Civilinė byla Nr. 2S-859-921/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09008-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.2.8.1; 3.1.7.6; 3.3.2.5

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Karmo invest“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties ir 2025 m. sausio 20 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2185-994/2025 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Karmo invest“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė D. P., M. G., uždaroji akcinė bendrovė „Inreal“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, advokatų profesinė bendrija „Būdvytis ir partneriai“ ir mažoji bendrija „Daugma“.

Teismas 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Karmo invest“ kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti nuosavybės teisių apribojimą šiam pareiškėjos turtui: 1) butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 529 999 Eur, esančiam (duomenys neskelbtini); 2) butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 470 000 Eur, esančiam (duomenys neskelbtini); 3) poilsio patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 192 999 Eur, esančiai (duomenys neskelbtini); 4) 2/12 kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 19 998 Eur, esančios (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), areštuota dalis – 20/137. Pareiškėja prašė palikti areštą jai priklausančiam turtui: 1) poilsio patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 291 000 Eur, esančiai (duomenys neskelbtini), ir 1/12 daliai kiemo aikštelės; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2025 m. vasario 6 d. 13.00 val. Teismas taip pat pasiūlė pareiškėjai iki 2025 m. sausio 16 d. pateikti teismui papildomus rašytinius įrodymus dėl nekilnojamojo turto: poilsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 1/12 dalies kiemo aikštelės, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)vertės, kuri būtų aktuali bylos nagrinėjimo dienai arba nurodyti, kad duomenų papildomai neteiks; teismas pakartotinai įpareigojo antstolę iki 2025 m. sausio 16 d. pateikti paaiškinimus Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartyje nurodytu aspektu dėl turto vertinimo bei pateikti teismui duomenis ar nuo 2024 m. birželio 6 d. vykdomosiose bylose buvo atlikti kokie nors vykdymo veiksmai, ir jeigu buvo, pateikti duomenis apie tokius atliktus veiksmus; teismas įpareigojo UAB „Kredito garantas“ iki 2025 m. sausio 16 d. raštu pateikti duomenis pagal 2023 m. balandžio 26 d. sutartinės hipotekos sandorį Nr. 2535 ir jo 2024 m. spalio 31 d. pakeitimą Nr. 6538 (IDK Nr. 30000126596423) bei pagal 2023 m. gruodžio 6 d. sutartinės hipotekos sandorį Nr. 8991 (IDK Nr. 30000133598702) hipoteka apsunkinto nekilnojamojo turto apsunkinimo mastą.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. sausio 14 d. gautas antstolės raštas dėl informacijos pateikimo Nr. SD-1, taip pat procesiniai dokumentai, patvirtinantys, kad visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, antstolė užbaigė vykdomąsias bylas Nr. 0068/24/01933, Nr. 0068/24/00380, Nr. 0068/24/00862, Nr. 0068/24/00858 ir Nr. 0068/24/00857 skolininkės UAB „Karmo invest“ atžvilgiu, visam pareiškėjos turtui bei sąskaitoms areštas yra panaikintas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 16 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, atšaukė byloje paskirtą teismo posėdį.

5.       Teismas nustatė, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, antstolė užbaigė vykdomąsias bylas Nr. 0068/24/01933, Nr. 0068/24/00380, Nr. 0068/24/00862, Nr. 0068/24/00858 ir Nr. 0068/24/00857 skolininkės UAB „Karmo invest“ atžvilgiu, visam pareiškėjos turtui bei sąskaitoms areštas yra panaikintas.

6.       Teismas pažymėjo, kad pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui, realiai jokie veiksmai vykdomojoje byloje negali būti atliekami, todėl išnagrinėjus pareiškėjos pareiškimą nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Todėl teismas, konstatavęs, kad iškelta civilinė byla nesukels pareiškėjai jokių materialiųjų teisinių padarinių, vadovaudamasis 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nutraukė civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme. Nutraukus civilinę bylą, teismas atšaukė byloje paskirtą teismo posėdį.

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 20 d. papildoma nutartimi tenkino suinteresuoto asmens M. G. prašymą – priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas pažymėjo, kad 2025 m. sausio 16 d. nutartimi civilinė byla pagal pareiškėjos (skolininkės) pareiškimą dėl antstolio veiksmų buvo nutraukta, kaip nenagrinėtina teisme. Bylos nutraukimas yra bylos užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, konstatavo, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens interesai bylos baigtimi šiuo atveju buvo skirtingi, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą sprendė vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį.

