetinių įstaigų – tik iki 2015 m. gegužės 29 d., todėl nesant galutinės informacijos galimas prieštaringas informacijos pateikimas; didžioji dalis 2012–2013 m. laikotarpio prašomos informacijos liko BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ archyvuose; pareiškėjas prašo išimtinai visos bei susistemintos informacijos, o dalinė informacija jo netenkintų. Šiuo atveju vieno prašymo tik dėl tikslinės finansinės ir statistinės informacijos nagrinėjimas užimtų nepagrįstai dideles darbo ir laiko sąnaudas. Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai nagrinėjant skundą, buvo atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjui kyla klausimų dėl spaudoje žurnalistų pateiktos tam tikros informacijos, tačiau nei į žurnalistus, nei į BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ tiesiogiai pareiškėjas nesikreipė. Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija 2015 m. sausio 26 d. sprendimu įpareigojo atsakovą pateikti tik tą informacijos dalį, kuri nepareikalaus neproporcingai didelių darbo ir laiko sąnaudų, minėtą įpareigojimą atsakovas įvykdė skundžiamu 2015 m. vasario 6 d. raštu (b. l. 19–20).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu (b. l. 37–42) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją pateikti pareiškėjui 2014 m. lapkričio 17 d. prašymu prašomos informacijos dalį, kuri nereikalauja sukurti dokumentų ar informacijos rinkmenų, susijusių su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis, kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 1 ir 2 dalių, 3 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, nurodė, kad pareiškėjas turi teisę prašyti iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos jį dominančios informacijos apie savivaldybės veiklą, jos pinigų srautus ir kt. Atsakovas teigė, kad buvo neatsakyta į 2014 m. lapkričio 17 d. pareiškėjo prašyme nurodytų klausimų dalį, kadangi reikėtų rengti papildomas/atskiras ataskaitas, rinkti, apibendrinti ir susisteminti surinktą informaciją, todėl tai reikalautų neproporcingai didelių darbo ir laiko sąnaudų. Teismas nurodė, jog remiantis aktualiu reglamentavimu, akivaizdu, kad savivaldybė yra įpareigota rengti finansines ataskaitas, kurios teisingai ir objektyviai parodytų viešojo sektoriaus subjekto turtą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pinigų srautus ir kt. Šios ataskaitos atitinkamai privalo būti saugomos ir prieinamos ne tik savivaldybės institucijos darbuotojams, tačiau ir kitiems asmenims, todėl atsakovo argumentas, kad didžioji dalis 2012–2013 metų laikotarpio prašomos informacijos liko BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ archyvuose ir atsakovas jų neturi bei pateikti negali, laikytas nepagrįstu. Atsakovas taip pat teigė, kad finansinė apskaita vedama stambesniu masteliu nei prašoma informacija, todėl tektų rengti papildomas/atskiras ataskaitas. Vertinant šį argumentą teismas pažymėjo, jog nors atsakovas ir nurodo, kad atsakant į pareiškėjo klausimus reikėtų rengti papildomas/atskiras ataskaitas, tačiau atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad papildomų ar atskirų ataskaitų sudarymas, ar informacijos pateikimas pareiškėjui būtų atsakovui neproporcingai didelė našta darbo ir laiko sąnaudomis, tuo labiau, kad remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, savivaldybės finansinės ataskaitos privalo būti sudaromos aiškios ir tikslios. Atsakovas taip pat nurodė, kad nuo 2014 metų yra vykdoma centralizuota biudžetinių įstaigų apskaita, be to, 2014 metų atskirų įstaigų finansinė atskaitomybė bus parengta tik iki 2015 m. balandžio 30 d., o konsoliduota visų biudžetinių įstaigų – iki 2015 m. gegužės 29 d., todėl nesant galutinės informacijos galimas prieštaringas informacijos pateikimas. Remiantis Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi teismas nurodė, jog akivaizdu, kad atsakovas, nors ir negalėdamas pateikti visos prašomos finansinės informacijos už 2014 metus, gali pateikti prašomą finansinę informaciją už 2014 metų 9 mėnesius, tačiau tokios finansinės informacijos pareiškėjui nepateikė ir nenurodė priežasčių, kodėl tokia informacija nepateikiama. Teismas sprendė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad siekiant pateikti pareiškėjui informaciją pagal jo prašymą, turėtų būti sukurti dokumentai ar informacijos laikmenos, taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad jei tokie dokumentai (ar informacijos laikmenos) turėtų būti sukurti, tokie atsakovo veiksmai pareikalautų neproporcingai didelių darbo ir laiko sąnaudų, t. y. atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimybę taikyti Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio dalies 1 punkte nustatytą išimtį. Šiuo atveju atsakovo argumentas, kad pareiškėjo prašymas, vertinant jį su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje gaunamais kitais prašymais į kuriuos pateikti atsakymai (priimti administraciniai aktai) sukelia teisines pasekmes, yra santykinai mažiau reikšmingesnis, todėl jį nagrinėjant reikėtų naudoti mažiau pastangų ir išteklių, nei nagrinėjant kitus prašymus, laikytas nepagrįstu. Šiuo atveju Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis bei Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato pareigą savivaldybėms pateikti informaciją apie jos veiklą bei kitus oficialius jų dokumentus (kopijas), jos prašantiems asmenims. Vadinasi, šių prašymų išsprendimas yra toks pat svarbus, kaip ir kitais klausimais pateiktų prašymų išsprendimas. Pažymėjo, kad jeigu atsakovas, teikdamas pareiškėjui informaciją, patirs Visuomenės informavimo įstatyme numatytas išlaidas, jis turės teisę reikalauti, kad pareiškėjas tokias patirtas išlaidas atlygintų. Pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies: atsakovas įpareigotas pateikti pareiškėjui 2014 m. lapkričio 17 d. prašyme nurodytą informaciją, išskyrus informacijos dalį, numatytą Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą: dalyje dėl įpareigojimo atsakovą pateikti pareiškėjui 2014 m. lapkričio 17 d. prašymu prašomos informacijos dalį, kuri nereikalauja sukurti dokumentų ar informacijos rinkmenų, susijusių su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis, panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti; dalyje dėl pareiškėjo skundo atmetimo – sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 45–47).

