Administracinė byla Nr. eA-1461-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07920-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1, 8.6.4

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas S. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 22S152351, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, (toliau – ir Sprendimas 1), 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 22S152934, kuriuo pakeistas Sprendimas 1, (toliau – ir Sprendimas 2) ir 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 22S152950, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 120 mėnesių ir įtraukti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 36 mėnesius, (toliau – ir Sprendimas 3), (toliau kartu – ir Sprendimai).

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad jis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760104152, galiojanti? nuo 2022 m. balandz?io 26 d. iki 2025 m. balandz?io 19 d. (toliau – ir Leidimas), buvo gavęs tuo pagrindu, kad ketina dirbti (duomenys neskelbtini). Tačiau Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – ir LRT) interneto svetainėje 2022 m. spalio mėnesį buvo paskelbti straipsniai, kuriuose pasisakyta ir dėl pareiškėjo. Straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ dėl išduoto Leidimo buvo pašiepiamos atsakingos institucijos; šio straipsnio tikslas – nepagri?stai apkaltinti pareis?ke?ja? bei padaryti įtaką valstybe?s instituciju? sprendimams de?l jo. Šiame straipsnyje, be kita ko, pareiškėjas buvo nepagrįstai pristatomas (duomenys neskelbtini), straipsnyje taip pat pateiktas šmeižtas, kad pareis?ke?jas dalyvavo (duomenys neskelbtini). Straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ pristatyta Departamento pozicija, kad jis nemato grėsmės dėl M. L. nurodytų aplinkybų, jog (duomenys neskelbtini). Nors pastarajame straipsnyje Departamentas nurodė, kad nebuvo gauta informacijos, dėl kurios pareiškėjui negalėjo būti išduotas Leidimas, ir kad pareiškėjui jokios sankcijos šiuo metu nėra taikomos, tačiau po to Departamentas nusprendė panaikinti Leidimą tuo pagrindu, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

3.       Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas 1 iš esmės yra grindžiamas viešai prieinama informacija internete ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2022 m. lapkric?io 15 d. ras?tu Nr. 19-1017 RN (toliau – ir Ras?tas). Ras?te nurodyta, kad (duomenys neskelbtini); pripažinta, kad pareis?ke?jo buvimas Lietuvoje, atsiz?velgiant i? jo rys?ius (duomenys neskelbtini) ir vykdyta? veikla? po Leidimo gavimo, kelia gre?sme? valstybe?s saugumui.

4.       Pareiškėjo vertinimu, Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų administracinio sprendimo turiniui ir formai, jie nėra motyvuoti. Sprendimuose remiamasi ne faktinėmis aplinkybėmis, o internete paskelbta vieno asmens subjektyvia nuomone, informacija, kurios tikslas – apšmeižti pareiškėją ir kitus asmenis. Raštas taip pat iš esmės pagrįstas viešai paskelbtais duomenimis, t. y. LRT straipsniais, bei tikėtina, jog išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės padaryta remiantis minėta vieno asmens viešai paskelbta nuomone. Atsakovas neįsigilino į situaciją, tendencingai, klaidingai interpretavo faktines aplinkybes bei pažeidė procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą. Nei Departamentas, nei kitos institucijos nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui realumo, akivaizdumo bei individualios pareiškėjo situacijos, jo ryšių su Lietuvos Respublika. Sprendimuose nenurodyta, kokiu būdu bei veiksmais pareiškėjas ateityje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, taip pat kokius tiksliai pažeidimus ar kitus veiksmus, keliančius grėsmę valstybės saugumui, jis padarė. Departamentas, priimdamas Sprendimus, neatliko jokio papildomo tyrimo, o Sprendime 1 iš esmės pažodžiui perrašė minėtą M. L. straipsnį. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie ketinimą priimti Sprendimus, todėl jam buvo užkirstas kelias tinkamai realizuoti teisę apsiginti ir išdėstyti savo poziciją.

