Civilinė byla Nr. 2-1122/2009
Procesinio sprendimo kategorijos 93.1; 110.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko
(teisėjų kolegijos pranešėjas) ir Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas)
teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės
bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Senasis
akvedukas“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos
13 d. nutarties, kuria teismas ieškovą uždarąją akcinę bendrovę „Senasis
akvedukas“ įpareigojo užtikrinti atsakovo akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ galimus
nuostolius civilinėje byloje Nr. 2-1576-460/2009, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios
akcinės bendrovės „Senasis akvedukas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei
„Klaipėdos vanduo“ dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimo pripažinimo
negaliojančiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Senasis akvedukas“ ieškiniu prašė teismo
pripažinti, kad atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ viešojo pirkimo komisijos
sprendimas dėl ieškovo UAB „Senasis akvedukas“ pateikto pasiūlymo viešajame
pirkime „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49a, Klaipėdoje“
atmetimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Nurodė,
kad su UAB „Lemminkainen Lietuva“ sudarė jungtinės veiklos sutartį dėl
dalyvavimo AB „Klaipėdos vanduo“ skelbtame atvirame konkurse. Ieškovo pasiūlyta
pirmosios vandenvietės vandens ruošyklos Liepų g. 49a, Klaipėdoje, statybos
darbų atlikimo kaina - 15 761 161,50 Lt be PVM yra mažiausia iš visų tiekėjų.
Tačiau pirkimo organizatorius - AB „Klaipėdos vanduo“ viešojo pirkimo komisija
2009 m. balandžio 29 d. sprendimu atmetė ieškovo pasiūlymą dėl kvalifikacinių
reikalavimų neatitikimo – ieškovas neįrodė, kad per pastaruosius 5 metus įvykdė
bent vieną vandens ruošimo projektą, skirtą ne mažiau kaip dviejų vandens
rodiklių gerinimui, iš kurių bent vienas yra amonis arba fluoras. Ieškovo
teigimu, jis atliko fluoro šalinimo įrenginių statybos darbus Palangos miesto
vandens ruošykloje. Ieškinyje pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė
taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti viešojo pirkimo procedūras.
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gugužės 29 d.
nutartimi ieškovo reikalavimo įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos
priemones – sustabdė atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ vykdomas atvirojo konkurso
„Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49a, Klaipėdoje“ viešojo pirkimo
procedūros, paliekant teisę nutraukti jas.
2009 m. birželio 26 d. teisme gautas atsakovo AB
„Klaipėdos vanduo“ patikslintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių
panaikinimo ar atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atsakovas prašė teismą savo iniciatyva
panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismui nepatenkinus
atsakovo prašymo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas
prašė per 10 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos įpareigoti ieškovą UAB
„Senasis akvedukas“ įmokėti į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą 46
162 716,35 Lt sumą arba pateikti nurodyto dydžio banko garantiją. Prašyme
nurodoma, kad atsakovo vykdomas projektas „Pirmosios vandenvietės vandens
ruošykla Liepų g. 49a, Klaipėdoje“ yra sudėtinė bendrovės įgyvendinamo
valstybės projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra
Klaipėdoje“ dalis. Vadovaujantis VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir
nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų
aprašo 22 punktu, visas projektas turi būti įgyvendintas ne vėliau kaip per 36
mėnesius nuo pirmosios projekto veiklos įgyvendinimo pradžios. Nurodo, kad jei
bent viena iš valstybės projekto veiklų, tarp jų ir veikla „Pirmosios
vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49a, Klaipėdoje“, nebus įgyvendinta per
36 mėnesius nuo pirmosios valstybės projekto veiklos pradžios, tiesioginis
paramos gavėjas – atsakovas privalėtų grąžinti projekto įgyvendinimui skirtas
Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir Lietuvos Respublikos valstybės
biudžeto lėšas, t.y. 46 162 716,35 Lt arba jų dalį.
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 13 d.
nutartimi atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos
priemonių panaikinimo atmetė, o prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkino iš dalies. Teismas
įpareigojo ieškovą UAB „Senasis akvedukas“ per 10 dienų nuo nutarties gavimo
dienos įmokėti į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą 8 853 233 Lt,
kurie užtikrintų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų
apsaugos priemonių, atlyginimą, arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją.
