Civilinė byla Nr. 2-42-907/2015
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06968-2013-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 9 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė,
sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant
ieškovo atstovui R. B.,
atsakovo atstovei advokatei E. P.,
trečiajam asmeniui Z. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui S. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Z. B. dėl skolos už žemės nuomos mokestį priteisimo,
n u s t a t ė:
Ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, kurį 2015-10-08 patikslino ir kuriuo prašė priteisti iš atsakovo S. B. 5041,13 Eur nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme už 2003-2012 metus, 272,22 Eur delspinigių, viso – 5313,35 Eur, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad vadovaujasi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T-116 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T-270 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T-116 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 13, 17, 23, 28 punktais, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T-71 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir mokėjimo terminų nustatymo“ 1.3 punktu. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Finansų skyrius, vykdydamas jam pavestą nuomos mokesčio už valstybinę žemę administravimo funkciją, išsiuntė atsakovui pranešimą apie valstybinės žemės nuomos mokestį už 2003-2012 metus, vėliau išsiuntė pakartotinį pranešimą dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo. Tačiau skola nebuvo sumokėta, dėl ko kreipėsi į teismą (1 t., 187-189 b. l.).
A. S. B. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Z. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog atsakovas ir trečiasis asmuo ne kartą kreipėsi į ieškovą, kodėl nėra skaičiuojamas mokestis už kitus jų naudojamus valstybinės žemės sklypus, tačiau buvo nurodyta, jog nėra detaliojo plano, kurio parengti neįmanoma, nes vyksta teisminiai ginčai. Pagal pateiktas sąskaitas, atsakovas viską apmokėjo, ne jo kaltė, jog žemės nuomos mokestis buvo paskaičiuotas ne už visus jo naudojamus žemės sklypus. Nurodė, jog žemės nuomos mokestis priskirtinas prie CK 1.125 str. 9 d. nurodytų „kitokių periodinių išmokų“, todėl jo išieškojimui turi būti taikomas 5 metų senaties terminas, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, nes visą skolą ieškovui yra sumokėjęs, be to, teisės aktai neturi grįžtamosios galios (2 t. 1-6 b. l.).
Ieškovo atstovas R. B. teismo posėdžio metu ieškinį (1 t., 187-189 b. l.) palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad tuo atveju, kai valstybinės žemės naudotojai nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių, žemės nuomos mokesčio dydis apskaičiuojamas taikant 4 procentų tarifą nuo žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Nurodė, jog atsakovas naudojosi penkiais žemės sklypais, iš kurių už 0,0152 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,1011 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,0196 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)) nebuvo mokamas žemės nuomos mokestis. Kadangi dėl minėtų žemės sklypų naudojimo atsakovas su ieškovu nuomos sutarties nėra sudaręs, 2003-2012 m. neturėjo suformuoto žemės sklypo, todėl jam skaičiuojamas didesnis tarifas. Ieškovui žinoma, jog tuo metu detaliojo plano rengimo procedūros buvo sustabdytos dėl vykusių teisminių ginčų su trečiaisiais asmenimis. Apie galimybę atnaujinti detaliojo plano rengimo darbus atsakovas buvo informuotas 2012 m. pabaigoje. Žemės nuomos sutarties atsakovas sudaryti negalėjo, nes nebuvo parengtas detalusis planas. Už tris žemės sklypus ieškovas tvarkingai mokėjo žemės nuomos mokestį, skolų nėra, tačiau kadangi nebuvo mokamas žemės nuomos mokestis už kitus tris žemės sklypus, atsakovo sumokėta suma išskirstyta ant visų žemės sklypų ir todėl dabar susidarė 5041,13 Eur skola už visus žemės sklypus. Iki 2003-01-01 žemės nuomos mokestį administravo Valstybinė mokesčių inspekcija. Nuo 2003-01-01 jis buvo perleistas administruoti Šiaulių miesto savivaldybei. 2010 m. ieškovas tik įsigijo prieigą prie VĮ Registrų centro bazės, tada tik pamatė, kad atsakovas naudoja daugiau žemės sklypų, todėl pakvietė jį deklaruoti. Jam deklaravus, buvo paskaičiuota skola nuo 2003 m., kurios jis iki šiol nėra sumokėjęs.
