Civilinė byla Nr. 2-1598-297/2014

Teisminio proceso numeris 2-13-3-00998-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos:44.5.2.7.; 99.5.;

(S)

113.1.;116.1.

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 9 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja D. U., sekretoriaujant S. B., dalyvaujant ieškovui R. B., ieškovo atstovei advokatei R. P., atsakovui G. K., atsakovo atstovei advokatei J. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui G. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 8 710,71 Lt turtinės žalos atlyginimą, 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas: 351 Lt žyminį mokestį, žyminio mokesčio įmokos administravimą 1,34 Lt, 3200 Lt už advokato paslaugas, kelionės išlaidas.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2013-11-05 jam važiuojant automobiliu Mercedes-Benz E220 CDI Elegance, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Alytaus į Kauną, į važiuojamąją kelio dalį iš kairės kelio pusės išbėgo jautis, kuris priklausė atsakovui. Nors ieškovas važiavo leistinu 60-80 km/h greičiu, bet dėl staiga kelyje atsiradusios kliūties jam nepavyko išvengti susidūrimo su galviju. Eismo įvykio metu ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Buvo nepataisomai sugadintas ieškovo automobilis, taip pat sudužo automobilyje vežama orkaitė „Siemens“. Po autoįvykio automobilis tapo nebevažiuojantis, todėl jį reikėjo transportuoti iš Alytaus apskrities į Kauną, (duomenys neskelbtini) gatvę. Transportavimo paslaugas suteikė UAB „Alytaus autoklubo įmonė". Mokestis už suteiktas paslaugas sudarė 350 Lt. Ieškovas 2013-11-13 kreipėsi dėl eismo įvykio metu sudaužytos transporto priemonės įvertinimo ir patirto nuostolio apskaičiavimo. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras" parengė transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 21311028, kurioje nurodė, kad orientacinis patirtas nuostolis yra 7140 Lt, į šią sumą įeina ir specialisto ataskaitos Nr. 21311028 ruošimas - 350 Lt. Eismo įvykio metu automobilyje buvo orkaitė „Siemens“, kurią ieškovas pirko eismo įvykio dieną, t.y. 2013-11-05, už 350 Lt. 2014-03-03 atlikus orkaitės apžiūrą, nustatyta, kad orkaitė yra netaisoma, nes jos remonto kaštai gali viršyti naujos orkaitės kaštus. Orkaitės apžiūros kaina 50 Lt. Nebetinkamą naudoti orkaitę ieškovas pridavė į atliekų supirktuvę, gavo 2,80 Lt, todėl dėl orkaitės sudužimo patyrė 397,20 Lt žalą (350 Lt - 2,80 Lt + 50 Lt). Avarijos metu taip pat sudužo ieškovo akiniai 400 Lt vertės (nauji kainavo 600 Lt). Dėl autoįvykio ne kartą teko vykti į įvykį tyrusią instituciją, dėl to ieškovas patyrė 423,51 Lt išlaidų už benziną. Iš viso turtinė žala –8710,71 Lt. Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2013-11-12 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, dėl žalos atlyginimo eismo įvykio dalyviams pasiūlyta kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Ieškovas apskundė policijos nutarimą, bet Alytaus rajono apylinkės teismas 2013-12-23 nutartimi jo skundo netenkino, Kauno apygardos teismas 2014-02-17 nutartimi paliko šią nutartį galioti. Eismo įvykio metu ieškovas patyrė krūtinės ląstos, stuburo krūtininės dalies sumušimą, raumenų patempimą, jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ieškovas jautė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, patyrė šoką, dėl ko atsirado miego sutrikimas, jautrumas, nerimas. Iki šiol ieškovas jaučia diskomfortą sėsdamas už automobilio vairo, nes atsirado baimė, kad toks įvykis gali pasikartoti, tai sukelia dvasinius išgyvenimus. Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertino 3 000 Lt. Atsakovui nebuvo taikyta administracinė atsakomybė už galvijo nepriežiūrą, tačiau tai nepaneigia fakto, kad atsakovas kaip eismo įvykį sukėlusio jaučio savininkas turi atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. LR CK 6.267 str. 1 d. nurodyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovui padarytą turtinę žalą, nes yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas nesilaikė pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai, t. y. jis nesiėmė visų būtinų priemonių tam, kad jam priklausantis jautis nepabėgtų iš aptvaro. Atsakovas nesilaikė Gyvūnų laikymo Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Alytaus administracijos direktoriaus 2013-10-11 įsakymu Nr. DV-677, 33 p. reikalavimų, kad ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojas turi užtikrinti, kad jo laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje yra laikomi, ribų, taip pat Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008-04-30 sprendimu Nr. K-113 patvirtintų Gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių 8 p., kad gyvūno savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių ramybei, sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Jaučiui pabėgus iš aptvaro ir sukėlus avariją, ieškovui padaryta turtinė žala, tarp atsakovo neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių yra priežastinis ryšys. Be to, atsakovas turi atlyginti ieškovui ir neturtinę žalą, nes dėl eismo įvykio buvo sužalota ieškovo sveikata (CK 6.283 str. 1 d.).