5.       Pareiškėjas tvirtino, kad aplinkybė, jog jis turi darbinės patirties įmonėse valstybėje, kurios pilietis yra ir kurioje gyveno – (duomenys neskelbtini), niekaip nepagrindžia, jog jis palaiko (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini), bet tik kaip įmonės (duomenys neskelbtini) atstovas, dalyvavimas (duomenys neskelbtini) buvo itin svarbus įmonės veiklai ((duomenys neskelbtini)) plėtoti, ir pareiškėjas neturėjo galimybės patekti į salę, kurioje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas niekada nepalaikė (duomenys neskelbtini) ir niekada neišreiškė tokios pozicijos. Vien tai, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvą dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą ir kartu ketina pasiimti savo vaikus, rodo, jog jis iš tikrųjų siekia gyventi Lietuvoje, čia sudaryti galimybę augti, mokytis ir saugiai gyventi savo nepilnamečiams vaikams.

6.       Pareiškėjas pažymėjo, kad jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini), buvo atsakingas už informacinių technologijų plėtotojų ir rinkodaros vadybininkų paiešką (duomenys neskelbtini). Jis vedė derybas su įvairiais potencialiais paslaugų teikėjais ir partneriais Europos Sąjungoje. Pareiškėjas jokiais veiksmais neparodė, jog palaiko (duomenys neskelbtini) (priešingai, (duomenys neskelbtini)), bet nepagrįstais Sprendimais pareiškėjui užkertamas kelias gyventi saugioje, konflikte nedalyvaujančioje ir jo tikruosius interesus atitinkančioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas akcentavo, jog jis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neatlieka jokių priešingų teisei veiksmų ir negali būti laikomas asmeniu, kuris palaiko (duomenys neskelbtini).

7.       Pareiškėjas jam pritaikytus maksimalius draudimo atvykti ir įrašymo į SIS II sistemą terminus laikė neproporcingais. Šiame kontekste pareiškėjas pakartojo savo argumentus, jog jis nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, nekelia grėsmės valstybės saugumui, o priešinga valstybės institucijų poziciją nepagrįsta. Pareiškėjas pažymėjo, jog susidariusioje situacijoje atsakovas draudimo atvykti terminą turėjo parinkti pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 4 dalį, kurioje numatytas 5 metų draudimo atvykti terminas, o ne to paties straipsnio 5 dalį. Departamentas taip pat netinkamai pritaikė 2006 m. gruodz?io 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 de?l antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos suku?rimo, veikimo, naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) nuostatas, nes neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nėra nuteistasis ir nėra priežasčių manyti, kad jis yra padaręs sunkias nusikalstamas veikas arba ketina tokias nusikalstamas veikas padaryti ateityje (t. y. nagrinėjama situacija nepatenka į SIS II reglamento 24 str. 2 d. nurodytus atvejus). Be to, Departamentas neįvykdė pareigos įvertinti individualią pareiškėjo situaciją (SIS II reglamento 21 str. pažeidimas).

8.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

9.       Atsakovas teigė, kad Sprendimai buvo priimti remiantis ne M. L. straipsniu, bet VSD išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Ši išvada pagrįsta įslaptinta informacija ir gausia viešuose šaltiniuose prieinama informacija apie pareiškėją ir jo veiklą. Pareiškėjas užėmė įtakingas pareigas (duomenys neskelbtini), dalyvavo stambių (duomenys neskelbtini) veikusių ir valstybės valdomų įmonių veikloje, turi ryšių su įtakingomis (duomenys neskelbtini) veikiančiomis verslo grupėmis. Sprendimai priimti įvertinus ne tik pareiškėjo veiklą praeityje, bet ir jo elgesį po Leidimo išdavimo. Ši informacija yra aprašyta Sprendimuose, paremta objektyviai egzistuojančiais faktais (duomenimis), kurių pareiškėjas skunde neginčija. Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai ir išsamiai. Sprendimuose nebuvo galima pateikti visos informacijos (duomenų) apie tikėtiną pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, kadangi dalis jos yra įslaptinta.