Atsakovo atstovė advokatė E. P. su ieškiniu (1 t., 187-189 b. l.) nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, palaikė atsiliepime (1 t., 93-111 b. l., 2 t. 1-6 b. l.) nurodytus argumentus. Paaiškino, jog atsakovas yra žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (dabar - (duomenys neskelbtini), ant kurių stovi jam nuosavybės teise priklausantys pastatai, naudotojas. Valstybinės žemės nuomos sutartis dėl 0,0152 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,1011 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,0196 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)) atsakovo su nacionaline žemės tarnyba nebuvo pasirašyta, nes nebuvo galimybės parengti tos teritorijos detalaus plano, atsakovas dėl to nėra atsakingas. Atsakovas dar 2003 m. kreipėsi į savivaldybę dėl naudojamo žemės sklypo detaliojo plano rengimo, tačiau tos procedūros buvo sustabdytos dėl savivaldybės kaltės, nes buvo kilę teisminiai ginčai dėl minėtos teritorijos, kurie buvo nagrinėjami teisme tarp savivaldybės ir trečiųjų asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kai tik buvo leista toliau tęsti detaliojo plano rengimo procedūras, atsakovas nedelsdamas kreipėsi į įmonę dėl jo parengimo. Paaiškino, kad atsakovui buvo nepagrįstai pritaikytas 4 procentų tarifas, nes jis neatsakingas dėl susidariusios situacijos, už minėtus žemės sklypus negavo iš ieškovo sąskaitų, už kitus žemės sklypus sąskaitas gavo ir jas laiku apmokėjo, skolos nėra. Nurodė, jog žemės nuomos mokestis priskirtinas prie CK 1.125 str. 9 d. nurodytų „kitokių periodinių išmokų“, todėl jo išieškojimui turi būti taikomas 5 metų senaties terminas, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Z. B. su ieškiniu (1 t., 187-189 b. l.) nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime (1 t., 87-92, 2 t. 1-6 b. l.) nurodytus argumentus. Paaiškino, jog visas gautas sąskaitas iš ieškovo laiku apmokėdavo. Už tris, ieškovo nurodytus žemės sklypus, nežinojo, kiek mokėti, todėl ne kartą kreipėsi dėl to į ieškovą, ji pati buvo Finansų skyriuje, tačiau liepė laukti, sakė, kad sąskaitas atsiųs. Raštiškai nesikreipė.
L. V. R. parodė, jog dirba Šiaulių miesto savivaldybės finansų skyriaus vyr. specialiste. Iki 2003 m. valstybinės žemės nuomos mokestį administravo Valstybinė mokesčių inspekcija, o nuo 2003-01-01 jis buvo perduotas administruoti ieškovui. 2010 m. savivaldybė įsigijo prieigą prie VĮ Registrų centro duomenų, 2012 m. pastebėjo, jog atsakovas naudojasi dar ir kitais žemės sklypais, už kuriuos nemoka žemės nuomos mokesčio, todėl buvo pakviestas deklaruoti. Įsigijęs pastatus, po pastatais esančią valstybinę žemę atsakovas turėjo iš karto deklaruoti. Paskaičiuotas 4 procentų tarifas, nes nebuvo sudaryta žemės nuomos sutartis. Dabar pasikeitė minėtų žemės sklypų adresas – (duomenys neskelbtini). Už tris naudojamus valstybinės žemės sklypus nebuvo skolos, buvo tvarkingai mokami mokesčiai, bet nebuvo mokamas žemės nuomos mokestis už kitus, todėl buvo dengiami įsiskolinimai sumokėtais mokesčiais nuo 2003 m.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių dokumentų (1 t., 30-31 b. l.) ir šalių, trečiojo asmens paaiškinimų, liudytojos V. R. parodymų matyti, kad 2001-02-05 su atsakovu S. B. buvo pasirašyta sutartis „Dėl valstybinės žemės nuomos“ Nr. N29/01-0017, kuria atsakovas 25 metams išsinuomojo 0,3253 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o 2011-09-27 su atsakovu S. B. buvo pasirašyta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. SŽN-654, kuria atsakovas 92 metams išsinuomojo 0,3690 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2012-11-19 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Finansų skyrius, gavęs iš VĮ Registrų centro informaciją, pamatė, kad atsakovas S. B. dar naudojasi keliais valstybinės žemės sklypais, esančiais po jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais (1 t., 33-42,44 b. l.). Iš valstybinės žemės mokesčio mokėtojo deklaracijos (1 t., 32 b. l.) matyti, kad 2012 m. atsakovas S. B. deklaravo, kad 0,0152 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), naudojasi nuo 2003-03-26, 0,1011 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), naudojasi nuo 2001-08-23 ir 0,0196 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)) naudojasi nuo 2012-05-28. Kadangi atsakovas minėtais žemės sklypais naudojasi nesudaręs nuomos sutarčių, jam buvo siųsti pranešimai dėl susidariusios skolos (1 t., 43, 45-47 b. l.), tačiau jis skolos gera valia nesumokėjo, todėl ieškovas dėl jos priteisimo kreipėsi su ieškiniu į teismą.
