(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Akordas 1“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerbūvio sprendimų centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Akordas 1“ dėl skolos už darbus priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gerbūvio sprendimų centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Akordas 1“, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti 48 221,94 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2020 m. birželio 30 d. buvo pasirašyta subrangos sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti statybos subrangos darbus (rekonstrukcijos, susisiekimo komunikacijų įrengimo darbus) Neringoje, Taikos gatvėje. Ieškovė nurodė, kad subrangos sutarties priede Nr. 1 šalys susitarė, kad statybos rangos darbus ieškovė pradės ne vėliau kaip 2020 m. liepos 1 d. ir juos turės užbaigti iki 2020 m. gruodžio 15 d. pagal iš anksto suderintą darbų atlikimo kalendorinį grafiką. Ieškovės teigimu, nors subrangos sutarties priede Nr. 2 buvo numatytas kalendorinis darbų vykdymo grafikas (numatant etapinių darbų užbaigimo terminus), tačiau toks grafikas nebuvo tarp šalių suderintas ir pasirašytas, kadangi atsakovė nepateikė duomenų apie darbų fronto perdavimo ieškovei laikotarpius. Nepaisant to, statybos rangos darbus ieškovė vykdė atsižvelgdama į tai, kada jai buvo perduodamas darbų frontas bei pristatomos statybinės medžiagos darbų atlikimui.
3. Ieškovė pažymėjo, kad baigiantis statybos darbų atlikimo terminui (2020 m. gruodžio 7 d.) atsakovė pateikė pretenziją, nurodydama, kad ieškovė nesilaiko kalendorinio darbų vykdymo grafiko, prašydama paaiškinti, kada bus užbaigti darbai. Pretenzijoje buvo nurodyta, kad darbai atliekami chaotiškai, nesilaikant darbų technologijos ir eiliškumo, kad objekte dirba per mažai ieškovės darbuotojų, netinkamai įrengtas dviračių tako skaldos pagrindas. Ieškovė 2020 m. gruodžio 8 d. pateikė paaiškinimus dėl visų jai pareikštų pretenzijų ir nurodė visas objektyvias darbų neatlikimo laiku priežastis, kurių pagrindu prašė pratęsti darbų atlikimo terminą. Atsakydama į ieškovės paaiškinimus, atsakovė pratęsė darbų atlikimo terminą iki 2021 m. balandžio 1 d.
4. Ieškovė pažymėjo, kad negalėjo vykdyti statybos rangos darbų dėl blogų meteorologinių oro sąlygų (šalčių). Atsiradus naujoms aplinkybėms, ieškovė 2021 m. kovo 12 d. pranešimu pareikalavo iš atsakovės pašalinti prievolių pagal subrangos sutartį vykdymo pažeidimus. Kadangi statybos rangos darbai turėjo būti baigti iki 2021 m. balandžio 1 d., o atsakovė neįvykdė nurodyto ieškovės reikalavimo, ieškovė neturėjo objektyvių galimybių užbaigti darbus iki pratęsto termino pabaigos. Ieškovė akcentavo, kad 2021 m. kovo 12 d. pranešime ji informavo atsakovę, jog nepašalinus subrangos sutarties vykdymo pažeidimų, sutartis bus ieškovės vienašališkai nuraukta nuo 2021 m. kovo 17 d. Pasak ieškovės, atsakovė į nurodytą reikalavimą nereagavo, todėl subrangos sutartis laikytina nutraukta ir pasibaigė nuo 2021 m. kovo 17 d.
5. Ieškovės aiškinimu, atsakovė 2021 m. kovo 23 d. atsisakė priimti ieškovės atliktus darbus, motyvuodama tuo, kad ieškovės paklota skaldos pagrindų danga nėra įrengta pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-194 patvirtintų Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisyklių ĮT SBR 19 reikalavimus. Ieškovės nuomone, atsakovės atsisakymas pasirašyti atliktų darbų aktus buvo nepagrįstas, nes darbai atitiko subrangos sutarties sąlygas, o atsakovės išdėstytos atsisakymo priimti darbus priežastys buvo deklaratyvios, ji nenurodė, kokių perduodamų darbų ieškovė nėra atlikusi. Atsakovė neapmokėjo skolos už ieškovės atliktus darbus pagal 2021 m. kovo 25 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras.
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 19 d. preliminariu sprendimu UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ ieškinį atsakovei UAB „Akordas 1“ patenkino visiškai.
7. Atsakovė UAB „Akordas 1“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, prašydama ieškinį atmesti. Atsakovės vertinimu, ieškovė nei pagal subrangos sutarties sąlygas, nei pagal teisės aktų reikalavimus neturėjo teisės atsakovei išrašyti į bylą pateiktų 2021 m. kovo 25 d. PVM sąskaitų faktūrų, kadangi ieškovės nurodyti darbai nebuvo priimti. Atsakovės tvirtinimu, ieškovei kartu su 2021 m. kovo 23 d. elektroniniu laišku buvo pateiktos ir nuotraukos, patvirtinančios, kad darbai yra neužbaigti, trinkelės įrengtos ne pagal reikalavimus, taikomus neįgaliesiems, skalda užteršta augaliniu gruntu, nenuvalyti kelio bortai, neužšluoti atsijomis pėsčiųjų takai.
8. Atsakovė akcentavo, kad perduoti galima tik tuos darbus, kurie yra ir faktiškai, ir tinkamai atlikti. Ginčo atveju šių būtinųjų darbų priėmimo ir perdavimo sąlygų nebuvo ir nėra iki šiol. Atsakovės teigimu, ieškovės pagal sutartį neatliktus darbus (taip pat ir jos netinkamai atliktus darbus) atsakovė priversta atlikti naudodamasi kito rangovo paslaugomis bei savo jėgomis, dėl to patyrė papildomų išlaidų, kurias atlyginti privalės ieškovė.
II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 12 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą teismo 2021 m. gegužės 19 d. preliminarų sprendimą, kuriuo, kaip jau nurodyta, UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ ieškinys atsakovei UAB „Akordas 1“ dėl 48 221,94 Eur skolos ir procesinių palūkanų priteisimo buvo patenkintas visiškai.
10. Teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 30 d. šalys pasirašė subrangos sutartį Nr. 20-06/NID01, kuria ieškovė pagal suderintą sąmatą įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 15 d. atlikti Taikos gatvėje, Neringoje, rekonstrukcijos ir susisiekimo komunikacijų įrengimo darbus. Jau 2020 m. liepos 27 d. ieškovė informavo atsakovę, jog negali sutartyje numatytu terminu atlikti darbų ir prašė pratęsti sutarties galiojimo laiką arba sumažinti darbų apimtis. Atsakovė 2021 m. sausio 26 d. elektroniniame laiške nurodė, jog sutarties terminas pratęsiamas iki 2021 m. balandžio 1 d. Ieškovė 2021 m. kovo 12 d. pranešime paprašė atsakovės per penkias dienas pašalinti išvardintus sutarties vykdymo pažeidimus, taip pat nurodė, jog atsakovei to nepadarius arba nepateikus pozicijos dėl galimybės toliau tęsti statybos rangos darbus, sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta nuo 2021 m. kovo 17 d.
11. Teismo sprendime rašoma, kad ieškovė pateikė atsakovei 2021 m. sausio mėnesio darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 7, patvirtinantį, kad tą mėnesį buvo atlikta statybos rangos darbų už 14 181,10 Eur, taip pat pateikė 2021 m. kovo mėnesio darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 8, patvirtinantį, kad iki subrangos sutarties nutraukimo buvo atlikta statybos rangos darbų už 22 658,81 Eur. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose nurodytus darbus atsakovė atsisakė priimti darbus. Darbų perdavimo–priėmimo aktų pagrindu ieškovė 2021 m. kovo 25 d. išrašė atsakovei dvi PVM sąskaitas faktūras dėl 22 658,81 Eur vertės ir dėl 14 181,10 Eur vertės darbų, kurias atsakovė turėjo apmokėti iki 2021 m. balandžio 24 d.
12. Pirmosios instancijos teismas akcentavo kasacinio teismo išaiškinimą, kad atsisakydamas pasirašyti darbų aktą, užsakovas turi nurodyti atsisakymo priežastis. Jeigu užsakovo atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, rangovas turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę rangovas turi, jeigu pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus (sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė galimybę užsakovui priimti atliktus darbus). Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą.
13. Teismas nustatė, kad po subrangos sutarties nutraukimo ieškovė pateikė atsakovei atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 7 ir Nr. 8, tačiau tiek gavusi minėtus aktus, tiek teisminio nagrinėjimo metu atsakovė iš esmės nenurodė aktuose išvardintų darbų trūkumų, neginčijo darbų atlikimo fakto. Atsakovė neįrodė aplinkybės, jog ieškovės faktiškai atlikti darbai, už kuriuos prašoma sumokėti, negali būti naudojami ar jų atlikimas buvo praradęs prasmę.
14. Teisme apklaustas atsakovės projekto darbų vadovas, kurio pareigos susijusios su darbų trūkumų šalinimo klausimais, nenurodė priėmimo–perdavimo aktuose Nr. 7 ir Nr. 8 išvardintų darbų trūkumų, dėl kurių darbai negalėjo būti priimti. Aplinkybė dėl tariamai netinkamo trinkelių siūlių užpylimo atsijomis ir jų įtrynimo, nesudaro pagrindo spręsti, jog visumoje darbai atlikti netinkamai.
15. Vertindamas atsakovės į bylą pateiktus defektinį aktą Nr. 210609-01 bei 2021 m. lapkričio 30 d. defektinį aktą, teismas akcentavo, kad pagal defektinius aktus nėra pagrindo daryti išvados, jog priėmimo–perdavimo aktuose Nr. 7 ir Nr. 8 nurodyti darbai buvo su trūkumais. Defektiniuose aktuose vardijami defektai atsakovės surašyti vienašališkai, jie yra bendro pobūdžio, abstraktūs, nėra galimybės identifikuoti fotonuotraukų padarymo laiko, tariamus defektus bei fotonuotraukose užfiksuotą vaizdą susieti su priėmimo–perdavimo aktuose Nr. 7 ir Nr. 8 nurodytais darbais, atliktais nuo piketo 9.23 iki piketo 11.30, ir sudarančiais bylos nagrinėjimo dalyką.
16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės abstraktūs teiginiai, jog trūkumai tariamai buvo nustatyti pagal ieškovės pateiktus visus (aštuonis) priėmimo–perdavimo aktus, savaime neįrodo priėmimo–perdavimo aktuose Nr. 7 ir Nr. 8 išvardintų darbų trūkumų. Be to, pagal ankstesnius šešis darbų priėmimo–perdavimo aktus atsakovė darbus yra priėmusi, nereiškė pretenzijų bei atsiskaitė.
17. Atsakovė darbų trūkumus įrodinėjo ir 2021 m. gruodžio 18 d. lokaline sąmata bei Neringos savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 2 d. raštu, kurie, pasak atsakovės, pagrindžia atsakovės atliktų darbų kainą, šalinant jų trūkumus, taip pat padarytą žalą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad siekdama išspręsti ginčą taikiai, pati ieškovė inicijavo objekto apžiūrą ir geranoriškai sutiko atlikti tam tikrus darbus. Susiklosčius situacijai, kuomet ieškovė, siekdama išspręsti ginčą taikiai, teisminio nagrinėjimo metu atliko tam tikrus lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus, įskaitant ir trinkelių siūlių užpylimą bei įtrynimą atsijomis, neįrodo, jog priėmimo–perdavimo aktuose Nr. 7 ir Nr. 8 išvardinti darbai buvo su trūkumais. Teismo vertinimu, ieškovė, vykdydama bendradarbiavimo pareigą, siekė abipusių nuolaidų būdu išspręsti tarpusavio ginčą, tačiau ieškovei atlikus tam tikrus darbus, atsakovė ginčą išspręsti taikiai atsisakė.
18. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė turėjo teisę vienašališkai pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 7 ir Nr. 8. Šie aktai turi tokią pačią teisinę galią kaip ir pasirašyti abiejų šalių, todėl pagal tuos aktus atsakovė turi pareigą apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Papildomai teismas pažymėjo, jog atsakovės samprotavimai dėl kitų darbų (nurodytų kituose aktuose) defektų ir dėl jų šalinimo išlaidų atlyginimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
19. Vertindamas šalių argumentus dėl ginčo subrangos sutarties pasibaigimo, teismas nurodė, kad ieškovė darbus vykdė ir po 2020 m. gruodžio 15 d. (sutartyje numatytos darbų termino pabaigos), o atsakovė nereiškė dėl to pretenzijų. Nesant duomenų, jog darbus būtų perėmęs kitas subrangovas, bei duomenų, jog atsisakymas priimti darbus pagal darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 7 ir Nr. 8 buvo nulemtas sutarties pabaigos, teismas padarė išvadą, jog darbų termino pratęsimas iki 2021 m. balandžio 1 d. atitiko atsakovės valią.
20. Ieškovė pranešimu buvo informavusi atsakovę, kad nepašalinus sutarties vykdymo pažeidimų, sutartis vienašališkai bus nutraukta nuo 2021 m. kovo 17 d. Atsakovė nepateikė duomenų, jog reagavo į tokį ieškovės pranešimą. Kadangi darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. balandžio 1 d., teismas padarė išvadą, jog sutartis tarp šalių buvo nutraukta nuo ieškovės nurodytos datos – 2021 m. kovo 17 d.
21. Teismo vertinimu, byloje nustačius, kad ieškovė turi teisę reikalauti skolos sumokėjimo už faktiškai ir tinkamai atlikus darbus pagal darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 7 ir Nr. 8, nesant duomenų, jog būtų reikštos pretenzijos dėl 2020 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. sudarytuose darbų priėmimo–perdavimo aktuose Nr. 1–6 nurodytų ir priimtų darbų, ieškovės reikalavimo priteisti pagal sutartį sulaikytas sumas atmetimas reikštų baudinio pobūdžio sankcijų taikymą ir nebūtų suderinamas su įstatyme įtvirtinta atsakovės pareiga sumokėti už faktiškai atliktus darbus.
22. Teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė teisme yra pareiškusi ieškinį dėl darbų kainos sumažinimo ir permokėtos darbų kainos priteisimo, nėra pagrindas atmesti ieškovės reikalavimą dėl sulaikytų sumų priteisimo, kadangi nenustatyta, jog ieškovė darbus, už kuriuos prašo skolos sumokėjimo, atliko netinkamai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Akordas 1“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
23.1. Teismas nepagrįstai laikėsi pozicijos, kad šios bylos nagrinėjimui nėra aktualūs ieškovės priėmimo–perdavimo aktais Nr. 1–6 perduotų darbų trūkumai. Ieškovė, kaip rangovė, už atliktų darbų trūkumus prieš atsakovę, kaip užsakovę, atsako per visą garantinį laikotarpį. Šalys sutartyje aiškiai susitarė, kad ieškovei nešalinant nustatytų darbų trūkumų (nepriklausomai nuo to, ar nustatyti jau perduotų ar dar neperduotų darbų trūkumai), atsakovė įgyja teisę tiek nepasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktų, tiek neatlikti mokėjimų.
23.2. Priešingai nei nurodė teismas, atsakovė dar iki 2021 m. kovo mėn. (kuomet ieškovė pateikė atsakovei darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 7 ir Nr. 8) informavo ieškovę apie nustatytus atliktų darbų trūkumus, pareikalaudama juos pašalinti.
23.3. Į bylą pateiktas galutinio darbų užsakovo (Neringos savivaldybės) 2021 m. gruodžio 15 d. raštas patvirtina, kad 2021 m. spalio 13 d. egzistavo net dvylika atskirų ieškovės atliktų darbų trūkumų, kai kurie iš jų buvo išryškėję per visą arba beveik visą ieškovės darbų frontą.
23.4. Akcentuodamas, kad šioje byloje yra aktualūs tik darbų priėmimo–perdavimo aktuose Nr. 7 ir Nr. 8 nurodyti darbai, teismas neatsižvelgė į tai, kad šiuose aktuose fiksuoti tik per atitinkamą kalendorinį mėnesį ieškovės atliktų darbų kiekiai, tačiau nenurodyta, kur konkrečiai (t. y. kuriame konkrečiame pikete), koks darbų kiekis buvo atliekamas ar užbaigtas.
23.5. Atsakovė nei ginčijo, nei neginčijo, kad ieškovės darbų priėmimo–perdavimo aktuose nurodyti darbai gali būti naudojami ir jų atlikimas nėra praradęs prasmę. Jei atitinkamas darbas apskritai nėra atliktas arba nėra užbaigtas, tai jis ir negali būti naudojamas ir(ar) apmokamas, kadangi sutartas rezultatas nėra pasiektas, juo naudotis nėra galimybės.
23.6. Aplinkybė, kad teisme apklaustas liudytojas darbų priėmimo–perdavimo aktuose Nr. 7 ir Nr. 8 nurodytų darbų trūkumu įvardijo trinkelių tarpų neužpylimą atsijomis, nereiškia, jog šie darbai neturėjo daugiau kitų trūkumų.
23.7. Nurodydamas, kad atsakovė nepateikė duomenų, jog statybvietė buvo aptverta ir poreikis užpilti trinkelių tarpus atsijomis nebuvo nulemtas oro sąlygų ar faktinio naudojimo, teismas rėmėsi prielaidomis, apie kurias byloje nėra jokių duomenų ir jos net nebuvo įrodinėjamos.
23.8. Sprendime nurodyta, kad defektiniuose aktuose nurodyti defektai esą yra bendro pobūdžio ir abstraktūs, tačiau teismas plačiau tokio vertinimo neargumentavo.
23.9. Teismas nedalyvavo šalims bandant ginčą išspręsti taikiai, todėl neaišku, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad ieškovė inicijavo objekto apžiūrą ir kad trūkumų šalinimo darbų atlikimo motyvas buvo būtent ieškovės geranoriškumas, o ne pareiga vykdyti rangovui tenkančią pareigą ištaisyti darbų trūkumus, nepriklausomai nuo to, ar darbai jau perduoti ar neperduoti (tokia pareiga egzistuoja per visą darbų garantinį laikotarpį).