10.       Atsakovas, atsakydamas į skundo argumentus, kad Sprendimuose nėra įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, nenurodyta, kokiu būdu ir kokiais veiksmais jis ateityje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, apžvelgė teismų praktiką dėl tokiais atvejais atliekamo vertinimo ir akcentavo, jog praktiškai neįmanoma įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kuri gali iškilti „čia ir dabar“ arba realizuotis ateityje. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, jog pareiškėjo ryšiai su (duomenys neskelbtini) veikiančiomis verslo grupėmis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Be to, pats pareiškėjas skunde nenurodė jokių savo ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjo ketinimas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (duomenys neskelbtini) nelaikytinas ryšiu su Lietuva, kuris galėtų nusverti jo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jis neturi ir neturėjo jokių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Leidimai laikinai gyventi Lietuvoje nebuvo išduoti jo nepilnamečiams vaikams.

11.       Atsakovas teigė, kad jis nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl jo galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galbūt keliamą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Priimdamas sprendimus, Departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Departamentui nesuteikta teisė kvestionuoti kitos kompetentingos institucijos pateiktą informaciją ar ją vertinti kitaip. Teisės aktuose nėra numatyta, kad, prieš priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo arba draudimo atvykti, privalo būti apklaustas užsienietis, dėl kurio yra priimamas toks sprendimas, ypač kai sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Šiuo atveju Sprendimai buvo išsiųsti pareiškėjui, juose nurodyta apskundimo tvarka, kuria pareiškėjas pasinaudojo, t. y. pareiškėjas realizavo savo teisę apsiginti, paduodamas skundą teismui, kuriam ir gali išdėstyti visus savo nesutikimo su Sprendimais argumentus.

12.       Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Šie pareiškėjo veiksmai laikytini tik bandymu parodyti, jog jis nepalaiko (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo galbūt keliamos grėsmės nepaneigia ir skundo teiginiai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), nes šie teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir savaime nepaaiškina tokio pareiškėjo elgesio priežasčių arba tikslų. Atsakovas pažymėjo, kad, (duomenys neskelbtini).

13.       Atsakovo vertinimu, jis tinkamai pritaikė Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pagrįstai nustatė pareiškėjui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ilgesnį nei 5 metai. Sprendimas 3 buvo pagrįstas ne SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalimi, bet šio straipsnio 1 ir 3 dalimis. Nusprendžiant įrašyti perspėjimą dėl pareiškėjo į SIS II, buvo įvertinta aplinkybė, kad jam uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir tai pagrįstai leidžia manyti, kad pareiškėjas ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, be to, vienas iš draudimo atvykti instituto tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS II.

14.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

15.       Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad informacija apie pareiškėjo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) įmonių valdyme, jo profesinę karjerą (duomenys neskelbtini) ir eitas pareigas skelbiama viešuosiuose šaltiniuose ((duomenys neskelbtini)). 2013–2018 metais pareiškėjas ėjo (duomenys neskelbtini) vykdomojo direktoriaus pareigas. (duomenys neskelbtini) yra susijusi su ekonomikos sektoriais, užtikrinančiais didelį pajamų šaltinį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkui S. K. taikomos Europos Sąjungos sankcijos (duomenys neskelbtini). Viešuosiuose šaltiniuose ((duomenys neskelbtini)) skelbiama informacija apie (duomenys neskelbtini) sąsajas su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis, vertinama, kad (duomenys neskelbtini) pasitelkiama ir žvalgybos tarnybų interesams: (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos naudojasi (duomenys neskelbtini) ir jos filialais žvalgybos operacijoms vykdyti, jų tikslas – gauti aktualios informacijos apie užsienio šalių vystomas technologijas, kurios galėtų būti pritaikytos ne tik civiliniams, bet ir kariniams tikslams.

16.       Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiškėjas 2018–2019 metais tęsė veiklą (duomenys neskelbtini) sektoriuje, t. y. ėjo vykdomojo direktoriaus pareigas (duomenys neskelbtini), kurį įsteigė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat yra dirbęs projektų vadovu (duomenys neskelbtini). Kelių viešųjų šaltinių informacija pagrindžia pareiškėjo ryšius su įtakingomis (duomenys neskelbtini) veikiančiomis verslo grupėmis, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini).