9.       Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjos skundas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-14003-600/2024 buvo atmestas. Pareiškėjai pateikus atskirąjį skundą, Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1697-413/2024 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo neištyrus visų aplinkybių ir nepasiūlius šalims pateikti papildomus įrodymus. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareikalavus papildomų duomenų iš šalių, iš antstolės buvo gauta informacija, kad dar 2024 m. lapkričio 12 d. vykdomosios bylos buvo užbaigtos pareiškėjai (skolininkei) pilnai atsiskaičius su išieškotojais.

10.       Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas vertino, kad suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė pareiškėjos (skolininkės) veiksmai pateikus teismui skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas pažymėjo, kad įstatymas numato pareiškėjai (skolininkei) teisę kreiptis į teismą dėl galimai savo pažeistų teisių gynimo, tačiau, tai, kad skolininkė po aukštesnės instancijos teismo nutarties priėmimo su išieškotojais atsiskaitė, duoda pagrindą išvadoms, kad pareiškėja (skolininkė) nedėjo pakankamai pastangų ginčą išspręsti ikiteismine tvarka, nesikreipiant su skundu dėl antstolio veiksmų. Teismas nenustatė, kad suinteresuotas asmuo būtų nesąžiningai naudojęsis savo procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai atlikęs procesines pareigas. Priešingai teismas konstatavo, kad suinteresuotas asmuo laiku ir tinkamai teikė visus procesinius dokumentus ir įrodymus, t. y. atsiliepimą į pareiškėjos (skolininkės) skundą dėl antstolio veiksmų, taip pat atsiliepimą į pareiškėjos (skolininkės) atskirąjį skundą.

11.       Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo prašė priteisti jo naudai iš pareiškėjos (skolininkės) 1 694 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai šioms išlaidoms pagrįsti (DOK – 98470 ir DOK – 24016). Teismas prašomas priteisti išlaidas laikė pagrįstomis ir neviršijančiomis rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių. Todėl suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos (skolininkės) priteisė 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

12.       Atskiruoju skundu pareiškėja prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį; pripažinti antstolės veiksmus, susijusius su nekilnojamojo turto daiktų vertinimu, atliktus iki vykdomųjų bylų užbaigimo, neteisėtais, dėl neveikimo; priteisti iš antstolės visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas 550 Eur sumai bei pripažinti antstolės neveikimą ir neteisėtus veiksmus kaip priežastį, dėl kurios pareiškėja patyrė finansinius nuostolius, įskaitant 35 981,16 Eur palūkanų, ir priteisti šiuos nuostolius iš antstolės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1.                      Pareiškėja nesutinka su teismo argumentu, kad pasibaigus vykdymo procesui, jokie veiksmai vykdomojoje byloje negali būti atliekami, todėl, išnagrinėjus pareiškėjos pareiškimą nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolės veiksmai ir toliau daro poveikį pareiškėjos teisėms, todėl net ir pasibaigus vykdymui, gali būti būtina juos ginčyti ir gauti teismo sprendimą dėl galimai neteisėtų veiksmų. Todėl vien dėl vykdymo proceso pabaigos nėra pagrindo nutraukti bylos nagrinėjimą.

12.2.                      Teismas nepagrįstai nenagrinėjo pateikto skundo pagrįstumo iš esmės, ir nesprendė klausimo dėl galimų pareiškėjos teisių pažeidimo taikant nekilnojamojo turto areštą turtui, kuriuo vertė ženkliai (6 kartus) buvo didesnė už išieškojimo sumą. Teismas nepagrįstai nesprendė dėl kokių priežasčių prasidėjus vykdymo procesui, antstolė neatliko areštuoto nekilnojamojo turto vertės nustatymo ir neskyrė privalomos ekspertizės šiam atvejui turto vertės rinkos kainomis nustatyti.

12.3.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėja nedėjo pakankamai pastangų išspręsti ginčą ikiteisminę tvarką. Tokia išvada prieštarauja vykdomųjų bylų medžiagoms ir teismas, nenagrinėdamas bylos iš esmės, negalėjo ir neturėjo pagrindo padaryti minėtą išvadą. Todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti.

12.4.                      Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neišsprendė klausimo dėl pareiškėjos patirtų nuo 2024 m. rugpjūčio 15 d. iki 2025 m. sausio 15 d. 35 981,16 Eur nuostolių, kuriuos sudarė paskaičiuotos palūkanos, ir bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėjos patirtos išlaidos grindžiamos pridėtais rašytiniais įrodymais, prašymas dėl šių išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti 2024 m. gegužės 21 d. kartu su skundu dėl antstolės veiksmų, o dėl kitų turėtų bylinėjimosi išlaidų pareiškėja ketino prašymą ir jas pagrindžiančius įrodymus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pareiškėja ketino pateikti teismui informaciją apie patirtus nuostolius, atsiradusius dėl antstolio neteisėtų veiksmų, tačiau nespėjo jų patiekti iki skundžiamos nutarties priėmimo. Antstolei nesumažinus turto arešto ir nesuteikus galimybės pareiškėjai realizuoti nekilnojamąjį turtą, pareiškėja buvo priversta pasirašyti kredito sutartį su itin nepalankiomis sąlygomis, dėl ko patyrė 35 981,16 Eur nuostolių. 