Byloje kilo ginčas dėl nuomos mokesčio už žemės sklypus 2003 - 2012 m. apmokėjimo.
Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti nuomos mokestį, delspinigius ir palūkanas, kadangi atsakovas naudojasi valstybinės žemės sklypais: 0,0152 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuo 2003-03-26, 0,1011 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuo 2001-08-23 ir 0,0196 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) nuo 2012-05-28 nesudaręs nuomos sutarčių, todėl jam taikomas 4 proc. tarifas. Vadovaujasi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T-116 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T-270 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T-116 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 13, 17, 23, 28 punktais, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T-71 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir mokėjimo terminų nustatymo“ 1.3 punktu. Atsakovas atsikerta ir nurodo, jog dar 2003 m. kreipėsi į ieškovą dėl naudojamų žemės sklypų detaliojo plano parengimo, buvo pradėtos procedūros, bet jos buvo sustabdytos pačios savivaldybės iniciatyva dėl tuo metu vykusių teisminių ginčų su trečiaisiais asmenimis, o naudojamo žemės sklypo detaliojo plano parengimo darbus leista atnaujinti tik 2012 m. pabaigoje, detalusis planas parengtas ir patvirtintas tik 2013-10-31, todėl žemės sklypo nuomos sutarties negalėjo sudaryti ne dėl atsakovo kaltės ar nuo jo priklausančių aplinkybių, o dėl savivaldybės kaltės. Nurodė, jog žemės nuomos mokestis priskirtinas prie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 9 d. nurodytų „kitokių periodinių išmokų“, todėl jo išieškojimui turi būti taikomas 5 metų senaties terminas, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
CK 6.552 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad valstybinės žemės nuomos mokesčių dydis nustatomas teisės aktų, t. y. įstatymų ir poįstatyminių aktų. Toks reglamentavimas taip pat reiškia, kad nuo teisės aktuose nustatytų nuomos mokesčių dydžio šalys negali nukrypti tarpusavio susitarimais. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs ir tai, jog vadovaujantis CK 6.552 straipsnio 2 dalies nuostata, valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ 1.2, 1.4, 1.7, 1.9 punktų bei Vyriausybės 2003 m lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1, 2, 3, 7, 8 punktų nuostatomis. Vyriausybės nutarimų nuostatos įtvirtina minimalią ir maksimalią valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo ribas, o teisę nustatyti konkretų tarifą neviršijant nurodytų dydžių ir mokesčio mokėjimo terminus suteikia savivaldybei. Šiuo atveju žemės nuomos mokestį administruoja Šiaulių miesto savivaldybės administracija. Žemės nuomos mokesčių tarifai nustatomi kartą per metus Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimais (2008-05-22 Nr. T-183, 2009-06-25 Nr. T-221, 2010-04-29 Nr. T-120, 2011-09-29 Nr. T-247, 2012-03-29 Nr. T-71). Ieškovas, prašydamas priteisti žemės nuomos mokestį iš atsakovo, vadovaujasi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T-116 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T-270 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T-116 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 13, 17, 23, 28 punktais, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T-71 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir mokėjimo terminų nustatymo“ 1.3 punktu. Atsakovui, vadovaujantis savivaldybės norminiais aktais, skaičiuojant žemės nuomos mokestį buvo taikytas 4 proc. tarifas, nes su juo nebuvo sudaryta žemės nuomos sutartis. Iš ieškovo pateikto paskaičiavimo (1 t., 80-83 b. l.) matyti, kad atsakovui skola už žemės nuomos mokestį paskaičiuota 5041,13 Eur (17406,01 Lt) už 2003-2012 metus. Atsakovo atstovė nurodė, jog žemės nuomos mokestis priskirtinas prie CK 1.125 str. 9 d. nurodytų „kitokių periodinių išmokų“, todėl jo išieškojimui turi būti taikomas 5 metų senaties terminas, prašė taikyti ieškinio senatį. LR CK 1. 