Civilinė byla Nr. e2YT-19679-1162/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11520-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.;
3.4.5.1.; 3.4.5.2.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIERUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Silvija Gervienė,
sekretoriaujant Joanai Ažukienei,
dalyvaujant pareiškėjui J. Š., pareiškėjo atstovei advokatei Eglei Rybelienei,
suinteresuotam asmeniui J. A. B.,
nedalyvaujant suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. A. B., valstybės įmonė Turto bankas.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas J. Š. (toliau – ir pareiškėjas) prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo dukra R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad J. B. (toliau – ir palikėjas) buvo pareiškėjo sutuoktinės V. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), senelis. Mirusiojo vardu yra registruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, adresas (duomenys neskelbtini), dėl šio turto niekas nėra kreipęsis dėl palikimo, palikėjas testamento nepaliko. R. L. po tėvo J. B. mirties apsigyveno (duomenys neskelbtini), čia gyveno iki mirties, mokėjo mokesčius, naudojosi tėvo paliktais daiktais, tačiau į notarų biurą dėl palikimo nesikreipė, buvo įsitikinusi, kad papildomos paveldėjimo procedūros nėra reikalingos. R. L. buvo pareiškėjo sutuoktinės motina, kuri visą savo turtą testamentu paliko pareiškėjo sutuoktinei. Mirus R. L., pareiškėjas ir jo sutuoktinė nekilnojamąjį turtą pradėjo valdyti ir prižiūrėti, mokėjo mokesčius. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas toliau prižiūri turtą, moka mokesčius, kreipėsi į notarų biurą dėl sutuoktinės palikimo paveldėjimo, paveldėjimo liudijimas nėra išduotas.
2. Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad J. B. nepažinojo, jis sunkiai sirgo, buvo gydomas ligoninėje, su būsima žmona pareiškėjas susipažino 1978 m., tuo metu ji gyveno su savo motina R. L. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas yra lydėjęs būsimą žmoną pas senelį J. B. į ligoninę. Pareiškėjas su V. Š. susituokė (duomenys neskelbtini). Šiuo metu (duomenys neskelbtini), niekas negyvena, pareiškėjas iki šiol moka mokesčius UAB „Kauno švara“.
3. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareikštą prašymą, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.
4. Suinteresuotas asmuo J. A. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra J. B. sūnus, tėtis iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), su suinteresuoto asmens ir R. L. mama. Po tėvo mirties turtu rūpinosi mama ir R. L., kuri ten ir gyveno. Pretenzijų į tėvo palikimą neturi. Iš tėvų namų išėjo 1959 m., su broliu pažadėjo seseriai, kad po tėvų mirties jai liks turtas, sesuo gyveno su mama, ją prižiūrėjo. Su broliu atsisakė turto sesers naudai.
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais vadovaujantis galėtų būti nustatytas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Byloje nėra įrodymų, kad J. B. palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu, kad per įstatymo nustatytą terminą palikimą priėmė R. L. ir jį valdė iki mirties. Be to, pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą į asmens, su kuriuo jo nesieja giminystės ryšiai, palikimą, todėl šioje byloje pareiškimas nagrinėtinas atsižvelgus į suinteresuoto asmens J. A. B. išdėstytą poziciją dėl palikėjo palikimo paveldėjimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L. po savo tėvo J. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013).
8. Teismas nustatė, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12). Taigi, J. B. palikimas atsirado po (duomenys neskelbtini) ir šiems paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civiliniame kodekse (toliau – CK) paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
9. Teismas taip pat nustatė, kad J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo susilaukęs keturių vaikų: R. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), J. A. B., gim. (duomenys neskelbtini), S. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12, 14). Po J. B. mirties niekas dėl mirusiajam priklausančios palikimo dalies priėmimo į notarų biurą nesikreipė, nepateikė notarui pareiškimo dėl palikimo atsisakymo (e. b. l. 17). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis J. B. vardu registruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą: 25/100 dalis pastato–gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 25/100 dalis pastato–ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 25/100 dalis pastato–ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 25/100 dalis kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 18-20). R. L. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (iki mirties) gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 137). J. A. B. gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 16). R. L. testamente nurodytą turtą paveldėjo dukra V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8, 9, 10). J. Š. ir V. D. (po santuokos sudarymo Š.) susituokė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11). V. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 13). Kaip patvirtino liudytojas J. G., kuriam (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso 21/100 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), jam apsigyvenus pirmiau nurodytu adresu, R. L. tuo metu jau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ją lankė ir rūpinosi dukra V. Š. Po R. mirties, jos bute niekas negyveno, atvažiuodavo artimieji, rūpinosi turtu, nušienaudavo žolę (2022 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 26 min. 31 sek. – 29 min. 02 sek.). Suinteresuotas asmuo J. A. B., kuris yra (duomenys neskelbtini) mirusio J. B. sūnus ir pirmos eilės įpėdinis, prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nereiškė, patvirtino, kad po tėvo mirties turtu rūpinosi mama ir sesuo R. L., su kitais artimaisiais buvo sutarę, kad po tėvų mirties R. L. liks turtas, kuri ten ir gyveno su mama, ją prižiūrėjo (2022 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 19 min. 00 sek. – 21 min. 50 sek.). Nors byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų apie tai, kad R. L. po savo tėvo J. B. mirties mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, tačiau suinteresuoto asmens J. A. B. paaiškinimais ir liudytojo J. G. parodymais nustatyta, kad R. L. tėvui esant gyvam ir po tėvo mirties gyveno jam nuosavybės teise priklausančiame bute, rūpinosi savo motina, nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės rodo, kad R. L. palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
10. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškimo pagrįstumu, kadangi pareiškėjo ir suinteresuoto asmens J. A. B. nurodytos aplinkybės, liudytojo parodymai ir rašytiniai įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog R. L. priėmė palikimą po tėvo mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas. Pažymėtina, kad kitas galimas įpėdinis J. A. B. sutiko su pareiškimu.
11. Pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino byloje esantys įrodymai, suinteresuoto asmens J. A. B. paaiškinimai, liudytojo parodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti visą sutuoktinės V. Š. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
12. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Silvija Gervienė