Civilinė byla Nr. 2S-904-413/2016

Proceso Nr. 2-69-3-12495-2014-8                            Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.8.5; 3.3.2.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Valstybės įmonės Turto bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos statyba“ ieškinį atsakovei J. Z. dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Ignalinos statyba“ kreipėsi ieškiniu į teismą dėl ieškovės ir atsakovės J. Z. 2012 m. gruodžio 24 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties, kuria atsakovė perleido ieškovei 200 805,46 Lt dydžio reikalavimo teisę į skolininką A. L., pripažinimo negaliojančia ab initio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu; pripažinus 2012 m. spalio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, ieškovė prašė taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 100 000 Lt (28 962 Eur) ieškovės naudai.

Šalys pateikė teismui tvirtinti 2016 m. sausio 18 d. taikos sutartį.

Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas su taikos sutarties sąlygomis nesutiko. Nurodė, kad ieškovė yra  bankrutuojanti bendrovė, o trečiasis asmuo yra antros eilės kreditorius, kuris balsavo kreditorių komiteto posėdyje prieš J. Z. siūlymą sumokėti bendrovei 14 481 Eur  ir sudaryti byloje taikos sutartį. Pažymėjo, kad ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės 28 962 Eur  suma yra dvigubai didesnė nei nurodyta taikos sutartyje. VĮ Turto bankas yra didžiausias BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorius, tuo tarpu kreditorių komiteto nutarimas, kuriuo pritarta taikos sutarties sudarymui, priimtas iš esmės trečios eilės kreditorių UAB „INDEBT“ ir V. P. bei darbuotojų atstovo – S. Z. balsais, kurių finansiniai reikalavimai bankroto byloje vargu ar bus patenkinti. Trečiojo asmens nuomone, galimybės patenkinti VĮ Turto banko 205 167,45 Eur reikalavimą iš kito įmonės turto pardavimo pajamų yra ribotos, todėl taikos sutartimi įgyvendinamas proceso koncentruotumo ir operatyvumo principas nėra absoliutus ir viršesnis už ĮBĮ įtvirtintą tikslą siekti kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus ir taip sumažinti jų dėl bankroto patiriamus nuostolius. Be to, trečiojo asmens nuomone, atsakovei inicijuota byla yra perspektyvi, ­ o reikalaujama priteisti suma neginčijamai teisinga.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi patvirtino ieškovės BUAB „Ignalinos statyba“ ir atsakovės J. Z. sudarytą taikos sutartį, kuria, be kitų sutarties sąlygų, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 14 481,00 Eur: 7 240,50 Eur – ne vėliau kaip per 3 dienas nuo teismo nutarties, patvirtinančios taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos; likusius 7240,50 Eur – ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 30 d., pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą. Be to, šalys susitarė, kad ieškovės ir atsakovės 2012 m. spalio 24 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu atsakovės ieškovei perleista 58 157,28 Eur dydžio reikalavimo teisė į skolininką A. L. lieka ieškovės nuosavybėje. Teismas pažymėjo, kad taikos sutarties patvirtinimui balsų dauguma pritarė BUAB „Ignalinos statyba“ 2015 m. kovo 4 d. posėdžiavęs kreditorių komitetas Išanalizavęs pateiktos taikos sutarties turinį, teismas sprendė, kad sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui ir nėra pagrindo spręsti, kad ši sutartis yra akivaizdžiai nepagrįsta ir pažeidžianti šalių ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Vadovaujantis nurodytu, teismas patvirtino taikos sutartį ir bylą nutraukė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo VĮ Turto bankas prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti tvirtinti 2016 m. sausio 18 d. taikos sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nepagrįsta teismo išvada, kad nesutikus sudaryti taikos sutartį, šalis (ieškovė) gali patirti žymiai didesnius praradimus. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino reikšmingos bylai aplinkybės, kad bankroto administratorius, reikšdamas ieškinius bankrutuojančios įmonės skolininkams, gina tiek įmonės kreditorių, tiek ir pačios įmonės interesus. Nuo to didele apimtimi priklauso galimybė kreditoriams sulaukti visiško ar dalinio savo finansinių reikalavimų patenkinimo. Tuo tarpu sudarant taikos sutartį civilinė byla yra užbaigiama ir bankrutuojanti bendrovė gauna tik tokią dalį ieškinio patenkinimo, kiek sutarta taikos sutartimi (CPK 293 straipsnio 5 punktas). Pažymi, kad pareikštu atsakovei ieškiniu yra siekiama iš atsakovės prisiteisti 28 962 Eur, tuo tarpu taikos sutartimi susitarta dėl per pus mažesnės 14 481 Eur sumos atlyginimo. Kreditorių komiteto nutarimas, kuriuo pritarta taikos sutarties patvirtinimui, priimtas minimalia balsų persvara (3 nariai už, 2 – prieš). Be to, nutarimas priimtas kreditorių balsais, kurių bendra suma sudaro tik 14,69 % visų patvirtintų kreditorių balsų. Apelianto nuomone, minėti kreditoriai nėra suinteresuoti siekti prisiteisti visą skolą, kadangi darbuotojų atstovų reikalavimai didžiąją dalimi dengiami iš Garantinio fondo lėšų, įkaito turėtojas turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto, o trečios eilės kreditoriai nepretenduoja į savo reikalavimų patenkinimą bet kokiu atveju, kadangi net ir priteisus iš atsakovės J. Z. visą 28 962 Eur skolą, lėšų likučio pakaktų tik daliniam antros eilės kreditorių reikalavimui tenkinimui. Taigi, vadovaujantis formaliu daugumos principu, atimama galimybė aukštesnės eilės kreditoriui – VĮ Turto bankui siekti efektyvaus ir maksimalaus savo finansinių interesų gynimo. Be to, atsakovei iškelta civilinė byla yra perspektyvi, todėl atsisakymas nuo pusės reikalavimo į skolininko skolą prieštarauja pagrindiniam ĮBĮ principui – kuo didesniam kreditorių reikalavimų patenkinimui.

