Civilinė byla Nr. e2-7460-1163/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02901-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.3; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 29 d.

 Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Zita Lekečinskienė,

sekretoriaujant Sigitai Paliokienei, Kristinai Burakovaitei, Ingridai Zetrinienei, Ramutei Bulavaitei ir  Jūratei Augustaitienei

dalyvaujant ieškovui V. Š. ir jo atstovei advokatei G. G.,

atsakovei E. Š. ir jos atstovui advokatui L. K.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. Č., 

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei E. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, materialinio išlaikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, duodanti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovas V. Š. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašo 1) pakeisti 2013 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. 2-9822-285/2013 dalyje dėl nepilnamečio sūnaus D. Š., gimusio (duomenys nekelbtini), (toliau – ir nepilnametis sūnus) gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu; 2) pakeisti 2013 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. 2-9822-285/2013 dalyje dėl nepilnamečiui sūnui priteisto materialinio išlaikymo ir priteisti kas mėnesį mokamą 270 Eur periodinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui iš atsakovės E. Š. (toliau – atsakovė) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės 810 Eur įsiskolinimą už nepilnamečio sūnaus materialinį išlaikymą už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. (tris mėnesius); 4) pakeisti 2013 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. 2-9822-285/2013, dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo ir nustatyti tokią atsakovės ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką: a) atsakovė dalyvaus nepilnamečio sūnaus auklėjime, o ieškovas nedarys atsakovei kliūčių bendrauti su nepilnamečiu sūnumi ir matytis su juo, atsižvelgiant į vaiko norus ir interesus, atsakovei ieškovą trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku informuojant apie susitikimo su sūnumi datą ir laiką ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas iki numatomo susitikimo, b) tuo atveju, jei atsakovė dėl ypatingų aplinkybių (pvz.: ligos, automobilio gedimo ir pan.) negali bendrauti su nepilnamečiu sūnumi sutartu laiku, ji privalo apie tai informuoti ieškovą raštu (trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku) per protingą laiką, bet ne mažiau nei prieš 4 (keturias) valandas iki numatomo susitikimo; 5) priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2013 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9822-285/2013 tenkino ieškovo V. Š. ir atsakovės E. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Sprendimu buvo išspręsti klausimai, susiję su šalių nepilnamečiu sūnumi. Minimo sprendimo 2 punkte nurodyta „<<...>> Šalys susitaria, kad nepilnamečio sūnaus D. Š., gimusio (duomenys nekelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina E. Š. iki jo pilnametystės. Pasikeitus motinos nuolatinei gyvenamajai vietai, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų ji privalo pranešti kitai šaliai apie gyvenamosios vietos pasikeitimą <<...>>“. Taip pat sprendimo 3 punkte nurodyta „<<...>> Šalys susitaria, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos V. Š. nepilnamečio sūnaus D. Š., gimusio (duomenys nekelbtini), išlaikymui skirs kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt iki sūnaus D. Š. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant įstatyminę nepilnamečio sūnaus atstovę – motiną Eglę Šiugždienę. Išlaikymo nepilnamečiam vaikui išmokas V. Š. perveda į E. Š. banko sąskaitą (duomenys nekelbtini), esančią „Swedbank“, AB <<...>>“. 2013 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo 4 punkte nustatyta, „<<...>> Šalys susitaria, kad V. Š. su nepilnamečiu sūnumi D. Š., gimusiu (duomenys nekelbtini), bendraus ir dalyvaus jo auklėjime šia tvarka: kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį – nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., t. y. tris dienas nepertraukiamai, pasiėmimo ir grąžinimo vietą derinant su E. Š.; nepilnamečio sūnaus tėvas V. Š. su sūnumi praleidžia sūnaus gimtadienį nelyginiais metais, o E. Š. lyginiais metais, bei kiekvieną savo gimtadienį, bei Tėvo dienos savaitgalį; vieną dieną pagrindinių metinių švenčių: Šv. Velykų ir Šv. Kūčių, t. y. lyginiais metais pirmą švenčių dieną su sūnumi praleidžia jo mama E. Š., antrą – tėvas V. Š., o nelyginiais metais pirmą šių švenčių dieną su sūnumi praleidžia jo tėvas V. Š., o antrą – jo motina E. Š.; nelyginiais metais su vaikais Naujuosius metus sutinka sūnaus tėvas, o lyginiais metais – sūnaus motina; pusantro mėnesio vasaros atostogų, laiką derinant šalių tarpusavio sutarimu; pusę sūnaus žiemos, rudens ir pavasario atostogų, laiką derinant su jo motina E. Š. ne vėliau kaip prieš 5 dienas; išsivežant sūnų už Lietuvos Respublikos ribų, V. Š. įsipareigoja gauti E. Š. rašytinį ir / ar žodinį sutikimą bei kelionės metu informuoti vaiko motiną apie sūnaus sveikatos būklę, leisti netrukdomai jam bendrauti su motina telefonu, internetu ar kitomis susisiekimo priemonėmis; nepilnamečio sūnaus motinai E. Š. išvykstant su sūnumi ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui už Lietuvos Respublikos ribų, ji turi gauti sūnaus tėvo V. Š. rašytinį ir / ar žodinį sutikimą bei kelionės metu informuoti vaiko tėvą apie sūnaus sveikatos būklę, leisti netrukdomai jam bendrauti su tėvu telefonu, internetu ar kitomis susisiekimo priemonėmis; prieš vaiko susitikimus su tėvu, vaiko motina įsipareigoja tėvą informuoti telefonu apie priežastis dėl kurių negali įvykti susitikimas (vaiko sveikatos sutrikimus, užklasinius užsiėmimus, stichines nelaimes, svarbias giminių ar šeimos narių šventes, laidotuves) ir kitą susitikimą derina abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į šalių užimtumą ir nepilnamečio šalių sūnaus interesus; šalys įsipareigoja nedelsiant informuoti viena kitą apie vaiko gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, apie vaiko mokymąsi, pasiekimus, sveikatos būklę, jų poreikius ir netrukdyti viena bendrauti su sūnumi galimomis ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu ir pan.); jei dėl kokių nors priežasčių (ligos, įvairių stichinių nelaimių, kitų ypatingai svarbių aplinkybių) E. Š. negali prižiūrėti ar rūpintis nepilnamečiu vaiku, minėtam laikotarpiui jo priežiūra perduodama vaiko tėvui V. Š.; tiek vaiko motina, tiek vaiko tėvas toliau dalyvaus savo nepilnamečio vaiko auklėjime. Tėvas įsipareigoja ir toliau rūpintis savo vaiko sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų vaikui mokytis sudarymo. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaiko auklėjimu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu sutuoktinių sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius <<...>>“. Tačiau nuo 2013 m. gruodžio 5 d., kai buvo priimtas minėtas teismo sprendimas, iš esmės pasikeitė reikšmingos faktinės aplinkybės. Nors šalių sūnaus D. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, tačiau šiuo metu D. Š. gyvena su ieškovu jo namuose. Vaikas po nuolatinių konfliktų su mama dėl namuose vartojamo alkoholio, nebenori toliau gyventi su ja. Vaikas atsikraustė pas tėvą ir nori čia toliau gyventi kartu su juo ir jo šeima. D. Š. gyvena kartu su ieškovu, yra prisirišęs prie jo, jie gerai sutaria. Gyvendamas su ieškovu vaikas yra viskuo pilnai aprūpintas, jam nupirkti visi reikalingi daiktai, rūpinamasi vaiko ugdymu, tarp jų yra artimas tėvo ir sūnaus ryšys. Juo labiau, vaikas yra aiškiai išreiškęs norą gyventi su ieškovu, o ne atsakove, kadangi tėvo namuose jaučiasi saugiau, čia jam ramesnė aplinka, kur nevyksta nuolatiniai mamos ir draugų vakarėliai ir lėbavimai iki vėlumos. Vaiko santykiai su atsakove nėra geri: D. Š. su mama gyventi nenori, nuolat konfliktuoja, kas trukdo ir kasdienei vaiko rutinai, geriems mokslo rezultatams ir netgi kenkia nepilnamečio vaiko psichologinei bei fizinei sveikatai. Kadangi D. Š. šiuo metu gyvena su ieškovu, o ne su atsakove, materialinį išlaikymą vaikui turėtų mokėti ne ieškovas, o atsakovė. Vaikas pas ieškovą atvyko gyventi nepasiėmęs jokių daiktų, rūbų, higienos priemonių – jam viską reikėjo nupirkti. Ieškovas sūnų kas dieną vežioja į mokyklą ir iš mokyklos, todėl patiria išlaidas kurui, sūnaus maistui, mokyklinėms priemonėms ir t.t. Faktiškai sūnus gyvena su ieškovu nuo 2021 m. lapkričio 30 d. ieškovui asmeninės nuosavybės teise naujos statybos 82,89 kv. m. bute su sužadėtine S. G., judviejų sūnumi bei sūnumi D. Š., todėl yra susidaręs atsakovės įsiskolinimas vaiko materialiniam išlaikymui. Ieškovas nori, kad sūnus palaikytų ryšį su mama, su ja bendrautų, tačiau pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir vaikui gyvenant su ieškovu, 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu nustatyta bendravimo tvarka su sūnumi nebėra aktuali ir turi būti pakeista. 

