Administracinė byla Nr. A-1010-1062/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02547-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (I t., b. l. 1–3, 174–175, 183–184), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 1TE-167 (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, už tai, kad, bendraudamas su pareigūnu, pažeidė Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) vado 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 47V-104 patvirtintų Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (2016 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 47V-210 redakcija) 5.9 papunktį, t. y. neva įsakmiai iš Tarnybos pareigūno S. S. reikalavo perrašyti arba pakeisti darbo laiko žiniaraščius ir vietoj numatomų išmokų už išdirbtus viršvalandžius suteikti laisvadienius. Pareiškėjas su tokiu pažeidimu nesutiko, jo manymu, jokio pažeidimo nepadarė. Pareiškėjas tik informavo pareigūną S. S., kad nekartotų pažeidimų ir pasiūlė imtis tam tikrų veiksmų, taisant susidariusią situaciją, nes S. S. neteisėto įsakymo pagrindu buvo paskirti 15 pareigūnų, nedirbančių pamaininiu darbo grafiku, atlikti budėtojų pareigas. Tačiau pareiškėjo pasiūlymas sukėlė neigiamą S. S. reakciją ir kilo konfliktas. Apie tai pareiškėjas informavo Tarnybos vadą.
3. Pareiškėjo nuomone, tyrėja I. B., kuri atliko tarnybinį patikrinimą, delsė atlikti tarnybinį patikrinimą ir vilkino patikrinimo eigą. Pareiškėjo teigimu, tarnybinis patikrinimas atliktas aplaidžiai ir neatsakingai. Be to, tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas nebuvo išklausytas, jam nebuvo sudarytos sąlygos pateikti papildomus įrodymus, jis nebuvo supažindintas su tarnybinio patikrinimo išvada, taip apribojant pareiškėjo teisę į tinkamą gynybą. Tyrėja I. B. nesilaikė nešališkumo ir objektyvumo principo, nes išklausė tik pareigūnus S. S. ir Š. M., tačiau pareiškėjo pozicija liko neišsakyta. Pareiškėjo teigimu, tarnybinis patikrinimas apskritai negalėjo būti pradėtas ir atliktas, nes Tarnybos Vilniaus dalinio vado S. S. tarnybinis pranešimas, kurio pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas, paremtas tik nepagrįstomis emocijomis, nesant jokių faktų ir teisinių motyvų.
4. Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija, atsakovas) atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintus skundus (I t., b. l. 17–20, 179–180, 183–184) prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.
5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai apie galbūt netinkamą įrodymų vertinimą ir tyrėjos I. B. nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu yra nepagrįsti ir neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Tyrėja rėmėsi patikrinimo medžiagoje surinktų įrodymų visuma ir atliko įrodymų vertinimą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą buvo duotas 2017 m. gegužės 4 d., o 2017 m. gegužės 10 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą. Tai patvirtina, jog nebuvo delsiama pradėti tarnybinio patikrinimo veiksmų. Pareigūnai A. A., V. V., Š. M., L. J., V. M. buvo apklausinėjami tiek iki patikrinimo pratęsimo, tiek patikrinimo terminą pratęsus. Pabrėžė, kad tarnybinis patikrinimo terminas buvo iki 2017 m. liepos 5 d., patikrinimas baigtas – 2017 m. birželio 22 d., taigi patikrinimo atlikimo tvarka ir terminai nebuvo pažeisti.