Teismas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė,
nurodydamas, kad siekiant viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo panaikinimo,
būtina įrodyti žalos ar kitų sunkių padarinių, sąlygojančių viešojo intereso
pažeidimą, atsiradimą. Nagrinėjamu atveju nėra tokių aplinkybių, kurios
sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis
itin sparčiai užbaigti pirkimo procedūras. Atvirkščiai, viešasis interesas
reikalauja išsiaiškinti, ar iš tiesų projektą vykdanti organizacija pagrįstai
iš tolesnių pirkimo procedūrų pašalino ieškovą, pasiūliusį mažesnę kainą ir
nutarė prioritetą suteikti ne mažiausią kainą pasiūliusiai įmonei. Tenkindamas
atsakovo prašymą iš dalies dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, teismas
pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-06-17 įsakymu „Dėl
finansavimo skyrimo projektams pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų
programos priemonę Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo
infrastruktūros plėtra Klaipėdoje“ skirta 46 162 716,35 Lt parama. Projektų
administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443, 191 punkte nustatyta, kad jeigu
projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo
ir administravimo sutarties sąlygų, įgyvendinančioji institucija turi teisę
inicijuoti, o ministerija ir (ar) kita valstybės institucija turi teisę
vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą
ir (ar) nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar)
pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį. Sustabdžius ginčo atvirąjį
konkursą „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49a, Klaipėdoje“,
vieną iš sudėtinių bendrovės įgyvendinamo valstybės projekto „Vandens tiekimo
ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdoje“ dalių, projektas gali
būti neįgyvendintas laiku, gali būti nepasiekti jo tikslai, o atsakovas
privalėtų grąžinti projekto įgyvendinimui skirtas ES struktūrinės paramos ir
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas. Nutartyje nurodoma, kad iš
atsakovo pateiktų dokumentų matyti, jog 1-osios vandenvietės modernizavimui
projekto biudžete skirta 26 559 700 Lt. Įvertinęs bylinėjimosi pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismuose vidutinę trukmę (apie vienerius metus), teismas
nutarė, jog galimiems atsakovo nuostoliams atlyginti ieškovas turėtų įmokėti
1/3 projekto „Pirmosios vandenvietės vandens ruošykla Liepų g. 49a, Klaipėdoje“ vertės, t.y. – 8 853 233 Lt.
Atsakovas AB „Klaipėdos vanduo“ atskiruoju skundu
prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš
esmės – panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones arba
užtikrinti atsakovo galimus nuostolius 46 162 716,35 Lt sumai. Atskirąjį skundą
grindžia šiais motyvais:
1)
Teismas, netenkindamas prašymo dėl
laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrįstai neatsižvelgė į vykdomo projekto svarbą
visuomenėje, viešajį interesą, reikalaujantį itin operatyviai panaudoti iš ES
struktūrinių fondo lėšų gautą paramą. Šiuo metu Klaipėdos miesto gyventojams tiekiamas
geriamasis vanduo neatitinka ES teisės aktuose nustatytų reikalavimų fluorido
ir amonio kiekiui. Iki 2010 m. sausio 9 d. šie neatitikimai turi būti pašalinti
arba bus uždrausta tiekti vandenį gyventojams I-osios vandenvietės aptarnavimo
teritorijoje.
2)
Atsakovo vykdomas projektas yra
sudėtinė Lietuvos Respublikos įsipareigojimų ES dalis ir yra finansuojamas iš
ES struktūrinių fondų. Pagal galiojančius teisės norminius aktus, visam projektui
„Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Lietuvoje“ pagal
2007-2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę skirta 46 162
716,35 Lt, ir jis turi būti įgyvendintas iki 2012 m. lapkričio 30 d. Ginčo
projekto „Pirmosios vandenvietės ruošykla liepų g. 49a, Klaipėdoje“
įgyvendinimui skirtas 30 mėnesių terminas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2007-12-19 nutarime Nr. 1443 191 punkte nustatyta, kad neįgyvendinus projekto
iki nustatytos dienos, tiesioginis paramos gavėjas, t.y. šiuo atveju atsakovas
turės grąžinti projekto įgyvendinimui skirtas ES struktūrinės paramos ir
valstybės biudžeto lėšas, t.y. 46 162 716,35 Lt arba jų dalį. Todėl pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovo galimų nuostolių atlyginimo
užtikrinimo sumą. Juolab, kad pagal minėto Vyriausybės nutarimo nuostatas,
projekto vykdytojui nesilaikant projekto finansavimo ir administravimo
sutarties sąlygų, įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o
Aplinkos ministerija gali vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti ar
nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) pareikalauti
grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį. Apelianto nuomone, šiuo atveju projektas suprantamas
kaip visas projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros
plėtra Lietuvoje“, o ne ginčo projektas, kuris yra tik viena iš sudėtinių viso
projekto dalių.