3.       Teismo posėdžiuose ieškovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti, papildomai paaiškino, kad dėl gyvenimo pas ieškovą vaikas pats priėmė sprendimą, nes nepilnamečio sūnaus ir atsakovės santykiai yra pašliję. D. Š. ne tik nebenori gyventi su mama, tačiau ir vengia su ja bendrauti. Ieškovo nuomone, vaikui skaudu prisiminti, kad mamą jį įžeidė, žemino ir menkino, todėl vaikas apsisprendė gyventi su tėvu. Vaikas labai išgyvena dėl nuolatinio atsakovės alkoholio vartojimo. Nepilnametis sūnus pasakojo ieškovui, kad atsakovė kiekvieną vakarą geria alkoholinius gėrimus, yra gėrusi alkoholinius gėrimus vairuojant, dėl alkoholio vartojimo pasidaro agresyvi, namuose garsiai klausosi muzikos, pasikviečia draugų kompaniją. Tik visiems išsiskirsčius ir nurimus vaikas galėdavo pradėti ruošti pamokas, o tai dažniausiai būdavo jau nakties metas. Ieškovo nuomone, dėl to labai suprastėjo vaiko mokymosi rezultatai, vaikas gyvendamas su atsakove namuose neturėdavo galimybės pailsėti, todėl į pamokas eidavo pavargęs, jam sunku būdavo susikaupti ir atlikti reikiamas užduotis. Be to, atsakovė nepadėdavo vaikui paruošti pamokų, paaiškinti užduotis bei apskritai nesidomėjo ir nesidomi jo mokslais. Ieškovas nurodė, kad skiria daug dėmesio sūnaus mokslams, padeda jam pasiruošti kontroliniams darbams, todėl pagerėjo jo mokymosi rezultatai, nepilnametis sūnus pradėjo lankyti sporto treniruotes. Siekdamas pagerinti vaiko psichologinę būseną, ieškovas kreipėsi į „Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą“ dėl psichologinės pagalbos vaikui, vaikas susitiko su psichologu, tačiau dėl itin didelio vaiko jautrumo psichologas rekomendavo duoti laiko vaikui pasimiršti, atsigauti ir tik tuomet grįžti konsultacijai. Ieškovas nurodė, kad turi visas galimybes užtikrinti nepilnamečiam sūnui tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas. Ieškovas siekė taikiai išspęsti susidariusią situaciją, buvo parengta taikos sutartis, kuria vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu, tačiau nors atsakovė iš pradžių sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų su ieškovu, vėliau staiga pakeitė nuomonę ir taikos sutarties nebepasirašė. Ieškovas skatina bendrauti sūnų su mama, bet vaikas visiškai atsisako. Ieškovas taip pat nurodė, kad nors iš atsakovo buvo priteistas 144,92 Eur (500,00 Lt) materialinis išlaikymas, tačiau ieškovas savo noru, atsižvelgdamas į išaugusius vaiko poreikius, sūnaus materialiniam išlaikymui, kol jis gyveno su atsakove, mokėdavo po 225 Eur. Taip pat ieškovas moka už sūnaus kaupiamąjį draudimą. Tačiau pasikeitus sūnaus D. Š. gyvenamajai vietai, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 30 d. nepilnamečiam sūnui pradėjus gyventi su ieškovu, sūnų materialiai išlaiko tik ieškovas, atsakovė prie sūnaus materialinio išlaikymo visiškai neprisideda. Po 2013 m. gruodžio 5 d. teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė nepilnamečio sūnaus poreikiai, kadangi vaikui šiuo metu yra jau 13 metų, todėl priteistas materialinis išlaikymas turi būti padidintas iki 270 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis per mėnesį, todėl prašo teismo pakeisti D. Š. priteistą materialinį išlaikymą ir priteisti ieškovui materialinį išlaikymą iš atsakovės po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą V. Š.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė materialinio išlaikymo nepilnamečiam sūnui neskiria nuo 2021 m. lapkričio 30 d., kuomet jis nebegyvena kartu su ja, ieškovas prašo priteisti ieškovui iš atsakovės 810 Eur įsiskolinimą nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. už 3 mėnesius, skaičiuojant po 270 Eur išlaikymo sumą per mėnesį. Taip pat ieškovas prašo pakeisti nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiu D. Š. nustatant tokią atsakovės bendravimo su sūnumi D. Š. tvarką: E. Š. dalyvaus D. Š. auklėjime, o ieškovas nedarys E. Š. kliūčių bendrauti su nepilnamečiu sūnumi ir matytis su juo, atsižvelgiant į vaiko norus ir interesus, atsakovei ieškovą trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku informuojant apie susitikimo su sūnumi datą ir laiką ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki numatomo su sūnumi susitikimo; tuo atveju, jei ieškovė dėl ypatingų aplinkybių (pvz.: ligos, automobilio gedimo ir t. t.) negali bendrauti su sūnumi susitartu laiku, tai ji privalo apie tai informuoti ieškovą raštu (telefono žinute ir/ar elektroniniu paštu) per protingą laiką, bet ne mažiau nei prieš 4 valandas iki numatomo su sūnumi susitikimo.

4.       Teismo posėdžiuose ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad vaikas pats priėmė sprendimą, nes jo ir mamos santykiai yra pašliję. D. Š. ne tik nebenori gyventi su mama, nenori su ja bendrauti, vengia kalbėti net telefonu. Tėčio namuose jis jaučiasi jaukiai, saugiai ir ramiai. Juose vaikas gali susikaupti, pailsėti, nes namuose niekas nerėkauja, garsiai nesiklauso muzikos ir t.t. Vaikui labai svarbu ir tai, kad tėčio šeimoje visiškai nėra problemų dėl alkoholio vartojimo, niekas vaiko nežemina ir neįžeidinėja, priešingai nei atsakovės namuose. Kadangi nepilnametis sūnus atsisako bendrauti su mama, keistina bendravimo su vaiku tvarka, tačiau ji negali būti privalomai vykdoma, nes prievartinis bendravimas neatitiktų vaiko interesų, kenktų jo psichinei sveikatai. Ieškovas deda maksimalias pastangas aprūpinti savo vaiką, tačiau manytina, kad ir atsakovė turi pareigą prisidėti prie sūnaus poreikių tenkinimo, jo visapusiškų interesų užtikrinimo. Todėl D. Š. priteisus materialinį išlaikymą iš atsakovės, būtų užtikrintas platesnis nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimas ir poreikių patenkinimas. Taip pat turi būti atsižvelgta ir į tai, kad vaikas gyvena su ieškovu, jis juo kasdien rūpinasi ir prižiūri, todėl jam tenka didesnė atsakomybė už vaiką tiek materialine, tiek kasdienės rūpybos prasme. Be to, atsakovė materialinio išlaikymo nepilnamečiam sūnui neskyrė nuo 2021 m. lapkričio 30 d., kuomet jis nebegyvena kartu su ja, iki 2022 m. kovo mėnesio, todėl prašo priteisti ieškovui iš atsakovės 810 Eur įsiskolinimą už 3 mėnesius, skaičiuojant po 270 Eur išlaikymo sumą per mėnesį. Be to pažymėtina, kad atsakovė gavo iš valstybės už sūnų po 73,50 Eur keletą mėnesių, kai su atsakove sūnus jau nebegyveno ir nepervedė jų nei sūnui, nei ieškovui.