6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo teisė į gynybą nebuvo pažeista, nes teisės į gynybą pažeidimas yra tuo atveju, kai pareiškėjas laiku nebuvo supažindintas su patikrinimo išvados turiniu, ko šiuo atveju nebuvo. Kadangi teisės aktai nenumato konkretaus termino, per kurį asmuo turi būti supažindinamas su tarnybinio patikrinimo išvada, tai šios teisės įgyvendinimą, atsakovo teigimu, sąlygoja tarnybinio patikrinimo pabaiga. Pareiškėjui laiku buvo įteiktas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą ir jame buvo išdėstyti visi įtariamo nusižengimo požymiai. Nesutiko su pareiškėju, jog S. S. tarnybinis pranešimas, kuris buvo pagrindu atlikti tarnybinį patikrinimą, buvo paremtas tik nepagrįstomis emocijomis.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu (II t., b. l. 6–11) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas iš bylos medžiagos nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
8.1. 2017 m. balandžio 7 d. Tarnyboje buvo gautas Tarnybos Vilniaus dalinio vado S. S. 2017 m. balandžio 7 d. tarnybinis pranešimas „Dėl Tarnybos pulkininko J. Z. neteisėtų veiksmų“. Minėtame pranešime nurodoma, jog pareiškėjas reikalavo klastoti darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis, t. y. vietoje viršvalandinio, poilsinio ir šventinio darbo laiko užmokesčio pareigūnams, vykdžiusiems Vilniaus dalinio budėtojo funkcijas, pareiškėjas reikalavo įrašyti tariamas poilsio dienas.
8.2. 2017 m. gegužės 9 d. buvo surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 56VL-33 (toliau – ir Pranešimas), kuriuo pareiškėjui pranešta apie tai, kad yra duomenų, jog pareiškėjas galbūt padarė tarnybinį nusižengimą.
8.3. Pareiškėjui minėtas Pranešimas įteiktas 2017 m. gegužės 10 d. pasirašytinai. 2017 m. gegužės 15 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo.
8.4. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2017 m. birželio 22 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-8 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas Tarnybos vado pavaduotoju, 2017 m. balandžio 4–5 d. davė neteisėtus nurodymus Vilniaus dalinio vadui S. S. keisti 2017 m. kovo mėnesio Vilniaus padalinių pareigūnų, vykdžiusių Vilniaus dalinio budėtojo funkcijas, žiniaraščio duomenis, t. y. vietoje nurodyto šių pareigūnų dirbto viršvalandinio, poilsinio ir šventinio darbo laiko, įrašyti tariamas poilsio dienas, ir šiais veiksmais pažeidė Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintą teisėtumo principą, Taisyklių 5.9 papunkčio nuostatų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą, todėl siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
9. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
10. Teismas atkreipė dėmesį, jog teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje yra būtina nustatyti pareiškėjo konkrečius veiksmus, vykdant tarnybines užduotis, bei pateikti šių veiksmų įvertinimą pareiškėjo veiklą reglamentuojančių ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės normų taikymo požiūriu.
11. Teismas nurodė, jog sprendžiant, ar ginčijamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga yra paremta duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad jis neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
12. Teismas nurodė, jog pareiškėjas teigia, kad buvo padaryti procesiniai pažeidimai: tarnybinį patikrinimą atlikusi tyrėja I. B. nepagrįstai vilkino patikrinimo eigą, neatlikdama jokių veiksmų, taip pat buvo nesilaikoma nešališkumo (objektyvumo) principo. Pareiškėjo teigimu, tarnybinis patikrinimas apskritai negalėjo būti pradėtas ir atliktas, nes Tarnybos Vilniaus dalinio vado S. S. tarnybinis pranešimas, kuris buvo pagrindu atlikti tarnybinį patikrinimą, paremtas tik emocijomis.
13. Teismas nurodė, kad bylai aktualus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1V-885 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).
14. Atsižvelgęs į Tvarkos aprašo nuostatas ir bylos medžiagą, teismas sprendė, kad tarnybinį patikrinimą atlikusi I. B. Tvarkos aprašo 23 ir 25 punktuose nustatytų terminų nepažeidė, juo labiau, negalima teigti, kad ji vilkino ar kitaip delsė pradėti tarnybinio patikrinimo veiksmus.
15. Dėl tyrėjos I. B. šališkumo teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad ji būtų išreiškusi išankstinę nuomonę dėl pareiškėjo netinkamai atliktų veiksmų ir padaryto tarnybinio nusižengimo. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs Tvarkos aprašo 22.4 papunktyje numatyta teise apskųsti tikrintojo veiksmus, nors kaip pats teigia, kad jam kilo abejonių dėl patikrinimo atliekančio asmens šališkumo. Kadangi šia teise tarnybinio nusižengimo patikrinimo metu jis nepasinaudojo, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nesuabejojo I. B. nepriklausomu bei objektyvumu.