Apeliaciniame skunde pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui, nurodytus argumentus. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas jų nevertino ir susidarė situacija, kad atsakovas kartu su BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ bendromis pastangomis turi kurti dokumentus, kadangi pareiškėjas nepageidauja gauti informaciją ar jos dalis iš skirtingų šaltinių. Remiasi Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Sistematiškai vertinant, akivaizdu, kad šiose normose kalbama apie galutinius, kad ir tam tikro laikotarpio, suvestinius duomenis. Įstatyme nekalbama apie tai, kaip lengvai suvestiniai duomenys turi būti išskaidomi į pradinius. Pažymi, jog nors teismas įpareigojo atsakovą pateikti nesunkiai surenkamą informacijos dalį, tačiau atsakovas tai jau padarė vykdydamas Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimą.

Pareiškėjas G. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo pareiškėjui visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (b. l. 52–54).

Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tinkamai pagrįstas teisės normomis bei byloje nustatytais faktais, yra teisėtas, tinkamai motyvuotas ir teisingas. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame ignoruojami svarbūs byloje nustatyti faktai. Atsakovas nesivadovauja įrodymų visuma. Teismas, siekdamas nustatyti pareiškėjo reikalavimų teisėtumą, priešingai, nei teigia atsakovas, pateiktus įrodymus analizavo pagal įstatymo reikalaujamus kriterijus, todėl procesinių teisės normų, reguliuojančių įrodymus ir įrodinėjimą, nepažeidė.