Ieškovas UAB „Senasis akvedukas“ atsiliepime į
atsakovo atskirąjį skundą prašo šį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais
argumentais:
1)
Viešojo intereso apsauga vykdant
viešuosius pirkimus įgyvendinama, kai pirkimo procedūros atliekamos viešai,
sąžiningai ir nešališkai. Tai, kad atsakovo veikla susijusi su viešuoju
interesu, nereiškia, kad nėra viešojo intereso užtikrinti skaidrias viešojo
pirkimo procedūras ir valstybės biudžeto lėšų naudojimą.
2)
Jeigu bus eliminuotas ieškovo
pasiūlymas ir atsakovas sudarys pirkimo sutartį su konkurso laimėtoju, kurio
kaina bus 8,5 mln. Lt didesnė už ieškovo pasiūlytą kainą, bus ne tik pažeistas
viešasis interesas, bet ir nepagrįstai išleista didesnė dalis ES struktūrinių
fondų lėšų, ir jas atsakovas turės sugrąžinti. Todėl nesuprantama, kuo
remdamasis teismas nustatė atsakovo galimų nuostolių dydį.
Ieškovas UAB „Senasis akvedukas“ atskiruoju skundu
prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš
esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar galimų
46 162 716,35 Lt nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmesti. Atskirąjį skundą
grindžia šiais motyvais:
1)
Civilinę bylą pirmąja instancija
nagrinėja Klaipėdos apygardos teismo teisėja A. M.. Tačiau ginčijamą nutartį
priėmė kitas šio teismo teisėjas – A. P. Galimybės pareikšti nušalinimą šiam
teisėjui, nagrinėjusiam atsakovo patikslintą prašymą, ieškovas neturėjo.
2)
Teismo nustatyta pinigų suma, kaip
atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimas, esant itin sudėtingoms
rinkos sąlygoms, nepagrįstai didelė ir iš esmės suvaržo ieškovo galimybes
siekti išsiaiškinti, ar pagrįstai atsakovas eliminavo geriausią pirkimo
pasiūlymą pateikusį ieškovą dalyvauti konkurse.
3)
Atsakovas nepateikė teismui
įrodymų, kad dėl viešojo pirkimo sustabdymo iš tiesų gali patirti nuostolių.
Atsakovas AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepime į ieškovo
atskirąjį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia
šiais argumentais:
1)
Ieškovo pasiūlymas atmestas dėl
to, kad jis negali suteikti kokybiškų visuomenei itin reikšmingų paslaugų.
2)
Teismas pagrįstai nutarė, kad
atsakovas patirs nuostolių dėl viešojo pirkimo konkurso sustabdymo, tik nustatė
per mažą nuostolių atlyginimo dydį.
3)
Atsakovas įrodė, kad dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo patirs nuostolių, o ieškovas šių įrodymų nepaneigė.
4)
Atsakovui neįsisavinus iš valstybės
biudžeto skirtų lėšų, jas reikės grąžinti asignavimų valdytojui – Aplinkos
ministerijai.
5)
Ieškovas nepateikė teismui įrodymų
apie tai, kad teismo nutartį priėmęs teisėjas yra ar galėjo būti suinteresuotas
bylos baigtimi.
Ieškovo atskirasis skundas tenkintinas,
atsakovo atskirasis skundas atmestinas.
Konkrečioje byloje gali būti
taikoma tik tokia laikinoji apsaugos priemonė, kuri atitinka ieškovo pareikštų
reikalavimų esmę ir realiai užtikrina jam galimai palankaus sprendimo įvykdymą.
Kartu parinkta laikinoji apsaugos priemonė turi nepažeisti kitų asmenų teisių
ir teisėtų interesų, atsakovui nepadaryti nuostolių arba nuostoliai turi būti
minimalūs.
Teismas gali atsisakyti taikyti
laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos
poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei
neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau
negu reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio
gyvenimo stabilumas, t. y. laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu,
pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (-ų)
teisėti interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas.