17.       Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, aplinkybę, kad pareiškėjas, jau gavęs Leidimą, palaikė (duomenys neskelbtini), įrodo jo dalyvavimas (duomenys neskelbtini). Šis renginys (duomenys neskelbtini). Šį renginį (duomenys neskelbtini) išnaudodavo naudingiems ryšiams plėtoti ir propagandai skleisti. 2022 metais vykusiame (duomenys neskelbtini) atsisakė dalyvauti visų (duomenys neskelbtini) nepalaikančių valstybių atstovai. (duomenys neskelbtini) dalyviams, besibaiminantiems ateityje tapti (duomenys neskelbtini) sankcijų objektais, buvo leista nenurodyti savo oficialių ryšių (duomenys neskelbtini) dalyvių ženkleliuose bei neviešinti dalyvavimo (duomenys neskelbtini). Tarp (duomenys neskelbtini) rėmėjų buvo subjektai, kuriems taikomos Europos Sąjungos sankcijos: (duomenys neskelbtini). Neabejotina, kad pareiškėjas pasirinko dalyvauti šiame renginyje, suprasdamas renginio sąsajas su (duomenys neskelbtini) ir aiškiai apsispręsdamas palaikyti šią (duomenys neskelbtini) iniciatyvą. Komerciniai ar kiti finansiniai pareiškėjo interesai dalyvauti renginyje nepaneigia veiksmu išreikštos paramos (duomenys neskelbtini) iniciatyvoms fakto.

18.       Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo griežtinamą Europos Sąjungos ir Lietuvos teisinį reguliavimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečių patekimo į Europos Sąjungos teritoriją (pareiškėjo jau įgytas Leidimas sudaro galimybes išvengti griežto teisinio reguliavimo) ir teigė, kad tokie pareiškėjo veiksmai, kuriais jis išreiškė pritarimą (duomenys neskelbtini), sudaro prielaidas pareiškėjo turimiems ryšiams (duomenys neskelbtini) įgyti grėsmės valstybės saugumui pobūdį, nes, prireikus, pareiškėju ir jo turimomis privilegijomis (be kita ko, su Leidimu netrukdomai keliauti Europos Sąjungos teritorijoje) galėtų pasinaudoti (duomenys neskelbtini) subjektai, įskaitant žvalgybos tarnybas, vykdydami (duomenys neskelbtini) interesus atitinkančią veiklą.

II.

19.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 31 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo S. I. skundą, t. y. panaikino atsakovo Departamento 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 22S152950 dalį, kuria uždraudžiama pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 120 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 22S152950 priėmimo dienos, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 4,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

20.       Teismas nustatė, kad:

20.1.                      Pareiškėjas 2022 m. kovo 23 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu (dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą), taip pat tarpininkavimo raštą dėl pareiškėjo įdarbinimo (duomenys neskelbtini).

20.2.                      Departamentas išdavė pareiškėjui Leidimą, galiojantį nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki 2025 m. balandžio 19 d.,  pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą.

20.3.                      Departamentas 2022 m. lapkričio 15 d. gavo iš VSD įslaptintą Raštą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra dalyvavęs (duomenys neskelbtini) valdomų kompanijų ir strateginiuose sektoriuose veikiančių įmonių valdyme. Įgijęs Leidimą, pareiškėjas vykdė veiklą, rodančią, kad jis palaiko (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo buvimas Lietuvoje, atsižvelgiant į jo ryšius (duomenys neskelbtini) ir vykdytą veiklą, gavus Leidimą, kelia grėsmę valstybės saugumui.

20.4.                      Departamentas 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 22S152351 panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu (Sprendimas 1).

20.5.                      Departamentas 2022 m. lapkričio 17 d., atsižvelgdamas į tai, kad Sprendime 1 buvo padaryta klaida, nurodant, kad šio sprendimo apskundimas sustabdo sprendimo vykdymą, sprendimu Nr. 22S152934 nusprendė pakeisti minėtą sprendimą ir nurodyti, kad jo vykdymas nėra sustabdomas (Sprendimas 2).

20.6.                      Departamentas 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. Nr. 22S152950, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi ir SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimi, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų ir nusprendė įtraukti į SIS II perspėjimą apie pareiškėją 36 mėnesiams (Sprendimas 3).