II. Atsakovės reikalavimai ir argumentai

5.       Atsakovė pateiktu atsiliepimu prašo ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovei skaudu priimti ir sudėtinga suprasti pasekmes, kurias sukeltų nuolatinis nepilnamečio sūnaus persikėlimas gyventi pas atsakovą. Nuolatinis persikėlimas būtų didžiulė ilgalaikė trauma visiems, netgi ir pačiam vaikui, kuris šiuo metu, dar nesupranta ir negali suprasti tikrųjų tokio pasirinkimo pasekmių. Ieškovas sūnų išsivežė atsakovei apie tai nepranešęs, buvo pakeistas telefonas, abonentinis numeris, vaikas nutraukė visus ryšius ir bendravimą su atsakove. Atsakovė yra įsitikinusi, kad šiuo metu sūnaus telefonas ir mėginimas savarankiškai komunikuoti su atsakove yra ribojami ir kontroliuojami. Atsakovė nurodo, kad sūnus slapta nors ir vaikiškai netiksliai, rinko duomenis apie bendro gyvenimo aplinkybes, fiksavo, tarsi žinotų, kad laukia kažkoks teismo procesas, nors pats nelabai gali jo teisingai suprasti. Atsakovės nuomone, akivaizdu, kad iš šių aplinkybių matyti paties ieškovo pastangos. Atsakovės nuomone, iš teismui pridedamo vaiko rašto, jame vartojamos leksikos galima suprasti, kad tai nėra savarankiškas nepilnamečio sūnaus rašinys santykių su mama tema ir nėra savarankiškos mintys, kurias jis galėtų suformuluoti nepadedamas. Dėl to nepilnamečio sūnaus persikėlimą gyventi pas tėvą atsakovė vertina ne kaip jo paties, o kaip ieškovo sprendimą. Tokio sprendimo priežastys susiję su asmeninėmis ieškovo gyvenimą ištikusiomis aplinkybėmis, patiriamais sunkumais darbe, nesugebėjimu susidoroti su užduotimis, ir iš to sekančios depresijos, apie kurią atsakovei yra ne kartą užsiminęs 2021 metų rudenį. Atsakovės nuomone, dedamos pastangos nepilnametį sūnų dar daugiau su atsakove supriešinti. Atsakovė pažįsta savo sūnų, kuris kartu nuolat gyveno su atsakove iki šiol. Šiuo metu D. išgyvena ankstyvąjį paauglystės laikotarpį. Keičiasi jo prioritetai, atsiranda perdėtas noras būti savarankišku, priešintis esamai tvarkai, pabrėžti savo savarankiškumą, keičiasi vaiko hormoninis fonas, dėl ko jis gali būti jautresnis nei įprastai. Šis laikotarpis reikalauja ypatingų tėvų pastangų suprasti tikruosius paauglio elgesio motyvus ir priežastis ir kriziniu laikotarpiu rasti bendrus sprendimo būdus. Netinkamai paskatintas santykis bei dirbtinai formuojamas negatyvus požiūris gali negrįžtamai traumuoti paauglį. Atsakovė yra įsitikinusi, kad nepilnamečio sūnaus persikėlimas gyventi pas tėvą yra laikinas ir nenuolatinio pobūdžio. Atsakovė myli savo sūnų, nori palaikyti su juo tvirtus ir atvirus santykius. Apie tai jau pradėjo pokalbius socialiniai darbuotojai, kurių nuomone, tokia situacija normaliu atveju neturėtų susiklostyti ir turi būti sprendžiama. Santykių atkūrimas su motina yra prioritetinis klausimas, o jų atkurti motinos atžvilgiu negatyvioje ir kontroliuojamoje aplinkoje yra neįmanoma. Tokiu būdu, pakeitus nuolatinę gyvenamąją vietą ją nustatant ją su tėvu, labai galimas atvejis, kad šie santykiai niekada nebus atkurti. Pažymi, kad netiesa kas yra rašoma ieškinyje apie atsakovę – ji nepiktnaudžiauja alkoholiu, nėra nuo jo priklausoma, dirba atsakingą darbą (duomenys nekelbtini), ją vertina vadovai. Daug laiko skiria laisvalaikiui su vaikais. Dar augina nepilnametę trijų metų dukrą. Vaikams yra sukūrusi geras kasdienines gyvenimo sąlygas, už paskolą įsigijo kotedžą, kuris šiuo metu pilnai įrengtas, Deividui skirtas atskiras kambarys. Atsakovės vertinimu, mokslai jam sekasi puikiai, turi sąlygas realizuoti galimybes bei poreikius. Mano, jog reikalavimas keisti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą ją nustatant su tėvu yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Ieškovui norint daugiau praleisti laiko su tėvu, galėtų būti nustatoma maksimali nepilnamečio sūnaus bendravimo su tėvu tvarka. Taip pat atitinkamai su tėvu būtų praleidžiamos pusę žiemos, vasaros ir pavasario atostogų, taip pat dvi nepertraukiamos savaitės vasaros atostogų. Ieškovas ieškinyje prašo nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Kadangi nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamosios vietos, todėl ir bendravimo tvarkos nustatyti nėra pagrindo. Mano, kad tokia tvarka pažeistų bet kurios iš šalių interesus. Bendravimo tvarka su kiekvienu iš tėvų turėtų bet kuriuo atveju maksimali, nepriklausomai nuo to, su kuriuo nepilnametis vaikas nuolat gyvena. Ieškovas prašo pakeisti materialinio išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį. Su šiuo reikalavimu atsakovė nesutinka. Kadangi nėra pagrindo keisti D. gyvenamąja vietą, todėl vaikui liekant gyventi su atsakove, ieškovo mokamas 225 Eur išlaikymo dydis yra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti. Šiuo požiūriu pažymėtina, kad ieškovas 225 Eur moka savo noru, taip pats nustatęs tokį dydį, koks jam yra patogus. Kiek atsakovei žinoma, jis gaudavo didelį 2000 – 3000 Eur darbo užmokestį per mėnesį atskaičius mokesčius. Tokiu būdu, 225 Eur per mėnesį sūnaus išlaikymui nesudarė ženklios gaunamų pajamų dalies, išlaikymas galėjo būti ir didesnis, vertinant ieškovo gaunamas pajamas. Atsakovės finansinė situacija yra sudėtinga. Jos darbo užmokestis per mėnesį yra 875,80 Eur. Atsakovė dar yra yra paėmusi būsto kreditą, kuriuo finansavo savo ir vaikų gyvenimo sąlygas. Taip pat būsto įrengimui ir einamiesiems mokėjimams ji paėmė vartojimo kreditus, turi mokėti komunalinius ir kitus mokesčius. Sumokėjus visus privalomus mokėjimus, pragyvenimui lieka 289,73 Eur. Už šią sumą turi išlaikyti mažametę dukrą bei nepilnametį sūnų, taip pat pati pragyventi. Akivaizdu, jog jeigu teismas priteistų iš atsakovės ieškovo prašomus 270 Eur, atsakovei pragyvenimui liktų 19,73 Eur. Su tokia suma neįmanoma išgyventi atsakovei ir mažametei dukrai. Atsakovė šiuo metu dirba pilnu etatu, daugiau dirbti negali, nes dukra yra trijų metų amžiaus, ja reikia rūpintis. Ieškovas prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 810 Eur. Tačiau atsakovė pažymi, kad nepriklausomai nuo to, jog vaikas faktiškai gyveno su ieškovu, jam iš anksto buvo nupirkti drabužiai, investuota į būstą, suteiktos kitos priemonės, pasirūpinta mokslais. Tai irgi yra išlaidos, nors nėra patiriamos kasdien. Atsakovas nepilnamečio sūnaus poreikiais galėjo pasirūpinti lėšomis, kurios nebuvo pervestos nurodytu laikotarpiu į atsakovės sąskaitą ir padengti iš minėtų lėšų patiriamas išlaikymo išlaidas. Be to, galiojo ir 2013 gruodžio 5 d. teismo sprendimas, vaiko gyvenamojo vieta nustatyta su atsakove ir vaiko persikėlimas gyventi pas ieškovą, atsakovės vertinimu buvo ir yra tik laikinas.

6.       Atsakovė teismo posėdžių metu atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes palaikė. Papildomai paaiškino, jog kadangi dabar sūnus galutinai išreiškė norą gyventi su tėčiu, atsakovė su šiuo jo apsisprendimu sutinka. Dėl bendravimo tvarkos atsakovei ieškovo pasiūlytas variantas kelia abejonių, kadangi vaikas nuo atsakovės labai tolsta ir nebelieka psichologinio ryšio tarp jų, sūnus su atsakove bendrauja labai mažai. Todėl atsakovė norėtų praleisti su sūnumi po lygiai laiko, bendrauti kas antrą pilną savaitę. Dėl išlaikymo dydžio atsakovė nurodė, kad ji dirba atsakingą administracinį darbą (duomenys nekelbtini) nuo 8.00 val. iki 17.00 val., uždirba apie 900 Eur, augina trejų metų dukrą, moka būsto paskolą ir vartojimo kreditus, todėl atsakovei reikalaujama 270 Eur suma yra per didelė. Ji galėtų mokėti 170 Eur.