Taikytinų
laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas išdėstytas CPK
145 straipsnio 1 dalyje, kurioje, be
kita ko, yra nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos
priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių
nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali
pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK
145 str. 1 d. 13 p.). Viešųjų pirkimų įstatyme
(VPĮ)
yra numatytas viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas, kuris taikytinas, kai
perkančioji organizacija gauna tiekėjo pretenziją arba teismui pateikiamas
tiekėjo ieškinys (VPĮ 94 str. 3 d.). Tiesa, ši norma nustato, kad gavus Viešųjų pirkimų
tarnybos sutikimą, pirkimo procedūros nestabdomos, jeigu jas sustabdžius
perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų daug didesnių nuostolių už tuos,
kuriuos galėtų patirti pretenziją pateikęs tiekėjas. Tokiu atveju teismas
sprendžia, ar yra pagrindas pirkimo procedūrų sustabdymą taikyti kaip laikinąją
apsaugos priemonę ieškovo pareikštų reikalavimų galimam įvykdymui užtikrinti
(CPK 144 str. 1 d.). Spręsdamas šį klausimą, teismas itin didelę reikšmę turi
skirti ekonomiškumo principui (VPĮ 95 str. 3 d.). Pastebėtina, kad tiekėjo teisėtų interesų
požiūriu teisė prašyti sustabdyti pirkimo procedūras yra svarbi, nes pagal VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą viešasis
pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji
sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Konkurso procedūrų
sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra tiekėjo interesų gynimo
priemonė, taikytina pareiškus teisme ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų
pažeidimų, kol tos procedūros dar nėra baigtos. Nesustabdžius viešojo
pirkimo procedūrų, tiekėjo teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės apsunkinta
arba nebeįmanoma, ji nebetektų prasmės ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo vykdymo požiūriu. Pasibaigus viešojo pirkimo
procedūroms, išnyktų teisinis pagrindas taikyti priemonę, numatytą VPĮ 94
straipsnio trečiojoje dalyje, nes toks procesinis veiksmas pasidarytų teisiškai
bereikšmis. Šioje teisės normoje numatyta laikinoji apsaugos priemonė turi būti
taikoma ne tik vadovaujantis ekonomiškumo principu, bet ir nepažeidžiant
viešojo intereso.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas
(apeliantas) prašo teismo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones –
viešojo pirkimo procedūrų sustabdymą arba įpareigoti ieškovą užtikrinti
atsakovo galimų nuostolių atlyginimą didesne pinigų suma. Tuo tarpu ieškovas
(apeliantas) prašo panaikinti teismo taikytą atsakovo galimų nuostolių
atlyginimo užtikrinimą.
Siekiant išsiaiškinti, ar yra
pagrindas naikinti galiojančias laikinąsias apsaugos priemones, arba sumažinti
ar padidinti pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakovo galimų nuostolių
atlyginimo užtikrinimo dydį, arba panaikinti teismo nutarties dalį dėl šių
nuostolių nustatymo, visų pirma turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis
interesas ir kuo jis pasireiškia. Viešasis interesas apima pagrindinius
principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir
visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio,
jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos
aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos
daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau
pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei,
jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti
taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias
apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis
civilinėje byloje Nr.2-658/2007; 2009 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 2-581/2009).
Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju
nėra tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistuoja
viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti viešojo pirkimo
procedūras, o ne stabdyti jas. Atvirkščiai, viešasis interesas reikalauja
išsiaiškinti, ar iš tiesų perkančioji organizacija – iš savivaldybės biudžeto
išlaikoma įmonė pagrįstai iš tolesnių pirkimo procedūrų pašalino ieškovą,
pasiūliusį galimai ženkliai mažesnę darbų atlikimo kainą už kitus tiekėjus, ar
tokiu sprendimu nepadaryta žala valstybei bei ES, iš kurios fondų teikiama
didesnė dalis piniginių lėšų projekto įgyvendinimui. Be to, atsakovas byloje
nepateikė duomenų, kad operatyviai neįvykus viešajam konkursui, iš esmės
nukentės atsakovo turtinė padėtis ar bus pažeistas viešasis interesas. Todėl nėra
pagrindo daryti išvadą, jog pagal ieškovo pareikštus neturtinio pobūdžio
reikalavimus teismas nepagrįstai sustabdė viešojo pirkimo procedūras ir būtina
panaikinti šias teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 str. 1
d.).
Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos
priemones atsakovui, šis paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl šių
suvaržymų gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti.
Teisingumas įpareigoja teismą siekti skirtingų interesų pusiausvyros. Siekiant
šios pusiausvyros, šalims turi būti sudarytos vienodos procesinės kovos
galimybės. Tuomet, kai atsakovas įrodo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo jis ateityje iš tiesų gali patirti nuostolių, teismas, įvertinęs
pateiktus įrodymus, turi užtikrinti šių tikėtinų ir realiai prognozuotinų
nuostolių atlyginimą (CPK 12, 17, 147 str.). Paprastai teismas nustato
atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai
prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl
laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas
gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai
nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius
ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo
užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų
paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ.
byloje Nr. 2-402/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d.
nutartis civ. byloje Nr. 2-695/2008).
Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad
tuomet, kai sustabdomos viešojo pirkimo procedūros ir atsakovas yra tiesiogiai
ar netiesiogiai iš valstybės (savivaldybės) biudžeto finansuojama įstaiga,
kuriai kiekvienais metais skiriamos piniginės lėšos konkretiems projektams
įgyvendinti, atsakovas dėl sustabdytų procedūrų apskritai gali patirti
nuostolių, tačiau šie galimi nuostoliai nelaikomi jo tiesioginiais nuostoliais
ir nėra lygūs pinigų sumai, kuri dėl tais metais neįgyvendinto projekto
grąžinama į valstybės biudžetą (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. lapkričio
10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-591/2005, 2009 m. vasario 12 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 2-108/2009; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 2-730/2009). Visgi kiekvienu konkrečiu atveju teismas,
vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo
principais ir atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, turi nuspręsti, ar
atsakovas dėl teismo taikyto viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo iš tiesų gali
patirti nuostolių, jei taip, kokio dydžio šie nuostoliai.
Pažymėtina, kad iš atsakovo
vadovo 2009 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
aplinkos projektų valdymo agentūrai pateiktos patikslintos paraiškos matyti,
kad darbų pirkimo „Pirmos vandenvietės ruošykla“ vidutinė pasiūlymo kaina 24
642 600 Lt (b.l. 102). Byloje nėra duomenų ir atsakovas neįrodė, kad net ir
visiškai neįvykus šiam pirkimui, dėl to nukentėtų kiti pirkimai, kadangi pagal
projektą skirtingi projektai numatyti atsižvelgiant į atskiras teritorijas, o
ne atskirus darbus. Todėl atsakovo argumentai, kad teismas dėl viešojo pirkimo
procedūrų sustabdymo turėjo įpareigoti ieškovą sumokėti į teismo depozitinę
sąskaitą 46 162 716,35 Lt galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra
nepagrįsti.
Dar daugiau, nepagrįstas atsakovo
argumentas, kad sustabdžius pirkimo procedūras, nebus įsisavintos iš ES
struktūrinių fondų skiriamos lėšos, o įsisavintas lėšas reikės sugrąžinti ir
dėl to AB „Klaipėdos vanduo“ patirs nuostolių. Kitaip tariant, teisėjų
kolegijos nuomone, dėl sustabdyto viešojo pirkimo procedūrų atsakovas nepatirs
nuostolių.
Visų pirma, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl projektų
administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ 191 punkte nustatyta, kad
jeigu projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto
finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, įgyvendinančioji institucija
turi teisę inicijuoti, o ministerija ir (ar) kita valstybės institucija
turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto
finansavimą ir (ar) nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir
(ar) pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį. Ši nuostata reiškia, kad
net tuo atveju, jeigu iš tiesų būtų pažeistos projekto finansavimo ir
administravimo sutarties sąlygos, teisiniai padariniai priklausytų nuo kelių
institucijų veiksmų ir konkrečių priimtų sprendimų. Bet kuriuo atveju sumokėtos
lėšos galėtų būti pareikalautos grąžinti tik išimtiniais atvejais, jei būtų
nustatyta pačios perkančiosios organizacijos akivaizdžiai neteisėti veiksmai.
Būtent galimai nepagrįstas tiekėjų eliminavimas iš konkurso, užkertant galimybę
išsiaiškinti realią padėtį, ir galėtų būti suprantamas kaip vienas iš tokių neigiamų
pagrindų. Tačiau šiuo atveju nuostolius galėtų patirti ne atsakovas, o teisės
subjektai, iš kurių lėšų finansuojamas viešasis pirkimas, taip pat tiekėjas,
atitinkantis kvalifikacinius reikalavimus ir pasiūlęs mažiausią darbų atlikimo kainą,
tačiau nelaimėjęs konkurso.