IV.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2015 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė pareiškėjo G. Č. ir Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus S. B. pasirašytą 2015 m. rugsėjo 17 d. taikos sutartį Nr. J9-1452 (toliau – ir Taikos sutartis), kurią teismo prašo patvirtinti. Nurodo, kad teisinės pasekmės yra žinomos (b. l. 58–59).

Pareiškėjas G. Č. pateikė prašymą dėl Taikos sutarties netvirtinimo.

Nurodo, kad atsakovas Taikos sutartimi įsipareigojo: 1.1. per vieną savaitę nuo Taikos sutarties pasirašymo, t. y. iki 2015 m. rugsėjo 24 d., organizuoti susirinkimą, kuris truks ne trumpiau nei dvi, bet ne ilgiau nei tris valandas, kurio metu būtų konsultuojamas Pareiškėjas bei atsakinėjama į Pareiškėjo pateikiamus klausimus; 1.2. užtikrinti, kad minėtame susirinkime dalyvaus bent Miesto ūkio departamento vadovas, Finansų ir turto departamento vadovas, Teisės skyriaus vadovas; 2. Šalys susitaria, kad iškilus būtinybei, susirinkime galės dalyvauti ir kiti Atsakovės nuožiūra pakviesti tarnautojai, siekiant tikslesnio, kokybiškesnio Taikos sutarties 1.1 papunktyje numatytų įsipareigojimų įvykdymo. Kadangi iki 2015 m. spalio 12 d. Klaipėdos miesto savivaldybė neįvykdė nė vieno sutarties punkto, pareiškėjas prašo netvirtinti Taikos sutarties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo G. Č. teisės gauti ir atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareigos suteikti pareiškėjui informaciją pagal jo 2014 m. lapkričio 17 d. prašyme suformuluotus klausimus.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad skundo reikalavimu buvo prašoma įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją pateikti pilną ir išsamią informaciją į pareiškėjo 2014 m. lapkričio 17 d. pateiktus klausimus, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015 m. sausio 26 d. sprendimu atsakovas buvo įpareigotas suteikti pareiškėjui 2014 m. lapkričio 17 d. prašyme prašomą informacijos dalį, kuri nereikalauja papildomų, neproporcingai didelių darbo ir laiko sąnaudų, o atsakovas nagrinėjamoje byloje nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių, kad be neproporcingai didelių darbo ir laiko sąnaudų galėjo pareiškėjui pateikti tik 2015 m. vasario 6 d. rašte Nr. (31.1.)-RS-132 nurodytą informaciją, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą pateikti pareiškėjui 2014 m. lapkričio 17 d. prašyme nurodytą informaciją, išskyrus informacijos dalį, numatytą Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Pažymėtina, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teismui pateikė pareiškėjo G. Č. ir atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sudarytą 2015 m. rugsėjo 17 d. taikos sutartį Nr. J9-1452. Tačiau 2015 m. spalio 13 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo G. Č. prašymas netvirtinti šios taikos sutarties. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 521 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Taigi, įstatymų leidėjui ABTĮ įtvirtinus galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi, spręsti, ar tokia galimybe pasinaudoti, priklauso šalims, nuo jų priklauso ir derybinės taktikos dėl tokios sutarties sudarymo ir jos sąlygų pasirinkimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-840/2014). Taikos sutartis turi išreikšti tiek atsakovo, tiek ir pareiškėjo valią ir siekį taikiai išspręsti administracinėje byloje kilusį ginčą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjas pakeitė savo poziciją dėl taikos sutarties sudarymo galimybės šioje byloje ir prašė jos netvirtinti. Atsižvelgiant į tai, Taikos sutartis netvirtintina ir administracinė byla nagrinėtina iš esmės.

Pasisakydama dėl byloje kilusio ginčo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog  apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, t. y. tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 136 str. 1 ir 2 d.).