III. Išvadą teikiančios institucijos argumentai

7.       Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo vaikui ir bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo (toliau – išvada) nurodė, imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu, atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius, fizinį ir psichologinį saugumą, vaiko sveikatą. V. Š. kreipėsi į Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, nurodydamas, kad sūnus D. atsisako bendrauti su mama. Teigiama, kad mama vartoja alkoholį, išgėrusi šaukia ant vaiko, vadina jį žeminančiais žodžiais. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis (toliau – SPIS), Kauno miesto socialinių paslaugų centras, pagal pateiktą ieškovo informaciją, 2021 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą ieškovui ir atsakovei teikti Atvejo vadybos pagalbą, 2022 m. sausio 7 d. nustatytas kompleksinių paslaugų poreikis šeimai. 2022 m. sausio 14 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centras sudarė Pagalbos šeimai planą. Plane užfiksuota, kad D. atsisako gyventi su mama, nuo 2021 m. lapkričio 30 d. gyvena su tėvu. Šalims ir vaikui rekomenduota konsultuotis pas psichologą, pasinaudoti mediatoriaus pagalba, siekti užtikrinti sūnui saugią, nekonfliktišką aplinką, sudaryti galimybę su sūnumi bendrauti abiem tėvams. 2022 m. balandžio 6 d. įvyko antrasis Socialinių paslaugų centro sudaryto Pagalbos plano posėdis. Pagal ieškovo pateiktą informaciją, nepilnametis sūnus atsisako gyventi ir bendrauti su mama dėl jos piktnaudžiavimo alkoholiu. Atvejo vadybininkas Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistą informavo, kad socialinio darbuotojo surinktoje informacijoje objektyvių įrodymų apie atsakovės piktnaudžiavimą alkoholiu nesurinkta. D. rekomenduota psichologo pagalba, tačiau ieškovo teigimu, sūnus bendravo su psichologu, bet tęsti konsultacijas atsisakė. Socialinis darbuotojas pasiūlė vaiką konsultuoti pas kitą Socialinių paslaugų centro pasiūlytą psichologą, tačiau ieškovas nurodė, kad vaikas nenori. 2022 m. balandžio 19 d. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas pasikalbėjo su D.. D. papasakojo, kad gyveno su mama, kuri dažnai girtaudavo, išgėrusi jį pravardžiuodavo. D. apie tai papasakojo tėčiui ir tėtis jį nuo praeitų metų gruodžio mėnesio pasiėmė gyventi pas save. Berniukas jaučiasi labai įskaudintas mamos, kalbėdamas apie tai graudinasi, teigė, kad mama jį nuolat kaltina išdavyste ir nors tėtis nuolat ragina jį susitikti su mama, jam sunku su ja kalbėtis. D. manymu, su mama jis galėtų bendrauti tik tada, kai jai atleis, dabar galėtų bendrauti SMS žinutėmis, jei ji jo nekaltins. D. mokosi (duomenys nekelbtini). Berniukas nurodė, kad apsigyvenus pas tėtį, pagerėjo jo mokymosi rezultatai, kad su tėčio drauge sutaria gerai, ji padeda mokytis matematikos. Ieškovas su drauge, trejų metų sūnumi ir D. gyvena kotedže. D. skirtas atskiras apie 10 kv. m. kambarys, kuriame yra visi vaikui reikalingi daiktai ir baldai. Gyvenamasis būstas tvarkingas. Buvo įvertintos atsakovės gyvenamoji vieta. Ji gyvena kotedže, kurio pirmojo aukšto gyvenamoji erdvė pilnai įrengta. Vaikų kambarys įrengtas antrame aukšte – D. ir seseriai skirtas kambarys atskirtas pertvara. D. turi atskirą lovą, rašomąjį stalą. Gyvenamasis būstas tvarkingas. Išvadą duodančios institucijos vertinimu, iš esmės pasikeitė atsakovės santykiai su sūnumi – D. pyksta ant mamos dėl netinkamo jos elgesio, dėl nuolatinio kaltinimo „išdavyste“. D. nuo 2021 gruodžio mėnesio gyvena tėvo šeimoje, išreiškia norą ir ateityje ten gyventi. Ieškovo gyvenimo sąlygos tinkamos vaiko priežiūrai. Objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad ieškovas trukdo sūnui D. bendrauti su mama, nesurinkta, todėl manytina, kad D. Š., gimusio (duomenys nekelbtini), noras gyventi su ieškovu atitinka vaiko interesus. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Ieškovas prašo teismo priteisti laikiną išlaikymą sūnui po 270 Eur kas mėnesį. Atsakovė E. Š. augina trejų metų dukrą, todėl D. Š. išlaikymo dydis turi būti priteisiamas atsižvelgiant į kitų šeimoje augančių vaikų interesus. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus žiniomis D. Š. yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi. D. nesutinka su siūloma maksimalia bendravimo su tėvu tvarka, nurodo, kad nori gyventi su tėvu, su mama nori bendrauti „kai praeis jautrumas“, šiuo metu galėtų su mama bendrauti SMS žinutėmis. Išvadą duodančios institucijos nuomone, šiuo metu sunku įgyvendinti šalių teisę po lygiai bendrauti su sūnumi, kadangi šalių sūnus įskaudintas motinos elgesio atsisako su ja susitikti. Išvadą duodančios institucijos vertinimu, Atvejo vadybos ir kitų specialistų pagalba būtina palaipsniui gerinti atsakovės santykius su sūnumi, atstatyti tarpusavio pagarbą ir pasitikėjimą, mokytis pripažinti klaidas ir dėti pastangas jų nekartoti, vengti kaltinimų, mokytis pastebėti vaiko jausmus ir gerbti jo nuomonę. Manytina, kad būtina įvertinti vaiko amžių, atsižvelgti į jo jausmus ir nesiekti bendrauti prieš vaiko valią. Tikėtina, kad pagalbos priemonėmis atkūrus vaiko ir motinos santykius, bus sudarytos sąlygos pilnaverčiam bendravimui.

8.       Išvadą teikianti institucija teismo posėdžio metu išvadoje nurodytas aplinkybes palaikė. Papildomai paaiškino, kad teikiant išvadą buvo susiekta su vaiku, vaikas išreiškė norą gyventi su tėvu, nurodė priežastis dėl ko jis nori gyventi su tėvu – tai yra mamos girtavimas, mama šaukia ant vaiko, vadina jį žeminančiais žodžiais. Bylos eigoje nebuvo surinkta objektyvių įrodymų dėl mamos girtavimo. Tačiau vertinant tai, kad ieškovo gyvenimo sąlygos vaikui yra geros, vaikas su tėvu turi gerą artimą ryšį, manytina, kad vaiko gyvenimas su tėvu neprieštarauja vaiko poreikiams ir interesams, juolab kad mama sutinka su vaiko gyvenimo vietos nustatymu su tėvu. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkinamas iš dalies.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio sūnaus D. Š., gim. (duomenys nekelbtini), tėvai (2014 m. kovo 27 d. gimimo liudijimas AA Nr. 957216). Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-9822-285/2013, šalių santuoka buvo nutraukta. Šiuo sprendimu taip pat buvo: 1) nustatyta nepilnamečio sūnaus D. Š. gyvenamoji vieta su atsakove; 2) nustatyta nepilnamečio sūnaus D. Š. ir skyrium gyvenančio tėvo, t. y. ieškovo, bendravimo tvarka; 3) iš ieškovo priteistas nepilnamečio sūnaus D. Š. materialinis išlaikymas (144,92 Eur (500,00 Lt) per mėnesį).

10.       Ieškovas 2022 m. kovo 1 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2-9822-285/2013 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-9822-285/2013, nustatytą nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškovu; pakeisti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką ir priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį, padidinant jį iki 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei priteisti 810 Eur išlaikymo lėšų įsiskolinimą. Atsakovė su ieškovo reikalavimu dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu sutiko, tačiau nesutiko su reikalavimais dėl bendravimo tvarkos nustatymo, taip pat nesutiko su reikalavimu dėl 270 Eur sumos nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį skyrimo ir ieškovo reikalaujamo 810 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodė, kad jos finansinė padėtis leidžia jai skirti 180 Eur sumą per mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui, atitinkamai turi būti mažinama ir išlaikymo įsiskolinimo suma.

Dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo

11.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK

12.       Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 2.14, 3.168 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.

13.       Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

14.       Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

15.       Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimo) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).

16.       Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktika pateikiant to pavyzdžių: tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

17.       Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų arba įvyksta vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

18.       Europos žmogaus teisių teismas (toliau –  EŽTT) byloje M. ir M. prieš Kroatiją padarė išvadą, kad kai abu tėvai yra vienodai tinkami rūpintis vaiku ir vaikas, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, gali suformuluoti ir išreikšti savo nuomonę, vaiko norai dėl to, su kuriuo iš tėvų gyventi, turi būti gerbiami. Vadovaujantis šia praktika, vaiko nuomonė šiuo atveju ir turėjo būti vertinama, kaip vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių gyvenamosios vietos pakeitimą.

