Civilinė byla Nr. e2A-1046-601/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15886-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.3; 2.6.27; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „VK UNIT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2111-950/2022 pagal ieškovės UAB „VK UNIT“ 2021 m. spalio 11 d. ieškinį atsakovei UAB „TJC Logistics“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, dalyvaujantys tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų - UAB „Britline“, „Jager Freight LTD“ ir AB „Baltic Underwriting Agency“.

       Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „VK UNIT“ (toliau – ieškovė) 2021 m. spalio 11 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 29 698,33 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. vasario 2 d. pareiškimu ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų ir tokį atsisakymą teismas priėmė 2022 m. vasario 4 d. nutartimi. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 22 188,49 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2021 m. birželio 8 d. el. paštu pateikė užsakymą UAB „TJC Logistics“ (toliau - atsakovė) dėl 754 kg. svorio, 25 497,50 GBP (29 698,33 EUR) vertės, krovinio, susidedančio iš dviejų padėklų įvairių elektrinių įrankių (toliau - krovinys), pervežimą iš Didžiosios Britanijos (bendrovės DVS Power Tools LTD) į Lietuvą. Atsakovė krovinį gabeno ne pati, o pavedė tai padaryti „Jager Freight LTD“, o pastaroji - UAB „Britline“. Krovinys buvo pakrautas 2021 m. birželio 17 d. Sekančią dieną (t. y. 2021 m. birželio 18 d.) atsakovė el. laišku informavo, kad visas krovinys pavogtas. Ieškovei el. paštu buvo atsiųstos nuotraukos iš vagystės vietos. 2021 m. birželio 22 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, prašydama atlyginti nuostolius dėl prarasto krovinio. 2021 m. rugpjūčio 27 d. atsakovė informavo, kad, remiantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau - CMR konvencija) 23 str. 3 d., sutinka atlyginti tik po 8,33 SDR už vieną prarasto krovinio kilogramą. Tačiau ieškovė laiko, kad atsakovė yra atsakingas už viso krovinio praradimą ir turi atlyginti visą Krovinio vertę pagal CMR konvencijos 29 str. 1 d.

3.       Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti visą pavogto Krovinio vertę. Nagrinėjamu atveju vežėjo atsakomybė yra ribota, tai numato CMR Konvencijos 23 str. 3 d. nuostatos, todėl atsakovė 7 509,84 Eur sumą sumokėjo. Ieškovė, reikalaudama visiško nuostolių atlyginimo, neįrodė tokio savo reikalavimo pagrįstumo - nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pilną vežėjo atsakomybę, t. y. 2021 m. birželio 17-18 d. buvusį didelį jos neatsargumą, prilyginamą tyčiai, elementarių saugumo priemonių nesiėmimo, saugumo taisyklių nepaisymo arba sąmoningo krovinio neapsaugojimo. Vykdant ieškovei priklausančio krovinio vežimą, pastarasis buvo prarastas dėl nenustatytų trečiųjų asmenų įvykdytos vagystės. Faktinį krovinio vežimą vykdęs vairuotojas ėmėsi visų būtinų ir įmanomų priemonių tam išvengti - nakvynei sustojo specialioje, sunkiasvorėms transporto priemonėms stovėti skirtoje, stovėjimo aikštelėje Welcome break, Fleet, esančioje netoli gyvenvietės, šalia visą parą veikiančios degalinės/parduotuvės, kurioje visą parą dirba šios degalinės/parduotuvės darbuotojai bei kavinė „Starbucks“. Minėtoje aikštelėje buvo nemažai kitų transporto priemonių, joje visą parą vyko judėjimas, ji buvo puikiai apšviesta. Todėl sustojimas nurodytoje aikštelėje nakvynei nekėlė jokios rizikos krovinio saugumui. Be to, vairuotojas, sustojęs poilsiui stovėjimo aikštelėje, nepaliko krovinio be priežiūros, visą laiką buvo transporto priemonėje ir fiziškai saugojo transporto priemonėje esantį krovinį, todėl darytina išvada, kad elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai. Visos šios aplinkybės liudija, kad apsaugant ieškovui priklausantį krovinį buvo imtasi visų būtinų ir galimų saugumo priemonių, todėl atsakovės atžvilgiu negali būti taikoma neribota atsakomybė, numatyta CMR konvencijos 29 str. 1 d.