16. Teismas nesutiko su pareiškėju, jog Tarnybos Vilniaus dalinio vado S. S. tarnybinis pranešimas, kuris buvo pagrindu atlikti tarnybinį patikrinimą, yra nepakankamas pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą. Kaip numatyta Tvarkos aprašo 7 punkte, tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą <...>. Minėtame S. S. tarnybiniame pranešime buvo nurodyti konkretūs pareiškėjo veiksmai, kuriuos S. S. vertino kaip neteisėtus, taip pat buvo nurodytas konkretus laikas ir būdas, kaip ir kada buvo duoti galbūt neteisėti pareiškėjo nurodymai. Teismas konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas, gavus Tarnybos Vilniaus dalinio vado S. S. tarnybinį pranešimą, pareiškėjo atžvilgiu pradėtas visiškai pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant Tvarkos aprašo nuostatų.
17. Dėl galbūt pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą, teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad Pranešimas pareiškėjui buvo įteiktas tinkamai (2017 m. gegužės 10 d. pasirašytinai) ir pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti paaiškinimą dėl galbūt padaryto tarnybinio pažeidimo iki 2017 m. gegužės 16 d. Teismas vertino, kad pareiškėjui įteiktas pranešimas apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą visiškai atitinka Tvarkos aprašo reikalavimus ir juo užtikrinta pareiškėjo, kaip pareigūno, kurio atžvilgiu atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, teisė žinoti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis kaltinamas, ir teisė gintis nuo tokio kaltinimo. Pareiškėjas išsamius paaiškinimus dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo pateikė 2017 m. gegužės 15 d. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas paaiškinimus pateikė laiku, paaiškinimuose detaliai išdėstė savo nesutikimą su jam inkriminuojamu tarnybiniu nusižengimu, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad Išvada surašyta neįvertinus jo pateiktų paaiškinimų, o pareiškėjo teiginius dėl to, kad pareiškėjas nebuvo išklausytas, teismas laikė deklaratyviais.
18. Teismas, atsižvelgęs į liudytojų parodymus ir bylos medžiagą, pažymėjo, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 4–5 d. duodamas neteisėtus nurodymus Vilniaus dalinio vadui S. S. keisti 2017 m. kovo mėn. Vilniaus padalinių pareigūnų, vykdžiusių Vilniaus dalinio budėtojo funkcijas, žiniaraščio duomenis, t. y. vietoje nurodyto šių pareigūnų dirbto viršvalandinio, poilsinio ir šventinio darbo laiko, įrašyti tariamas poilsio dienas, elgėsi neteisėtai, pažeidė Taisyklių 5.9 papunkčio nuostatų reikalavimus.
19. Teismas, palyginęs Išvadoje aptartas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tarnybiniu nusižengimu, ir Išvadoje pareiškėjo nusižengimui inkriminuotas teisės aktų normas, įvertinęs bylos medžiagos visumą, konstatavo, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Teismas pažymėjo, jog, kaip matyti iš Išvados, yra aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjo veiksmai), kuriais jis pažeidė atitinkamas teisės normas. Išvadoje tinkamai aptarta tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, t. y. atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė.
20. Teismas, įvertinęs pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę ir jo tarnybinę veiklą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, darė išvadą, kad pareiškėjui ginčijamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra ne per griežta. Įvertinęs nagrinėjamos bylos duomenis, teismas pripažino, kad paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.
III.
21. Pareiškėjas J. Z. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 15–18), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde cituoja pirmosios instancijos teismo išvadas.
23. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
24. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, kad motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kurią remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis. Teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį. Tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas –valstybės tarnautojo kaltė. Prielaidomis paremta tarnybinio nusižengimo išvada lemią paskirtos nuobaudos neteisėtumą. Vien teisės normų, kuriose įtvirtinti bendro pobūdžio elgesio standartai, nurodymas ir jų turinio nurašymas tarnybinio nusižengimo kvalifikacijoje, nedetalizuojant ir tinkamai neatskleidžiant visų būtinų pažeidimo sudėties elementų, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti.
25. Pareiškėjo teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, skyręs pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje supainiojo įvykio faktinės aplinkybes, tarnybinį patikrinimą atliko neišsamiai, neobjektyviai.
26. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, iš kurių aiškiai matyti, kad pareiškėjas tik 2017 m. balandžio 3 d., o ne balandžio 4–5 d. iškėlė klausimą dėl Tarnybos Vilniaus dalinio darbo laiko apskaitos dokumentų teisėtumo ir apie tai informavo įstaigos vadovą, t. y. Tarnybos vadą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Tarnybos Vilniaus dalinio darbo laiko apskaitos dokumentai suderinti ir patvirtinti buvo pagrinde būtent 2017 m. balandžio 3 d. Klausimas dėl Tarnybos Vilniaus dalinio darbo laiko apskaitos dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo buvo svarstomas tik 2017 m. balandžio 3 d. Jokių ginčų ar nesusitarimų šiais klausimais nebuvo, o balandžio 4–5 dienomis ar vėliau klausimas susijęs su Tarnybos Vilniaus dalinio darbo laiko apskaitos dokumentais visiškai nebuvo sprendžiamas. Apie tai pareiškėjas nuolat minėjo ir atliekant jo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą bei bylos nagrinėjimo teisme metu.
27. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 22–23) prašo apeliacinį skundą atmesti.
28. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas yra teisingas galiojančių teisės aktų, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, yra priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis teismų suformuotos praktikos analogiško pobūdžio bylose.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 1TE-167, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus, pareiškėjo skundą atmetė.
30. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
31. Apeliantas tvirtina, kad Vidaus reikalų ministerija, skyrusi pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje supainiojo įvykio aplinkybes, tarnybinį patikrinimą atliko neišsamiai, neobjektyviai.
32. Apelianto teigimu, klausimas dėl Tarnybos Vilniaus dalinio darbo laiko apskaitos dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo buvo svarstomas tik 2017 m. balandžio 3 d. Jokių ginčų ar nesusitarimų šiais klausimais nebuvo, o balandžio 4–5 dienomis ar vėliau klausimas susijęs su Tarnybos Vilniaus dalinio darbo laiko apskaitos dokumentais visiškai nebuvo sprendžiamas.
33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo J. Z. skundą atmetė, nustatęs, jog 2017 m. birželio 22 d. surašytoje tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TPI-8 konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas Tarnybos vado pavaduotoju, 2017 m. balandžio 4–5 d. davė neteisėtus nurodymus Vilniaus dalinio vadui S. S. keisti 2017 m. kovo mėnesio Vilniaus padalinių pareigūnų, vykdžiusių Vilniaus dalinio budėtojo funkcijas, žiniaraščio duomenis, t. y. vietoj nurodyto šių pareigūnų dirbto viršvalandinio, poilsinio ir šventinio darbo laiko, įrašyti tariamas poilsio dienas. Teismas sprendė, kad tiek bylos medžiaga, tiek teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino aplinkybes, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 4–5 d. duodamas neteisėtus nurodymus Vilniaus dalinio vadui S. S. keisti 2017 m. kovo mėn. Vilniaus padalinių pareigūnų, vykdžiusių Vilniaus dalinio budėtojo funkcijas, žiniaraščio duomenis, t. y. vietoj nurodyto šių pareigūnų dirbto viršvalandinio, poilsinio ir šventinio darbo laiko, įrašyti tariamas poilsio dienas, elgėsi neteisėtai, pažeidė Tarnybos pareigūnų etikos taisyklių 5.9 papunkčio nuostatų, įpareigojančių pareigūnus būti teisingais, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų teisėti, reikalavimus.
34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą.
35. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.). Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011; kt.).
36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-507/2013; 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-982/2014; 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-662/2015 ir kt.).
37. Jeigu konstatuojama, kad iš viso nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, pavyzdžiui, dėl to, jog nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ar padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą panaikinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1471/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3035/2012; 2013 m. kovo 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-109/2013; 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1041/2014; 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014; 2015 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5-552/2015; 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-872-261/2015).
38. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda (papeikimas) skirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 33 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu ir 10 dalimi. Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio (Tarnybinės nuobaudos ir jų skyrimas) 1 dalyje be kita ko, nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą pareigūnui gali būti skiriamas papeikimas. Tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria arba sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pareigūną į pareigas skyręs vadovas (10 dalis).