21.       Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais bei teisme ištirtais įrodymais, ir pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija Sprendimuose nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas iš esmės teigia, kad jo darbinė patirtis ir veikla neturėtų būti tapatinamos su nurodytų subjektų veiklos sritimis ir ryšiais.

22.       Teismas atsižvelgė Rašte nurodytą informaciją, kad pareiškėjas 2013–2018 metais ėjo (duomenys neskelbtini) vykdomojo direktoriaus pareigas, kad viešuosiuose šaltiniuose ((duomenys neskelbtini)) skelbiama, kad (duomenys neskelbtini), dėl ko minėtuose šaltiniuose vertinama, kad (duomenys neskelbtini) pasitelkiama ir (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų interesams: (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos naudojasi (duomenys neskelbtini) ir jos filialais žvalgybos operacijoms vykdyti, jų tikslas – gauti aktualios informacijos apie užsienio šalių plėtojamas technologijas, kurios galėtų būti pritaikytos ne tik civiliniams, bet ir kariniams tikslams. (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkui S. K. taikomos Europos Sąjungos sankcijos dėl (duomenys neskelbtini).

23.       Teismas pažymėjo, kad Rašte nurodyta, jog pareiškėjas 2018–2019 metais tęsė veiklą (duomenys neskelbtini) sektoriuje: ėjo vykdomojo direktoriaus pareigas (duomenys neskelbtini), kurį įsteigė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat yra dirbęs projektų vadovu (duomenys neskelbtini), atsakingu už finansų technologijų ir dirbtinio intelekto projektus. Kelių viešųjų šaltinių informacija pagrindžia pareiškėjo ryšius su įtakingomis (duomenys neskelbtini) veikiančiomis verslo grupėmis. Nuo 2021 metų iki 2022 m. gegužės mėnesio pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini) valdyme.

24.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime byloje pateiktais išaiškinimais, nurodė, jog akivaizdu, kad ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, taigi kartu sudarantis pagrindą išvadai apie tokių dėl ryšių turinčio asmens buvimo Lietuvoje galinčią kilti grėsmę valstybės saugumui. Šiuo atveju pareiškėjas užėmė atsakingas, aukšto rango pareigas (duomenys neskelbtini)  kontroliuojamuose subjektuose, veikiančiuose technologijų ir finansų srityse. Teismas nurodė, kad nors, kaip teigė pareiškėjas, tokie faktai gali būti laikomi atspindinčiais jo kvalifikaciją, tačiau šie faktai kartu rodo jo ryšius su subjektais, kurie skiria jį į tokias pareigas. Išlieka nepaneigta, kad (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas ėjo vykdančiojo direktoriaus pareigas 2013–2018 metais, turi sąsajų su (duomenys neskelbtini) žvalgyba, jos vadovui taikomos tarptautinės sankcijos. Šie ryšiai klostėsi gan neseniai, iki 2018 metų, t. y. nesant kitų duomenų, pagrįstai galima daryti išvadą, jog jie yra išlikę. Pareiškėjas dalyvavo ir kitų valstybinių subjektų ((duomenys neskelbtini)) vadovavime, dirbo projektų vadovu (duomenys neskelbtini), dalyvavo kaip kapitalo turėtojas (duomenys neskelbtini) valdyme.

25.       Teismo vertinimu, visuotinai žinoma aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) yra ne tik priešiškai nusiteikusi prieš Lietuvą, bet ir Sprendimų priėmimo metu buvo (duomenys neskelbtini), t. y. savo veiksmais parodė, kad praktikoje imasi pačių brutaliausių agresyvių priemonių prieš kitas šalis, ši kontekstinė informacija negali būti ignoruojama. VSD pagrįstai akcentavo tą aplinkybę, kad Europos Sąjunga, atsižvelgdama į blogėjančią padėtį, (duomenys neskelbtini). Tai rodo, kad, reaguojant į iš (duomenys neskelbtini) kylančią grėsmę, ribojamas šios šalies piliečių patekimas į Europos Sąjungą, kuris galimas su sąlyga, kad jų atvykimas neturi kelti abejonių dėl grėsmių saugumui. Tai reiškia, kad visos indikacijos apie tikėtiną grėsmę gali būti vertinamos itin jautriai. Šiuo atveju pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, taip pat jį sieja aptarti santykiai su šios valstybės (tuo pačiu – valdančiojo režimo) kontroliuojamais subjektais, veikiančiais (duomenys neskelbtini) saugumo ir gynybos struktūras dominančiose srityse, ir (arba) su asmenimis, aktyviai palaikančiais (duomenys neskelbtini). Atlikus perspektyvinį vertinimą, galima daryti išvadą, kad dėl nustatytų aplinkybių (ryšių) gali kilti grėsmė valstybės saugumui.