23.10. Nusprendęs nepriimti atsakovės priešieškinio šioje byloje, todėl atsakovei inicijavus atskirą bylą su reikalavimais sumažinti ieškovo atliktų darbų kainą, teismas turėjo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis teismo sprendimas kitoje byloje.
24. Ieškovė UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą su atsakovės skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais į skundą:
24.1. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialiosios teisės normų, reglamentuojančių užsakovo ir rangovo teises bei pareigas, numatančių užsakovo pareigą atsiskaityti už faktiškai atliktus rangos darbus.
24.2. Byloje nebuvo kilęs ginčas dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių atsakovei perduotų darbų trūkumų. Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovė netinkamai atliko statybos rangos darbus bei perdavė atsakovei mažiau darbų, nei buvo nurodyta darbų perdavimo–priėmimo aktuose. Atsakovė nepagrįstai remiasi teisės normomis, reglamentuojančiomis rangovo atsakomybę už garantinio laikotarpio metu paaiškėjusius darbų trūkumus.
24.3. Jeigu per garantinį laikotarpį paaiškėtų, kad ieškovės atlikti statybos darbai neatitinka normatyviniuose statybos dokumentuose nustatytų rodiklių arba nebėra tinkami naudoti pagal paskirtį, ieškovė neprieštarautų tokius naujai paaiškėjusius defektus pašalinti. Atsakovė pretenzijų ieškovei dėl darbų rezultato naudojimo laikotarpiu atsiradusių trūkumų neteikė, neprašė tokių trūkumų pašalinti, trūkumų faktu pradėjo remtis tik tuomet, kai ieškovė pareikalavo atsiskaityti už faktiškai atliktus statybos rangos darbus.
24.4. Iš byloje esančių duomenų nesant galimybės nustatyti atsakovės nurodytų defektų atsiradimo priežasties bei to, ar jie apskritai gali būti laikomi defektais (defektai nurodyti bendrai ir abstrakčiai), atsakovės pateikti defektiniai aktai negali būti pripažinti tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais atliktų darbų trūkumus.
24.5. Nors Neringos savivaldybės administracijos raštas patvirtina, kad objekto dalyje, kurioje darbus turėjo atlikti ieškovė, yra nebaigtų darbų, tačiau šie darbai ir nebuvo perduoti atsakovei. Atsakovė už šiuos darbus nėra sumokėjusi ir ieškovė nereikalauja sumokėti už juos, todėl nurodyti defektai nėra susiję su atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktuose Nr. 1 – Nr. 8 nurodytais ir atsakovei perduotais darbais.
24.6. Atsakovės pasirinktas gynybos būdas, įrodinėjant, kad ieškovė netinkamai atliko statybos rangos darbus visame objekte, vienašališkai apskaičiavus tokių darbų vertinę išraišką ir įskaitant šią sumą į ieškovei mokėtiną atlyginimą už darbus, yra neteisingas.
24.7. Teismas pagrįstai nagrinėjo ginčą pagal ieškinio reikalavimus, vertindamas tik darbus, kurie buvo atlikti ir atsakovei perduoti pagal darbų perdavimo–priėmimo aktus Nr. 7 ir Nr. 8.
24.8. Atsakovės teisė įrodinėti, jog pagal darbų perdavimo–priėmimo aktus Nr. 7 ir Nr. 8 darbai yra atlikti ne visos apimties, perduota darbų mažiau nei buvo atlikta, kad darbai yra su defektais, nebuvo apribota, tačiau atsakovė tokių duomenų neteikė ir tokių aplinkybių neįrodinėjo
24.9. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad dėl natūralių veiksnių, aplinkos poveikio, trinkelėmis klotos dangos naudojimo, reikia kartkartėmis užšluoti trinkeles atsijomis. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog perduodant darbus, trinkelės nebuvo užšluotos atsijomis.
24.10. Teismo sprendimo pagrįstumui reikšmės neturi apeliacinio skundo argumentai, kuriais atsakovė išreiškė poziciją dėl šios civilinės bylos stabdymo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra būtinumo peržengti apeliaciniame skunde apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų.
Dėl atsiskaitymo už faktiškai atliktus darbus
26. Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsiskaitymo už subrangos sutartimi atliktus 36 839,91 Eur vertės darbus, kurie užfiksuoti ieškovės vienašališkai pasirašytuose dviejuose darbų priėmimo–perdavimo aktuose. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė turi atsiskaityti už visus iki subrangos sutarties nutraukimo faktiškai atliktus darbus. Atsakovės teigimu, kadangi buvo nustatyti darbų defektai (trūkumai), ji neturi pareigos mokėti ieškovei jos prašomą atlyginimo už darbus sumą.
27. 2020 m. birželio 30 d. šalys pasirašė subrangos sutartį Nr. 20-06/NID01 (toliau – ir subrangos sutartis), kuria ieškovė pagal suderintą sąmatą įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 15 d. atlikti rekonstrukcijos, susisiekimo komunikacijų įrengimo darbus Taikos gatvėje, Neringoje. Byloje nustatyta, kad atsakovė, gavusi ieškovės prašymą, 2021 m. sausio 26 d. laiške ieškovei sutiko, kad šalių sudarytos subrangos sutarties terminas būtų pratęstas iki 2021 m. balandžio 1 d. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovė informavo atsakovę apie vienašalį subrangos sutarties nutraukimą nuo 2021 m. kovo 17 d.
28. Byloje ieškovė prašo priteisti atlyginimą už faktiškai atliktus subrangos darbus pagal 2021 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GSC Nr. 21-0313 (22 658,81 Eur vertės darbai be PVM), išrašytą remiantis darbų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 8, ir pagal 2021 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GSC Nr. 21-0312 (14 181,10 Eur vertės darbai be PVM), išrašytą remiantis darbų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 7. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės subrangos sutarties 5.4 punkto pagrindu sulaikytos atlyginimo už darbus dalies sumą, sudarančią 11 382,03 Eur.
