Civilinė byla Nr. 2A-2370-221/2012

      Teismo proceso Nr. 2-13-3-00241-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija: 75.4; 121.21; 121.11;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 33-38) prašė nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu 1994 m. balandžio 23 d., dėl atsakovo kaltės, palikti santuokines pavardes, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą palikti su ieškove, nustatytą Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, pakeisti išlaikymo dydį, nustatytą 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3338-652/2011, padidinant iki 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki pilnametystės, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad susituokė su atsakovu 1994 m. balandžio 23 d., santuokoje 1994 m. spalio 11 d. gimė dukra Akvilė, 1999 m. sausio 2 d. – sūnus Mažvydas, kurie yra nepilnamečiai. Gyvendami santuokoje paėmė iš banko paskolą sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimui. Santuokoje įgijo 140 000 Lt sodybą, 47 000 Lt vertės du garažus, 7600 Lt vertės vertybinius popierius, 10 000 Lt vertės priekabą, 10 000 Lt vertės automobilį O. A., 3000 Lt vertės automobilį T. A.. Atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas, vartojo fizinį smurtą prieš ją, todėl 2010 m. rugpjūčio  2 d. ji su vaikais apsigyveno pagal panaudos sutartį bute Jaunimo g. 16-34, Alytuje. 2011 m. rugsėjo 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ja, iš atsakovo priteista vaikų išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį (t. 1; b. l. 48-54) su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydamas, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kuri vartojo prieš jį ir vaikus ekonominį ir psichologinį smurtą, nepagrįstai kaltino jį neištikimybe. Sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta liktų su ieškove, išlaikymui skiriamą sumą prašė sumažinti nuo 350 iki 250 Lt, kadangi jo darbo užmokestis 1720 Lt, 700 Lt moka vaikų išlaikymui, 4140 Lt per metus moka už studijas, vienas grąžina paskolą bankui apie 450 Lt, moka už pastatų draudimą, rinkliavos mokestį už atliekas, todėl negalėdamas išgyventi priverstas gyventi pas motiną. Nesutiko su ieškovės siūlomu turto dalinimo būdu ir sąlygomis. Nurodė, kad į ieškinį įtrauktas ne visas dalintinas turtas - neįtrauktas 0,011 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Be to, nurodė, kad automobilis O. A. parduotas, pinigai panaudoti garažo durims ir jų montavimui, nesutiko su automobilio T. A., priekabos ir vertybinių popierių kainomis, siūlė ieškovei priteisti gyvenamąjį namą bei ½ žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendra priteistino turto suma – 112 000 Lt, atsakovui priteisti 4 pagalbinio ūkio paskirties nekilnojamojo turto objektus bei ½ žemės sklypo (duomenys neskelbtini), automobilį T. A., 2 garažus su žemės sklypu, savos gamybos priekabą, 7600 vnt. akcijų (bendra priteistino turto suma 92 128 Lt) ir 9936 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

Dublike (t. 1, b. l. 69-74) ieškovė nurodė, kad nesutinka, jog santuoka iširo dėl jos kaltės, mano, kad vaikams reikalingas 800 Lt išlaikymas, nepriimtinas atsakovo siūlomas turto padalijimo variantas, jis prieštarauja vaikų interesams ir įstatymams.

Triplike (t. 1; b. l. 110-113)  atsakovas nurodė, kad būdamas bedarbis, skyrė pinigus šeimos poreikiams tenkinti, mokėjo mokesčius, grąžino paskolą bankui, su ieškovės kaltinimais neištikimybe ir agresyviu elgesiu nesutiko, nurodydamas, kad tai jos sukurtos aplinkybės, ruošiantis skyryboms, jis smurto nevartojo. Skirti vaikų išlaikymui po 400 Lt neturi finansinių galimybių. Santuokinį turtą padalinti pagal jo siūlomą planą ir jo nurodytomis kainomis, gyvenamasis namas yra atskiras pastatas, ūkiniai pastatai negali vadintis priklausiniais, automobilis O. A. pirktas už jo pinigus, nebuvo naudojamas šeimos poreikiams, nesutiko vienas grąžinti paskolą bankui.