4.       Tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų UAB „Britline“ ir „Jager Freight LTD“ prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad vežėjas ėmėsi protingų priemonių kroviniui išsaugoti. Ieškovė neįrodė nei objektyviųjų kriterijų (taisyklių nepaisymo ar pažeidimo), nei subjektyviųjų kriterijų (vežėjo žinojimo, kad dėl sąmoningų vežėjo veiksmų kils neigiamų padarinių), kurių pagrindu būtų galima konstatuoti sąmoningą ir netinkamą vežėjo elgesį. Faktinį krovinio vežimą vykdęs vairuotojas poilsiui pasirinko aikštelę Welcome break, Fleet. Netoliese nebuvo jokių kitų aikštelių, kurios būtų saugesnės. Pasirinkta Welcome break, Fleet aikštelė atitiko visus reikalaujamus saugos standartus: aikštelė buvo aptverta tvora; apšviesta; patekimas buvo ribojimas; aikštelė buvo specializuota, skirta sunkiasvorėms transporto priemonėms stovėti; aikštelė buvo mokama. Minėtoje aikštelėje nuolat apsistoja daugybė sunkiasvorių transporto priemonių. Aikštelė Welcome break, Fleet teikia kompleksines paslaugas, t. y. joje yra įrengta degalinė, Tesla elektromobilių greito pakrovimo vietos, restoranai („Starbucks“, „KFC“, „Burger King“, „Subway“, ir kt.), veikia viešbutis. Atsižvelgiant į tai, vežėjas jokiomis aplinkybėmis negalėjo numatyti, kad apsistojimas tokio pobūdžio aikštelėje gali sukelti kokių nors neigiamų padarinių. Be to, vežėjas neįvykdė ir kokių nors taisyklių pažeidimų, o kaip tik jų laikėsi - sustojo poilsio laikui, o sustojimo vietą pasirinko kruopščiai išanalizavęs visas galimybes ir pasirinkęs saugiausią aikštelę. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė neįrodė vežėjo sąmoningai atliktų veiksmų, kurie leistų jo veiksmus kvalifikuoti kaip kaltus ir prilyginti tyčiniams veiksmams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „TJC Logistics“ 2021 m. spalio 29 d. mokėjimu sumokėjo ieškovei 7 509,84 Eur kompensaciją, kuri buvo apskaičiuota pagal CMR konvencijos 23 str. 3 d. Skaičiavimo metodiką atsakovas teismui pagrindė 2022 m. vasario 22 d. raštu (1 SDR kursas 2021 m. spalio 6 d. = 1,19568 Eur; 754 kg. x 8,33 x 1,19568 Eur = 7 509,84 Eur). Būtent todėl ieškovė 2022 m. vasario 2 d. pareiškimu atsisakė dalies ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė ginčą dėl kompensacijos viršijančios sumos sumokėtą sumą priteisimo/nepriteisimo.

7.       Teismas nustatė, jog reikšmingos aplinkybės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą yra: 

7.1.                      ieškovė užsakydama krovinio pervežimą nepateikė atsakovei jokių instrukcijų ar specialių nurodymų, susijusių su krovinio gabenimu, jo saugojimu ar pan. (CMR konvencijos 12 str.);

7.2.                      vilkikas „Scania Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nakčiai sustojo mokamoje, specializuotoje, išimtinai vilkikų stovėjimui skirtoje aikštelėje Welcome break, Fleet;

7.3.                      trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų UAB „Britline“ 2022 m. vasario 25 d. pateikti vaizdo įrašai (daryti krovinį gabenusio vilkiko kameromis) liudija, kad stovėjimo aikštelė Welcome break, Fleet buvo aptverta, tamsiu paros metu buvo pilnai apšviesta, joje buvo itin daug kitų transporto priemonių, nuolat vyko nepertraukiamas automobilių judėjimas;