29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad CK XXXIII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos, reglamentuojančios bendrąsias rangos sutartis, atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos. Nagrinėjamu atveju šalių 2020 m. birželio 30 d. subrangos sutartis teisiškai kvalifikuotina kaip statybos rangos sutartis, todėl byloje taikytinos tiek specialiosios statybų rangą reglamentuojančios CK normos, tiek bendrosios rangos sutartis reglamentuojančios normos, kiek jos neprieštarauja specialiosios normoms.
30. CK 6.671 straipsnyje įtvirtinta norma, kad jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. 2020 m. birželio 30 d. subrangos sutarties 5.1 punkte šalys susitarė, kad atsiskaitymus atsakovė vykdys tik už pilnai ir kokybiškai, pagal pasirašytą ir suderintą darbų grafiką atliktus bei pagal priėmimo–perdavimo aktus priimtus sutarties 2.1 punkte numatytus darbus, remiantis subrangovo (ieškovės) pateiktomis sąskaitomis faktūromis. Taigi, bylos šalys atsiskaitymus už darbus, be kita ko, susiejo su darbų priėmimo–perdavimo aktų pasirašymu.
31. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis darbų perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Remiantis CK 6.694 straipsnio 6 dalimi, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Pagal CK 6.658 straipsnio 5 dalį, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai, tačiau užsakovas neturi tokios teisės, jeigu rangovas pakankamai užtikrina savo prievolės įvykdymą.
32. Subrangos sutarties 6.5 punkte numatyta, kad galutinis darbų perdavimas ir priėmimas atliekamas pilnai užbaigus darbus. Subrangovas (ieškovė) prieš 5 darbo dienas praneša rangovui (atsakovei) raštu apie pasirengimą galutinai perduoti darbus. Rangovas (atsakovė) organizuoja galutinį darbų priėmimą ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasirašo perdavimo ir priėmimo aktą arba tuo pačiu terminu pareiškia raštu sutarties nuostatomis pagrįstas pretenzijas. Šis terminas atidedamas, jeigu rangovas (atsakovė) pareikalauja papildomos arba detalizuotos informacijos apie atliktus darbus. Ištaisius darbų defektus, darbai nedelsiant pakartotinai pateikiami priimti. Subrangos sutarties 6.9 punkte numatyta, kad rangovas (atsakovė) turi teisę nepasirašyti aktų ir neatlikti mokėjimų, kol subrangovas (ieškovė) savo sąskaita nepašalina defektiniame akte nurodytų trūkumų ir nekompensuoja nuostolių, jei tokie atsirastų, arba kol šalys nesusitaria (raštu) dėl kompensavimo tvarkos. Be to, subrangos sutarties 6.8 punkte nustatyta, kad jeigu bet kuriuo šios sutarties vykdymo metu paaiškėja, kad atlikti darbai neatitinka šioje sutartyje ar jos prieduose nustatytų kokybės reikalavimų, nukrypta nuo techninės specifikacijos ar projekto ir kitų darbų reikalavimų be rangovo (atsakovės) raštiško sutikimo, tokie atvejai fiksuojami įrašais statybos darbų žurnale bei sudaromas abiejų šalių pasirašomas defektinis aktas. Subrangovui (ieškovei) nepagrįstai atsisakius pasirašyti defektinį aktą, jis pasirašomas rangovo (atsakovės) vienašališkai ir įteikiamas subrangovui pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu paštu.
33. Pirmiau nurodytomis CK normomis ir šalių subrangos sutarties sąlygomis apibrėžtas reguliavimas suteikia atsakovei teisę atsisakyti priimti ieškovės atliktų darbų rezultatą (atsisakyti pasirašyti darbų priėmimo ir perdavimo aktą) tuo atveju, kai nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Be to, atsakovė, atsisakydama pasirašyti priėmimo ir perdavimo aktą dėl darbų trūkumų, privalėjo per 5 darbo dienas pateikti pretenziją, darbų trūkumai turėtų būti fiksuojami statybos darbų žurnale, atsakovė taip pat turėjo sudaryti darbų defektinį aktą, pagal kurį ieškovei kiltų prievolė pašalinti nustatytus trūkumus (defektus). Teisėjų kolegijos vertinimu, tik laikydamasis CK ir šalių subrangos sutartyje numatytų sąlygų bei reikalavimų rangovas (atsakovė) galėjo pasinaudoti CK 6.658 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise atskaityti sumą, reikalingą darbų trūkumams pašalinti, iš rangovui priklausančio atlyginimo už atliktus darbus.
34. Į bylą pateiktas ieškovės parengtas bei vienašališkai pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 7, kuriame nurodyti ieškovės atlikti darbai ir įrašyta pastaba, kad „atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas buvo siunčiamas 2019-03-19 el. paštu. Priimti darbus buvo atsisakyta. Trūkumų, dėl kurių darbų rezultato negalima būtų naudoti pagal sutartyje numatytą paskirtį – nenustatyta“. Byloje esančiame ieškovės sudarytame ir vienašališkai pasirašytame darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 8 nurodyti ieškovės atlikti darbai bei įrašyta pastaba, kad „atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas buvo siunčiamas 2019-03-19 el. paštu. Priimti darbus buvo atsisakyta. Trūkumų, dėl kurių darbų rezultato negalima būtų naudoti pagal sutartyje numatytą paskirtį – nenustatyta“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nurodyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai buvo išsiųsti atsakovei, tačiau atsakovė 2021 m. kovo 23 d. atsisakė priimti darbus.