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo reikalavimus ir ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrindu prašė tenkinti ieškinį. Papildomai paaiškino, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, kelias buvo neapšviestas, jautis į kelią išbėgo vos keli metrai prieš jo vairuojamą automobilį, todėl susidūrimas buvo neišvengiamas ir stiprus. Ieškovas nurodė važiavęs leistinu greičiu, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovo veiksmai turėjo reikšmės eismo įvykiui kilti. Atsakovo galvijų banda ganėsi laukuose prie pat kelio Alytus-Kaunas. Galvijai buvo nepririšti, ganykla aptverta kilnojamu elektrinio aptvaro prietaisu (elektrinis piemuo). Atsakovas privalėjo užtikrinti, kad galvijai neišeitų iš aptvaro. Elektrinis aptvaras nebuvo tinkamai įrengtas, atsižvelgiant į galvijų dydį ir jų fiziologines savybes. Atsakovas, be specialistų pagalbos sumontuodamas elektrinį piemenį, nesivadovavo gamintojo rekomendacijomis dėl aptvaro juostų (vielų) skaičiaus, jų įrengimo aukščio ir vielos tipo, neatsižvelgė į rekomendacijas dėl tinkamo įžeminimo įrengimo, neturėjo priemonės įtampai aptvare patikrinti, neskyrė pakankamo dėmesio reguliariai aptvaro priežiūrai, kas ir sudarė sąlygas galvijui ištrūkti iš aptvaro.

Atsakovas G. K. su ieškiniu nesutiko. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teisiamojo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad dėl 2013-11-05 eismo įvykio kelyje Kaunas- Prienai-Alytus, kuomet ieškovo vairuojamas automobilis M. B. E220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su jaučiu, atsakovo kaltės nėra, jo atžvilgiu nebuvo taikyta administracinė atsakomybė už gyvulio nepriežiūrą ir todėl jis neprivalo atlyginti ieškovui žalą, patirtą dėl automobilio ir kitų daiktų sugadinimo. Policija nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nes nepakako įrodymų padaryti išvadą, kad ieškovas viršijo nustatytą 90 km/h greitį, ar kad atsakovas, laikydamas gyvulius prie kelio, jų neprižiūrėjo. Ieškovas nesutiko su policijos nutarimu ir jį apskundė teismui, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas ieškovo skundo netenkino, su tokiu sprendimu sutiko ir Kauno apygardos teismas, kuris pažymėjo, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas nesilaikė pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai, nesiėmė visų būtinų priemonių tam, kad jautis nepabėgtų iš aptvaro. Tiek pirmos, tiek antros instancijos teismai, nagrinėję administracinio teisės pažeidimo bylą dėl 2013-11-05 eismo įvykio, pažymėjo, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas neužtikrino jaučio tinkamo laikymo. Atsakovas pažymėjo, kad jis yra ūkininkas, pagal specialybę zooinžinierius, turi didelę patirtį laikant ir prižiūrint gyvulius, dalyvauja įvairiose programose. 2013-11-05 atsakovo 70 mėsinių galvijų banda ganėsi ganykloje, kuri buvo aptverta elektriniu piemeniu, įrengtu 80 cm aukštyje. Prieš dvi valandas iki įvykio atsakovas buvo nuvykęs pas gyvulius, tikrino elektrinį piemenį, jokių pažeidimų nebuvo, gyvuliai buvo ramūs. Po eismo įvykio atsakovas apžiūrėjo aptvarą, jokių pažeidimų nerado, visi gyvuliai buvo aptvare, neišsibėgioję. Kadangi nėra jo kaltės dėl jaučio nepriežiūros, todėl jis neturi pareigos atlyginti ieškovui žalą. Jautis galėjo atsirasti ant kelio dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, nes neatmetama versija, kad jautį buvo bandoma pavogti, jis buvo išvestas iš aptvaro, o atsiradus kokioms nors kliūtims, gyvulys buvo tiesiog paliktas ant kelio, o vėliau ieškovo automobilio partrenktas. Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo, elgiasi nesąžiningai. Atsakovas dėl šio įvykio taip pat patyrė žalą, nes jautis po susidūrimo su ieškovo automobiliu nugaišo. Ryšium su jaučio pargabenimu iki namų, jo skrodimu atsakovas patyrė apie 6 000 Lt dydžio žalą (gyvulio vertė su PVM 5009 Lt, galvijo skrodimas su (duomenys neskelbtini)40 Lt, negautos išmokos už mėsinį gyvulį 600 Lt, kuro išlaidos). Atsakovo teigimu dėl įvykusio eismo įvykio kaltas pats ieškovas. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu - apie 18.20 val. Ieškovas važiavo neatsargiai, nepasirinko saugaus greičio, todėl, atsiradus kelyje kliūčiai, nespėjo automobilio sustabdyti ir įvyko susidūrimas. Ieškovo nurodymas, kad jis važiavo leistinu 60-80 km/h greičiu, neatitinka faktinių aplinkybių. Jautis buvo 20 mėn. amžiaus, jo svoris buvo apie 600 kg, jis priklausė simentalų-angusų mišrūnų grupei, o šiai veislei priklausantys gyvuliai yra ramūs, nebaikštūs. Dėl savo ramaus būdo, didelės kūno masės ir lėtų judesių jautis jokiu būdu negalėjo staiga išbėgti į važiuojamąją dalį. Atlikus jaučio skrodimą, nustatyta, kad jam buvo trūkusi širdis ir blužnis, lūžę mentės kaulas bei dešinės pusės šlaunikaulis apie 1,10 m aukštyje. Tokie jaučio sužalojimai rodo, kad susidūrimo smūgis buvo labai stiprus, iš to seka, kad automobilio greitis buvo ganėtinai didelis. Eismo įvykio vietos schemoje jokių automobilio stabdymo žymių nėra užfiksuota. Važiuojant tamsiu paros metu, ieškovas privalėjo laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų. Be to, kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, yra pastatytas kelio ženklas „Daug avarijų", kurio galiojimo riba 3 km. Eismo įvykis įvyko ir žala atsirado dėl paties ieškovo didelio neatsargumo. Tiek ieškovo vairuojamas automobilis, tiek atsakovo jautis yra priskiriami prie padidinto pavojaus šaltinių (mechaninio ir biologinio padidinto pavojaus šaltinių objektų teisės teorijos). Pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, kai žala atsirado dėl dviejų padidinto pavojaus šaltinių sąveikos, turi būti taikomos bendrosios žalos atlyginimo sąlygos (deliktinė atsakomybė), numatytos CK 6.246 - 6.249 str., ir neturi būti remiamasi CK 6.270 str. nuostatomis. Įvykus eismo įvykiui dėl dviejų padidinto pavojaus šaltinių sąveikos, nukentėjo abi šalys - ieškovas ir atsakovas. Kompetentingos institucijos nutarimu, kurio teisėtumas buvo patikrintas apylinkės bei apygardos teismuose, abiejų šalių kaltė dėl eismo įvykio nebuvo įrodyta, todėl ieškovas elgiasi nesąžiningai, prašydamas priteisti iš atsakovo patirtą žalą už eismo įvykio metu sugadintą automobilį bei kitus daiktus. Atsakovas nesutiko ir su ieškovo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą. Nurodė, kad į gydymo įstaigą ieškovas kreipėsi tik 2013-11-11, t. y. praėjus beveik savaitei laiko po įvykio. Prašomos neturtinės žalos dydis yra ganėtinai didelis, neatitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų, nurodytų LR CK 6.250 str. 2 d. Atsakovas nesutiko atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidas, nes jo manymu šios išlaidos per didelės.