2.                      Pareiškėja atskiruoju skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. papildomą nutartį ir suinteresuoto asmens M. G. prašymą dėl 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų atmesti, priteisti iš suinteresuoto asmens M. G. 950 Eur pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas; pripažinti, kad suinteresuotas asmuo M. G. kaip advokatas galėjo save atstovauti teisme ir nebūtų patyręs šių prašomų priteisti 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų; pripažinti, kad suinteresuoto asmens M. G. bylinėjimosi išlaidos neatitiko bylos sudėtingumui ir pateiktų atsiliepimų į du skundus apimčiai; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartį, kurioje buvo nustatytas neproporcingai trumpas, septynių dienų skundo pateikimo terminas ir patvirtinti, kad pagal CPK 277 straipsnio 4 dalį papildoma nutartis turėjo būti skundžiama per dvidešimt dienų, o ne per septynių dienų terminą nuo jos priėmimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1.                      Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens M. G. interesai yra priešingi. Pareiškėja siekė padengti įsiskolinimą kreditoriams ir tą padarė, kas niekaip neprieštarauja suinteresuoto asmens interesams. Be to, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų nebuvo atmestas, o civilinė byla buvo nutraukta neišsprendus skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo. Todėl teismas turėjo vadovautis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir neatlyginti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.

13.2.                      Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja (skolininkė) nedėjo pakankamai pastangų ginčą išspręsti ikiteismine tvarka, nesikreipiant su skundu dėl antstolio veiksmų. Nepagrįstai teismas vertino, kad pareiškėja, teikdama skundą dėl antstolio veiksmų, veikė nesąžiningai ir siekė stabdyti išieškojimo veiksmus. Teismas, nenagrinėdamas bylos iš esmės, negalėjo ir neturėjo pagrindo padaryti minėtą išvadą.

13.3.                      Negali būti tenkintas suinteresuoto asmens prašymas dėl 847 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurios buvo patirtos už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą, kadangi skundžiama nutartis buvo panaikinta, vadinasi sprendimas priimtas ne suinteresuoto asmens naudai.

13.4.                      Kadangi suinteresuotas asmuo pats yra advokatas ir dirba toje pačioje advokatų kontoroje kaip ir jo atstovas M. A., CPK 47 straipsnis leidžia advokatui savarankiškai ginti savo interesus teisme. Todėl teismas turėjo pareigą tikrinti, ar šios išlaidos yra pagrįstos ir proporcingos, tačiau teismas to nepadarė.

13.5.                      Teismas, nustatydamas septynių dienų terminą skundui paduoti, nepagrįstai sutrumpino įstatymu numatytą dvidešimties dienų terminą (CPK 277 straipsnio 4 dalis), taip pažeidžiant skolininko teisę tinkamai ir laiku įgyvendinti savo teisę į teismų kontrolę. Skolininkas vertina tokį teismo nutarties aiškinimą kaip jo teisės skundą pateikti pažeidimą.

13.6.                      Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neišsprendė klausimo dėl pareiškėjos patirtų nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų, kuriuos rengėsi pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, priteisimo. 

3.                      Atsiliepimu į atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo M. G. prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjos skundą ir visus jame pareikštus reikalavimus atmesti; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjos atskirąjį skundą bei visus jame pateiktus reikalavimus atmesti; priteisti suinteresuotam asmeniui M. G. iš pareiškėjos dėl atskirųjų skundų pateikimo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės šiais argumentais:

14.1.                      Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad bylos nutraukimas dėl vykdymo proceso pabaigos yra formalus ar nepagrįstas. Teismas pagrįstai nutraukė bylą, kadangi pareiškėja skundu dėl antstolės veiksmų prašė panaikinti nuosavybės apribojimą vienam skunde nurodytam turtui ir palikti galioti areštą kitam turtui. Proceso metu vykdomosios bylos buvo įvykdytos ir visam turtui bei sąskaitoms areštas panaikintas, vykdomosios bylos užbaigtos. Panaikinus turto areštą, dėl kurio skundžiasi pareiškėja, teismas pagrįstai nutraukė bylą, kadangi išnyko skundo objektas. Jeigu pareiškėja mano, kad antstolės veiksmai ir toliau daro poveikį jos teisėms, šik klausimas turi būti sprendžiamas kitoje byloje, teikiant atitinkamą ieškinį ginčo teisenos tvarka.