35. Siekdama pagrįsti savo argumentus dėl atsisakymo mokėti už ieškovės nurodytus darbus, atsakovė į bylą pateikė defektinį aktą Nr. 210609-01, pasirašytą 2021 m. birželio 9 d. elektroniniu parašu, bei 2021 m. lapkričio 30 d. defektinį aktą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog minėtais defektiniais aktais buvo fiksuoti trūkumai pagal visus (tiek pagal abiejų šalių pasirašytus, tiek ieškovės vienašališkai pasirašytus) darbų priėmimo–perdavimo aktus. Nors nei CK, nei šalių sudarytoje subrangos sutartyje nėra nustatytas konkretus terminas atsakovei parengti defektinį aktą (sutartyje terminas nustatytas tik atsakovei pareikšti pretenzijas organizuojant darbų priėmimą), tačiau tokios aplinkybės negali būti aiškinamos, kaip leidžiančios atsakovei defektinį aktą sudaryti praėjus neribotam laikui nuo ieškovės parengto darbų priėmimo–perdavimo akto gavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nutarties 32 punkte išvardytos 2020 m. birželio 30 d. subrangos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, kaip nustatančios pareigą atsakovei, ketinančiai ieškovės atliktų darbų nepriimti dėl jų trūkumų, sutartyje apibrėžtą defektinį aktą sudaryti per protingą terminą nuo ieškovės darbų priėmimo–perdavimo akto gavimo.
36. Įvertinus tai, kad abu atsakovės į bylą pateikti defektiniai aktai buvo sudaryti 2021 m. birželio 9 d. ir 2021 m. lapkričio 30 d., t. y. jie sudaryti po nagrinėjamos bylos iškėlimo (byla iškelta 2021 m. gegužės 12 d., atsakovės atstovui prieiga prie elektroninės bylos medžiagos suteikta 2021 m. gegužės 20 d.), negalima pripažinti, kad atsakovė defektinius aktus sudarė per protingą terminą. Be to, pateiktuose defektiniuose aktuose nėra detalizuota, pagal kuriuos ieškovės parengtus darbų priėmimo–perdavimo aktus (juose nurodytus darbus) atsakovė nustatė ieškovės atliktų darbų trūkumus. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teisėjų kolegijai prieiti prie išvados, kad atsisakydama pasirašyti ginčo priėmimo–perdavimo aktus Nr. 7 ir Nr. 8, atsakovė nesilaikė CK ir 2020 m. birželio 30 d. subrangos sutartyje nustatytos darbų perdavimo ir priėmimo tvarkos, tuo pačiu ir netinkamai įgyvendino teisę daryti išskaitas iš ieškovei mokėtinų atlyginimo už darbus sumų.
37. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės argumentai dėl ieškovės atliktų darbų galimų trūkumų (defektų) nesudaro teisinio pagrindo atsakovei atsisakyti atsiskaityti (nemokėti) už ieškovės faktiškai atliktus darbus.
Dėl kai kurių ginčui aktualių subrangos sutarties sąlygų
38. Apeliaciniame skunde, be kita ko, akcentuojama, kad pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas atsakovė turi teisę sulaikyti dalies darbų kainos apmokėjimą, taip pat turi teisę į ieškovės mokamą mokestį už atsakovės teiktas generalinio rangovo paslaugas.
39. 2020 m. birželio 30 d. subrangos sutarties 5.4 punkte šalys susitarė, kad kiekvieną mėnesį rangovas (atsakovė) sulaiko 5 proc. mokėtinos sumos be PVM už subrangovo (ieškovės) atliktus darbus. Sulaikytų pinigų suma subrangovui (ieškovei) išmokama per 5 darbo dienas, įvykus šioms sąlygoms: pasirašius statybos užbaigimo aktą ir pridavus darbus valstybinei komisijai per 30 d. (5.4.1 papunktis); pateikus garantinio laikotarpio užtikrinimą, išduotą rangovui (atsakovei) priimtinos draudimo bendrovės laidavimo ar banko garantijos forma, užtikrinantį tinkamą subrangovo (ieškovės) atliktų darbų garantinio termino įsipareigojimų vykdymą (5.4.2 papunktis). Šio užtikrinimo dydis – 10 proc. nuo atliktų darbų kainos be PVM. Garantinio laikotarpio užtikrinimas privalo būti besąlyginis ir neatšaukiamas, turi galioti penkerius metus po statybos objekto statybos užbaigimo akto išdavimo dienos. Jeigu toks garantinis arba laidavimo draudimo raštas nėra pateikiamas, sulaikytą neišmokėtą likusią sutarties kainą rangovas (atsakovė) sumoka subrangovui (ieškovei) pasibaigus penkerių metų laikotarpiui po statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos. Prieš sumokant sulaikytas sumas, rangovas (atsakovė) turi teisę vienašališkai daryti išskaitas iš subrangovui (ieškovei) mokėtinų sumų už netinkamą sutarties vykdymą (netesybas, nuostolius). Pagal subrangos sutarties 8.3 punktą subrangovas po galutinio darbų perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo, PVM sąskaitos faktūros pasirašymo dienos per 15 darbo dienų pateikia 10 proc. dydžio nuo sutarties sumos garantinio įsipareigojimo laidavimo raštą penkerių metų laikotarpiui. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė neginčijo apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė nėra pateikusi atsakovei subrangos sutartyje numatytų užtikrinimo priemonių (banko garantijos ar draudimo bendrovės laidavimo rašto).
40. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės reikalavimą priteisti 11 382,03 Eur dydžio atsakovės sulaikytas atlyginimo subrangovui sumas, akcentavo, kad nutraukus subrangos sutartį, t. y. šiai sutarčiai pasibaigus, tokio ieškovės reikalavimo atmetimas reikštų baudinio pobūdžio sankcijų jai taikymą. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
41. CK 6.221 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokia įstatymo nuostata suteikia galimybę šalims, sudarant sutartį, laisva valia sutarti dėl sutarties nutraukimo padarinių, kiek tai neprieštarauja sutarties nutraukimo instituto taikymo esmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017).
42. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).