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais, bylos rašytiniais dokumentais nustatyta, kad 2013-11-05 18.20 val. kelio Kaunas-Prienai-Alytus 53 kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovo R. B. vairuojamas automobilis M. B. E220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su į kelio važiuojamąją dalį išėjusiu jaučiu ir jį mirtinai sužalojo, susidūrimo metu buvo nepataisomai sugadintas ieškovo automobilis, sudaužyta jame vežama orkaitė. Pagal ženklinimo numerį nustatyta, kad jaučio savininkas yra atsakovas. Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyrius, ištyręs eismo įvykio aplinkybes, 2013-11-12 priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nes sprendė, kad nepakanka įrodymų išvadai, jog ieškovas, vairuodamas automobilį M. B., viršijo nustatytą 90 km/h greitį, o atsakovas, laikydamas gyvulius prie kelio, jų neprižiūrėjo, žalos atlyginimo klausimą pasiūlyta spręsti civilinio proceso tvarka (b. l. 41-42). Ieškovui apskundus policijos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Alytaus rajono apylinkės teismas 2013-12-23 nutartimi skundą atmetė (b. l. 43-44), Kauno apygardos teismas 2014-02-17 nutartimi apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą (b. l. 45-47). Ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka ir remdamasis Lietuvos Respublikos CK 6.267 str. 1 d., 6.246 str., Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. nuostatomis reikalauja, kad atsakovas kaip jaučio savininkas atlygintų ieškovui dėl eismo įvykio patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos CK 6.267 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už gyvūnų padarytą žalą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Naminio gyvūno savininko kaltė dėl gyvūno padarytos žalos yra preziumuojama. Civilinė deliktinė atsakomybė gyvūno savininkui netaikoma tik tuo atveju, jeigu gyvūno savininkas įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žala ieškovo turtui ir sveikatai atsirado dėl eismo įvykio 2013-11-05 kelyje Kaunas-Prienai-Alytus, kuomet ieškovo vairuojamas automobilis susidūrė su į kelio važiuojamąją dalį patekusiu naminiu gyvūnu (jaučiu). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas yra šio naminio gyvūno teisėtas savininkas. Atsakovas nurodė, kad jis užtikrino tinkamą savo galvijų bandos priežiūrą, nes ganykla buvo aptverta elektriniu piemeniu, kuris buvo be pažeidimų, todėl nebuvo galimybės galvijams pabėgti iš aptvaro. Atsakovas negalėjo paaiškinti, kokiu būdu vienas šios bandos galvijas atsidūrė ant kelio, kėlė versiją, kad dėl jaučio ištrūkimo iš aptvaro kalti kiti asmenys, bandę jį pavogti.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnis nustato gyvūnų laikytojų teises ir pareigas. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas visi gyvūnų laikytojai privalo nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tiesioginė eismo įvykio priežastis buvo kelio važiuojamojoje dalyje atsitiktinai atsiradęs naminis gyvūnas (jautis), su kuriuo susidūrė ieškovo vairuojamas automobilis, eismo įvykio pasekoje ieškovas patyrė žalą, nes buvo sugadintas jo automobilis, sudaužyta automobilyje gabenama orkaitė, ieškovui padarytas sveikatos sužalojimas. Atsakovui kaip naminio gyvūno savininkui kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.267 str. 1 d. už jam priklausančio gyvūno padarytą žalą. Ta aplinkybė, kad