7.4.                      trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų UAB „Britline“ pateikta informacija liudija, kad Welcome break, Fleet aikštelėje 24 valandas teikiamos įvairios paslaugos: parkavimas; tualetas; elektrinis automobilių įkrovimas; degalų papildymas; dušas; nemokamas internetas; viešbutis; gyvūnams pritaikytos erdvės; ir t.t.;

7.5.                      trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų UAB „Britline“ kartu su 2021 m. lapkričio 12 d. prašymu pateikta fotonuotrauka liudija, kad krovinį gabenęs vilkikas „Scania Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) turėjo papildomą apsaugą - video kameras (kurios filmavo tiek vilkiko išorę; tiek vilkiko krovinių skyrių), o tai įspėjantys pranešimai buvo užklijuoti itin matomoje vietoje ant vilkiko kabinos;

7.6.                      iš trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų UAB „Britline“ 2021 m. lapkričio 12 d. pateiktų fotonuotraukų bei 2022 m. vasario 25 d. pateiktų vaizdo įrašų (darytų krovinį gabenusio vilkiko kameromis) matyti ir tai, kad krovinio vagystė buvo įvykdyta itin įžūliai: nors gretą stovėjo kitos transporto priemonės, vyko automobilių judėjimas, vagystę įvykdę asmenys nesislėpdami priėjo prie vilkiko per atvirą ir apšviestą aikštelės teritoriją; vagystę įvykdžiusius asmenis neatbaidė nei aplinkybė, kad buvo filmuojama pati stovėjimo aikštelė, taip pat, kad buvo filmuojamas ir pats vilkikas; vagystę įvykdę asmenys brutaliai prapjovė vilkiko tento šoną, per jį krovinys buvo iškrautas itin greitai, nes iškrovimo procese dalyvavo net keli asmenys;

7.7.                      krovinį gabenusio vilkiko „Scania Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo 2021 m. birželio 24 d. paaiškinime nurodyta, kad: pasikrovęs krovinį jis poilsiui buvo nukreiptas į Welcome break, Fleet sunkvežimių stovėjimo aikštelę, nes 50 mylių spindulių kitų aikštelių nebuvo; atvažiavus vietos sustoti nebuvo, teko laukti apie 10 min. kol atsilaisvins bent viena stovėjimo vieta; aikštelė buvo apšviesta, šalia buvo degalinė, pastoviai judėjo kiti vilkikai; sumokėjęs už stovėjimą, jis pradėjo poilsį; naktį jokių garsų ar triukšmo jis negirdėjo; ryte tikrindamas vilkiką pastebėjo, kad prapjautas tento šonas ir trūksta dalies gabentų prekių.

8.       Teismas sprendė, kad visos šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog krovinį gabenęs vežėjas (atsakovas UAB „TJC Logistics“) elgėsi pakankamai atidžiai, rūpestingai ir apdairiai, kaip savo srities profesionalas, t. y.: (1) faktiniam Krovinio pervežimui pasirinko vežėją, dirbantį Didžiosios Britanijos teritorijoje - „Jager Freight LTD“ (o pastarasis - UAB „Britline“); (2) Krovinį gabeno vilkikas „Scania Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo aprūpintas papildomomis apsaugos priemonėmis - video kameromis; (3) Krovinį gabenęs vilkikas nakčiai sustojo specializuotoje vilkikų stovėjimo aikštelėje Welcome break, Fleet, kuri buvo aptverta tvora, buvo mokama, su ribotu / kontroliuojamu patekimu. Tamsiu paros metu aikštelė buvo pilnai apšviesta, joje buvo itin daug kitų transporto priemonių, nuolat vyko nepertraukiamas automobilių judėjimas, aikštelėje 24 val. buvo teikiamos pačios įvairiausios paslaugos. Teismo vertinimu, esant visoms nurodytoms aplinkybėms ir anksčiau paminėtoms apsaugos priemonėms, krovinio vagystė vilkikui stovint Welcome break, Fleet aikštelėje buvo sunkiai tikėtina. Nepaisant to, iš bylos medžiagos matyti, kad asmenys, įvykdę vagystę, tai padarė itin įžūliai, veikdami grupėje, nebijodami nei būti užfiksuoti vaizdo kamerų, nei būti sulaikyti. Prognozuoti tokius įžūlius ir atvirai nusikalstamus asmenų veiksmus bei bandyti jų išvengti yra itin sudėtinga, o dažnai - net neįmanoma.