Institucija, teikianti išvadą (t. 1; b. l. 41-42) palaikė ieškovės ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo padidinimo iki 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kad būtų patenkinti vaikų poreikiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą 1994 m. balandžio 23 d. Alytaus miesto CMS (akto įrašo Nr. 115) tarp A. G. ir J. G., turinčių nepilnamečių vaikų, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką, paliko santuokines pavardes; nepilnamečių vaikų A. G., gim. 1994 m. spalio 11 d., ir M. G., gim. 1999 m. sausio 2 d., gyvenamąją vietą paliko su motina J. G., kaip nustatyta 2011 m. rugsėjo 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-3338-652/2011; pakeitė išlaikymą, priteistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, priteisiant iš A. G. A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos 2012 m. liepos 10 d. iki vaikų pilnametystės, pervedant išmokas J. G., kuri šias lėšas tvarkys uzufrukto teise. Santuokoje įgytą turtą padalino taip:

A. G. asmeninės nuosavybės teise priteisė 0,1690 ha žemės sklypą (unikalus Nr. 3313-0004-0041), 119,46 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 30 kv. m  ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), 13 kv. m  viralinę (duomenys neskelbtini), 29 kv. m  garažą (unikalus Nr. 3397-9011-2053), 140 000 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, 10 000 Lt vertės savos gamybos priekabą Nr. (duomenys neskelbtini), 10 000 Lt vertės automobilį  O. A. Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso turto už 160 000 Lt;

J. G. asmeninės nuosavybės teise priteisė 47 000 Lt vertės du garažus: 70,02 kv. m (duomenys neskelbtini) ir 76,80 kv. m (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 7600 vnt. vertybinius popierius AB Šiaulių bankas PVA, kodas (duomenys neskelbtini), 3000 Lt vertės automobilį TOYOTA AVENSIS Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso turto už 57 600 Lt. Už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį priteisė iš A. G. 51 200 Lt kompensaciją J. G., nustatant vieno mėnesio terminą kompensacijai išmokėti po šio sprendimo įsiteisėjimo.

Su AB SEB banku 2005 m. gruodžio 13 d. pasirašytą kredito sutartį Nr. 0950518120512-03 laikė solidaria prievole.

Iš A. G. priteisė 200 Lt žyminį mokestį, 1405 Lt už advokatės pagalbą, iš viso 1605 Lt bylinėjimosi išlaidų J. G., 3064 Lt žyminį mokestį ir 31,08 Lt įteikimo išlaidų, iš viso 3095,08 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas iš byloje esančių dokumentų, šalių parodymų sprendė, kad šalių santuoka formali, šeima iširusi, nėra pagrindo manyti, kad pradės gyventi kartu, todėl santuoka nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi nė vienas iš sutuoktinių kito kaltės neįrodė.

Nesant ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, jų gyvenamąją vietą paliko su ieškove. Vaikų išlaikymą, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, bei nustatęs, kad atsakovas turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą vaikams, padidino iki 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Teismas nustatė, kad santuokoje sutuoktiniai įgijo 140 000 Lt vertės sodybą (duomenys neskelbtini), 47 000 Lt vertės du garažus (duomenys neskelbtini), 7600 vnt. vertybinių popierių, 10 000 Lt vertės savos gamybos priekabą, 10 000 Lt vertės automobilį O. A., 3000 Lt vertės automobilį T. A., iš viso registruoto turto už 217 600 Lt. Sprendė, kad turtas, įgytas santuokoje, dalintinas lygiomis dalimis pagal ieškovės patikslintą ieškinį, atsakovas priešieškinio nepateikė, jo siūlomas turto dalinimo planas nepriimtinas ieškovei ir vaikams, kurie gyvena ir mokosi mieste, padalinti žemės sklypą ir pastatus (duomenys neskelbtini) kaime nėra galimybės, atsakovas nepateikė sklypo plano, ūkiniai pastatai yra gyvenamojo namo priklausiniai. Prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal kredito sutartį paliko solidarią, nurodydamas, kad be kreditoriaus sutikimo prievolės pobūdis negali būti keičiamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo teismo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimą iš dalies, t. y. dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, padalijant jį pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus ir prašymus; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas priėmė visiškai nemotyvuotą sprendimą, o 0,0110 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., paliko nepriteistą niekam - nei ieškovei, nei atsakovui.

2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, padalindamas santuokoje įgytą turtą, visiškai nemotyvavo, kodėl viską priteisė pagal ieškovės nurodytas turto vertes, o į atsakovo pateiktus argumentus visiškai nebuvo atsižvelgta. Teismas nurodė, jog dalina du garažus su unikaliais numeriais, kurių vertės skiriasi, bet užrašė bendrą vertę, aprašomojoje dalyje rašoma, kad garažų vertė nustatyta, tuo pačiu įvertintas ir žemės sklypas, nors turto vertintojo ataskaitoje apie žemę net nekalbama.