125 str. 9 d. numatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas dėl periodinių išmokų išieškojimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 9 d. nustatytas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl šio senaties termino taikymo, sprendžia, jog žemės nuomos mokestis gali būti priskirtas prie šių „kitokių periodinių išmokų išieškojimo“ (LAT nutartys Nr. 3K-3-132/2008, Nr. 3K-3-4/2011). Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nuomos mokestis turi būti mokamas periodiškai, t.y. už tam tikrą pasikartojantį laikotarpį, jis atitinka periodinių išmokų, įtvirtintų CK 1.125 str. 9 p. požymius, todėl sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas taikytinas ir reikalavimams dėl periodiškai mokamo valstybinės žemės nuomos mokesčio. Kadangi žemės nuomos mokestis yra metinis, mokamas vieną kartą per metus, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti mokestį už paskutinius penkis metus, t.y. pradedant 2008 metais iki 2012 metų imtinai. Nors atsakovas periodiškai mokėjo įmokas už žemės nuomos mokestį, tačiau jos buvo užskaitytos dengti senesnį įsiskolinimą (1 t., 80-83 b. l.). Ieškovo atstovas ir liudytoja V. R. patvirtino, kad visos atsakovo padarytos įmokos yra įvertintos, paskutinė padaryta įmoka dengia senesnes skolas ir taip pasidengia dalis skolos. Tačiau atsakovo atstovė nesutinka su ieškovo mokesčio skaičiavimo metodika, nurodydama, jog atsakovas visus žemės nuomos mokesčius sumokėjo tvarkingai ir laiku pagal pateiktas ieškovo sąskaitas, ieškovas administruoja mokestį už valstybinės žemės nuomą, todėl turėjo pareigą išsiaiškinti jos naudotojus bei paskaičiuoti už naudojimąsi valstybine žeme mokestį, sąskaitą laiku pateikti apmokėjimui naudotojams, bet to nepadarė. Teismas sutinka su atsakovo atstovės argumentais, su tuo, jog nėra atsakovo kaltės dėl mokesčių nemokėjimo, jis nevengė įstatymu jam nustatytos pareigos, ėjo ir jis, ir sutuoktinė ne kartą ir teiravosi dėl mokesčio, tačiau sąskaita ieškovo atsakovui nebuvo pateikta. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, o ieškovui neprašant jos atnaujinti bei nenustačius senaties nutraukimo ar sustabdymo aplinkybių, žemės nuomos mokestis už 2003 – 2007 metus nepriteistinas, nes praleistas ieškinio senaties terminas, šioje dalyje ieškinys atmestinas, o ieškovui iš atsakovo priteistinas žemės nuomos mokestis už paskutinius penkis metus ir tik už tris žemės sklypus: 0,0152 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), naudojamą nuo 2003-03-26, 0,1011 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), naudojamą nuo 2001-08-23, ir 0,0196 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), naudojamą nuo 2012-05-28 (mokestis nuo 2012-06-01 iki 2012-12-31), nes už naudojimąsi kitais valstybinės žemės sklypais, kaip nurodė atsakovo atstovė ir trečiasis asmuo bei patvirtino ieškovo atstovas, atsakovas ieškovui nėra skolingas.
LR Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Tą patį numato Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinių žemės sklypų naudojimą“ 1 punktas. Asmenys, nesudarę nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarčių, už naudojimąsi valstybinės žemės sklypu privalo mokėti žemės nuomos mokestį, o konkretų dydį nustato Savivaldybės taryba. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T-71 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir mokėjimo terminų nustatymo“ 1.3 p. numatė, kad 4 procentus žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius, moka valstybinės žemės naudotojai, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių. Šios nuostatos įpareigoja asmenis pasirūpinti, kad jie būtų suinteresuoti sudaryti žemės nuomos sutartis.