9.       Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsakovės UAB „TJC Logistics“ atžvilgiu taikyti CMR Konvencijos 29 str. 1 d. nuostatų. Todėl, atsakovei jau esant sumokėjus CMR konvencijos 23 str. 3 d. nustatyto dydžio kompensaciją, ieškovo 2021 m. spalio 11 d. ieškinys pripažintinas nepagrįstu ir yra atmestinas (Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo: 1) Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 22 188,49 Eur nuostolių atlyginimo bei procesines palūkanas – 5 % nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d.; CMR konvencijos 27 str. 1 d.); 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

11.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas (CMR konvencijos 29 str.), netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kas sudaro pagrindą skundžiamo teismo sprendimo panaikinimui;

11.2.                      Sutiktina, kad detalios instrukcijos atsakovei nebuvo pateiktos, tačiau tai negali būti pagrindu jos, kaip vežėjo, atsakomybės ribojimui. Vežėjo pareiga rūpintis krovinio saugumu, egzistuoja nepaisant konkrečių instrukcijų buvimo/nebuvimo;

11.3.                      Vežėjas galėjo pasirinkti saugomą aikštelę, kurių buvo 32-42 km atstumu nuo pasirinktos aikštelės;

11.4.                      Buvo pasirinkta nepakankamai saugi sustojimo aikštelė. Sustota buvo aikštelės pakraštyje, šalia tankiai augančių medžių ir krūmų. Tokia sustojimo vieta yra akivaizdžiai nesaugi, nes sudaro palankias sąlygas vagystei atlikti, kadangi iš vienos pusės vaizdas yra užstojamas medžių/krūmų, o iš kitos – paties vilkiko. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, į vilkiką ir buvo patekta iš kairės pusės, t. y. iš tos, kuria jis buvo priparkuotas į medžių/krūmų pusę;

11.5.                      Ieškovei priklausantis krovinys buvo pagrobtas įvykdžius elementarią vagystę, be smurto, grasinimų ar pan., o pasinaudojant tuo, kad vilkikas su kroviniu nesaugomoje aikštelėje (jos pakraštyje šalia medžių/krūmų) buvo paliktas be priežiūros. Nėra atskleista, kur vairuotojas buvo vagystės metu;

11.6.                      Tiesioginis krovinio vežėjas, pasirinkdamas vietą sustojimui bei nakvynei, parkavimosi vietą pačioje aikštelėje, palikdamas krovinį be priežiūros nakties metu, nesielgė maksimaliai atsargiai ir rūpestingai, todėl negali pretenduoti į ribotą civilinę atsakomybę.

12.        Atsakovė bei tretieji asmenys UAB „Britline“ ir „Jager Freight LTD“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir nurodo šiuos argumentus:

12.1.                      Apeliantė, nors ir nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, kad teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, nenustatė visų atsakovės civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, tačiau tokių savo teiginių nepagrindė ir iš esmės pakartojo savo procesiniuose dokumentuose bei teisminio nagrinėjimo metu nurodytus argumentus, kuriuos pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino ir motyvuotai atmetė. Nenurodžius konkrečių pažeidimų, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą;

12.2.                      Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pasirinkta stovėjimo aikštelė yra nesaugi, nes byloje nustatyti duomenys: aikštelė aptverta tvora; aikštelė gerai apšviesta; patekimas į ją ribojamas; aikštelė specializuota, skirta stovėti būtent sunkiasvorėms transporto priemonėms; aikštelė yra mokama; ją renkasi daug vairuotojų; stovėjimo aikštelė yra prie greitkelio, netoli prestižinio miestelio – Fleet, aukštai vertinamo gyvenimo kokybės prasme Didžiojoje Britanijoje, o ne pavojingame rajone, - leidžia daryti priešingą išvadą;