43. Pagal 2020 m. birželio 30 d. subrangos sutarties 5.4 punkto turinį matyti, kad sulaikytų dalies atlyginimo sumų išmokėjimas subrangovui siejamas su statybos užbaigimo akto pasirašymu bei nuostolių užtikrinimo priemonės, galiosiančios penkerių metų laikotarpį, pateikimu. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad, nutraukus ginčo subrangos sutartį, šios sutarties 5.4 punkto dalis, numatanti statybos užbaigimo akto pasirašymą, tapo nebeįgyvendinama, todėl atsakovė esą gali niekada nesumokėti sulaikytos atlyginimo sumos. Aiškinant šalių sudarytos sutarties sąlygas, būtina atsižvelgti į susiklosčiusią faktinę situaciją. Šiuo atveju svarbi faktinė aplinkybė, kad ginčo šalių sudaryta subrangos sutartis pasibaigė ją nutraukus, t. y. nebaigus atlikti visų pagal sutartį numatytų darbų. Tokia situacija gali lemti nuostatą, kad 2020 m. birželio 30 d. subrangos sutarties 5.4 punkto sąlyga dėl statybos užbaigimo akto pasirašymo fakto galėtų būti netaikoma byloje nagrinėjamo ginčo atveju. Tačiau susidariusi faktinė situacija nesudaro pagrindo nuspręsti, jog dėl sutarties pasibaigimo būdo (subrangovo vienašaliu sutarties nutraukimu) atsakovė prarado teisę į galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemones. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė neginčijo apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė nėra atsakovei pateikusi 2020 m. birželio 30 d. subrangos sutartyje numatytų užtikrinimo priemonių (banko garantijos ar draudimo bendrovės laidavimo rašto).
44. Sistemiškai aiškinant 2020 m. birželio 30 d. subrangos sutarties 5.4 ir 8.3 punktus, pažymėtina, kad užtikrinimo priemonės penkerių metų laikotarpiui pateikimas siejamas ne tik su galutiniu darbų perdavimo ir priėmimo akto pasirašymu, bet ir su PVM sąskaitos faktūros pasirašymu. Pagal subrangos sutarties 8.3 punktą ieškovė per 15 darbo dienų po galutinio darbų perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo bei PVM sąskaitos faktūros pasirašymo dienos turi pateikti garantinio įsipareigojimo laidavimo raštą. Esant faktinėms aplinkybėms, kai subrangos sutartis pasibaigė jos nutraukimu (dėl šios priežasties nepasirašytas galutinis darbų perdavimo ir priėmimo aktas), o ieškovė nepateikė atsakovei subrangos sutartyje numatytų nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių, subrangos sutarties 5.4 ir 8.3 punktuose išdėstytos sąlygos aiškintinos kaip sudarančios prielaidą atsakovei sulaikyti 5 proc. dydžio atlyginimo ieškovei dalies mokėjimą penkerių metų laikotarpiui nuo ieškovės PVM sąskaitų faktūrų išrašymo už iki sutarties pasibaigimo faktiškai atliktus darbus dienos. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl atsiskaitymo už darbus teisme pareikštas nepraėjus minėtam terminui, t. y. atsakovei turint sutartinį teisinį pagrindą į 5 proc. dydžio atlyginimo dalies ieškovei mokėjimo sulaikymą, ieškovės reikalavimas priteisti 11 382,03 Eur bei 1 842 Eur (pastaroji suma – 5 proc. nuo 36 839,91 Eur be PVM sumos, mokėtinos pagal ieškovės vienašališkai sudarytus darbų priėmimo-perdavimo aktus Nr. 7 ir Nr. 8) šiuo metu negali būti tenkinamas.
45. 2020 m. birželio 30 d. subrangos sutarties 5.9 punkte šalys susitarė, kad subrangovas (ieškovė) įsipareigoja mokėti rangovui (atsakovei) už jo teikiamas generalinio rangovo paslaugas 1 proc. nuo atliktų darbų kainos be PVM, kuris (1 proc.) išskaičiuojamas iš mokėtinų sumų subrangovui (ieškovei) už atliktus darbus. Tai reiškia, kad ieškovė yra įsipareigojusi mokėti atsakovei už generalinio rangovo paslaugas, o atsakovė turi teisę išskaičiuoti iš ieškovei mokėtino atlyginimo sumą, kurią turėtų mokėti ieškovė atsakovei už rangovo paslaugas. Pagal 2020 m. birželio 30 d. subrangos sutarties 5.9 punktą egzistuoja atsakovės teisė išskaičiuoti 1 proc. nuo ieškovei mokėtinos 36 839,91 Eur be PVM sumos pagal ieškovės vienašališkai sudarytus darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 7 ir Nr. 8. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškovei priteisti 368,40 Eur sumos.
Dėl kitų skundo argumentų bei bylos procesinės baigties
46. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentavo, kad teisme yra pareiškusi ieškovei reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, todėl, jos nuomone, pagrįstai yra sulaikiusi ginčo sumų ieškovei mokėjimą. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad UAB „Akordas 1“ reikalavimas UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ dėl darbų kainos sumažinimo ir permokėtos už darbus sumos priteisimo yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-464-730/2022 (CPK 179 straipsnio 3 dalis)
47. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad darbų kainos sumažinimas pagal CK 6.665 straipsnį ir reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra atskiri užsakovo pažeistų teisių gynybos būdai, kurie yra alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti už atliktus darbus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013). Šiuo atveju nustačius, kad atsakovė nesilaikė CK normose ir šalių sudarytoje subrangos sutartyje numatytų sąlygų dėl atsisakymo apmokėti už faktiškai atliktus darbus, teisėjų kolegija neturi pagrindo analizuoti apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovės tikėtinai patirtais nuostoliais, už kuriuos būtų atsakinga ieškovė. Atsakovės galbūt patirtų nuostolių atlyginimo klausimas bus išspręstas kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje, iškeltoje pagal UAB „Akordas 1“ ieškinį tos bylos atsakovei UAB „Gerbūvio sprendimų centras“.
48. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovė nesilaikė subrangos sutarties bei įstatyme nustatytų sąlygų dėl atsisakymo priimti ieškovės faktiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti, tačiau be pagrindo netaikė subrangos sutarties sąlygų dėl atsakovės teisės nemokėti pagal sutartį sulaikytos atlyginimo rangovui dalies bei teisės gauti atlyginimą už generalinio rangovo paslaugas egzistavimo (13 592,43 Eur suma).