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas S. B. naudojosi valstybinės žemės sklypais: 0,0152 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), 0,1011 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir 0,0196 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurių adresas buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini) (1 t., 180 b. l.). Pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas naudojasi valstybine žeme, kurioje 2012 m. nebuvo suformuotas valstybinės žemės sklypas, nebuvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, tačiau, nagrinėjant šį ginčą, svarbu išsiaiškinti faktines aplinkybes, kurios lėmė nuomos sutarčių nesudarymą. Iš pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovas kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę su prašymu, kad su juo būtų sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau sutartis su juo nebuvo sudaryta, o pagal 2012-03-29 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-71 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir mokėjimo terminų nustatymo“ 1.3 punktą jam buvo nustatytas 4,0 procentų žemės vertės tarifas, kadangi nėra sudaręs žemės sklypo nuomos sutarties. O valstybinės žemės nuomos sutarties negali sudaryti dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, kadangi žemės nuomos sutartis gali būti sudaryta tik parengus teritorijos detalųjį planą. Iš Šiaulių miesto savivaldybės pateiktų dokumentų (1 t., 181-186 b. l.) matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo procedūros 2005 metais buvo sustabdytos dėl teisminių ginčų, procedūra buvo atnaujinta tik 2012 m., 2012-02-02 buvo parengtos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti, 2012-02-07 parengtas sąlygų sąvadas, o planas patvirtintas 2013-10-31 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-266 (1 t., 181 b. l.), todėl valstybinės žemės nuomos sutartis iki 2012 m. negalėjo būti sudaryta ir tai įvyko ne dėl atsakovo kaltės ar nuo jo priklausančių aplinkybių.
Be to, ši byla buvo sustabdyta dėl kitos bylos išnagrinėjimo (1 t., 123-124 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.).
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-31-797/2015, dėl kurios ir buvo sustabdyta ši civilinė byla, kuriuo ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinys dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo taikant 4 procentų tarifą, buvo atmestas, įsiteisėjo 2015-07-20, savivaldybė jo neskundė. Taip pat įsiteisėjo ir Šiaulių apylinkės teismo sprendimai analogiškose bylose Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-15 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-35-907/2015 ir Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-18 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-36-907/2015, kuriais ieškovo ieškiniai buvo atmesti. Teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos (CPK 182 str.), todėl ieškovas minėtuose sprendimuose nustatytų aplinkybių ginčyti nebegali. Faktas, kad vyko teisminiai ginčai tarp Šiaulių miesto savivaldybės ir pretendentų nuosavybei atkurti į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), todėl nuo 2005 m. iki 2012 m. atsakovui nebuvo sudaryta galimybė rengti teritorijos detalųjį planą, o neparengus teritorijos detaliojo plano, nebuvo galima sudaryti ir valstybinės žemės nuomos sutarties, nes prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas (CK 6.547 str. 3 d.), o šią susidariusią situaciją įtakojo būtent ieškovo veiksmai, už kuriuos atsakovas neturi atsakyti, dėl minėtų veiksmų nėra atsakovo kaltės, todėl jam neturėtų būti taikomas didžiausias žemės nuomos mokesčio tarifas,- turi prejudicinę galią, jo pakartotinai įrodinėti nereikia. Taip pat minėtuose sprendimuose nurodyta, jog 2013-01-21 klausimą dėl žemės nuomos mokesčio už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sumažinimo svarstė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas. Posėdžio metu aiškiai buvo išsakyta nuomonė, jog dėl to, kad Šiaulių miesto savivaldybė buvo sustabdžiusi detaliojo plano rengimo procedūras, asmenys, kurie naudojosi valstybinės žemės sklypais, nėra kalti, todėl būtų logiška taikyti 1 proc. tarifą asmenims, kurie susimokėję mokesčius ir neturi skolų, buvo rekomenduota Šiaulių miesto savivaldybės administracijai kiekvieną prašymą apsvarstyti individualiai. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog savivaldybė to nesvarstė ir mokesčio nesumažino.
Pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas visus metus tvarkingai ir laiku mokėjo žemės nuomos mokestį pagal jam pateiktas sąskaitas, kas buvo pagrindas ieškovui svarstyti klausimą dėl žemės nuomos mokesčio sumažinimo, atleidžiant nuo papildomo tarifo taikymo.
Įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, civilinių teisinių santykių subjektai turi veikti Civilinio kodekso 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ką privalo daryti ir teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas. Dėl ieškovui susiklosčiusių aplinkybių nuosavybės teisių atkūrimo procese teko sustabdyti atsakovo detaliojo plano rengimo procedūras. Byloje nustatyta, jog atsakovas nevengė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties, tačiau detaliojo plano rengimo darbų negalėjo užbaigti ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, o dėl to, kad jie buvo sustabdyti dėl kilusių teisminių ginčų, todėl teismas sprendžia, jog atsakovui negalėjo būti taikomas padidintas tarifas, jam jis turėjo būti sumažintas, dėl ko ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintinas iš dalies: taikytinas 5 metų senaties terminas, skola priteistina už 2008-2012 metus pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, nes civilinėje teisėje įstatymas neturi grįžtamosios galios (Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. T-183 1.1.3 p., Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. T-221 1.3 p., Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T-120 1.2 p., Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. T-247 1.2 p., Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T-71 1.2 p.): 2008 m. taikant 1,5 procentų tarifą skola sudaro už naudojimąsi 0,0152 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini),- 113,88 Lt (32,98 Eur), už naudojimąsi 0,1011 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini),- 772,50 Lt (223,73 Eur); 2009 m. taikant 1 procentų tarifą skola sudaro už naudojimąsi 0,0152 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini),- 75,92 Lt (21,99 Eur), už naudojimąsi 0,1011 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini),- 515,00 Lt (149,15 Eur); 2010 m. taikant 1 procento tarifą skola sudaro už naudojimąsi 0,0152 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini),- 75,92 Lt (21,99 Eur), už naudojimąsi 0,1011 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini),- 515,00 Lt (149,15 Eur); 2011 m. taikant 1 procento tarifą skola sudaro už naudojimąsi 0,0152 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini),- 75,92 Lt (21,99 Eur), už naudojimąsi 0,1011 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini),- 515,00 Lt (149,15 Eur); 2012 m. taikant 0,7 procentų tarifą skola sudaro už naudojimąsi 0,0152 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini),- 53,14 Lt (15,39 Eur), už naudojimąsi 0,1011 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini),- 360,50 Lt (104,41 Eur) ir už naudojimąsi 0,0196 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini),- 68,53 Lt (19,85 Eur) (žemės sklypų adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini)), viso už laikotarpį nuo 2008 iki 2012 m. skola priteistina iš atsakovo ieškovui 909,78 Eur.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo delspinigius ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
LR CK 6.71 str. numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T-116 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 35 punktas numato, jog laiku nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami 0,03 procento nuo nesumokėtos mokesčių sumos delspinigiai. Atsakovas valstybine žeme atlygintinai naudojosi nuo 2003 m., tačiau jokio mokesčio už naudojimąsi nemokėjo, todėl privalo mokėti delspinigius. Delspinigius skaičiuojant nuo 909,78 Eur sumos 0,03 procento už 180 dienų, jie sudaro 49,13 Eur. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 49,13 delspinigių. Atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl, remiantis LR CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., iš jo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-10-04 - iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), todėl patenkinus ieškinį iš dalies (18 procentų) iš atsakovo S. B. valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – 29 Eur žyminio mokesčio ir 3 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 32 Eur (CPK 80, 88, 96 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo interesams byloje atstovavo advokatas (1 t., 57 b. l.), kuris įstatymo nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 2000 Lt (579,24 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų ruošimu ir atstovavimu, priteisimo (60 b. l.). Pagal LR CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 p. numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), 2015 m. II ketvirtį tai sudarė 713,90 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (t.y. 1784,75 Eur), pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (t.y. 285,56 Eur), pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (t.y. 71,39 Eur). Atsakovo atstovė rašė atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimą į patikslintą ieškinį, rašytinius paaiškinimus, prašymus, atstovavo teisme atsakovą teismo posėdžiuose. Darytina išvada, kad atsakovo prašomos priteisti 579,24 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl priteistinos iš ieškovo atsakovui proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai – 474,98 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188771865, iš atsakovo S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 909,78 Eur (devynių šimtų devynių eurų, 78 ct) nuomos mokestį už valstybinę žemę už laikotarpį 2008-2012 metus, 49,13 Eur (keturiasdešimt devynių eurų, 13 ct) delspinigius ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 958,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 188771865, 474,98 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt keturių eurų, 98 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 32,00 Eur (trisdešimt dviejų eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėja Asta Čebatoriūtė