12.3.                      Mikroautobuso, kuriuo buvo išvežtas (pavogtas) krovinys, patekimas į aikštelę buvo užfiksuotas vaizdo kamerų bei pateiktas į bylą, kas patvirtina aplinkybę, kad transporto priemonių patekimas į aikštelę yra stebimas/kontroliuojamas;

12.4.                      Neracionalu reikalauti/tikėtis iš vežėjo neįmanomo t. y. pasirinkti „saugiausią“ stovėjimo aikštelę, kai aiškūs aikštelės saugumo vertinimo kriterijai jam pateikti net nebuvo nei specialiose instrukcijose, nei kituose nurodymuose. Ieškovė nepateikė nei specialių apsaugos priemonių buvimo aikštelėje reikalavimo, ko ji ir neginčija, nei aikštelės saugumo vertinimo kriterijų (reitingo), neišreiškė reikalavimų rinktis tik tam tikras aikšteles (nenurodė jų pavadinimų), pateikdamas, pavyzdžiui, jų planą, sąrašą ir pan.;

12.5.                      Aikštelės saugumą lemia ne vienas faktas (tvora, žmogaus budėjimas prie įvažiavimo ar kita apsauga), bet faktorių visuma: visų pirma lokacija, o jau po to aptvėrimai, apšvietimai ir kiti faktoriai. Ieškovės nurodytos kitos, tariamai „saugesnės“ aikštelės nėra saugesnės, o dalis jų net žemesnio saugumo (pagal reitingą ir spynučių kiekį), o kitos tokio pat saugumo (pagal reitingą ir spynučių kiekį);

12.6.                      Vairuotojui atvykus į stovėjimo aikštelę, laisvų vietų joje nebuvo, o atsilaisvinus vietai, ją vairuotojas iš karto užėmė. Kadangi aikštelėje vyko nuolatinis judėjimas, buvo ir vietų laukiančių, ir išvažiuojančių, sisteminis stovėjimo vietų keitimas būtų nesąžiningas kitų eilėje laukiančių vairuotojų atžvilgiu. Taip pat vairuotojas, įjungęs poilsio režimą tachografe, nebegalėjo važiuoti nustatytą valandų skaičių, tad stovėjimo vietos keitimas būtų ne tik nesąžiningas, bet ir negalimas dėl poilsio ir vairavimo režimo reikalavimų laikymosi. Taip pat svarbu paminėti, kad nors transporto priemonė stovėjo prie medžių, tačiau plėšikai prie jos pateko iš priešingos stovėjimo aikštelės pusės, privažiavę su mikroautobusiuku, kas matyti iš aikštelės vaizdo kamerų užfiksuoto vaizdo, tad transporto priemonės stovėjimas prie medžių nebuvo būtinoji vagystės sąlyga, plėšikai atėjo iš kitos pusės, o duomenų, kad jie pasirinko transporto priemonę būtent dėl jos nuošalesnės lokacijos, byloje nenustatyta. Tikėtina, kad plėšikai, pasirinko šią transporto priemonę dėl krovinio vertingumo, tačiau ne dėl jos lokacijos. Bet kuriuo atveju, ieškovė, teigdamas, kad transporto priemonės lokacija buvo būtinoji plėšimo sąlyga, turėjo tai įrodyti, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta;

12.7.                      Apelianto teiginiai, kad vagystės metu vairuotojo transporto priemonėje nebuvo, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigia vairuotojo paaiškinimo, kad jis ilsėjosi kabinoje. Papildomai reikėtų pažymėti, kad teisės aktai numato vairuotojams teisę (o tam tikrais atvejais ir pareigą) poilsį atlikti ne transporto priemonėje, o viešbutyje (Mobilumo paketo reikalavimai). Taigi, tokių reikalavimų vykdymas, t. y. vairuotojo poilsis viešbutyje, kol transporto priemonė yra laikoma saugomoje stovėjimo aikštelėje, būtų vertinamas kaip tesės aktų reikalavimų vykdymas, o ne kaip transporto priemonės saugumo neužtikrinimas;