atsakovas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už gyvulių nepriežiūrą, nešalina atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės pagal CK 6.267 str. 1 d. Kiekvieno asmens pareiga yra laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1 d., 2 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovas nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad jam priklausantys galvijai neištrūktų iš aptvaro ir nepadarytų žalos kitiems asmenims. Byloje nustatyta, kad atsakovui priklausanti apie 70 galvijų banda ganėsi šalia valstybinės reikšmės krašto kelio Kaunas-Prienai-Alytus, galvijai ganėsi nepririšti, 15 ha ploto ganyklų teritorija buvo aptverta įrengus elektrinį aptvarą (elektrinį piemenį). Tai, kad vienas galvijas atsidūrė už aptvaro ant važiuojamosios kelio dalies, rodo, kad atsakovas nevykdė įstatymo nustatytos pareigos užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės kitiems asmenims ar jų turtui. Pažymėtina, kad elektrinio piemens įrengimui, jo naudojimui ir priežiūrai yra nustatyti atitinkami reikalavimai, kurių privalu laikytis. Atsakovas pateikė teismui 2011-06-01 PVM sąskaitą-faktūrą SF-AP01 Nr. 114164, kuri patvirtina, kad atsakovas iš UAB „A. L.“ įsigijo elektrinį piemenį CORRAL A280 ir akumuliatorių AP 12V-55AH 450A, taip pat elektrinio piemens naudojimo instrukciją kaip įrodymą, kad šiuo prietaisu jis užtikrino tinkamą gyvulių priežiūrą. Tačiau teismas pažymi, kad elektrinio piemens aptarnavimo instrukcijoje yra nurodyti įspėjimai, jog elektrinį aptvarą gali veikti išoriniai poveikiai ir sąlygos, todėl absoliutus galvijų ganymo saugumas vien tik elektriniu piemeniu negali būti garantuotas. Elektrinio aptvaro pardavėjas negarantuoja, kad elektrinis aptvaras neleis galvijams išeiti už jo ribų, dar daugiau, elektrinio aptvaro paskirtis – tik pagerinti saugumą (b. l. 110-112). Kad elektrinis aptvaras tinkamai funkcionuotų, esminę reikšmę turi jo tinkamas sumontavimas ir priežiūra. Ieškovas pateikė teismui duomenis iš pardavėjų, prekiaujančių elektriniais aptvarais, apie tai, kaip tokie aptvarai turi būti įrengiami, kad jie tinkamai funkcionuotų. Pagal rekomendacijas galvijams (jaučiams, karvėms) numatytas vielos aukštis turėtų būti 90-95 cm. UAB „Lytagra“ pateikė duomenis (b. l. 113-114), kad elektrinis aptvaras galvijams turėtų būti montuojamas dviejų-trijų juostų, pirmoji juosta 60 cm aukštyje, antroji – 100-110 cm aukštyje, be to, pagal aptvaro įrengimo rekomendacijas turi būti tinkamai padarytas įžeminimas. Iš atsakovo paaiškinimų, liudytojo E. K. parodymų seka, kad kilnojamą elektrinį piemenį įrengė pats atsakovas kartu su sūnumi, jie abu neturi tinkamo išsilavinimo elektrinių įrenginių montavimo srityje; aptvaras, skirtas galvijams laikyti, buvo vienos juostos, vielinė juosta pritvirtinta 80 cm aukštyje (pagal liudytojo E. K. parodymus -1 m aukštyje), įžeminimui panaudotas vienas strypas. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, kad atsakovo įrengtas elektrinis aptvaras neatitiko jam keliamų vielos aukščio ir juostų skaičiaus reikalavimų, įžeminimas galėjo būti nepakankamas, todėl įrengtas elektrinis aptvaras nebuvo maksimaliai saugus. Atsakovo argumentai, kad jo laikomi mėsiniai galvijai yra ramaus būdo ir lėti, todėl negalėjo staiga išbėgti į kelią, kad po eismo įvykio nebuvo nustatyta elektrinio piemens pažeidimų, nepaneigia fakto, kad vienas iš galvijų ištrūko iš aptvaro ir atsidūrė kelio važiuojamojoje dalyje. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas naudojamą elektrinio piemens prietaisą tikrindavo nereguliariai, neturėjo tam tikslui skirto įtampos matavimo prietaiso, tikrindavo ranka, kas vėl gi prieštarauja elektrinio piemens naudojimo rekomendacijoms. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. įtvirtinta gyvūnų laikytojo pareiga garantuoti, kad gyvūnų laikymas nekels grėsmės žmonių sveikatai ar turtui, apima ir atsakovo kaip jaučio savininko pareigą užtikrinti, jog galvijas ganykloje būtų laikomas taip, jog neturėtų galimybės ištrūkti. Atsakovo argumentai, kad jautis buvo kažkieno išvestas iš aptvaro tikslu jį pavogti, o po to paliktas ant kelio, vertintini kaip niekuo nepagrįsta prielaida, kadangi byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, atsakovas nesikreipė į policiją dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, antra vertus tokie atsakovo argumentai tik patvirtina elektrinio piemens, už kurio kokybę atsako gyvūno savininkas, nepakankamai atliekamą galvijų apsaugą. Gyvūno palikimas aptvare, iš kurio gyvūną galima išvesti neveikiant apsaugai, ir palikti nesaugioje vietoje, negali būti vertinama kaip neišvengiama, gyvūno savininko nekontroliuojama bei nepašalinama aplinkybė, ribojanti civilinės atsakomybės taikymo galimybes (CK 6.253 str. 2 d.).

Atsakovas teigė, kad ieškovas, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir kad toks ieškovo elgesys galėjo turėti įtakos autoįvykio kilimui ir žalos atsiradimui. Tačiau byloje nėra pateikta jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Atsakovo atsikirtimai, jog ieškovas vairavo neatsargiai, galėjo viršyti greitį, dėl to laiku nepastebėjo ant kelio atsiradusios kliūties – jaučio ir neišvengė susidūrimo su juo, tėra prielaidos, neparemtos jokiais objektyviais duomenimis. Pažymėtina, kad didelis neatsargumas – tai paprasčiausių atidumo, rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas vairavo automobilį rizikingai, buvo nedėmesingas. Ieškovas nėra patrauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, nesant kelio apšvietimo, gyvulys į kelią išėjo netikėtai, ieškovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad kelio važiuojamojoje dalyje gali atsirasti naminis gyvūnas, ir todėl jam nebuvo galimybių išvengti susidūrimo su gyvuliu. Ta aplinkybė, kad kaip aiškina atsakovas kelio ruože, kur įvyko eismo įvykis, įrengtas įspėjantis kelio ženklas „Daug eismo įvykių“ nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas turėjo imtis kokių nors ypatingų atsargumo priemonių. Teismas daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškovo veiksmuose galėjo būti didelio neatsargumo, ar tuo labiau tyčios požymių, lemiančių žalos atsiradimą ar jos padidėjimą. Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurios yra būtinos asmens patraukimui civilinėn atsakomybėn pagal CK 6.267 str. 1 d., nes atsakovas neįvykdė savo procesinės pareigos įrodyti esminių sąlygų, ribojančių civilinės atsakomybės taikymą, t. y. nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, taigi, atsakovas nepaneigė įstatyme įtvirtintos naminių gyvūnų savininkų kaltės prezumpcijos, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimus ir priteisti jam iš atsakovo žalos atlyginimą (CK 6.267 str. 1 d., 6.245 str. 1 d., 4 d., 6.246 str. 1 d., 6.281 str. 1 d.).