14.2.                      Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas skundą dėl antstolio veiksmų turėjo išnagrinėti iš esmės. Teismas, nutraukdamas bylą kaip nenagrinėtiną teisme, neturi spręsti visų klausimų, susijusių su skundo pagrįstumu, t. y. su nutraukiamos bylos esme. Priešingu atveju tai reikštų bylos išsprendimą, o ne nutraukimą.

14.3.                      Teismas pagrįstai vertino, kad suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė pareiškėjos (skolininkės) veiksmai pateikus teismui skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad užuot ginčydama antstolės veiksmus, pareiškėja turėjo skirti pastangas išieškotojų reikalavimams tenkinti. Šia išvada pareiškėjos teisės teikti skundus neeliminuotos. Suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka, kad pareiškėja savo įsiskolinimus padengė greitai ir operatyviai. Antstolė skolos padengimo terminus skolininkei pratęsė ne vieną kartą.

14.4.                      Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas neišsprendė klausimo dėl pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų, įskaitant tas, kurias pareiškėja rengėsi pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Pareiškėjai nespėjus pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, būtų pagrindas priimti papildomą nutartį, o ne naikinti skundžiamą nutartį.

14.5.                      Suinteresuotas asmuo pažymi, kad ši byla yra ne dėl pareiškėjos patirtų nuostolių (žalos) atlyginimo, o dėl antstolio veiksmų, nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Bylos dalyką skunde apibrėžė pati pareiškėja. Todėl atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

14.6.                      Suinteresuotas asmuo pažymi, kad antstolės areštuoto turto pareiškėja negalėjo realizuoti ne tik dėl vykdomosiose bylose taikyto arešto, bet ir dėl to, jog pareiškėjos turtas taip pat buvo įkeistas (apsunkintas hipoteka) kitiems kreditoriams. Todėl pareiškėjos galimybės šį turtą realizuoti net ir antstolei sumažinus arešto mastą būtų ribotos. Be to, įsiskolinimų dengimas būtent iš kredito būdu gautų lėšų yra pareiškėjos sprendimas. Antstolė reagavo į pareiškėjos prašymus ir leido įkeisti areštuotą turtą, terminą atsiskaitymui pareiškėjai antstolė pratęsė ne vieną kartą. Tai patvirtina, kad dėl pareiškėjos nurodomų nuostolių nėra antstolės neteisėtų veiksmų ir būtino priežastinio ryšio. Pareiškėjos nurodomi nuostoliai (žala) visiškai neįrodyti ir atitinkami su tuo susiję skundo reikalavimai atmestini.

14.7.                      Nepagrįstai pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartį. Teismas pagrįstai laikė, kad suinteresuoto asmens ir pareiškėjos interesai yra skirtingi. Pareiškėja siekė savo skundų ir reikalavimų tenkinimo, o suinteresuotas asmuo prašė juos atmesti, nesutiko su pareiškėjos pozicija ir argumentais, kitaip vertino faktines ginčo aplinkybes ir teisės normų pažeidimų buvimą. Suinteresuoto asmens išlaidų atsiradimą lėmė pareiškėjos veiksmai, o suinteresuoto asmens procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl išlaidos jam priteistos pagrįstai.

14.8.                      Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui priteisė 847 Eur už atsiliepimo į pareiškėjos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarties panaikinimo, kadangi Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1697-413/2024 pareiškėjos skųstą nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tokiu būdu suinteresuotas asmuo pralaimėjo. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad byla baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl nei laimėjusios, nei pralaimėjusios šalies nesama. Šiuo atveju, bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal kitus kriterijus, konkrečiai – šalių procesinį elgesį ir išlaidų priežastis, pagal kuriuos šios išlaidos suinteresuotam asmeniui priteistinos.

14.9.                      Priešingai nei teigia pareiškėja, papildoma nutartimi priteistos bylinėjimosi išlaidos yra visiškai pagrįstos, būtinos, proporcingos, realios ir atitinka visus kitus kriterijus. Suinteresuotas asmuo, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisę pasitelkti atstovą. Paties suinteresuoto asmens laikas, kuris būtų skiriamas procesiniams dokumentams pareiškėjos iškeltoje byloje rengti, taip pat turi vertę ir šį laiką suinteresuotas asmuo pageidauja skirti kitiems dalykams. Bendra maksimali suma už abu dokumentus, už kurių parengimą suinteresuotas asmuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pagal Rekomendacijas būtų 844,12 Eur + 878,56 Eur = 1 722,68 Eur, o skundžiama nutartimi priteista suma – 1 694 Eur. Todėl priteistos išlaidos nėra neproporcingos ar pernelyg didelės, jų mažinti ar nepriteisti nėra pagrindo.