12.8.                      Krovinį gabenęs vilkikas „Scania Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) turėjo papildomą apsaugą - video kameras (kurios filmavo tiek vilkiko išorę; tiek vilkiko krovinių skyrių), o tai įspėjantys pranešimai buvo užklijuoti itin matomoje vietoje ant vilkiko kabinos. Vežėjo papildomi veiksmai kroviniui apsaugoti (vaizdo kamerų įmontavimas ant vilkiko) lėmė tai, kad byloje pavyko surinkti duomenis, patvirtinančius faktines vagystės aplinkybes. Iš vaizdo įrašų matyti, kad: 1) vagystė įvyko anksti ryte (6:00 val. Lietuvos laiku, kas reiškia 4:00 val. Didžiosios Britanijos laiku), kai yra pats kiečiausiais miegas; 2) aikštelė buvo visiškai apšviesta; 3) aikštelė įvykio naktį buvo pilna kitų transporto priemonių (vilkikų su puspriekabėmis); 4) prieš pat vagystę aikštelėje taip pat vyko judėjimas, kadangi matyti išvažiuojantis vilkikas, po ko nedelsiant vagys priartėjo prie UAB „Britline“ vilkiko; 5) vagys atėjo iš aikštelės kitos (asfaltuotos) pusės, nuo kitų vilkikų, kas patvirtina, jog vilkiko stovėjimo vieta nebuvo prasta (vagims norint priartėti buvo būtina pereiti per atvirą, apšviestą, asfaltuotą aikštelę greta kitų stovinčių vilkikų); 6) kita vilkiko pusė taip pat buvo visiškai apšviesta; 7) vagystė buvo žaibiška, t. y. krovinys buvo pavogtas per 15 minučių; 8) vagystės metu puspriekabė nejudėjo, todėl vairuotojui nebuvo jokių galimybių pabusti ir sustabdyti vagystę;

12.9.                      Ieškovė byloje neįrodė vežėjo kaltės, prilygintos tyčiniams veiksmams. Vien aplinkybė, kad vežėjas galėjo imtis dar kokių nors papildomų priemonių (pvz., pasamdyti privačią apsaugą ar pan.) nereiškia, jog vežėjas šiuo atveju atliko tyčinius veiksmus, lėmusius vagystę. Vežėjas šiuo atveju laikėsi paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo reikalavimų bei netgi juos, kaip matyti, viršijo – ėmėsi papildomų apsaugos priemonių (vilkike įrengė vaizdo kameras), taip pat sustojo specializuotoje, mokamoje, apšviestoje poilsio vietoje. Neribota vežėjo atsakomybė galima tik tuomet, kai vežėjas nesilaiko net minimalių saugumo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011), tačiau šiuo atveju ieškovė neįrodė, jog buvo pažeisti net minimalūs atidumo kriterijai. Galiausiai, siekiant vežėjo atžvilgiu taikyti neribotą atsakomybę būtina įrodyti ir objektyvius (taisyklių pažeidimas), ir subjektyvius (žinojimas, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių) kaltės kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020). Šiuo atveju ieškovė to neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti paliktas galioti.

       Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.        Apeliacinis skundas atmestinas.

14.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

15.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

16.       Nustatyta, kad  2021 m. birželio 8 d. ieškovė UAB „VK UNIT“ (gavėja) pateikė užsakymą atsakovei UAB „TJC Logistics“ dėl 2 padėklų pervežimo iš Didžiosios Britanijos (UK) (bendrovės DVS Power Tools LTD) į Lietuvą. Buvo gabenami elektriniai įrankiai (toliau – krovinys). Bendras krovinio svoris 754 kg., o jo vertė - 25 497,50 GBP (29 698,33 EUR). Atsakovė krovinį gabeno ne pati, o pavedė tai padaryti „Jager Freight LTD“, o pastaroji - UAB „Britline“. Krovinys buvo pakrautas 2021 m. birželio 17 d. bendrovėje DVS Power Tools LTD (22 grafa), tačiau vežimo metu buvo pavogtas. Atsakovės UAB „TJC Logistics“ 2021 m. birželio 18 d. siųsti el. laiškai patvirtina, kad krovinį gabenęs vilkikas „Scania Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo apvogtas 2021 m. birželio 18 d. naktį Didžiojoje Britanijoje, šiam sustojus poilsiui mokamoje stovėjimo aikštelėje Welcome break, Fleet.