26.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas, jau gavęs Leidimą, palaikė (duomenys neskelbtini), o tai pasireiškė jo dalyvavimu (duomenys neskelbtini), o VSD, remdamasi viešai prieinamais šaltiniais ((duomenys neskelbtini)), šį renginį apibūdino kaip skirtą (duomenys neskelbtini) įtakos sklaidai užsienyje. (duomenys neskelbtini), 2022 metais vykusiame (duomenys neskelbtini) atsisakė dalyvauti visų (duomenys neskelbtini) nepalaikančių valstybių atstovai. Tarp (duomenys neskelbtini) rėmėjų – subjektai, kuriems taikomos Europos Sąjungos sankcijos: (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad aptartos aplinkybės nebuvo paneigtos. Vertinimas, kad, tarptautinių ekonominių sankcijų (duomenys neskelbtini) kontekste, (duomenys neskelbtini) renkasi (duomenys neskelbtini) palaikantys subjektai, atrodo visiškai racionalus. Šiuo atveju nėra svarbi palaikančiųjų motyvacija: politiniai įsitikinimai, ekonominė nauda ar kita. Pats pareiškėjas pripažino, kad jo atstovaujamai įmonei (duomenys neskelbtini) šis renginys buvo svarbus, t. y. ji turėjo ekonominį interesą dalyvauti (duomenys neskelbtini) ekonomikoje. Renginys vyko jau po to, kai (duomenys neskelbtini) ir jai buvo taikomos ekonominės sankcijos. Todėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) aplinkybė Rašte pagrįstai įvertinta kaip tam tikras (duomenys neskelbtini) palaikymo ženklas.

27.       Teismas konstatavo, kad kiti pareiškėjo argumentai ((duomenys neskelbtini)) yra deklaratyvaus pobūdžio, tiesiogiai nesusiję su aptartomis aplinkybėmis ir todėl nepaneigiantys padarytų išvadų. Departamento teisės panaikinti Leidimą neatima aplinkybė, kad anksčiau jis buvo išduotas.

28.       Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą išvadai apie pareiškėjo ryšius, taip pat veiklą, rodančią paramą (duomenys neskelbtini), ir jie nebuvo paneigti. Neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai. Nėra jokios Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ar Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ginamos vertybės, kuri sukurtų pareigą valstybei prisiimti tokią riziką. Šioje byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad VSD ar Departamentas piktnaudžiavo, be pagrindo naudojo valstybės saugumo motyvą, buvo nusiteikę prieš pareiškėją, t. y. nebuvo paneigta, kad šios institucijos sąžiningai siekė apginti nacionalinio saugumo interesą.

29.       Teismas pažymėjo, kad Leidimas pareiškėjui buvo išduotas aukštos kvalifikacijos darbo (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pareiškėjo šeima negyvena Lietuvoje. Jo vienintelis jo ryšys su Lietuvos Respublika yra ketinimas dirbti (duomenys neskelbtini). Toks ryšys nenusveria galinčios kilti grėsmės valstybės saugumui dėl pareiškėjo buvimo Lietuvoje.