14.10.                      Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas po bylos nutraukimo. Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas suinteresuotas asmuo pateikė dar 2024 m. birželio 25 d. atsiliepime į pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, taip pat savo 2024 m. rugpjūčio 27 d. atsiliepime į pareiškėjos 2024 m. rugpjūčio 9 d. atskirąjį skundą dėl 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarties ir savo 2024 m. lapkričio 28 d. paaiškinimuose, o papildoma nutartimi priteistų išlaidų įrodymus (su konkretizuotais prašymais) pateikė 2024 m. birželio 26 d. ir 2024 m. spalio 18 d. Po 2025 m. sausio 16 d. nutartis suinteresuotas asmuo pateikė tik prašymą priimti papildomą sprendimą, išsprendžiant 2025 m. sausio 16 d. nutartimi neišspręstą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

14.11.                      Papildoma nutartimi teismas išsprendė suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl pagrįstai nesprendė pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Be to, pareiškėja iš suinteresuoto asmens negali prašyti priteisti tas pačias išlaidas, kurias prašė priteisti ir iš antstolės. Pareiškėja, kaip ir suinteresuotas asmuo, galėjo prašyti teismo priimti papildomą sprendimą.

14.12.                      Priešingai nei nurodo apeliantė, 2025 m. sausio 20 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodant jos apskundimo tvarką buvo suklysta, nurašant CPK 335 straipsnio 1 dalies pirmąjį sakinį, kai turėjo būti nurašomas antrasis. Nepaisant to, pareiškėjos skundas yra priimtas, todėl jos teisės niekaip neapribotos. Dėl šio suklydimo nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Suinteresuoto asmens nuomone, papildomos nutarties apskundimo terminas sietinas su pagrindine nutartimi, su kuria ši papildoma nutartis yra susijusi. 2025 m. sausio 16 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nutartis skundžiama per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos, todėl nebūtų pagrįsta, jei šios nutarties neatskiriama dalimi esanti 2025 m. sausio 20 d. nutartis, kuria išspręstas tik vienas procesinis klausimas, būtų skundžiama per beveik tris kartus ilgesnį terminą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

4.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5.                      Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutraukė bylą dėl antstolio veiksmų, ir papildomos nutarties, kuria buvo išspręstas suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

6.                      Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius patirtus nuostolius ir kredito sutarties grafiką, kuriuos prašo prijungti prie bylos.  

7.                      Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.

8.                      Pagal CPK 312 straipsnį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

9.                      Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas procesinės teisės nuostatas, nustačius, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėja nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl nuostolių priteisimo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pateikti nauji įrodymai yra susiję su apeliacijos objektu. Todėl juos atsisakoma prijungti prie bylos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

10.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės D. P. kontoroje buvo vykdomos 5-ios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininkės (pareiškėjos) UAB „Karmo Invest“: 1) Nr. 0068/24/00857 dėl 12 843,43 Eur skolos išieškojimo išieškotojai UAB „Inreal“; 2) Nr. 0068/23/02084 dėl 1 978,79 Eur ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo išieškotojai MB „Daugma“; 3) Nr. 0068/24/00862 dėl 111 347,62 Eur skolos išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai; 4) Nr. 0068/24/00858 dėl 74 442,95 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo išieškotojui M. G.; 5) Nr. 0068/24/00380 dėl 3 813,83 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo advokatų profesinei bendrijai „Būdvytis ir partneriai“.

11.                      Antstolė 2024 m. gegužės 2 d. surašė turto arešto aktą Nr. S-24-68-11811, kuriuo pritaikė areštą pareiškėjai priklausančiam nekilnojamajam turtui: 1) butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 2) butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 4) 3/12 kiemo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini). Antstolė nurodė, kad turto arešto mastas – 116 059,59 Eur, taip pat nurodė, kad areštuoto turto vertė nenustatyta, o turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Antstolė 2024 m. gegužės 2 d. surašė pranešimą dėl turto arešto Nr. S-24-68-11810, kuriuo informavo pareiškėją, kad ji per 3 dienas gali pateikti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. 2024 m. gegužės 13 d. antstolė surašė patvarkymą Nr. S-24-68-12540, kuriuo įpareigojo vykdymo proceso dalyvius per 3 dienas informuoti antstolę, ar jie pageidauja pateikti anksčiau vykdymo procese areštuoto turto (3/12 kiemo aikštelės ir poilsio patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)) kainą, ar tokią teisę jie palieka antstolei, ir nurodė, kad antruoju atveju antstolė skirs ekspertizę turto vertei nustatyti.