Antra, iš 2009 m. birželio 30 d.
tarp atsakovo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos projektų
valdymo agentūros pasirašytos projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo
infrastruktūros plėtros Klaipėdoje“ sutarties matyti, kad iš ES fondų lėšų
finansuojamas projektas turi būti įgyvendintas iki 2012 m. lapkričio 30 d., o
projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas dar 6 mėnesiams
(Sutarties 3.2 p., b.l. 128). Nei šioje sutartyje, nei kitose byloje esančiose sutartyse
nėra nuostatų, numatančių, kad šiais metais neužbaigus viešojo pirkimo
procedūrų ir nepradėjus vykdyti projekto pirmojo etapo darbų, atsakovas turėtų neatlygintinai
sugrąžinti iš valstybės biudžeto ar ES fondų skiriamas pinigines lėšas. Be to,
pagal viešąjį pirkimą numatyti atlikti darbai atskiruose Klaipėdos miesto
gyvenamuosiuose rajonuose anksčiausiai turėtų būti baigti 2011 m. viduryje.
Šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas dėl viešojo pirkimo
procedūrų sustabdymo iš tiesų gali patirti nuostolių.
Trečia, nagrinėjamoje byloje
sprendžiamas tik vienas reikalavimas - ar ieškovas atitinka minimalius kvalifikacinius
reikalavimus, taikomus tiekėjams. Ši byla nėra sudėtinga, įstatymai nustato itin
trumpus jos išnagrinėjimo terminus. Todėl sustabdžius pirkimo procedūras ir
operatyviai išsprendus ginčą tarp šalių, pagal projektą numatyta iš ES fondų pinigų
suma projekto įgyvendinimui bus paskirta, o šių pinigų įsisavinimo terminai bei
eiga nenukentės.
Ketvirta, atsakovas nepateikė
įrodymų, kad dėl viešojo pirkimo sustabdymo nebus suspėta atlikti konkrečių
darbų per projekto įgyvendinimo terminą (CPK 12 str.).
Tuo pačiu pastebėtina, kad
proceso įstatymas nustato, jog prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo, pakeitimo, panaikinimo ar atsakovo galimų nuostolių atlyginimo
užtikrinimo turi būti išnagrinėjami itin operatyviai, t. y. ne vėliau kaip per
tris dienas nuo jų gavimo teisme dienos (CPK 148 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu
bylą nagrinėjantis teisėjas atostogauja ar dėl kitų objektyvių priežasčių
nedirba ir tuo metu gaunamas toks ieškovo ar atsakovo prašymas teisme, teismo
pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, remdamasis bylų paskirstymo
teisėjams taisyklėmis, šiam klausimui išnagrinėti turi paskirti kitą teisėją.
Šioje byloje atsakovas patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių
panaikinimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo teismui pateikė 2009 m.
birželio 26 d. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
2009 m. birželio 29 d. priėmė patvarkymą, kuriuo šį prašymą perdavė spręsti ne
bylą nagrinėjančiai teisėjai A. M., o teisėjui A. P. Patvarkymas motyvuojamas
tuo, kad teisėja A. M. atostogauja, o atsakovo prašymą būtina išspręsti
operatyviai (b.l. 97). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad Klaipėdos apygardos
teismo teisėjas A. P. pagrįstai išsprendė atsakovo patikslintą prašymą, įrodymų
apie tai, kad šis teisėjas galėjo būti suinteresuotas sprendžiamo klausimo
baigtimi, byloje nėra, todėl ieškovo (apelianto) atskirojo skundo argumentas,
jog teismo nutartis turi būti panaikinta, kadangi ją priėmė teismo neteisėta
sudėtis, atmestinas.
Kiti apeliantų atskiruosiuose
skunduose bei atsiliepimuose į juos išdėstyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo
klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios
instancijos teismo nutartis keistina, nutarties dalis, kuria nutarta įpareigoti
ieškovą užtikrinti atsakovo 8 853 233 Lt nuostolių, galimai atsirasiančių dėl
viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo, atlyginimą, naikintina, ir šis atsakovo
prašymas atmestinas, o kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 147 str.
1 d., 150 str. 1 d., 337 str. 4 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu, teisėjų
kolegija
n
u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2009
m. liepos 13 d. nutartį pakeisti.
Nutarties dalį, kuria nutarta įpareigoti ieškovą UAB
„Senasis akvedukas“ užtikrinti atsakovo AB
„Klaipėdos vanduo“ 8
853 233 Lt nuostolių, galimai atsirasiančių dėl viešojo pirkimo procedūrų
sustabdymo, atlyginimą, panaikinti.
Atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“
prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo, atlyginimo užtikrinimo, atmesti.
Kitą nutarties dalį palikti
nepakeistą.
Teisėjai:
Alė Bukavinienė
Artūras Driukas
Vytas Milius