3. Teismas šeimos bylose turėtų būti aktyvus, tačiau vienai šaliai turint advokatą, atsakovui nepasiūlė samdytis advokato, kuris būtų paaiškinęs, jog reiškiant savarankiškus reikalavimus būtina teikti priešieškinį.

4. Atsakovas nesutinka su teismo motyvais, kur jam priteista 10 000 Lt vertės automobilis O. A. Nr. (duomenys neskelbtini), nes tai atsakovo asmeninė nuosavybė, kadangi byloje nustatyta, kad jis su ieškove nuo 2010 m. rugpjūčio pradžios gyvena atskirai ir bendro ūkio neveda. Šį automobilį atsakovas įsigijo savo lėšomis 2010 m. rugsėjo 15 d., už kurį sumokėjo 1000 EUR Prancūzijoje ir 2011 m. balandžio 5 d. pardavė už 3500 Lt, kas matyti iš pirkimo-pardavimo sutarčių. Atsakovas nurodo, jog pardavęs automobilį už 2450 Lt, tvarkė garažo vartus. Teismas aiškiai taikė skirtingus kriterijus dėl turto, nes ieškovei, kuri įsigijo turtą po to, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai, pripažino jos asmenine nuosavybe, o atsakovo po to įsigytą turtą, jau laikė bendru sutuoktinių turtu.

5. Turto balansas sudarytas pažeidžiant visus reikalavimus. Todėl jau po teismo sprendimo atsakovas kreipėsi į turto vertintojus. Teismas pažeidė CK 3.118 straipsnio numatytas normas kaip yra sudaromas turto balansas. Šio straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Minėtoje byloje abi šalys tvirtino, jog yra kreditas bankui, kur negrąžintas kreditas apie 90 000 Lt. Šiai dienai nesumokėto kredito suma bankui yra 89 000 Lt. Taigi sodyba negalėjo būti įkainota, nurodant, kad atsakovui tenka turto už 140 000 Lt. Kilus įtarimui, kad šios sodybos vertė yra užaukštinta, be to, vertinime nurodyti seni sandoriai ir visai ne toje vietovėje, buvo kreiptasi į turto vertintojus, kurie nustatė, kad šios sodybos vertė 77 000 Lt. Taip pat atsakovas kreipėsi į turto vertintoją, kad įvertintų automobilius, savos gamybos priekabą autovežį ir TOYOTA AVENSIS. Pirmosios vertė 1500 Lt, o lengvojo automobilio, atitekusio ieškovei, vertė 6900 Lt. Žemės sklypo vertė po garažais pagal unikalų numerį Registrų centre nurodyta 11 400 Lt. Taigi bendro turto vertė yra 151 400 Lt. Kadangi atsakovas su ieškove turi bendrą 89 000 Lt kreditą, būtina jį minusuoti iš bendros turto vertės ir dalintino turo vertė lieka 62 400 Lt, kiekvienam po 31 200 Lt.

6. Atsakovas nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad sodybą teismas priteisė atsakovui, jis ir toliau už sodybą mokės kreditą bankui, nors ir liks solidari prievolė. Dėl rinkos pokyčių ši sodyba atsakovui tenka su minusine verte, nes jos rinkos vertė 77 000 Lt, o prievolė bankui 89 000 Lt, kas sudaro minus 12 000 Lt. Kadangi atsakovui priteista savos gamybos priekaba Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 1500 Lt, gaunasi minus 10 500 Lt. Ieškovė nurodė, jog kompensacijos atsakovui neturės iš ko sumokėti, todėl tikslinga atsakovui priteisti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., kurio vertė 11 400 Lt ir garažus lGlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 22 000 Lt bei 2Glp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 25 000Lt, stovinčius ant to paties žemės sklypo. Tokiu atveju atsakovui būtų priteista turto už 47 900 Lt. Ieškovei atitektų lengvasis automobilis TOYOTA AVENSIS v/n (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 6900 Lt ir vertybiniai popieriai, kurių vertė 7600 Lt, iš viso turto už 14 500 Lt. Už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį iš jo priteistina ieškovei 16 700 Lt piniginė kompensacija.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. 2; b. l. 136-138) ieškovė J. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas pažeidė CPK 314 straipsnį, kuris nustato naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimą, prie apeliacinio skundo pateikdamas naujus įrodymus – turto vertinimo ataskaitas. Atsakovas pateikdamas naujus įrodymus teismui, turėjo pateikti motyvus, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, kad apie pridedamus įrodymus tapo žinoma tik priėmus ginčytiną sprendimą arba, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pateiktus įrodymus atsisakė priimti. Atsakovas šių aplinkybių nepagrindė.