17.       Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovei (vežėjui) turi būti taikoma neribota civilinė atsakomybė pagal CMR konvencijos 29 str. 1 d., ar tik ribota civilinė atsakomybė pagal CMR konvencijos 23 str. 3 d. (po 8,33 SDR už vieną prarasto krovinio kilogramą). Atsakovė pripažindama savo ribotą civilinę atsakomybę sumokėjo ieškovei 7 509,84 Eur kompensaciją, kuri buvo apskaičiuota pagal CMR konvencijos 23 str. 3 d., tačiau ieškovė reikalauja atlyginti nuostolius taikant atsakovei neribotą civilinę atsakomybę.

18.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo atsakovo UAB „TJC Logistics“ atžvilgiu taikyti CMR Konvencijos 29 str. 1 d. nuostatų.

19.       Apeliantė (ieškovė) nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas (CMR konvencijos 29 str.), netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

20.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

21.       CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad vežėjas, praradęs dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę (CMR konvencijos 23 straipsnio 2 dalis). Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). 

22.       CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta minėto ribojimo išimtis: vežėjas negali vadovautis konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Tas pats galioja ir tuo atveju, jei sąmoningus, tyčinius veiksmus įvykdė vežėjo agentai arba kiti asmenys, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykdė jiems pavestas užduotis (CMR konvencijos 29 straipsnio 2 dalis).

23.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį pažymėta, jog vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).

24.       Taigi, tam, kad būtų pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą, būtina nustatyti, kad vežėjas, sustodamas su kroviniu poilsiui mokamoje stovėjimo aikštelėje Welcome break, Fleet, nepaisė paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių bei suvokė, kad toks jo elgesys veikiausiai sukels neigiamų padarinių. Kad vežėjo elgesyje buvo didelis neatsargumas turi įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis).

25.        Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo.

26.        Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

27.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog vežėjo elgesys neatitiko paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, kuriomis pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas, tokios kaip:

1) ieškovė užsakydama krovinio pervežimą nepateikė atsakovei jokių instrukcijų ar specialių nurodymų, susijusių su krovinio gabenimu, jo saugojimu, t. y. atsakovei nebuvo nurodyta, kad krovinys itin vertingas, kad jo atžvilgiu turi būti imtasi papildomų negu įprastai saugumo priemonių, kad vežant krovinį sustojimai poilsiui turi būti tik tam tikrose stovėjimo aikštelėse (tam tikro saugumo lygio aikštelėse);

2) vežėjas nakčiai sustojo mokamoje, specializuotoje, išimtinai vilkikų stovėjimui skirtoje aikštelėje Welcome break, Fleet, kuri buvo aptverta, tamsiu paros metu buvo pilnai apšviesta, joje buvo itin daug kitų transporto priemonių, nuolat vyko nepertraukiamas automobilių judėjimas;

3) stovėjimo aikštelėje 24 valandas teikiamos įvairios paslaugos: parkavimas; tualetas; elektrinis automobilių įkrovimas; degalų papildymas; dušas; nemokamas internetas; viešbutis; gyvūnams pritaikytos erdvės; ir pan., t. y. didelis paslaugų spektras netiesiogiai padidina šios aikštelės saugumą, nes tokioje aikštelėje sunkiau likti nepastebėtam;

4) patekimas į aikštelę yra kontroliuojamas (nemokamas stovėjimas yra tik 2 valandos);

5) vairuotojas turėjo laukti apie 10 min., kad pastatyti transporto priemonę į atsilaisvinusią vietą aikštelėje, kas patvirtina, kad pasirinkta aikštelė itin populiari tarp sunkvežimių vairuotojų, o vairuotojas neturėjo pasirinkimo, kurioje aikštelės vietoje statyti transporto priemonę;

