Civilinė byla Nr. 2T-88/2014

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00061-2014-5

     Procesinio sprendimo kategorija 130.3.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų Londono Šeimos teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą byloje Nr. NJ13C00159 dėl nepilnamečio vaiko globos, gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, suinteresuotas asmuo – A. B..

Teismas, išnagrinėjęs prašymą,

n u s t a t ė:

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų Londono Šeimos teismas (toliau tekste – Jungtinės Karalystės teismas) 2014 m. birželio 17 d. sprendimu byloje Nr. NJ13C00159 nusprendė priimti įsakymą dėl vaiko apgyvendinimo ir globos (angl. Child arrengements order) bei įsakyti, kad:

1. V. B., (duomenys neskelbtini), gyvens su tėvu A. B..

2. Tėvui A. B. leidžiama išvežti vaiką V. B. iš Anglijos ir Velso jurisdikcijos nuolat gyventi su tėvu A. B. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje.

3. Motinai A. B. leidžiama bendrauti su vaiku V. B. tėvui A. B. sutikus:

(a) kol vaikas yra Anglijoje ir Velse, iki tol, kol galios šis sprendimas, pasimatymai turi vykti pasimatymų centre, dalyvaujant Londono (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarnautojui ar savivaldybės įgaliotam asmeniui;

(b) kai vaikas gyvens Lietuvoje, iki kito Lietuvos teismo sprendimo, pasimatymus prižiūrės (duomenys neskelbtini) vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojas ar šios tarnybos įgaliotas asmuo.

Įsakymas dėl vaiko apgyvendinimo ir globos priimamas su sąlyga, kad:

1. Tėvas neišveš vaiko iš Anglijos ir Velso, kol praeis laikas, per kurį motina turi teisę kreiptis į Apeliacinį teismą leidimo apskųsti šią nutartį. Ir jei toks leidimas bus išduotas, tol kol nebus Apeliacinio teismo sprendimo.

2. Teismas nusprendė, kad V. interesai bus geriausiai patenkinti, jei jis grįš gyventi pas tėvą į Lietuvą ir jei jis pradės lankyti mokyklą Lietuvoje nuo šio rudens (t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.).

3. Jei reikės, tėvas kreipsis į Lietuvos teismą dėl 2009 m. spalio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-029691-638/2009 pakeitimo.

Pareiškėjas A. A. B. 2014 m. liepos 21 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą.

Pareiškėjas A. B. 2014 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl užsienio valstybės teismo sprendimo vertimo bei prašymą dėl leidimo skubiai vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, jeigu ja bus pripažintas vykdytinu Jungtinės Karalystės teismo sprendimas. Prašymas dėl leidimo skubiai vykdyti teismo procesinį sprendimą grindžiamas šiais argumentais:

1. Anglijos ir Velso apeliacinis teismas 2014 m. liepos 17 d. atsisakė suteikti A. B. teisę apskųsti apeliacine tvarka Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų Londono Šeimos teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą.
2. Vaikas V. B. turi specialiųjų poreikių, jam nustatyti bendravimo sutrikimai.
3. Tik įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai, kuria bus pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės teismo sprendimas, tėvas A. B. galės paimti vaiką iš globos įstaigos ir parsivežti jį į Lietuvą. A. B. gali sąmoningai vengti priimti Lietuvos apeliacinio teismo jai siunčiamus procesinius dokumentus ir tokiu būdu apsunkinti teismo nutarties įsiteisėjimą bei vaiko grąžinimą.
4. V. B. yra (duomenys neskelbtini) metai, jis yra mokyklinio amžiaus vaikas, šiam vaikui reikalinga pradėti mokslą nuo 2014 m. rugsėjo 1 d., reikalinga laiko adaptacijai prie pasikeitusios aplinkos. Tuo atveju, jeigu vaiko grąžinimas užsitęstų, vaikas negalėtų pradėti mokslo metų laiku. Tai lemtų papildomus sunkumus, nes vaikas klasėje būtų naujokas. Atsižvelgiant į vaiko bendravimo sutrikimus, tai galėtų neigiamai paveikti jo socialinę raidą.
5. Delsiant perduoti vaiką tėvui, nepilnamečiui vaikui V. B. būtų padaryta didelė žala, nes susilpnėtų tėvo ir vaiko ryšys.

Prašymai tenkinami.

Dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo vykdytinu Lietuvos Respublikoje

Europos Sąjungos (toliau tekste – ES) valstybių narių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiami vykdyti pagal ES reglamentų, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) nustatytą tvarką (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjo prašymui pripažinti vykdytinu Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės teismo sprendimą yra taikomos 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau tekste – Reglamentas Nr. 2201/2003) nuostatos (Reglamento Nr. 2201/2003 1 straipsnio 1 dalies b) punktas ir 2 dalis).

Reglamento Nr. 2201/2003 21 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog vienoje ES valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedūrų. Reglamento 28 straipsnyje nurodoma, jog valstybėje narėje priimtas ir joje vykdytinas bei įteiktas teismo sprendimas dėl tėvų pareigų vaikui yra vykdomas kitoje valstybėje narėje tada, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo pripažintas joje vykdytinu.

Pareiškėjas kartu su prašymu Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė Jungtinės Karalystės teismo sprendimą (b. l. 5 - 21), sprendimo vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 22 – 55), kurį Jungtinės Karalystės teismo nurodymu atliko Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė (b. l. 78). Iš Jungtinės Karalystės teismo sprendimo matyti, kad suinteresuotas asmuo A. B. dalyvavo užsienio valstybėje vykusiame teismo procese, naudojosi šios valstybės proceso teisės aktuose numatytomis dalyvaujančių byloje asmenų teisėmis (b. l. 22, 24, 25, 28 – 30, 38, 41, 51 ir kt.). Todėl Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl Jungtinės Karalystės teismo sprendimo pripažinimo vykdytinu Lietuvos Respublikoje atitinka formos ir turinio reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, Įstatyme bei Reglamente Nr. 2201/2003, todėl yra tenkintinas netikrinant Reglamente Nr. 2201/2003 įtvirtintų teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis).

Dėl leidimo skubiai vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuria pripažintas vykdytinu ES valstybės narės teismo sprendimas.

Reglamento Nr. 2201/2003 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pripažintų vykdytinais ES valstybių narių teismų sprendimų vykdymo tvarką reglamentuoja vykdymo valstybės narės teisė. Nagrinėjamu atveju vykdymo valstybė yra Lietuvos Respublika, todėl atitinamų klausimų nagrinėjimui taikomos CPK nuostatos.

CPK 281 straipsnis numato, kad teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats. CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas ją įvykdyti gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba gali tapti negalima ar labai sunku ją įvykdyti.

Konstitucijos 38 straipsnyje pabrėžiama šeimos esmė ir paskirtis, nustatant, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje pažymima, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šios nuostatos išreiškia valstybės įsipareigojimą įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas). Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje G. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-838/2002). Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei jų plėtrai ir užkirsti kelią vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimams. Teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylas turi pareigą užtikrinti, kad bylos, susijusios su vaikų teisėmis ir teisėtais interesais, nebūtų nagrinėjamos formaliai, o būtų nagrinėjamos atsižvelgiant į geriausių vaiko interesų apsaugos principą, įskaitant tokio pobūdžio bylose kylančių procesinių teisinių klausimų išnagrinėjimą. Taigi visi tokio pobūdžio bylose kompetentingų institucijų priimami sprendimai turi būti suderinti su geriausiais vaiko interesais, kurie nustatomi atsižvelgiant į vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo, kad šeima yra ypač netinkama), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų. Teismas, spręsdamas įvairių susidūrusių interesų teisingos pusiausvyros nustatymo klausimą, turi atlikti gilų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėti daugelį faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atlikti proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir rodyti nuolatinį rūpestį, siekiant nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (žr. Y. C. v. United Kingdom, No. 4547/10, 13 March 2012,§ 138, mutatis mutandis, Neulinger and Shuruk (GC), No. 41615/07, 6 July 2010, § 139 ir kt.). Tokio pobūdžio bylose svarbu pasiekti teisingą vaiko ir jo tėvų interesų balansą (žr. pvz., Olsson v. Sweden (no. 2), Judgment of 27 November 1992, Series A No. 250, pp. 35-36, § 90, E.P. v. Italy, No. 31127/96, 16 November 1999, § 62), tačiau ypatinga svarba turi būti teikiama vaiko interesams, kurie priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo gali būti viršesni už tėvų interesus. Svarbiausia, kad nebūtų taikomos priemonės, žalojančios vaiko sveikatą ir raidą (žr. pirmiau cituotą sprendimą Johansen v. Norway p. 1008, § 78; Ignaccolo-Zenide v. Romania, No. 31679/96, § 95, ECHR § 94, 2000-I; Nuutinen v. Finland, No. 32842/96, § 128, ECHR 2000-II).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir Jungtinės Karalystės teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių visumos yra matyti, kad vaikui V. B. yra nustatyti inter alia bendravimo, mitybos sutrikimai, šis vaikas iki jo perdavimo tėvui gyvena globos įstaigoje, o jo faktinis perdavimas tėvui įmanomas tik įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai, kuria paskelbiamas vykdytinu Jungtinės Karalystės teismo sprendimas. Atsižvelgiant į faktą, jog tinkamai ir visapusiškai vaiko raidai ir vystymuisi reikalinga užtikrinti jo teisę augti sveikoje aplinkoje, teisę į ryšį su abiem tėvais, kurios įgyvendinimo būdas nustatytas Jungtinės Karalystės teismo sprendimu, taip pat teisę į išsilavinimą, teismas, atsižvelgamas į geriausių vaiko interesų apsaugos principą bei V. B. poreikius, sprendžia, kad pareiškėjo prašymas dėl leidimo skubiai vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuria pripažintas vykdytinu Jungtinės Karalystės teismo sprendimas, yra pagrįstas ir todėl tenkinamas. Vaiko V. B. geriausių interesų apsauga bei faktinė su šio vaiko gyvenimu susijusi situacija reikalauja itin skubių veiksmų, nes delsiant užtikrinti šiam vaikui minėtas kasacinio teismo ir EŽTT praktikoje išvardintas teises, jam galėtų būti padaryta nepataisoma žala. Todėl šia nutartimi pripažinus vykdytinu Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės teismo sprendimą, ji vykdoma skubiai.