19.       Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriama daug dėmesio. Konvencijos 12 straipsnio nuostatos įtvirtina pareigą sužinoti vaiko nuomonę ir deramai į ją atsižvelgti, kai yra sprendžiami klausimai, tiesiogiai susiję su vaiku, ar klausimai, kurie gali daryti poveikį jo gyvenimui. Minėtomis Konvencijos nuostatomis pripažįstama, kad vaikas yra visavertis asmuo, turintis teisę reikšti savo pažiūras visais jam rūpimais klausimais, į šias pažiūras turi būti atsižvelgta ir joms turi būti skirta pakankamai dėmesio, o tai suponuoja vaiko teisę dalyvauti su juo susijusiuose procesuose bei daryti poveikį priimant jo gyvenimui reikšmingus sprendimus. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius.

20.       Teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika konstatuoja, kad tėvai, prašydami pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, be kita ko, turi būti įvertinę esmines aplinkybes – savo pasirengimą ir galimybes faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis bei pasikeitusį vaiko norą, ypač atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą. Tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas, atsižvelgdamas į šio sprendimo 19, 20 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, visų pirma sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais bei atsižvelgiant į vaiko norą. Tai sudaro pagrindą spręsti ankstesniu teismo sprendimu patvirtintoje tėvų sutartyje nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

21.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta teismo sprendimu jiems nutraukus santuoką buvo nustatyta su atsakove. Nutraukus santuoką nepilnametis šalių sūnus faktiškai gyveno su atsakove ir tik 2021 m. lapkričio 30 d. atsikraustė pas ieškovą dėl to, kad konfliktuoja su atsakove. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, nurodydamas, kad atsakovės bendravimas su vaiku yra konfliktiškas, ji nepilnametį sūnų įžeidinėja ir žemina, be to, ji namuose ir vaiko akivaizdoje vartoja alkoholinius gėrimus.

22.       Kaip minėta, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Duomenų, kad dabartinė D. Š. nustatyta gyvenamoji vieta, t. y. atsakovės namuose tapo jam nesaugi – byloje nėra. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad santykiai tarp atsakovės ir jos nepilnamečio sūnaus buvo konfliktiški, tikėtina, kad atsakovė yra įžeidžiančiai vadinusi nepilnametį sūnų, todėl jis yra įskaudintas. Tačiau duomenų, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu nenustatyta – ji dirba nuolatinį darbą, yra teigiamai charakterizuojama (2022 m. balandžio 14 d. (duomenys nekelbtini) darbuotojos E,. Š. charakteristika Nr. 66, 2022 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini) padėka), viena augina dar vieną vaiką – trijų metų dukrą E. Ž., gimuosią (duomenys neskelbtini) (2019 m. sausio 25 d. Gimimo įrašas Nr. 245). Tačiau teismas atkreipia atsakovės dėmesį, kad alkoholio vartojimas šeimoje nepilnamečio sūnaus nuomone yra per dažnas, jis galimai yra jos ir nepilnamečio sūnaus konfliktų pagrindas.

23.       CK

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2004 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-659/2004; kt.) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

25.       Vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

26.       Teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio sūnaus amžių (13 metų), nutarė išsiaiškinti nepilnamečio D. Š. nuomonę. Nepilnametis šalių sūnus buvo apklaustas 2022 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdyje specializuotame vaiko apklausos kambaryje teismo psichologės. Šalims buvo sudaryta galimybė iš anksto pateikti klausimus, kurie bus užduoti jų nepilnamečiam vaikui. Iš vaiko apklausos matyti, kad D. Š. aiškiai ir konkrečiai išreiškė norą gyventi su ieškovu (savo tėvu) dėl to, kad atsakovė (jo mama) geria alkoholinius gėrimus kiekvieną dieną. Jis nurodė, kad atsikrausčius pas atsakovą (tėtį) pagerėjo jo mokymosi rezultatai (2021 m. I pusmečio (nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d.) vidurkis – 7,67 balo, 2021 m. metų II pusmečio (nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 23 d.) vidurkis – 8,5, elektroninio dienyno išrašas), ieškovas konfliktinėse situacijose elgiasi ramiai, nerėkia. Nurodo, kad gerai sutaria su ieškovo drauge ir kartu gyvenančiu trijų metų broliu A. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini). Pats nežino, ką jaučia atsakovei (mamai), jei ji skambina – nekelia ragelio, nelabai nori bendrauti ir susitikti netgi tokiu atveju jei ji nebegers.

27.       Nepilnamečio D. Š. nuomonė dėl nuolatinės gyvenamosios vietos pas ieškovą nesikeitė. D. Š. tokią pačią nuomonę bei norą išreiškė tiek bendraujant su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoju (2022 m. birželio 6 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 2TSD-991), tiek 2022 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdyje pokalbyje su teismo psichologu. Todėl tikėtina, kad nepilnamečio D. Š. nuomonė yra nusistovėjusi ir nekintanti. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko nuomonė buvo išklausyta kelis kartus, tarp nuomonės išreiškimų yra nemažas laiko tarpas (daugiau nei 2 mėnesiai), abu kartus su nepilnamečiu D. Š. buvo bendraujama betarpiškai, nedalyvaujant ieškovui, mažai tikėtina, kad jo nuomonė yra įtakota.

28.       Atsakovė, išklausiusi nepilnamečio sūnaus nuomonę, su ieškinyje keliamu reikalavimu dėl nuolatinės nepilnamečio sūnaus nustatymu su ieškovu, sutiko. Pažymėjo, kad šį sprendimą priėmė atsižvelgdama į nepilnamečio sūnaus nuomonę.

29.       Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir atsakovės pateiktą sutikimą su ieškiniu šioje dalyje, ieškinio reikalavimą pakeisti 2013 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. 2-9822-285/2013 dalyje dėl nepilnamečio sūnaus D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, tenkina.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo

30.       Ieškiniu prašoma pakeisti 2013 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. 2-9822-285/2013, dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo ir nustatyti tokią atsakovės ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką: a) atsakovė dalyvaus nepilnamečio sūnaus auklėjime, o ieškovas nedarys atsakovei kliūčių bendrauti su nepilnamečiu sūnumi ir matytis su juo, atsižvelgiant į vaiko norus ir interesus, atsakovei ieškovą trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku informuojant apie susitikimo su sūnumi datą ir laiką ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas iki numatomo susitikimo, b) tuo atveju, jei atsakovė dėl ypatingų aplinkybių (pvz.: ligos, automobilio gedimo ir pan.) negali bendrauti su nepilnamečiu sūnumi sutartu laiku, ji privalo apie tai informuoti ieškovą raštu (trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku) per protingą laiką, bet ne mažiau nei prieš 4 (keturias) valandas iki numatomo susitikimo.

31.       Atsakovė, pateikdama atsiliepimą, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad nėra būtinybės keisti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą, nėra būtina nustatyti ir naują bendravimo tvarką. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra abstrakti, nesureguliuoja bendravimo atostogų bei šventinių dienų laikotarpiais. Atsakovės nuomone, vaiko interesus geriausiai atspindėtų maksimali bendravimo tvarka, t. y. kai vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų po lygiai laiko.

32.       Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė paaiškino, kad byloje, atsižvelgiant į sudėtingus šalių bei nepilnamečio ir motinos santykius, tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris būtų tiksliai nustatytas teismo arba baigtis, kai dėl galimos pabaigos pasisakys su bylos šalimis ir nepilnamečiu vaiku dirbantis psichologas. Tik po to gali būti nustatyta nuolatinė atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka.

33.       Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su išvadą teikiančios institucijos nuomone ir išvada, tačiau nesutinka vežti vaiko pas psichologą ir mokėti už psichologines konsultacijas.

34.       Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė nenustatyti konkretaus laiko pereinamajam laikotarpiui, tai turėtų spręsti specialistas, taip pat nurodo, kad privalo būti nustatyta bendravimo tvarka per atostogas ir šventines dienas.

35.       Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

36.       Šiuo atveju, kaip minėta, ginčas tarp šalių kyla dėl skyrium gyvenančios motinos (atsakovės) bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi pakeitimo. Ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka buvo nustatyta 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-9822-285/2013. Teismui nutarus pakeisti nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą, turi būti pakeista ir jo bendravimo tvarka su šiuo metu atskirai gyvenančia atsakove (jo motina).

37.       Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, sprendžia, kad ji yra labai abstrakti ir nekonkreti. Nei šalys, nei jų nepilnametis sūnus negalės pilnavertiškai įgyvendinti šios tvarkos tiek dėl subjektyvių (bendradarbiavimo ir bendravimo stokos), tiek dėl objektyvių priežasčių (kelionių, sveikatos būklės, etc.)