2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad VĮ Turto bankas gina viešąjį interesą – atgautos lėšos būtų nukreiptos į valstybės biudžetą. Dėl VĮ Turto banko ginamo viešojo intereso yra pasisakęs ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-963/2003).

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė J. Z. prašo VĮ Turto banko atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, neįvertino aplinkybės, kad sprendimą sudaryti taikos sutartį priėmė ieškovo kreditorių komitetas, kuriame „už“ balsavo tik 14,69 % visų kreditorių balsų. Atsakovė pažymi, kad tai, jog ieškovė yra bankrutuojanti įmonė neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Be to, sprendimą dėl taikos sutarties sudarymo priėmė kreditorių komitetas, o ne kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkime nutarimai priimami pagal kreditorinių reikalavimų dydį, tuo tarpu kreditorių susirinkime kiekvienas kreditorių komiteto narys turi po vieną balsą ir sprendimai priimami kreditorių komiteto narių balsų dauguma. Kreditorių komitete išrinkti nariai atstovauja ne tik savo, bet ir  visų kreditorių interesus, todėl apelianto pateikti skaičiavimai nėra teisingi.

2. Atsakovės nuomone, įvertinus tai, kad ši byla nėra bankroto byla, apelianto argumentai apie kitą įmonės turimą turtą neturi reikšmės ir nesvarstytini.

3. Atsakovė nesutinka su apelianto argumentais, kad byla yra perspektyvi, todėl teismas neturėjo tvirtinti taikos sutarties. Priešingai, atsakovės nuomone, ieškinys nėra pagrįstas, tačiau siekiant išspręsti ginčą taikiai, buvo pateiktas atitinkamas pasiūlymas dėl taikos sutarties sudarymo. Atsakovės nuomone, pagrįsta teismo išvada, kad nesutikusi sudaryti taikos sutarties šalis gali patirti žymiai didesnius praradimus.

4. Nors apeliantas gina viešąjį interesą, viešojo intereso sąvoką jis aiškina labai plečiamai. Nagrinėjamu atveju byla yra iškelta dėl dviejų privačių asmenų sudaryto sandorio, todėl nėra susijusi su viešuoju interesu, dėl ko nepagrįstas apelianto argumentas, kad jis gina viešąjį interesą. Be to, jei byla bus pralaimėta, neatgautos lėšos niekada nepapuls į valstybės biudžetą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Ignalinos statyba“ bankroto administratorius prašo atskirojo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisės aktais ir į bylą pateiktais įrodymais; priteisti iš apelianto 726 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, apsiribojo tik deklaratyviais ir savo subjektyvia nuomone paremtais argumentais, bet nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti ar daryti pagrįstą išvadą, kad sudarius taikos sutartį, apelianto finansinis reikalavimas iš tiesų būtų visiškai nepatenkintas ir priešingai, nesudarius taikos sutarties, apelianto finansinis reikalavimas būtų padengtas. Be to, apeliantas neįvertino bylos nagrinėjimo trukmės ir su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų didinimo. Administratoriaus nuomone, vien tai, kad taikos sutartimi ieškovė su atsakove susitarė dėl mažesnės nei ieškinio dydis sumos, savaime nelemia, kad pateikta tvirtinti taikos sutartis prieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms teisės normoms.

2. Niekuo nepagrįsti apelianto teiginiai, kad civilinė byla yra perspektyvi. Administratorius pažymi, kad byloje reiškia reikalavimą CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu actio Pauliana sandorio ginčijimo pagrindu, kurio vienas iš privalomų įrodyti sąlygų – ginčijamą sandorį sudariusių asmenų nesąžiningumas, kurį įrodyti yra labai sunku. Todėl nagrinėjamu atveju yra didelė tikimybė, kad ieškinio reikalavimai gali būti nepatenkinti. Be to, net ir teismui patenkinus ieškinį, neaišku ar priteista suma bus išieškota, kiek užtruks realus teismo sprendimo įvykdymas. Atsisakymas tvirtini taikos sutartį sąlygotų papildomas bylinėjimosi išlaidas, tuo tarpu sudarius taikos sutartį būtų išvengta laiko ir finansinių sąnaudų.