Šiuo atveju visų pirma svarbūs procesinio teisinio pobūdžio bylos aspektai: byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas G. Č. 2014 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas atsakyti į šiuos klausimus: 1) kiek lėšų buvo panaudota Smiltynės paplūdimio valymo darbams 2014 metais? 2) Kiek lėšų buvo panaudota Melnragės-Girulių paplūdimio valymo darbams 2013–2014 metais? 3) Kiek pajamų buvo gauta teikiant tualeto ir dušo paslaugas iš Pirmos Melnragės viešojo tualeto teikiamų paslaugų 2012, 2013 ir 2014 metais? 4) Kiek lėšų buvo panaudota Pirmos Melnragės esančio tualeto, viešosioms paslaugoms teikti 2012, 2013 ir 2014 metais? 5) Kiek lankytojų apsilankė iki 2014 m. lapkričio mėnesio Smiltynės gelbėjimo stoties pirtyje? Kiek lėšų panaudota sveikatinimo paslaugoms teikti iki šių metų lapkričio mėnesio, kiek gauta pajamų už suteiktas paslaugas iki šių metų lapkričio mėnesio? 6) Kokia įmonė laimėjo ir remontavo, tiesė medinius takus Klaipėdos miesto savivaldybės administruojamuose paplūdimiuose BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ skelbtuose supaprastintuose pirkimuose? (b. l. 22). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. (31.1.)-RS2-1137 „Dėl BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ veiklos“ pareiškėją informavo, kad susistemintos prašomos informacijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neturi, o norint ją parengti reikėtų sukurti informacijos rinkmenas ir tai pareikalautų neproporcingai didelių darbo ir laiko sąnaudų (b. l. 23). Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimu, 2015 m. sausio 3 d. su skundu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją, kuri 2015 m. sausio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. TGK-3 įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją suteikti G. Č. 2014 m. lapkričio 17 d. prašyme prašomą informacijos dalį, kuri nereikalauja papildomų, neproporcingai didelių darbo ir laiko sąnaudų (b. l. 5–6). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, vykdydama Klaipėdos miesto savivaldybės administracinių ginčų komisijos 2015 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. TGK-3, 2015 m. vasario 6 d. raštu Nr. (31.1)-RS-132 „Dėl BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ veiklos“ pateikė informaciją į dalį pareiškėjo klausimų (b. l. 4): nurodė, kad 2013 metais Melnragės, Neįgaliųjų, Girulių ir Danės paplūdimio sanitariniam rankiniam ir mechanizuotam valymui buvo panaudota 134 682,48 Lt, o detalesnės informacijos apie atskirus paplūdimių ruožus (Melnragės ar Girulių) nėra; taip pat nurodė, kad 2013 metais medinių laiptų paplūdimiuose remontą, naujų laiptų gamybą ir paklojimą vykdė UAB „Ekonovus“. Pareiškėjas, nesutikdamas, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija tinkamai įvykdė Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015 m. sausio 26 d. sprendimą, kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą jam pateikti pilną ir išsamią informaciją į pareiškėjo 2014 m. lapkričio 17 d. pateiktus klausimus, t. y. pareiškė iš esmės tą patį reikalavimą, nurodytą skunde  Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai.