2. Atmestinas atsakovo argumentas, kad teismas neišaiškino atsakovui teisės byloje naudotis advokato pagalba. Bylos nagrinėjimo metu teismas šią teisę atsakovui išaiškino ir net buvo atidėjęs dėl šios priežasties teismo posėdį, tačiau atsakovas sąmoningai pasirinko savarankiškai ginti savo teises.

3. Atsakovo keliami reikalavimai apeliacinės instancijos teismui iš naujo svarstyti santuokoje įgyto turto padalijimo, turto vertės nustatymo klausimus, prieštarauja CPK įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, teikdamas apeliacinį skundą atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

4. Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką. CK 3.67 straipsnis nurodo, kad turtinės pasekmės atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustoja kartu gyveni arba iškėlus santuokos nutraukimo bylą. Kadangi nė viena iš šalių neprašė turtines pasekmes taikyti nuo kartu negyvenimo pradžios, laikytina, kad sutuoktinių turtui pasekmės atsidaro nuo šios bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2010 m. sausio mėnesio.

5. Atsakovo pateiktos turto vertinimo ataskaitos, kuriomis įvertintas turtas, atliktos jau po teismo sprendimo priėmimo dienos – 2012 m. rugpjūčio 1 d., todėl šie įrodymai neturi įrodomosios reikšmės bylai, nes turto vertė turėjo būti nustatyta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateikto turto vertintojo nustatą turto vertę. Tuo remiantis, teismas neturėjo pagrindo nustatyti kitokias rinkos kainas nei jas nustatė turto vertintojas. Atsakovas ieškinyje nurodytą įgyto turto vertę laikė teisinga ir pagrįsta, jo nurodyta turo vertė yra iš esmės analogiška ieškovės nurodytai santuokoje įgyto turto vertei. Pirmosios instancijos teisme turto vertės nesutapo tik dėl savos gamybos priekabos – ieškovės nurodyta vertė 10 000 Lt, atsakovo nurodyta vertė 3000 Lt, bei automobilio TOYOTA AVENSIS, v. n. (duomenys neskelbtini) – ieškovės nurodyta vertė 7600 Lt, atsakovo nurodyta vertė 2128 Lt. Tuo tarpu apeliaciniame skunde pateiktos turto vertinimo ataskaitos neatitinka realių turto rinkos kainų.

6. Dėl automobilio O. A. ieškovė nurodo, jog paskutinius dvejus metus atsakovas buvo bedarbis, jis neturėjo lėšų automobilio pirkimui. Automobilis buvo įsigytas iš bendrų santuokoje įgytų lėšų. Todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad automobilį jis pirko iš asmeninių lėšų.

7. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendime pastebėjusi rašymo apsirikimo klaidą, ieškovė prašė teismo ją ištaisyti, nurodant: priteisti atsakovei 70.02 kv. m bendro ploto garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 76.80 kv. m bendro ploto garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 0,0110 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius  (duomenys neskelbtini).  Todėl rašymo apsirikimo klaida gali būti ištaisyta pirmosios instancijos teisme, priteisiant ieškovei žemės sklypą, esantį po priteistais garažais.

8. Teismas nepažeidė CK normų, nustatančių turto balanso nustatymą. Abi šalys patvirtino, kad negrąžintino kredito likutis yra 89 000 Lt. Atsakovas be pagrindo teigia, kad dėl rinkos pokyčių sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), jam tenka su minusine verte, nes jos rinkos vertė yra 77 000 Lt, o prievolė bankui 89 000 Lt. Darydamas tokią išvadą atsakovas nepagrįstai vadovaujasi prie apeliacinio skundo pateikta turto vertinimo ataskaita apie sodybos rinkos kainą. Pagal byloje esančius įrodymus sodybos kaina yra 140 000 Lt. Prievolė bankui nėra asmeninė atsakovo prievolė, o solidari, todėl atsakovas neteisingai sudarė turto balansą. Sudarytos taikos sutarties pagrindu ieškovė su atsakovu susitarė, kad ji atsisakys išlaikymo vaikui tam tikrą laiką, o atsakovas šias lėšas skirs kredito mokėjimui. Atsakovas už ieškovę sumokėjo 5850 Lt kredito ir liko skolingas 4884 Lt.