38.       Teismas pažymi, kad šiuo atveju, įvertinant išvadą teikiančios institucijos nustatytas aplinkybes dėl vaiko ir motinos santykių sudėtingumo ir konfliktiškumo ir ilgalaikio atsiskyrimo (10 mėnesių), kurio metu atsakovė praktiškai visiškai nebendrauja su nepilnamečiu sūnumi, atsakovės siūlomas bendravimo tvarkos „50:50 procentų laiko“ negali būti įgyvendintas, be to, visiškai neatitiktų nepilnamečio sūnaus interesų, kuriuos jis išreiškė pokalbyje su teismo psichologe. Vaiko nuomone, jis nelabai nori bendrauti su mama, nors ji ir bando su juo susisiekti („Dabar, kai mama skambina, nekeliu ragelio, ir visai nebenoriu su ja bendrauti, nors ji ir nebegers.“).

39.       Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

40.       Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007, 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

41.       Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, išvadą teikiančios institucijos atstovo duotus paaiškinimus ir nepilnamečio vaiko išsakytą nuomonę, sprendžia, kad pirmiausia reikia atkurti ryšį tarp nepilnamečio sūnaus ir motinos bei nustatyti tik pereinamojo laikotarpio priemones, nes nukelti detalios bendravimo tvarkos įsigaliojimą iki pereinamojo laikotarpio pabaigos nėra galimybės, kadangi neaišku, kiek užtruks motinos ir vaiko ryšio atstatymas, kokios bus jo pasekmės. Tikslus pereinamojo laikotarpio terminas teismo, kuris nėra šeimos santykių ekspertas, negali būti nustatytas – atsakovės ir nepilnamečio vaiko ryšio atkūrimą turi patvirtinti psichologo išvada.

42.       Teismo nuomone, byloje turi būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu atsakovė su nepilnamečiu sūnumi bendrauja tarpininkaujant psichologui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje. Dėl galinčio teikti paslaugas psichologo ieškovas ir atsakovė privalo susitarti ne vėliau kaip per dvi savaites nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nesusitarus per teismo nustatytą terminą, bendravimas vyksta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus šalims nurodyto psichologo pagalba (šiuo atveju toks nurodymas šalims yra privalomas). Ieškovas įpareigojamas užtikrinti nepilnamečio sūnaus atvykimą psichologo nurodytu laiku ir vietoje. Naudojantis mokamomis psichologo paslaugomis, jas apmoka atsakovė ir ieškovas po lygiai. Nors atsakovas nurodo, kad atsakovė yra atsakinga už nutrūkusį ryšį su vaiku, todėl jis neprivalo mokėti už mokamas psichologo konsultacijas, tačiau, teismo nuomone, tiek ieškovas, tiek atsakovė turi būti suinteresuoti nepilnamečio vaiko psichine sveikata ir gerove bei kuo greičiau atkurti ryšį tarp nepilnamečio vaiko ir motinos. Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki tarpininkaujantis psichologas nutars ir priims išvadą, kad psichologo dalyvavimas nepilnamečio sūnaus ir motinos bendravime nėra būtinas. Psichologui pateikus minėtą išvadą, šalys gali kreiptis į teismą dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo.

43.       Teismas pažymi, kad šios išvados priėjo, nes iš bylos medžiagos bei šalių elgesio teismo posėdžiuose matosi, kad šalių santykiai įtempti, šalys nebendradarbiauja, todėl dėl pereinamojo laikotarpio pabaigos gali nuspręsti tik specialistas, konstatuodamas, kad atsakovė yra pasirengusi bendrauti su vaiku savarankiškai ir toks bendravimas nesukels nepilnamečiui vaikui neigiamų pasekmių. Teismas įvertina ir tai, kad nepilnametis sūnus išreiškė nenorą bendrauti su mama, jaučia įtampą, pyksta, jaučiasi įžeistas ir emociškai pažeistas. Esant šiems duomenims, teismas daro išvadą, kad vaikas negali būti įpareigojamas bendrauti per prievartą, tačiau vaiko išreikštas noras neturi būti prioritetinis sprendžiant motinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymą. Teismas pažymi, kad tik atkūrus motinos ir sūnaus ryšį pereinamuoju laikotarpiu, galima būtų daryti išvadą dėl ieškovės ir nepilnamečio sūnaus pastovaus bendravimo sąlygų apimties.

44.       Teismas pažymi, kad nepilnametis sūnus, išgyvenantis tėvų ginčą, kuris užsitęsė gana ilgai (nuo 2021 m. gruodžio mėnesio) ir vaikui yra varginantis (apklausiamas jis nurodo, kad „pavargo nuo tų kalbų ir bendravimo su psichologais“), galimai nejaukiai jaučiasi nenorėdamas nuvilti tėvo, su kuriuo jau gana ilgai gyvena. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad vaiko ir motinos ryšiui pereinamuoju laikotarpiu atkurti būtinos dvi sąlygos: 1) ieškovo nedalyvavimas motinos ir sūnaus susitikimuose ir 2) psichologo pagalba jo motinai, siekiant įvertinti savo elgesį ir atkurti bendravimą su vaiku.

45.       Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžia ieškinį dalyje dėl bendravimo tvarkos tenkinti iš dalies: pakeisti 2013 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. 2-9822-285/2013, dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo ir nustatyti pereinamąjį laikotarpį atsakovės ir nepilnamečio sūnaus bendravime, kurio metu atsakovė su nepilnamečiu sūnumi bendrauja tarpininkaujant psichologui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje. Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki psichologas nutars ir priims išvadą, kad psichologo dalyvavimas motinos ir sūnaus bendravime nėra būtinas. Psichologui pateikus minėtą išvadą, šalys gali kreiptis į teismą dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo. Dėl galinčio teikti paslaugas psichologo ieškovas ir atsakovė privalo susitarti ne vėliau kaip per dvi savaites nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nesusitarus per teismo nustatytą terminą, bendravimas vyksta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus šalims nurodyto psichologo pagalba (šiuo atveju toks nurodymas šalims yra privalomas). Ieškovas įpareigojamas užtikrinti nepilnamečio sūnaus atvykimą psichologo nurodytu laiku ir vietoje. Naudojantis mokamomis psichologo paslaugomis, jas apmoka atsakovė ir ieškovas po lygiai.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

46.       Ieškiniu prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9822-285/2013 dalyje dėl nepilnamečiui sūnui priteisto materialinio išlaikymo ir priteisti kas mėnesį mokamą 270 Eur periodinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui iš atsakovės iki vaiko pilnametystės, indeksuojant pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą. 2013 m. gruodžio 5 d. teismo sprendime buvo priteistas 144,92 Eur (500,00 Lt) materialinis išlaikymas, tačiau ieškovas savo noru, atsižvelgdamas į išaugusius vaiko poreikius, sūnaus materialiniam išlaikymui, kol jis gyveno su atsakove, mokėdavo po 225 Eur. Taip pat ieškovas pateikė įrodymus, kad jis moka kiekvieną mėnesį nepilnamečio vaiko kaupiamojo draudimo įmokas po 57,92 Eur bei po 15 Eur už sūnaus akademinio irklavimo treniruotes (Sportininkų priėmimo į Kauno miesto savivaldybės įsteigtas sporto mokyklas sutartis su Kauno sporto mokykla (duomenys neskelbtini)). Nepilnamečiam sūnui apsigyvenus su ieškovu, atsakovė materialinio išlaikymo vaikui neteikė iki 2022 m. kovo mėnesio, t. y. 3 mėnesius. Nei ieškovui, nei sūnui nepervesdavo valstybės skiriamų vaiko pinigų. Išlaikymą pradėjo mokėti tik nuo 2022 m. kovo mėnesio, kai teismas 2022 m. kovo 10 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo. 

47.       Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Išlaikymo dydžio keitimą nustato CK 3.201 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodoma, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas visų pirma turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

48.       Ieškovas, prašydamas padidinti iš atsakovės priteistą nepilnamečiam sūnui išlaikymo dydį, nurodė, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo priteistas išlaikymo dydis, priimtas 2013 m. sprendimo priėmimo metu šalių nepilnamečiam sūnui buvo tik keturi metai. Ieškovo teigimu, visuotinai žinoma, kad vaikui augant, jo poreikiai didėja, todėl natūralu, jog sūnui augant, jo poreikiai taip pat išaugo, dėl to jis pats, kol vaikas gyveno su atsakove, jai mokėjo didesnę išlaikymo sumą – 225 Eur (akcinės bendrovės SEB banko mokėjimo nurodymai laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d.), nei numatyta 2013 m. sprendime. Šalių nepilnamečiam sūnui reikia skirti daugiau lėšų rūbams, avalynei, pramogoms, fiziniam lavinimui, maitinimui ir kt. D. Š. pradėjo lankyti akademinio irklavimo treniruotes, už jį mokamas kaupiamasis draudimas. Ieškovo teigimu, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, turėtų būti pripažintas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė darbo alga Lietuvos Respublikoje yra 730 Eur (533,65 Eur atskaičius mokesčius). Pažymėtina ir tai, kad periodinės išmokos (išlaikymo ir kt.) indeksuojamos, vadovaujantis CK 3.72 straipsnio 11 dalimi, 3.78 straipsnio 6 dalimi, 3.208 straipsniu ir 6.288 straipsnio 3 dalimi. Indeksavimas taikomas, kai vartotojų kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (nuo 2022 m. birželio mėnesio paviešintas indeksas yra 133,6). 