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio, reglamentuojančio atsisakymą teikti informaciją, 2 dalies 1–5 punktuose numatyti atvejai, kuriais įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, tame tarpe – jeigu pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis (Įstatymo 16 str. 2 d. 1 p.). Jeigu įstaiga atsisako pateikti informaciją, pareiškėjui išsiunčiamas apie tai pranešimas, kuriame nurodoma atsisakymo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka (Įstatymo 16 str. 3 d.). Pareiškėjas turi teisę apskųsti įstaigos veiksmus įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 19 str.). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, kuris reglamentuoja tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo tvarką, nustato, kad: kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 25 str. 1 d.); skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas (ABTĮ 30 str. 1 d.); atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos (ABTĮ 32 str. 1 d.); jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) tiesiogiai, t. y.  nesikreipiant į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas (ABTĮ 33 str. 2 d.). Įstatymai nenumato, kad administracinių ginčų komisijos sprendimas galėtų būti vykdomas priverstinai, tačiau nustato tvarką, kuria yra užtikrinamas administracinės ginčų komisijos sprendimo vykdymas: jeigu administracinių ginčų komisijos sprendimas nėra įvykdomas, pareiškėjas kreipiasi į administracinį teismą su prašymu užtikrinti administracinių ginčų komisijos priimto sprendimo vykdymą. Teismas išreikalauja iš atitinkamos komisijos medžiagą, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas, ir rašytinio proceso tvarka patikrina jo teisėtumą. Jeigu teismas nustato, kad administracinių ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas, tai priima sprendimą panaikinti komisijos sprendimą ir pats išsprendžia bylą iš esmės šio įstatymo nustatyta tvarka, o jeigu teismas nustato, kad komisijos sprendimas yra teisėtas, tai priima sprendimą įpareigoti viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką įvykdyti administracinių ginčų komisijos sprendimą. Tokio teismo sprendimo vykdymui užtikrinti taikomos šio įstatymo 97 straipsnio nuostatos (Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo 16 str., ABTĮ 91 str. 1 ir 2 d.). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 3 nustato, kad jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į minėtas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pareiškėjas, kuris savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.) ir laikydamasis nustatytų įstatymais nustatytų terminų, dėl savo teisių ar teisėtų interesų gynimo nusprendęs visų pirma kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, t. y. pasirinkęs ikiteisminį ginčo nagrinėjimo būdą, privalo jo laikytis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-502/2008), tame tarpe – ir siekdamas jam palankaus administracinių ginčų komisijos sprendimo įvykdymo, kadangi aiškinant priešingai, kiltų klausimas dėl tokio ginčų nagrinėjimo būdo prasmės, o taip pat – ar pareiškėjas, kreipdamasis į teismą tiesiogiai su skundu, laikėsi įstatyme nustatytų terminų tokiam procesiniam veiksmui atlikti. 

Kadangi šiuo atveju pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi dėl atsakovo veiksmų, atliktų ne atsakant į pareiškėjo 2014 m. lapkričio 17 d. pateiktą prašymą, kadangi pastarasis į jį atsakė dar 2014 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. (31.1.)-RS2-1137 „Dėl BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ veiklos“, o vykdant Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. TGK-3, teismas turėjo šį pareiškėjo skundą, t. y. procesinį dokumentą su jame pareikštu prašymu spręsti administracinį ginčą (ABTĮ 2 str. 20 d.), atsisakyti priimti ir išaiškinti teisę kreiptis į teismą su prašymu užtikrinti administracinių ginčų komisijos priimto sprendimo vykdymą (Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo 16 str., ABTĮ 91 str. 1 ir 2 d.), o to nepadarius – pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla nutraukiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu (jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui), kadangi tokia byla, kaip jau minėta, neturėjo būti pradėta.

Pažymėtina, kad pareiškėjas į teismą su prašymu užtikrinti administracinių ginčų komisijos priimto sprendimo vykdymą gali kreiptis bendra tvarka.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad sprendimas, kuriuo valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos yra įpareigojamos teikti informaciją, turi būti aiškus, nesuponuoti ginčų jo vykdymo stadijoje dėl to, kad yra sąlyginis: pavyzdžiui, kilus ginčui, ar pagal asmens konkretų prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir ar tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis, turėtų būti be jokių išlygų pasisakoma dėl valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pareigos pateikti tokią informaciją buvimo / nebuvimo, nesiejant jos (pareigos) su tam tikra sąlyga (pvz., pateikti pareiškėjui prašomos informacijos dalį, kuri nereikalauja sukurti dokumentų ar informacijos rinkmenų, susijusių su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis).  

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą.

Nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Č. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

            Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

                                                        Veslava Ruskan