3. Ieškovės atstovas pažymi, kad atsiliepimo į atskirą skundą paruošimui patyrė 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias prašo priteisti iš apelianto.

Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apelianto vertinimu, patvirtindamas taikos sutartį pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, neatsižvelgė į aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju ieškinį pareiškė bankrutuojančios įmonės administratorius, kuris, reikšdamas ieškinius bankrutuojančios įmonės skolininkams, gina tiek šios įmonės kreditorių, tiek ir pačios įmonės interesus. Todėl nuo bylos baigties didele apimtimi priklauso galimybė kreditoriams sulaukti visiško ar dalinio savo finansinių reikalavimų patenkinimo. Anot apelianto, pareikštas ieškinys buvo perspektyvus, todėl sudarius taikos sutartį ir atsisakius pusės ieškinio reikalavimo dalies buvo pažeisti tiek jo, tiek kitų įmonės kreditorių interesai, taigi ir viešasis interesas. Tokius atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais žemiau nurodytais motyvais.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010 kt.). Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto, dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014). Teismų praktikoje vieningai pripažįstama, kad bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu racionaliai panaudojami bankrutuojančios įmonės turtas ir lėšos bei pasiekiamas kuo maksimalesnis kreditorių reikalavimų patenkinimo rezultatas, kuris yra pagrindinis bankroto proceso tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

Nagrinėjamu atveju BUAB „Ignalinos statyba“ administratorius civilinėje byloje pareikštu ieškiniu siekė prisiteisti iš atsakovės  J. Z. 28 962 Eur, tuo tarpu taikos sutartimi, kurios patvirtinimui pritarė BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorių komitetas, šalys susitarė dėl per pus mažesnės skolininkės mokėtinos sumos – 14 481 Eur.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į taikos sutarties sąlygas ir faktą, kad ieškovei yra iškelta bankroto byla, t. y. kad ieškovė yra nemoki, situacija kai nemoki įmonė atsisako dalies savo reikalavimo, mainais negaudama tiesioginės naudos, kelia abejonių dėl jos atitikties teisingumo principui ir viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2008).

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad dar prieš teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, priėmimą, VĮ Turto bankas Kauno apygardos teisme buvo iškėlęs atskirą civilinę bylą Nr. B2-1753-480/2015 dėl kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo buvo pritarta taikos sutarties patvirtinimui nagrinėjamoje byloje, pripažinimo negaliojančiu. Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakius tenkinti ieškinį ir VĮ Turto bankui minėtą nutartį apskundus, Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį ir civilinę bylą nutraukė konstatavęs, kad pareiškėjo argumentai dėl taikos sutarties patvirtinimo turi būti nagrinėjami taikos sutarties tvirtinimo teisme tvarka. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, turi įsitikinti, ar pateikta tvirtinti taikos sutartis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ar jos patvirtinimu bus pasiektas maksimalus kreditorių reikalavimų patenkinimas, ar nėra prieštaravimo viešajam interesui. 

Nustatytų aplinkybių kontekste, įvertinus pirmosios instancijos teismo motyvuojamosios dalies turinį, darytina išvada, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl taikos sutarties tvirtinimo, nesiaiškino (nenurodė motyvų), ar pateikta tvirtinti taikos sutartimi bus pasiektas maksimalus kreditorių reikalavimo patenkinimas, neanalizavo ieškinio perspektyvos galimybių (jo pagrįstumo, galimos patenkinimo apimties), o apsiribojo tik deklaratyvia išvada, kad nesutikusi sudaryti taikos sutarties šalis gali patirti dar ir žymiai didesnius praradimus nei taikant nuolaidas taikos sutartyje. Be to, nors pirmosios instancijos teismas deklaravo, kad išanalizavo pateiktos tvirtinti taikos sutarties turinį ir nustatė, jog pateikta tvirtinti taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajam ir šalių interesams, tačiau minėtų aplinkybių analizė nutartyje neatsispindi ir jos teisinis įvertinimas nepateiktas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant įvertinti pareikšto ieškinio patenkinimo ir sprendimo įvykdymo (ne)perspektyvumą, šalių sudarytos taikos sutarties atitiktį pagrindiniams teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, jos ekonominę naudą visų kreditorių turtiniams interesams viešojo intereso kontekste, reikalinga išnagrinėti ginčijamą klausimą (taikos tvirtinimo ar atsisakymo tvirtinti) beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacijos paskirties. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis panaikinama ir klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo grąžintinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 339 straipsnis).

Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, kadangi šis klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, priimant byloje galutinį procesinį sprendimą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies  3 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo (atsisakymo ją tvirtinti) grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas                                                              Gintautas Koriaginas