49.       Ieškovo nuomone, jis deda maksimalias pastangas aprūpinti vaiką, tačiau manytina, kad ir atsakovė turi pareigą prisidėti prie sūnaus poreikių tenkinimo, jo visapusiškų interesų užtikrinimo. Todėl D. Š. priteisus materialinį išlaikymą iš atsakovės, būtų užtikrintas platesnis nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimas ir poreikių patenkinimas. Taip pat turi būti atsižvelgta ir į tai, kad vaikas gyvena su ieškovu, jis juo kasdien rūpinasi ir prižiūri, todėl jam tenka didesnė atsakomybė už vaiką tiek materialine, tiek kasdienės rūpybos prasme.

50.       Teismas pagal byloje pateiktus įrodymus (2022 m. gegužės 20 d. ieškovo ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) darbo sutartis Nr. 29, 2022 m. gegužės 30 d. uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas dėl priemokos prie darbo užmokesčio Nr. _22/05/30) nustatė, kad ieškovo darbo užmokestis yra apie 1 003 Eur į rankas, jis savo vardu turi nekilnojamojo turto. Šiuo metu ieškovui jau yra pervedami valstybės vaikui skiriami pinigai – 80,50 Eur. Atsakovė taip pat yra dirbanti, gauna nuolatines pajamas (2022 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) pažyma apie priskaičuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 30-FD), kurių vidutinis dydis – 875 Eur per mėnesį. Matyti, kad ieškovo darbo užmokestis yra šiek tiek didesnis. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra sveiki, darbingi, todėl gali teikti nepilnamečiam sūnui išlaikymą. Pažymėtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi dar po vieną išlaikytinį – mažamečius vaikus, tačiau atsakovė vaikus augina viena. Atsakovė, siekdama pagerinti vaikų gyvenimo sąlygas, yra paėmusi kreditus nekilnojamajam turtui pirkti ir pagerinti, kurių įmokos kas mėnesį siekia 360 Eur, be to moka už trijų metų dukters darželį – 30 Eur (Kredito sutartis Nr. 2021000322, akcinės bendrovės SEB banko E. Š. asmeninės sąskaitos išrašas). Todėl jai kas mėnesį pragyvenimui lieka apie 485 Eur (875 Eur -360 Eur - 30 Eur).

51.       Atsakovė nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad skyrus nepilnamečio sūnaus išlaikymui 270 Eur, jos pragyvenimui skirtos lėšos būtų labai mažos (apie 210 Eur), iš kurių ji turėtų sumokėti komunalinius mokesčius bei pragyventi. Tačiau atsakovė nepateikė duomenų, ar jai yra mokamas išlaikymas kasmėnesinėmis išmokomis už E. Ž., ar šios lėšos mokamos gera valia, ar yra prisiteistos. Ieškovas nurodo, kad 270 Eur suma yra pagrįsta ir atitinka kasacinio teismo praktiką.

52.       Ieškovas prie ieškinio pateikė vaiko poreikių skaičiuotę, kurioje nurodė, jog šalių nepilnamečiam sūnui per mėnesį skiriamos vidutinės išlaidos maistui, rūbams, ugdymui, higienos priemonėms ir kitoms reikmėms yra 683,81 Eur. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu vaiko poreikių skaičiuotės nepateikė. 2022 m. birželio 16 d. teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nurodytos drabužių kainos yra per didelės, drabužius galima įsigyti pigiau, tada lėšos skiriamos vaiko rūbams nebūtų tokios didelės (apie 159 Eur per mėnesį pagal poreikių lentelę). Atsakovė nurodė, kad sutinka mokėti nepilnamečiam sūnui iki 180 Eur per mėnesį materialinį išlaikymą. Teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio vaiko amžių (13 metų), su atsakovės pozicija dėl vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos nesutinka. Su atsakovės pozicija dėl nurodytos vaiko poreikiams tenkinti reikalingos sumos nesutiko ir išvadą teikiančios institucijos atstovė, teikdama išvados papildymą 2022 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio metu, nurodė, kad 180 Eur išlaikymo suma per mėnesį yra per maža, tačiau dėl konkrečios sumos, skirtinos D. Š. išlaikymui nepasisakė.

53.       Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu ieškovas įrodė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai nuo tada, kai buvo priimtas Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-9822-285/2013, padidėjo. Nors ieškovo atstovė nurodė, kad siekiant prisiteisti vaiko išlaikymą neviršijantį minimalios mėnesinės algos dydžio, nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus, tačiau, teismo vertinimu, tokio dydžio suma kas mėnesį skiriama nepilnamečio vaiko rūbams yra per didelė. Be to, atsakovė nurodė, kad dalis nepilnamečio sūnaus rūbų yra likę jos namuose, ieškovui nereikėjo sūnui pirkti visų naujų drabužių, tereikėjo atvažiuoti pasiimti jau esančių. Be to, teismo nuomone, dubliuojasi lėšos, numatytos ugdymui ir kitoms išlaidoms, t. y. numatyta 264 Eur suma spektakliams ir edukacinei veiklai, teismo nuomone, dubliuojasi su kitomis lėšomis, numatytomis vaiko atostogoms ir pramogoms (80 Eur per mėnesį), taip pat nepagrįsta 46 Eur suma, skirtina kas mėnesį visuomeniniam transportui, nes byloje nėra pateikti įrodymai, kad D. naudotųsi visuomeniniu transportu už 46 Eur sumą per mėnesį. Taigi, teismo vertinimu, ieškovas bylos nagrinėjimo metu įrodė, kad vaiko poreikiai padidėjo, tačiau neįrodė, kad vaiko poreikiai padidėjo iki 683,81 Eur per mėnesį.

54.       Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, į D. Š. amžių (13 metų), į tokio amžiaus vaiko poreikius, į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog šalių nepilnametis sūnus turėtų specialių poreikių, teismas sprendžia, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti kas mėnesį pakankama suma yra 480 Eur (CPK 178, 185 straipsniai).

55.       2022 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad jam jau yra mokama iš valstybės išmoka vaikui. Teismas pažymi, kad kiekvienam vaikui nuo 2022 m. birželio mėn. mokama 80,50 Eur suma (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – IVĮ) 6 straipsnio 1 dalis).

56.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal IVĮ valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal IVĮ valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

57.       Teismas, atsižvelgdamas į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mažina nustatytą vaikui reikalingo išlaikymo dydį (480 Eur) pagal IVĮ valstybės mokamomis vaikui išmokomis (80 Eur) ir konstatuoja, kad tėvai šiuo atveju turi patenkinti likusią nepilnamečio sūnaus poreikių sumą – 400 Eur (480 Eur – 80 Eur) (CPK 178, 185 straipsniai).

58.       Teismas nustatė, kad ieškovas dirba, gauna 1 003 Eur darbo užmokestį į rankas, jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, turi dar vieną išlaikytinį (3 metų sūnų), jį augina su drauge, tačiau nenurodė, kad turi kreditinių įsipareigojimų, todėl jo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės. Tuo tarpu atsakovė turi nekilnojamojo turto, tačiau jo įsigijimui ir įrengimui yra paimti kreditai, įmokos už kuriuos per mėnesį sudaro apie 360 Eur, be to atsakovė moka už dukters darželį 30 Eur. Jos pajamos sudaro apie 875 Eur per mėnesį, 3 metų dukrą augina viena. Atsakovė dirba administracinį darbą (duomenys neskelbtini) nuo 8.00 val. iki 17.00 val., po darbo turi pasiimti dukrą iš darželio, todėl kito ar papildomo darbo dirbti negali. Atsakovės turtinė padėtis yra sunkesnė, todėl lėšų, skirtinų sūnaus išlaikymui suma yra ribota.

59.       Teismas, atsižvelgdamas į sprendime nustatytas aplinkybes, sutinka su atsakovės atstovo advokato pozicija, išsakyta 2022 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio metu, kad atsakovės turtinė padėtis yra prastesnė. Ieškovo turtinė padėtis yra geresnė ir leidžia mokėti didesnį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, šias aplinkybes, be kitų nustatytų aplinkybių, patvirtina ir tai, jog už atstovavimą šioje byloje ieškovas yra sumokėjęs 3 208,06 Eur.