Sprendžiant dėl ieškovui padarytos turtinės žalos dydžio, teismas remiasi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas ieškovo automobilis M. B. E220 CDI Elegance, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis tapo nebevažiuojantis, jo transportavimas į Kauną ieškovui kainavo 350,00 Lt, tai patvirtina UAB „Alytaus autoklubo įmonė" išrašytas 2013-11-05 pinigų priėmimo kvitas BLA Nr. 000011 (b. l. 27) ir 2013-11-06 PVM sąskaita-faktūra LAS Nr. 1002673 (b. l. 28). Iš UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras" parengtos autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 21311028 matyti, kad autoįvykio metu apgadinto lengvojo automobilio Mercedes-Benz E220 CDI Elegance, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 9250 Lt, jo atkūrimo sąnaudos – 18 007,13 Lt, liekamoji vertė – 2460 Lt, orientacinis patirtas nuostolis yra 7 140 Lt, į šią sumą įeina ir 350 Lt už specialisto ataskaitos paruošimą (b. l. 5-26). Eismo įvykio metu buvo sugadinta ieškovo automobilyje vežama orkaitė „Siemens", kurios įsigijimo kaina 350 Lt (b. l. 29); 2014-03-03 atlikus orkaitės apžiūrą, paaiškėjo, kad orkaitė yra netaisoma, nes remonto kaštai gali viršyti naujos orkaitės kaštus. Orkaitės apžiūrą atliko individualia veikla užsiimantis E. K. (b. l. 31, 33), paslaugų kaina 50 Lt (b. l. 32, 33), nebetinkama naudoti orkaitė priduota į atliekų supirktuvę (b. l. 35), viso žala dėl orkaitės sugadinimo yra 397,20 Lt (350 Lt - 2,80 Lt + 50 Lt). Visos šios išlaidos, kurių bendra suma 7887,20 Lt, yra pagrįstos tinkamais rašytiniais įrodymais, pažymėtina, kad atsakovas neginčijo automobilio vertinimo ataskaitos pagrįstumo, sugadintos orkaitės vertės. Dėl autoįvykio tyrimo ieškovui, kuris gyvena Kauno mieste, teko ne kartą vykti į Alytaus miestą, jis važiuodavo jam priklausančiu lengvuoju automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio variklio darbinis tūris yra 2965 cm3. Ryšium su tuo ieškovas nurodė patyręs 423,51 Lt išlaidų už benziną. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė teismui 2013-11-26, 2013-12-18, 2013-12-23, 2014-01-13 kuro pirkimo kvitus (b. l. 36, 37, 38, 39). Šioje dalyje ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies. Teismas įvertina tai, kad pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skelbiamus oficialius duomenis atstumas tarp Kauno ir Alytaus miestų yra 66 km (b. l. 130), taigi, ieškovui kiekvieną kartą teko nuvažiuoti 132 km į abi puses. Pagal ieškovo pateiktą bazinės kainos skaičiuotę automobilio, kurio variklio darbinis tūris 2965 cm3, bazinė kuro sąnaudų norma yra 11,36/100 km, atitinkamai kad nuvažiuoti 132 km reikia ~ 15 l kuro, todėl pagal 2013-11-26 kuro pirkimo kvitą pateisinamos kelionės išlaidos sudarytų 68,25 Lt, pagal 2013-12-18 kvitą- 66,90 Lt, pagal 2013-12-23 -66,90 Lt, pagal 2014-01-13 – 66,30 Lt, iš viso 268,35 Lt. Aukščiau nurodytos išlaidos, kurių bendra suma 8155,55 Lt, priteistinos ieškovui iš atsakovo, nes jas mažinti pagrindo nėra. Ieškovas taip pat prašė priteisti 400 Lt už eismo įvykio metu sudužusius akinius, tačiau nei akinių įsigijimo dokumento, nei kitų įrodymų apie turėtus ir sugadintus akinius nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad šis reikalavimas nepagrįstas ir todėl netenkintinas.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 str. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad kai neturtinė žala padaryta asmens sveikatai, ji turi būti atlyginama visais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010). Vertinant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš ieškovo paaiškinimų seka, kad eismo įvykio metu jis patyrė fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą, stresą, dėl to atsirado miego sutrikimas, jautrumas, baimė vairuoti automobilį tamsiu paros metu. Į bylą pateiktas 2013-11-18 VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad ieškovas R. B. 2013-11-11 kreipėsi pas šeimos gydytoją nurodydamas, kad 2013-11-05 18.20 val. įvyko eismo įvykis, į jo automobilį atsimušė naminis gyvulys. Ieškovas skundėsi skausmais krūtinės