12.                      Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti nuosavybės teisių apribojimą šiam pareiškėjos turtui: 1) butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 529 999 Eur, esančiam (duomenys neskelbtini); 2) butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 470 000 Eur, esančiam (duomenys neskelbtini); 3) poilsio patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 192 999 Eur, esančiai (duomenys neskelbtini); 4) 2/12 kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 19 998 Eur, esančios (duomenys neskelbtini)) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), areštuota dalis – 20/137. Pareiškėja prašo palikti areštą jai priklausančiam turtui: 1) poilsio patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 291 000 Eur, esančiai (duomenys neskelbtini), ir 1/12 daliai kiemo aikštelės; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodoma, kad antstolė 2024 m. gegužės 2 d. patvarkymu Nr. S-24-68-11811 ir 2024 m. gegužės 13 d. patvarkymu Nr. S-24-68-12540 apribojo pareiškėjos (skolininkės) teisę valdyti ir disponuoti jai priklausančiu turtu, kurio vertė 1 503 996 Eur, nors faktiškai antstolė vykdo priverstinį mažesnio dydžio, t. y. 237 946 Eur, skolos išieškojimą iš pareiškėjos turto. Pareiškėjos nuomone, šiais patvarkymais antstolė pažeidė 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą.

13.                      Antstolė nesutiko su pareiškėjos skundu, jo netenkino ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

14.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, priteisė suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) M. G. iš pareiškėjos (skolininkės) 847 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

15.                      Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2024 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1697-413/2024, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16.                      Pirmosios instancijos teismas, paskyręs bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, gavo iš antstolės informaciją, kad dar 2024 m. lapkričio 12 d. vykdomosios bylos buvo užbaigtos pareiškėjai (skolininkei) pilnai atsiskaičius su išieškotojais, kartu panaikinti visi pareiškėjos turtui taikyti areštai.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties

17.                      Skundžiama 2025 m. sausio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad visos ginčo vykdomosios bylos įvykdytos pilnai, visam pareiškėjos turtui bei sąskaitoms areštas yra panaikintas, o pareikštas reikalavimas pareiškėjai nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių, nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų kaip nenagrinėtiną teisme, atšaukė byloje paskirtą teismo posėdį (CPK 293 straipsnio 1 dalis).

18.                      Pareiškėja, nesutinka su nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo bylą nagrinėti iš esmės, o ne ją nutraukti. Apeliantės nuomone, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolės veiksmai (pvz., turto areštas) galėjo turėti ilgalaikį poveikį pareiškėjos teisėms ir interesams net ir pasibaigus vykdymo procesui. Pažymi, kad antstolės veiksmai ir toliau daro poveikį pareiškėjos teisėms. Net ir pasibaigus vykdymui, gali būti būtina juos ginčyti ir gauti teismo sprendimą dėl galimai neteisėtų veiksmų areštuojant turto daugiau nei to reikėjo. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neišsprendė klausimo dėl pareiškėjos patirtų nuostolių (patirtų dėl paskaičiuotų palūkanų) ir dėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

19.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pasibaigus vykdymo procesui, išnyksta ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui, antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas apginti pažeistas teises. Todėl, vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turi būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2009; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).

20.                      Taigi iš pacituotos teismų praktikos darytina išvada, kad po to, kai vykdomoji byla yra užbaigta, antstolio veiksmų apskundimas nėra galimas, o šalys savo pažeistas teises gali ginti kitais būdais, pavyzdžiui, pateikdami ieškinį dėl žalos atlyginimo.

21.                      Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu (2025 m. sausio 16 d.) visos penkios pareiškėjos atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos, t. y. Nr. 0068/24/01933, Nr. 0068/24/00380, Nr. 0068/24/00862, Nr. 0068/24/00858 ir Nr. 0068/24/00857, buvo užbaigtos antstolės patvarkymais ir ginčo objektu buvę pareiškėjai priklausančio turto areštai buvo panaikinti. Taigi, šioje byloje antstolio veiksmų apskundimas jau nėra galimas. Todėl darytina išvada, kad toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nustatęs paminėtas aplinkybes, nenagrinėjo bylos iš esmė, o nutraukė civilinę bylą dėl antstolio veiksmų.

22.                      Pareiškėja atskirajame skunde kartu prašo priteisti iš antstolės patirtus nuostolius, įskaitant 35 981,16 Eur palūkanų.

23.                      Visų pirma, pažymėtina, kad pareiškėja šio reikalavimo nebuvo pareiškusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

24.                      Pagal CPK 312 straipsnį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

25.                      Antra, skundžiant antstolio veiksmus reikalavimai atlyginti žalą ar nuostolius negali būti reiškiami ir nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, jie gali būti reiškiami ir nagrinėjami ginčo teisenos tvarka. Taigi, pareiškėjai laikant, kad dėl antstolės atliktų veiksmų ji patyrė ar patiria nuostolius, ji turi teisę savo galimai pažeistas teises ginti pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka.