39. Byloje nustatyta, kad Įsakyme nėra nurodyta už kokį konkretų padarytą tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda (b. l. 172). Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 4–5 d. davė neteisėtus nurodymus Vilniaus dalinio vadui S. S. keisti 2017 m. kovo mėnesio Vilniaus padalinių pareigūnų, vykdžiusių Vilniaus dalinio budėtojo funkcijas, žiniaraščio duomenis, t. y. vietoj nurodyto šių pareigūnų dirbto viršvalandinio, poilsinio ir šventinio darbo laiko, įrašyti tariamas poilsio dienas.
40. Tokia išvada padaryta, iš šių Išvadoje nurodytų aplinkybių: 1) pareiškėjas J. Z. neneigia, kad buvo kilę nesutarimai kas turi skirti pareigūnus dirbti viršvalandžius, poilsio ir švenčių dienomis, kad tai buvo aiškinamasi Tarnybos pasitarimo, vykusio balandžio 5 d., metu ir S. teigė, kad dokumentų nefalsifikuos, kad pareiškėjas neneigia telefoninių pokalbių, vykusių balandžio 4 d. ir balandžio 5 d., neneigė tarnybos pasitarimo fakto; 2) Z. nėra tikras, kad pareigūnams, kurie dirbo viršvalandžius, poilsio ir švenčių dienomis turi būti apmokėta; 3) specialistas Š. M., einant koridoriumi į savo kabinetą, girdėjo pokalbį tarp S. S. ir J. Z. apie žiniaraščių korekcijas, t. y., jog J. Z. pakeltu tonu kalbėjo apie tai, kad reikia daryti korekcijas žiniaraščiuose, o S. S. sakė, kad korekcijų nedarys; 4) V. A. skambino balandžio 4 d. O. S. ir kalbėjo apie galimą žiniaraščių taisymą, nes Vilniaus dalinio vadas neteisėtai pavedė pareigūnams atlikti budėtojo funkcijas.
41. Vertinant pirmąją Išvadoje nurodytų aplinkybių, kad ,,buvo kilę nesutarimai kas turi skirti pareigūnus dirbti viršvalandžius, poilsio ir švenčių dienomis, kad tai buvo aiškinamasi Tarnybos pasitarimo, vykusio balandžio 5 d. metu ir S. teigė, kad dokumentų nefalsifikuos“, pažymėtina, kad byloje teiginys „dokumentų nefalsifikuos“ yra nurodytas Išvadoje pateiktame J. Z. paaiškinime, kur Z. teigia, kad jis ,,parodė Vilniaus dalinio vadui S. S. teisės aktus, reglamentuojančius pareigūnų skyrimą dirbti viršvalandinį darbą, ištraukas. Šių teisės aktų S. S. nežinojo ir vis tiek tvirtino, kad turi teisę tvirtinti darbo grafikus, taip pat teigė, kad dokumentų „nefalsifikuos“. Jis pasakė S., kad apie dokumentų falsifikavimą net kalbos negali būti ir atkreipė jo dėmesį, kad kovo mėn. pareigūnai buvo skiriami dirbti budėtojais ne pagal teisės aktų reikalavimus.“ Taigi, S. S. frazė „dokumentų falsifikavimas“ bylos medžiagoje nėra siejama, kaip nurodyta Išvadoje, su Tarnybos pasitarimu, vykusiu balandžio 5 d.
42. Vertinant Išvadoje nurodytą 3 ir 4 aplinkybes, pastebėtina, kad jose nėra nurodytas dokumentų falsifikavimas, kalbama apie žiniaraščių korekcijas, žiniaraščių taisymą.