60.       Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas yra dirbantis, gauna stabilias pajamas, turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, ir nenurodo, kad turi skolinių įsipareigojimų, sprendžia, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė ir konstatuoja, kad ieškovas turi galimybes teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CPK 178, 185 straipsniai).

61.       Teismas, priteisdamas vaiko poreikius tenkinantį išlaikymo dydį iš šalių, atsižvelgia į tai, kad pakeitus nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir jam gyvenant pas ieškovą, ieškovui neabejotinai tenka tam tikros išlaidos, kurios gali būti nenumatytos ir neįtrauktos į poreikių lentelę (nenumatytos gydymo išlaidos ir pan.).

62.       Teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, ieškinio reikalavimą dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkina iš dalies, t. y. Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9822-285/2013 priteistą išlaikymo dydį D. Š. pakeičia ir iš atsakovės priteisia nepilnamečiam vaikui materialinį išlaikymą, mokamą po 200 Eur kas mėnesį. Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

63.       Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminis nepilnamečio vaiko D. Š. atstovas – ieškovas, išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

64.       Kiti šalių nurodyti argumentai ir aplinkybės, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimu, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

65.       Ieškiniu taip pat prašoma priteisti ieškovui iš atsakovės 810 Eur įsiskolinimą už nepilnamečio sūnaus materialinį išlaikymą už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. (tris mėnesius). Teismo posėdyje šį reikalavimą ieškovo atstovė palaikė, nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. kovo mėnesio atsakovė prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo, todėl sūnaus materialinio išlaikymo našta teko vien ieškovui. Kadangi vaikas išėjo iš mamos namų tik pasiėmęs keletą daiktų, ieškovas jam turėjo nupirkti visus būtiniausius daiktus: lovą, čiužinį, drabužius, mokyklines priemones, naują telefoną. Be to 2022 m. rugsėjo 8 d. pateikė į bylą papildomus įrodymus, iš kurių matyti, kad už 2021 m. gruodžio mėnesį atsakovė vietoje valstybės vaikui skiriamų 73,50 Eur pervedė tik 70 Eur.

66.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su šiuo reikalavimu nesutinka. Nors ieškovas nurodė, kad turėjo papildomas išlaidas, tačiau nepriklausomai nuo to vaikui buvo ir iki tol perkami drabužiai, investuojama į būstą. Be to, minėtu laikotarpiu išlaikymo išlaidos, nustatytos teismo sprendimu iš ieškovo, atsakovei nebuvo pervedamos, todėl jis galėjo jas naudoti vaiko poreikiams. Teismo posėdžio metu, atsakovės atstovas prašė ieškinį šioje dalyje atmesti atsižvelgiant į šalių susitarimą, tačiau šio argumento nedetalizavo, įrodymų nepateikė.

67.       CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

68.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nepilnametis vaikas nuo 2021 m. lapkričio 30 d. gyvena su ieškovu, todėl atsakovė sūnaus materialiai nebeišlaiko. Laikiną išlaikymą sūnui ji pradėjo teikti nuo 2022 m. kovo 10 d., kai teismas priėmė nutartį dėl laikino išlaikymo po 200 Eur teikimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

69.       Teismo nuomone, dalį daiktų (lovą, čiužinį),kuriuos ieškovas nurodo pirkęs atsikrausčius sūnui, jis turėjo turėti ir iki vaiko pas jį atsikraustymo, atsižvelgiant į iki tol nustatytą vaiko ir tėvo bendravimo tvarką. Mokyklinių priemonių ir naujo telefono įsigijimo būtinumas byloje taip pat nėra įrodytas, nes vaikas atsikraustė jau prasidėjus mokslo metams, kai jis jau turėjo turėti visas mokymosi priemones, o įrodymų, patvirtinančių, kad vaikas iki tol mobilaus telefono aparato neturėjo, byloje nėra.

70.       Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad šiuo sprendimu keičia 2013 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir nustato nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, bei priteisia ieškovui iš atsakovės 200 Eur dydžio periodinį išlaikymą, skirtą nepilnamečiam sūnui, sprendžia, kad ieškinys dalyje dėl reikalavimo priteisti ieškovui iš atsakovės 810 Eur įsiskolinimą už nepilnamečio sūnaus materialinį išlaikymą už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. tenkinamas iš dalies – ieškovui iš atsakovės priteisiant 453,50 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimą už 3 mėnesių laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. bei valstybės lėšų trūkstamą dalį už 2021 m. gruodžio mėnesį (150 Eur x 3 +3,50 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

71.       Ieškovas pateikė įrodymus, kad šioje byloje patyrė 3 208,06 Eur bylinėjimosi išlaidas (100 Eur žyminį mokestį + 3 208,06 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti). Šias aplinkybes patvirtina ieškovo atstovės 2022 m. rugsėjo 8 d. pateiktas prašymas ir kartu su prašymu pateikti mokėjimo nurodymai. Atsakovės atstovas byloje pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovės išlaidos, susijusios su atstovavimu šioje byloje yra 450 Eur (2022 m. gegužės 22 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1033788). Ieškiniu buvo reiškiami 4 reikalavimai, iš kurių vienas buvo patenkintas (atsakovė su juo sutiko), likę trys tenkinami iš dalies. Teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra tenkinamas 62,5 procentais (100 procentų / 4 + 75 procentai / 2 = 62,5 procentų).

72.       Ieškinį tenkinus 62,5 procentų, atsakovei iš ieškovo priteisiama 37,5 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (100-62,5), t. y. 168,75 Eur (450 Eur x 37,5 procentų).

73.       CPK  93 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Be to, CPK 98 straipsnis numato, jog teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, turi įvertinti ar jos yra protingo dydžio, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

74.       Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir reiškiamus reikalavimus (buvo sprendžiami klausimai dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) byla yra kompleksiška ir sudėtinga, todėl tiek ieškovo patirtos išlaidos, tiek atsakovės patirtos išlaidos už suteiktą advokato pagalbą yra protingo dydžio bei atitinka 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. 

75.       Ieškovo atstovė, pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad jos tokio dydžio susidarė dėl nenuoseklios atsakovės pozicijos ir dėl to atidedamų teismo posėdžių, kuriems reikėjo ruoštis. 

76.       Teismas sprendžia, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos byloje esančiais duomenimis. Atsakovės pozicija visų reikalavimų atžvilgiu visą procesą išliko nuosekli – ji prašė ieškinį atmesti. Su reikalavimu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atsakovė sutiko tik išklausius nepilnamečio vaiko nuomonę, t. y., dėl jos nuomonės pasikeitimo neįvyko nei vienas papildomas teismo posėdis. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ir į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies (62,5 procento), ieškovui iš atsakovės priteisia 2 005,03 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 208,06 Eur x 62,5 procentų), atsakovei iš ieškovo priteisia 168,75 Eur (450 Eur x 37,5 procentų) bylinėjimosi išlaidų. Šias sumas sudengus teismas nutaria ieškovui iš atsakovės priteisti 1 836,28 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

77.       Ieškinį tenkinus iš dalies iš šalių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš ieškovo priteisiama 11,20 Eur (17,92 Eur x 62,5 procentų), iš atsakovės – 6,72 Eur (17,92 Eur x 37,5 procentų, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

78.       Byloje 2022 m. kovo 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iš atsakovės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui D. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), galioja iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos.

79.       Sprendimas dalyje dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. 2-9822-285/2013 dalyje dėl nepilnamečio sūnaus D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečio sūnaus D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-9822-285/2013, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dėl bendravimo tvarkos ir nustatyti pereinamąjį laikotarpį atsakovės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio sūnaus D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravime, kurio metu atsakovė E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiu sūnumi D. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja tarpininkaujant psichologui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje. Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki psichologas priims išvadą, kad psichologo dalyvavimas E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravime nėra būtinas. Psichologui pateikus minėtą išvadą, šalys gali kreiptis į teismą dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo.

Dėl galinčio teikti paslaugas psichologo ieškovas V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovė E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), privalo susitarti ne vėliau kaip per 2 (dvi) savaites nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nesusitarus per teismo nustatytą terminą, bendravimas vyksta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus šalims nurodyto psichologo pagalba (šiuo atveju toks nurodymas šalims yra privalomas).

Ieškovas V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įpareigojamas užtikrinti nepilnamečio sūnaus atvykimą psichologo nurodytu laiku ir vietoje. Naudojantis mokamomis psichologo paslaugomis, jas apmoka ieškovas V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovė E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po lygiai.

Pakeisti išlaikymo dydį, priteistą D. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-9822-285/2013, ir priteisti iš atsakovės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui D. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Išmokos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 453,50 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 50 ct) materialinio išlaikymo D. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą.

Priteisti ieškovui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 836,28 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 11,20 Eur (vienuolika eurų 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 6,72 Eur (šešis eurus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos.

Sprendimas dalyje dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Zita Lekečinskienė