26.                      Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos atskirajame skunde nurodyta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neišsprendė pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien šio klausimo neišsprendimas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

27.                      Pažymėtina, kad jeigu teismas bylos nagrinėjimo metu neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, šiam klausimui spręsti yra įtvirtintas papildomo sprendimo priėmimo institutas. Papildomo sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismui 2025 m. sausio 16 d. nutartimi nutraukus bylą ir neišsprendus pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, pareiškėja turėjo teisę pateikti teismui prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo.

28.                      Kiti atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

29.                      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. papildomos nutarties 

30.                      Skundžiama papildoma nutartimi teismas tenkino suinteresuoto asmens M. G. prašymą ir priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui jo patirtas 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidas.

31.                      Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su skundžiama nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir neatlyginti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.

32.                      Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 270 straipsnio 5 dalyje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas turi išspręsti priimdamas sprendimą. Tais atvejais, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, gali būti priimtas papildomas sprendimas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

33.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 16 d. nutartimi, priimdamas procesinį sprendimą nutraukti bylą, neišsprendė šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir paskirstymo klausimo.

34.                      Suinteresuotas asmuo M. G. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė 2024 m. birželio 25 d. atsiliepime į pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, taip pat 2024 m. rugpjūčio 27 d. atsiliepime į pareiškėjos 2024 m. rugpjūčio 9 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarties ir 2024 m. lapkričio 28 d. paaiškinimuose, o išlaidas patvirtinančius įrodymus su konkretizuotais prašymais pateikė 2024 m. birželio 26 d. ir 2024 m. spalio 18 d. 2025 m. sausio 17 d. suinteresuotas asmuo pateikė teismui prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

35.                      Taigi, bylos duomenimis nustačius, kad suinteresuotas asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. 2025 m. sausio 16 d., buvo pateikęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jų patyrimą pagrindžiančius įrodymus, darytina išvada, kad buvo pagrindas priimti papildomą sprendimą (šiuo atveju nutartį) (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36.                      Vertinant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsižvelgtina į tai, kad CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

37.                      Pareiškėja atskirajame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos ir suinteresuoto asmens M. G. interesai yra priešingi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

38.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja siekė savo skundo dėl antstolio veiksmų ir jame pareikštų reikalavimų patenkinimo (areštų panaikinimo), o suinteresuotas asmuo prašė tiek skundą dėl antstolio veiksmų, tiek jame pareikštus reikalavimus atmesti. Suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjos pozicija ir argumentais dėl antstolės veiksmų, kitaip vertino faktines ginčo aplinkybes ir teisės normų pažeidimų buvimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ir sprendė dėl suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

39.                      Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021). Tokios procesinės situacijos atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Šioje teisės normoje įtvirtinta, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021).

40.                      Nagrinėjamu atveju vertinant šalių procesinį elgesį ir aplinkybes dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgtina į tai, kad būtent pareiškėja pradėjo bylinėjimosi procesą, dėl kurio suinteresuotas asmuo patyrė teisinės pagalbos išlaidas.

41.                      Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog pareiškėja bylos nagrinėjimo metu atsiskaitė su išieškotojais, kas sudarė pagrindą nutraukti vykdomąsias bylas ir panaikinti pareiškėjos turtui taikytus areštus, patvirtina, jog pareiškėja (skolininkė) nedėjo pakankamai pastangų ginčą išspręsti ikiteismine tvarka, nesikreipiant su skundu dėl antstolio veiksmų. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo proceso metu būtų nesąžiningai naudojęsis procesinėmis teisėmis ir (ar) nesąžiningai atlikęs procesines pareigas. Priešingai, suinteresuotas asmuo laiku ir tinkamai teikė visus procesinius dokumentus ir įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad suinteresuotas asmuo įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios priteistinos iš pareiškėjos.

42.                      Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio, reglamentuojančio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

43.                      Pažymėtina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos negali viršinti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių (toliau – Rekomendacijos) bei atitikti suteiktų teisinių paslaugų pobūdį.

44.                      Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo viso prašė priteisti 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 847 Eur (700 Eur + PVM) už atsiliepimo į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų parengimą ir 847 Eur (700 Eur + PVM) už atsiliepimo į pareiškėjos 2024 m. rugpjūčio 12 d. atskirąjį skundą parengimą.

45.                      Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui priteisė 847 Eur už atsiliepimo į pareiškėjos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarties panaikinimo, kadangi Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1697-413/2024 pareiškėjos skųstą nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjos nuomone, tai reiškia, kad suinteresuotas asmuo pralaimėjo. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

46.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1697-413/2024 buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o ne – panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis ir priimta nauja nutartis, kuria priimtas pareiškėjai palankus procesinis sprnedimas. Be to, nagrinėjama byla baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, taigi nei laimėjusios, nei pralaimėjusios šalies nesama. Kaip minėta, bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal šalių procesinį elgesį ir išlaidų priežastis. Todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti suinteresuoto asmens prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nurodytu pagrindu.