49. Šios išvados pagrindu pirmosios instancijos teismo preliminarus bei galutinis sprendimas pakeičiami, sumažinant iš atsakovės priteistą ieškovei atlyginimą (skolą) už darbus iki 34 629,51 Eur sumos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
51. Byloje tenkinami 34 629,51 Eur dydžio ieškovės materialiniai reikalavimai, kas sudaro 71,81 proc. visų ieškovės pareikštų materialinių reikalavimų.
52. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 800 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą kreipiantis į teismą dokumentinio proceso tvarka bei sumokant 474 Eur žyminį mokestį. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nustatytų dydžių. Pagal patenkinamą ieškinio reikalavimų dalį, pirmosios instancijos teismo preliminariu sprendimu priteistas ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažinamas iki 895 Eur.
53. Ieškovė taip pat pateikė duomenis apie patirtas 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus (500 Eur sumokėta 2021 m. gruodžio 7 d. bankiniu pavedimu), teisines konsultacijas (100 Eur sumokėta 2021 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymu), atstovavimą teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje (100 Eur sumokėta 2021 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymu), atstovavimą teismo 2021 m. gruodžio 8 d. posėdyje (200 Eur sumokėta 2021 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymu), rašytinių paaiškinimų parengimą (200 Eur sumokėta 2022 m. vasario 18 d. mokėjimo nurodymu) bei atstovavimą teismo 2022 m. vasario 23 d. posėdyje (150 Eur sumokėta 2021 m. gruodžio 21 d. mokėjimo nurodymu). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. vasario 23 d. teismo posėdis nevyko, tačiau ieškovės atstovas atstovavo teismo 2022 m. sausio 18 d. posėdyje, todėl į bylą pateiktoje ataskaitoje nurodytos 150 Eur bylinėjimosi išlaidos skaičiuojamos už atstovavimą 2022 m. sausio 18 d. posėdyje. Ieškovės išlaidos už advokato atstovavimą 2021 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje, trukusiame 30 min., viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų užmokesčio dydį, todėl šios išlaidos mažintinos iki 152 Eur (Rekomendacijų 8.19, 9 punktai). Kitos ieškovės nurodytos teisinės pagalbos paslaugų išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių. Ieškovės pagrįstos teisinių paslaugų išlaidos sudaro 1 202 Eur. Proporcingai tenkinamų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei atlygintinos 863 Eur bylinėjimosi išlaidos.
54. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 2 069 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą – 1 330 Eur už advokato susipažinimą su byla, atsiliepimo į ieškinį parengimą, komunikavimą su klientu (7,33 val. trukmė, apmokėta 2021 m. liepos 30 d. mokėjimo nurodymu), 59,90 Eur už prašymo atidėti teismo posėdį parengimą (apmokėta 2021 m. gruodžio 31 d. bankiniu pavedimu), 241,40 Eur nuotolinis susitikimas dėl taikaus ginčo išsprendimo (1,33 val. trukmė, apmokėta 2021 m. gruodžio 31 d. bankiniu pavedimu), 59,90 Eur už prašymo atidėti 2021 m. lapkričio 3 d. teismo posėdį parengimą, komunikavimas su kitomis bylos šalimis šiuo klausimu (apmokėta 2021 m. gruodžio 31 d. bankiniu pavedimu), 241,40 Eur už pasiruošimą teismo posėdžiui bei prašymo dėl papildomų įrodymų priėmimo parengimą (apmokėta 2022 m. sausio 26 d. mokėjimo nurodymu), 136,13 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (0,75 val. trukmė, apmokėta 2022 m. sausio 26 d. mokėjimo nurodymu). Išlaidos už prašymų atidėti teismo posėdį parengimą, įvertinus į bylą pateiktų dokumentų pobūdį ir apimtį (po vieną puslapį), neatlygintinos. Atsakovės išlaidos už advokato dalyvavimą derybose dėl taikaus ginčo išsprendimo mažintinos iki Rekomendacijose numatyto dydžio – 208 Eur (Rekomendacijų 8.19 punktas). Atsakovės pagrįstos bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 1 916 Eur. Įvertinus atmetamų ieškinio reikalavimų dalį, atsakovei atlygintinas bylinėjimosi išlaidų dydis yra 540 Eur.
55. Atsižvelgus į šios nutarties 53–54 punktuose nurodytas ieškovei ir atsakovei atlygintinas bylinėjimosi išlaidų sumas, pirmosios instancijos teismo galutiniu sprendimu ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažinamas iki 323 Eur.
56. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą parengiant apeliacinį skundą (apmokėta 2022 m. liepos 26 d. mokėjimo nurodymu) bei sumokant 948,33 Eur žyminį mokestį. Išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Įvertinus patenkinamą apeliacinio skundo dalį (28,19 proc.), atsakovei iš ieškovės priteistinas 677 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimas.
57. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 50 Eur bylinėjimosi išlaidas sumokant žyminį mokestį už prašymą apeliacinės instancijos teisme taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei 600 Eur už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių. Atsižvelgus į atmetamą apeliacinio skundo dalį (71,81 proc.), ieškovei atlygintinos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 467 Eur.
58. Įskaičius šios nutarties 56–57 punktuose nurodytus priteistinus šalių bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimų dydžius, atsakovei iš ieškovės priteisiamas 210 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 19 d. preliminarų sprendimą ir 2022 m. gegužės 12 d. galutinį sprendimą.
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 19 d. preliminariu sprendimu ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gerbūvio sprendimų centras“ (juridinio asmens kodas 302318061) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Akordas 1“ (juridinio asmens kodas 120546940) priteistą skolą sumažinti iki 34 629,51 Eur (trisdešimt keturių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt devynių eurų 51 ct), o priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti iki 895 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt penkių eurų).
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. galutiniu sprendimu ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gerbūvio sprendimų centras“ (juridinio asmens kodas 302318061) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Akordas 1“ (juridinio asmens kodas 120546940) priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti iki 323 Eur (trijų šimtų dvidešimt trijų eurų).
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerbūvio sprendimų centras“ (juridinio asmens kodas 302318061) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Akordas 1“ (juridinio asmens kodas 120546940) 210 Eur (dviejų šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Gintaras Pečiulis