ląstoje, stuburo krūtininėje dalyje, streso pasekoje atsiradusiu nemiga, nerimu. Ieškovui nustatyta diagnozė – krūtinės ląstos, stuburo krūtininės dalies sumušimas, raumenų patempimas, CNS sistemos astenizacija streso pasekoje, miego sutrikimas, kas įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 40). Naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkai (CK 6.267 str. 1 d.). Kadangi šiuo atveju žala atsirado dėl sveikatos sužalojimo, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius tiek, kiek jie yra grįsti rašytiniais įrodymais, o tuo pačiu ir neturtinę žalą (CK 6.249 str., 6.250 str.). Teismas, įvertinęs ieškovui padarytus sužalojimus, sveikatos sutrikdymo mastą, tai, kad sužalojimai nesukėlė ilgalaikių ir negrįžtamų pasekmių, sprendžia, kad nustatytina 500,00 Lt kompensacija ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Tokiu būdu, ieškovui iš viso priteistina 8655,55 Lt žalos atlyginimo (8155,55 Lt turtinės žalos atlyginimas + 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas). Remiantis CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos , t. y. nuo 2014-03-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 str. 2 d. jeigu ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį 351 Lt, 1,34 Lt už įmokas, 3200 Lt už išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 40 Lt už dokumentų vertimo paslaugas ir kelionės išlaidas – 92,76 Lt už kurą pagal 2014-07-09 kvitą (b. l. 85) bei 82,12 Lt už kurą pagal 2014-08-22 kvitą (b. l. 108). Ieškovas, paduodamas ieškinį, sumokėjo 351 Lt žyminį mokestį ir 1,34 Lt už žyminio mokesčio įmokos administravimą (b. l. 53, 54). Dokumentų vertimo išlaidos 40 Lt sumai yra pagrįstos 2014-08-21 kasos pajamų orderiu EBK Nr. 0011/14 (b. l. 109). Išlaidas už kurą patvirtina 2014-07-09 ir 2014-08-22 kvitai, tačiau šios išlaidos mažintinos įvertinus tai, kad pagal bazinę kuro sąnaudų normą kelionei Kaunas-Alytus-Kaunas (132 km) ieškovo automobilis sunaudoja ~ 15 l kuro, todėl pagrįstomis laikytinos 69,15 Lt išlaidos kurui pagal 2014-07-09 kvitą ir 68,25 Lt pagal 2014-08-22 kvitą, iš viso 137,40 Lt. Dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu, teismas pažymi, kad ieškovą šioje byloje atstovavo advokatė R. P. pagal 2014-03-04 sudarytą atstovavimo sutartį (b. l. 55). Tuo tarpu į bylą pateikti kvitai - 2013-11-18 pinigų priėmimo kvitas Nr. 684130 (b. l. 48), 2013-12-23 pinigų priėmimo kvitas Nr. 684146 (b. l. 49), pinigų priėmimo kvitas Nr. 684145 (b. l. 50) yra išrašyti ir išlaidos patirtos iki 2014-03-04 atstovavimo sutarties sudarymo, todėl laikytinos nesusijusiomis su nagrinėjamos civilinės bylos vedimu. Teismas pripažįsta pagrįstomis tik tas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios yra tiesiogiai susijusios su šia byla, t. y. 2000 Lt išlaidos pagal pinigų priėmimo kvitus Nr. 748662 ir Nr. 748668 (b. l. 51, 52). Viso bylinėjimosi išlaidos sudaro 2529,74 Lt, tačiau priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (74 proc.), kas sudaro 1872 Lt.

Pagal teismui pateiktą 2014-04-16 pinigų priėmimo kvitą Nr. 681378 atsakovas byloje patyrė 1200 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (26 %) atsakovui priteistina iš ieškovo 312 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 24,08 Lt, šios išlaidos priteistinos valstybei iš šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-265 str., 268 str., 270 str.,

n u s p r e n d ė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., 8155,55 Lt (aštuonis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt penkis litus ir 55 centus) turtinės žalos atlyginimo, 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8655,55 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 1872 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. B. atsakovui G. K. 312 Lt (tris šimtus dvylika litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš ieškovo R. B. 6,26 Lt (šešis litus ir 26 centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. K. 17,82 Lt (septyniolika litų ir 82 centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                  D. U.