6) krovinį gabenęs vilkikas „Scania Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) turėjo papildomą apsaugą - video kameras (kurios filmavo tiek vilkiko išorę; tiek vilkiko krovinių skyrių), o tai įspėjantys pranešimai buvo užklijuoti itin matomoje vietoje ant vilkiko kabinos, t. y. vežėjas ėmėsi papildomų saugumo priemonių kroviniui apsaugoti;

- leidžia daryti išvadą, jog vežėjas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas pasirinkdamas aikštelę sustojimui, o jo veiksmuose nėra nustatyta jokių sąmoningų veiksmų, kurie galėjo įtakoti krovinio vagystę. 

28. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad aplink pasirinktą stovėjimo aikštelę buvo saugesnių stovėjimo aikštelių, nes iš ieškovės pateiktų duomenų apie neva saugesnes aikšteles matyti, kad Tot Hill ir Reading Services Westbound aikštelės yra žemesnio saugumo lygmens (viena spynelė), negu vežėjo pasirinkta aikštelė (dvi spynelės), o Winchester Services aikštelės saugumo lygmuo yra toks pat, kaip ir vežėjo pasirinktos aikštelės. Apeliantė pateikė duomenis ir apie Griggs Green aikštelę, tačiau kaip matyti ši aikštelė nėra aptverta, stovėjimas nemokamas, patekimas neribojamas (nėra atitvaro). Taigi, apeliantė nepateikė įrodymų, kad netoliese buvo aiškiai saugesnių aikštelių ir, kad jose buvo laisvų vietų sustojimui. Be to, pažymėtina, kad netgi ir nustačius saugesnių aikštelių buvimą netoliese ir galimybę jose apsistoti, nebūtų pagrindo konstatuoti, kad vežėjas pasirinkdamas stovėjimo aikštelę nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes pasirinkta aikštelė nelaikytina nesaugia (tokių duomenų nėra).

29. Taip pat nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad vežėjas paliko krovinį be priežiūros nakties metu (neaišku kur buvo vairuotojas). Kaip jau nustatyta, vežėjas apsistojo pakankamai saugioje aikštelėje, vairuotojas miegojo transporto priemonės kabinoje (vairuotojo paaiškinimas, kuris nėra byloje paneigtas), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog krovinys buvo paliktas be priežiūros. 

30. Kiti apeliantės nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

28.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės priteistinos dalyvaujančių byloje asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokatų suteiktas teisines paslaugas (už atsiliepimų į apeliacinį skundą surašymą) apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

30.       Atsakovas prašo priteisti 2 032,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiasis asmuo UAB „Britline“ prašo priteisti 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiasis asmuo UAB „Jager Freight LTD“ prašo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, 

31.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors atsakovės (2 032,80 Eur) ir trečiojo asmens UAB „Britline“ (1 452 Eur) prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio maksimalių dydžių, jos neatitinka bylos sudėtingumo (byla nesudėtinga, apeliacinio skundo apimtis ir ginčijami klausimai nesudėtingi, iš esmės analogiški spręstiems pirmosios instancijos teisme), neatitinka advokatų darbo ir laiko sąnaudų (atsiliepimams į apeliacinį skundą parengti nereikalingas ilgas laikas, advokatai dalyvavo pirmosios instancijos teisme, apeliacinį skundą surašęs advokatas gavo 726 Eur atlygį), todėl, atsižvelgdama į imperatyvius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, jas mažina iki 800 Eur.

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

       Priteisti atsakovei UAB „TJC Logistics“ (j. a. k. 304522721) iš ieškovės UAB „VK UNIT“ (j. a. k. 302507610) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

       Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Britline“ (j. a. k. 304268842) iš ieškovės UAB „VK UNIT“ (j. a. k. 302507610) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

       Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Jager Freight LTD“ (j .a. k. 08210533) iš ieškovės UAB „VK UNIT“ (j. a. k. 302507610) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Evaldas Burzdikas

                       Diana Labokaitė

                       Lina Žemaitienė