47.                      Pareiškėjos nuomone, suinteruoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, kadangi suintresuotas asmuo pats yra advokatas, todėl jam nebuvo būtinybės naudotis kito advokato paslaugomis ir patirti išlaidas.

48.                      Pažymėtina, kad pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį visi asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Todėl suintresuoto asmens profesija (advokatas) savaime negali būti laikoma ribojančia jo teisę naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba bylose, kuriose jis yra bylos šalis. Tai pat nesudaro pagrindo šio asmens patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti nebūtinomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

49.                      Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad suinteresuoto asmens prašomos priteisti išlaidos siekia maksimalius Rekomendacijose numatytus dydžius už teikiamą teisinę pagalbą, todėl nėra proporcingos nagrinėjamo ginčo atveju.

50.                      Sutiktina su pareiškėja, kad sprendžiant dėl 1 694 Eur atsiliepimų į skundus parengimo išlaidų dydžio pagrįstumo, būtina vadovautis Rekomendacijų nuostatomis. Pagal Rekomendacijų 8.15 papunktį, taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Serija MA Nr. 41, išrašytą 2024 m. spalio 10 d., apmokėtą 2024 m. spalio 11 d., galėtų būti 878,56 Eur (2 196,40 Eur x 0,4), o už atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų parengimą pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija MA Nr. 25, išrašytą 2024 m. birželio 25 d., apmokėtą 2024 m. birželio 26 d., galėtų būti 2 110,30 Eur (5 275,75 Eur x 0,4). Tokiu būdu suinteresuoto asmens prašoma priteisti 847 Eur suma už atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų parengimą ir 847  Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių sumų, todėl prašoma priteisti bendra 1 694 Eur suma laikytina pagrįsta.

51.                      Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nustatydamas septynių dienų terminą nuo nutarties priėmimo dienos skundui paduoti, nepagrįstai sutrumpino įstatymu numatytą dvidešimties dienų terminą (CPK 277 straipsnio 4 dalis). Pareiškėja tai vertina kaip jos teisės pateikti skundą pažeidimą, nes tai žymiai sutrumpina laiką, per kurį ji gali tinkamai pasirengti ir apskųsti teismo nutartį.

52.                      Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodant jos apskundimo tvarką buvo suklysta, nurodant, kad nutartis skundžiama nuo jos priėmimo.

53.                      CPK 335 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja dėl minėtos nutartis pateikė atskirąjį skundą, kuris buvo priimtas ir yra nagrinėjamas, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo padaryta klaida pažeidė pareiškėjos teisę tinkamai ir laiku įgyvendinti savo teisę į apeliaciją. Kartu padaryta klaida nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos teismo nutarties.

54.                      Be to, papildomos nutarties apskundimo terminas sietinas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartimi, kadangi papildoma nutartis yra neatskiriama Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-2185-994/2025 dalis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nutartis skundžiama per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Todėl ir priimant papildomą nutartį pagrindinėje nutartyje nurodytas apskundimo terminas yra išlaikomas.

55.                      Pareiškėja nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi neišsprendė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo. Tačiau šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismui 2025 m. sausio 16 d. nutartimi neišsprendus šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, pareiškėja kaip ir suinteresuotas asmuo turėjo teisę pateikti teismui prašymą dėl papildomos nutarties byloje priėmimo (CPK 277 straipsnio 2 dalis), tačiau šia savo teise pareiškėja nepasinaudojo. Todėl teismas, gavęs suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, skundžiama nutartimi sprendė tik dėl jo pateikto prašymo pagrįstumo.

56.                      Kiti atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutarties argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

57.                      Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje susiklosčiusią situaciją, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

58.                      Atmetus atskiruosius skundus, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tačiau yra pagrindas suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis).

59.                      Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą dėl 1 222,10 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo (611,05 Eur už atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nutarties parengimą, ir 611,05Eur už atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 20 d. papildomos nutarties parengimą). Prašoma priteisti suma neviršija maksimalios Rekomendacijose nurodytos sumos už procesinio dokumento (atsiliepimo į atskirąjį skundą) parengimą (895,16+895,16  Eur= 1 790,32 Eur), todėl ji priteistina suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos.  

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas.

Priteisti suinteresuotam asmeniui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Karmo invest“, juridinio asmens kodas 300925696, 1 222,10 Eur (vieno tūkstančio dviejų šiktų dvidešimt dviejų eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                Jurgita Sujetienė