43. Kaip turėtų būti atliekama žiniaraščių „korekcija“, koks jos turinys (Išvados 3 aplinkybė) Išvadoje pateiktame Š. M. paaiškinime (b. l. 168) yra nurodyta taip: „Š. M., einant koridoriumi į savo kabinetą, girdėjo pokalbį tarp S. S. ir J. Z. apie žiniaraščių korekcijas, t. y., jog J. Z. pakeltu tonu kalbėjo apie tai, kad reikia daryti korekcijas žiniaraščiuose, o S. S. sakė, kad korekcijų nedarys; tiksliai kokius žodžius pasakė Z. atkartoti negali“. Žiniaraščių korekcijos tikslaus turinio pagal J. Z. reikalavimą, Š. M. neapibūdino ir teisminio posėdžio, vykusio 2018 m. lapkričio 23 d., metu. Todėl nėra pagrindo žiniaraščių taisymą sieti su informacijos apie pareigūnų dirbtus viršvalandžius ar informacijos apie jų atliktą darbą poilsio ir švenčių dienomis pašalinimu iš žiniaraščių.
44. Žiniaraščių „taisymo“ turinys iš dalies yra apibūdintas Išvados 4 aplinkybėje, kur jis siejamas su pareigūnės O. S. skambučiu V. A., kai ji kalbėjo apie galimą žiniaraščių taisymą, nes Vilniaus padalinio vadas neteisėtai pavedė pareigūnams atlikti dalinio budėtojo funkcijas. Išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2018 m. lapkričio 23 d., įrašą nustatyta, kad O. S. žino, kad jos pavardė paminėta Išvadoje, bet ji nebuvo apklausta ir nesutinka su jai priskirto pokalbio turiniu Išvadoje. Pasak liudytojos, O. S., ji kalbėdama su V. A. jam paaiškino, kad būtina žiniaraštyje pastabų skiltyje nurodyti kokiu pagrindu yra skiriama dirbti viršvalandžius. Taigi, O. S. nesieja žiniaraščių koregavimo su informacijos apie pareigūnų dirbtus viršvalandžius ar informacijos apie jų atliktą darbą poilsio ir švenčių dienomis pašalinimu iš žiniaraščių.
45. Paminėtina, kad VST Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Š. M. Išvadoje jo pateiktame paaiškinime (b. l. 168) teigia, kad vėliau, jau pateikus balandžio mėnesio žiniaraštį, jam „skambino Finansų skyriaus vedėja L. J., priekaištavo dėl įrašytų viršvalandžių ir liepė taisyti, kad jų nebūtų. Buvo atsakyta, kad yra Teisės skyriaus išaiškinimas šiuo klausimu ir žiniaraštis nebus koreguojamas“. Iš L. J. paaiškinimo, pateikto Išvadoje matyti, kad kovo ir balandžio mėnesio žiniaraščiuose nebuvo nurodyta kokiu Tarnybos vado įsakymu pareigūnai dirbo viršvalandžius ir atliko jų pareigybėse nenustatytas budėtojo funkcijas, buvo paprašyta patikslinti žiniaraščius, nurodant žiniaraščių pastabų skiltyse teisinį viršvalandžių susidarymo pagrindą. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareigūnams už dirbtus viršvalandžius ir jų darbą poilsio ir švenčių dienomis ginčo laikotarpį – kovo mėnesį buvo apmokėta.
46. Apibendrinant pirmiau išdėstytus argumentus, negalima konstatuoti, kad Išvadoje yra įrodymų, leidžiančių teigti, jog nustatyta, kad J. Z. liepė koreguoti žiniaraščius tokiu būdu, kad būtų išbraukti viršvalandžiai, kuriuos dirbo pareigūnai ar informacija apie atliktą jų darbą poilsio ir švenčių dienomis.
47. Išvadoje nurodyta 2 aplinkybė, jog „Z. nėra tikras, kad pareigūnams, kurie dirbo viršvalandžius, poilsio ir švenčių dienomis turi būti apmokėta“ nereiškia, kad jis dėl to, kad nėra „tikras“, ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas įrodyti, kad Tarnybos pareigūnams neturi būti mokama, ar trukdyti apmokėti už dirbtą darbą. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. Z. (b. l. 25) 2017 m. balandžio 3 d. tarnybiniu pranešimu Tarnybos vadui informavo apie susidariusią padėtį ir siūlė ,,esant teisiniam pagrindui apmokėti pareigūnų, vykdžiusių Vilniaus dalinio budėtojo funkcijas, darbą.” (b. l. 25). Toks J. Z. siūlymas pateiktas minėtame tarnybiniame pranešime negali būti vertinamas kaip draudimas apmokėti pareigūnams už dirbtą darbą. Toks teiginys/siūlymas gali kelti nebent abejonę dėl jo kompetencijos stokos, nes pagal Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado pavaduotojo pareigybės aprašymo 18 ir 19 punktus (b. l. 148) jam nustatyta pareiga koordinuoti valdymo sprendimo projektų rengimą, reglamentuojančius tarnybos veiklą, vizuoti tarnybos vado įsakymus, norminius teisės aktų projektus Tarnybos kompetencijos klausimais; organizuoti norminių teisės aktų reikalavimų Vidaus tarnybos srityje laikymosi kontrolę.
48. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, tiek bylos medžiaga, tiek teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino aplinkybes, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 4–5 d. duodamas neteisėtus nurodymus Vilniaus dalinio vadui S. S. keisti 2017 m. kovo mėn. Vilniaus padalinių pareigūnų, vykdžiusių Vilniaus dalinio budėtojo funkcijas, žiniaraščio duomenis, (vietoj nurodyto šių pareigūnų dirbto viršvalandinio, poilsinio ir šventinio darbo laiko, įrašyti tariamas poilsio dienas), elgėsi neteisėtai, tačiau iš liudytojų parodymų teismo posėdžio metu negalima nustatyti fakto, kad pareiškėjas davė nurodymus Vilniaus dalinio vadui S. S. keisti 2017 m. kovo mėn. Vilniaus padalinių pareigūnų, vykdžiusių Vilniaus dalinio budėtojo funkcijas, žiniaraščio duomenis (vietoj nurodyto šių pareigūnų dirbto viršvalandinio, poilsinio ir šventinio darbo laiko, įrašyti tariamas poilsio dienas). Bylos medžiaga taip pat nepatvirtina, kad būtent tokio turinio nurodymą, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas J. Z. davė (išskyrus S. S. teiginius). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl J. Z. nusižengimo iš esmės rėmėsi tik S. S. pateikta informacija, išdėstyta tarnybiniame pranešime ir teismo posėdžio metu.
49. Bylos medžiagoje yra S. S. 2017 m. balandžio 7 d. tarnybinis pranešimas tarnybos vadui, kuriame nurodyta, kad „neteisėtas Z. elgesys pasireiškė ne tik telefoninių skambučių, bet ir susitikimų metu bei kartojosi keletą kartų (balandžio 4 d. telefonu bei mano darbo kabinete, tai pasikartojo š. m. balandžio 5 d. telefonu ir Tarnybos pasitarimų salėje)“. Tačiau Išvadoje nėra S. S. teiginius patvirtinančių įrodymų apie tai, kad tarnybos pasitarimų salėje buvo duodami pavedimai nepagrįstai koreguoti žiniaraščius, tokių duomenų nenurodė ir pirmosios instancijos teismas. Telefoninių pokalbių turinys taip pat bylos medžiagoje nėra pateiktas.
50. S. S. 2017 m. balandžio 7 d. tarnybiniame pranešime taip pat teigiama, kad jam atsisakius vykdyti J. Z. neteisėtus nurodymus, J. Z. parašė tarnybos vadui tarnybinį pranešimą dėl patikrinimo atlikimo Vilniaus dalinio padalinių vadų atžvilgiu. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. Z. tarnybinį pranešimą Tarnybos vadui parašė gerokai anksčiau, t. y. 2017 m. balandžio 3 d. (Tarnyboje užregistruotas 2017 m. balandžio 5 d.), kur jis, be kita ko, prašė atlikti tarnybinį patikrinimą, kad padalinių vadovai savo nuožiūra, ne Tarnybos vado įsakymu, skyrė sau pavaldžius pareigūnus dirbti viršvalandžius, taip pat poilsio ir švenčių dienomis.
51. Minėta, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. Z. pažeidimo/nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamu atveju nėra įrodytas, todėl jam tarnybinė nuobauda Įsakymu Nr. 1TE-167 paskirta nepagrįstai.
52. Apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo panaikinamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. 1TE-167.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo J. Z. skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 1TE-167.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Ramutė Ruškytė
Skirgailė Žalimienė