Teismas papildomai pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria paskelbtas vykdytinu Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės teismo sprendimas, skubus vykdymas nepažeis suinteresuoto asmens A. B. teisių ir teisėtų interesų. A. B. turi teisę pasinaudoti teise kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą ir prašyti peržiūrėti šią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį.

Teismas, vadovaudamasis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 28 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 283 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi,

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. B. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų Londono Šeimos teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą byloje Nr. NJ13C00159 tenkinti.

Pripažinti vykdytinu Lietuvos Respublikoje Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų Londono Šeimos teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą byloje Nr. NJ13C00159, kuriuo teismas nusprendė priimti įsakymą dėl vaiko apgyvendinimo ir globos bei įsakyti, kad:

1. V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvens su tėvu A. B..

2. Tėvui A. B. leidžiama išvežti vaiką V. B. iš Anglijos ir Velso jurisdikcijos nuolat gyventi su tėvu A. B. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje.

3. Motinai A. B. leidžiama bendrauti su vaiku V. B. tėvui A. B. sutikus:

(a) kol vaikas yra Anglijoje ir Velse, iki tol, kol galios šis sprendimas, pasimatymai turi vykti pasimatymų centre, dalyvaujant Londono (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarnautojui ar savivaldybės įgaliotam asmeniui;

(b) kai vaikas gyvens Lietuvoje, iki kito Lietuvos teismo sprendimo, pasimatymus prižiūrės (duomenys neskelbtini) vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojas ar šios tarnybos įgaliotas asmuo.

Įsakymas dėl vaiko apgyvendinimo ir globos priimamas su sąlyga, kad:

1. Tėvas neišveš vaiko iš Anglijos ir Velso, kol praeis laikas, per kurį motina turi teisę kreiptis į Apeliacinį teismą leidimo apskųsti šią nutartį. Ir jei toks leidimas bus išduotas, tai tol kol nebus Apeliacinio teismo sprendimo.

2. Teismas nusprendė, kad V. interesai bus geriausiai patenkinti, jei jis grįš gyventi pas tėvą į Lietuvą ir jei jis pradės lankyti mokyklą Lietuvoje nuo šio rudens (t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.).

3. Jei reikės, tėvas kreipsis į Lietuvos teismą dėl 2009 m. spalio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-029691-638/2009, pakeitimo.

Ši nutartis vykdoma skubiai.

Šią nutartį gali būti prašoma peržiūrėti paduodant prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui per vieną mėnesį nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Jeigu šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, prašymas dėl nutarties peržiūrėjimo gali būti paduodamas per du mėnesius nuo nutarties kopijos įteikimo šiai šaliai asmeniškai arba nuo jo pristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos.

Teisėja                                                        Danguolė Martinavičienė