9. Sprendimo išlaidos buvo priteistos atsakovui pagrįstai, nes buvo patenkinti visi ieškovės reikalavimai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pažeidė procesines teisės normas, ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

           Apeliantas skundžia sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir/ar pagrįstumo patikrinimas.

           Sprendimas laikytinas teisėtu tik jeigu teismas, išspręsdamas bylą, ne tik teisingai taikė materialines teisės normas, bet ir nepažeidė proceso teisės reikalavimų, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir priemonėmis konstatuotas bylai reikšmingas aplinkybes. Todėl tam, kad teismo sprendimas būtų pripažintas teisėtu ir pagrįstu, teismas jį priimdamas turi išspręsti nemažai klausimų. CPK 265 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar šis ieškinys tenkintinas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. CPK 270 straipsnio 3 dalis numato, jog aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka, o 4 dalies 1 ir 2 punktai taip pat įpareigoja sprendimą priimantį teismą motyvuojamoje sprendimo dalyje glausta forma nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertinimą.

           Pažymėtina, kad CPK numato šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus. Pats ieškinys turi atitikti ne tik bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui, bet ieškinyje turi būti nurodomi duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimą jį padalyti (CPK 382 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išnagrinėti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jei toks reikalavimas pareikštas, klausimą (CPK 385 straipsnio 1 dalis).  

         Apeliantas pagrįstai nurodo, kad ieškovė nėra ieškinyje nurodžiusi viso santuokoje įgyto turto, t. y. 0,0110 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kolegija pastebi, kad nors atsakovas atsiliepime į ieškinį buvo tai nurodęs, pateikęs tai patvirtinantį pažymėjimą (t. 1, b. l. 58), tačiau teismas visiškai į tai neatkreipė dėmesio, t. y. nepasiūlė ieškovei tikslinti ieškinio reikalavimų, nesiėmė priemonių, jog būtų pateikti įrodymai, pagrindžiantys šio turto vertę.

          CK 3.118 straipsnio 1 dalis numato, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Iš bylos medžiagos, teismo posėdžio protokolų, priimto sprendimo konstatuotina, kad teismas, dalindamas santuokoje įgytą sutuoktinių turtą, nesiaiškino aukščiau išdėstytų aplinkybių dėl minėto ginčo sklypo, jo vertės, šis turtas į dalintino turto balansą nebuvo įtrauktas. Nors, kaip minėta, atsakovas buvo nurodęs atsiliepime šias aplinkybes ir pateikęs šio turto registracijos pažymėjimą, tačiau apylinkės teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje nėra konkrečiai įvertinęs atsakovo nurodytų aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų, ir dėl šio ginčo sklypo nėra pasisakęs. Taigi, liko į dalintino turto balansą neįtrauktas santuokoje įgytas turtas, nesiaiškintos aplinkybės dėl jo vertės, ir šis turtas liko nepadalintas. Pirmosios instancijos teismui neatlikus konkrečių įrodymų vertinimo ir faktiškai nenustačius visų aplinkybių, susijusių su dalintinu, šalių santuokoje įgytu, turtu, sprendimas šioje dalyje iš esmės negali būti patikrintas. Todėl apeliantas pagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą liko neišaiškintos bylos aplinkybės. Jis taipogi nurodė, kad apylinkės teismas taikė skirtingus kriterijus dėl turo, įgyto šalims jau gyvenant skyrium.

          Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių ginčą dėl santuokoje įgyto turto nagrinėjęs teismas tinkamai neatliko pareigos iš esmės išnagrinėti bylą, teismas nepasisakė dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, nes jis šių konkrečių esminių faktinių aplinkybių apskritai nenustatinėjo. Nurodyti proceso bei materialinės teisės įstatymo pažeidimai galėjo turėti įtakos tam, kad buvo neteisingai išspręsta byla, o dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su dalintinu turtu, dėl ko būtina papildomai rinkti įrodymus, nėra galimybės šių proceso įstatymų pažeidimų pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl priimtas sprendimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo naikintinas, o ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Iš naujo nagrinėjant bylą, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos.

          Sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo neskundžiama, todėl dėl jos teisėjų kolegija nepasisako. 

          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,  331 straipsniu,

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas, bei priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šias bylos dalis perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią sprendimo dalį palikti galioti.

Teisėjai                                                                      Aušra Baubienė

Nijolia Indreikienė

Virginija Lozoraitytė