30.       Teismas, spręsdamas dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 120 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos pagrįstumo, atmetė pareiškėjo argumentus dėl Įstatymo 133 straipsnio 4 dalies taikymo, pabrėždamas, kad faktinis pagrindas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką buvo jo keliama grėsmė valstybės saugumui, o ne dalyvavimas nusikalstamose veikose ar viešas ir (ar) aktyvus rėmimas ir (ar) dalyvavimas užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikoje. Atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį. Teismas, apžvelgęs Įstatymo ir Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) nuostatas bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, priėjo prie išvados, kad Departamento nustatytas draudimo terminas nesuderinamas su proporcingumo principu. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, paprastai laikoma, jog 5 metų terminas yra pakankamas. Departamentas turėjo pagrįsti ilgesnio termino taikymo būtinumą, bet jis rėmėsi tik pavyzdiniu kriterijumi (t. y. kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių) ir nevertino pareiškėjo keliamos grėsmės pobūdžio ir (ar) laipsnio. Be to, pareiškėjo keliama grėsmė gali būti vertinama praėjus tam tikram draudimo laikui, t. y. net ir nustačius trumpesnį nei 10 metų terminą, praėjus šiam terminui, valstybės institucijos galės kontroliuoti jo atvykimo į Lietuvą galimybę. Teismas nurodė, kad VSD Rašte siūlė taikyti 5 metų terminą, taip pat nėra išskirtinių aplinkybių, kurios rodytų didesnę pareiškėjo keliamą grėsmę, todėl pripažintina, kad nustatytas 10 metų terminas yra neproporcingas grėsmei, dėl kurios šis draudimas yra nustatytas, o protingumo ir teisingumo kriterijus atitinka 5 metų terminas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė panaikinti Sprendimo 3 dalį, kuria uždraudžiama pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 120 mėnesių nuo tokio sprendimo priėmimo dienos, ir nustatyti, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

31.       Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo pretenzijas dėl jo duomenų įrašymo į SIS II, akcentavo, kad sprendimas dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti buvo priimtas padarius išvadą dėl grėsmės valstybės saugumui ir vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi. Atsakovas įvertino tai, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, taip pat tai, kad vienas iš draudimo atvykti instituto tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą. Pareiškėjas skunde nepateikė argumentų, kurie paneigtų minėtą riziką ir patvirtintų, jog jis nesirengia ir nebandys, nepaisydamas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, atvykti į Šengeno erdvę. Teismo vertinimu, priimtas sprendimas dėl įrašymo į SIS II atitinka SIS II reglamento nuostatas.

32.       Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimo 3 dalis dėl nustatyto 10 metų draudimo atvykti termino yra panaikinama, vietoj jos nustatant 5 metų draudimo atvykti terminą, o kita skundo dalis atmetama. Teismas nurodė, kad pareiškėjas įgijo teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo atstovas 2023 m. sausio 23 d. pateikė prašymą priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį. Teismas, atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį, pareiškėjui priteisė 4,5 Eur (22,50 Eur x 20 proc.).

III.

33.       Pareiškėjas S. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

34.       Pareiškėjas pakartoja savo poziciją ir ją pagrindžiančius argumentus, kad Sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes jie nėra motyvuoti, jie (taip pat Raštas) pagrįsti ne faktinėmis aplinkybėmis, o vieno asmens subjektyvia nuomone, faktai buvo vertinami tendencingai ir klaidingai, paviršutiniškai. Pareiškėjas pabrėžia, kad iš pradžių nebuvo nustatyta pagrindų, dėl kurių būtų galima atsisakyti išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o vėliau, pasirodžius straipsniams LRT interneto svetainėje, padaryta išvada, jog pareiškėjas palaiko (duomenys neskelbtini), nepagrįsta nei dokumentais, nei faktine medžiaga, tokie dokumentai ir (ar) medžiaga nepateikti ir teismui, be to, teismas neįvertino minėtų straipsnių įtakos Sprendimų priėmimui. Pareiškėjas iš tiesų nepalaiko (duomenys neskelbtini), priešingai – jis (duomenys neskelbtini) (teismas šiuos pareiškėjo argumentus nepagrįstai pripažino deklaratyviais, taip pat neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo teikiama finansinė parama yra reguliaraus pobūdžio). Pareiškėjas taip pat pakartotinai nurodo, kad sprendimas dėl draudimo atvykti turėjo būti priimtas Įstatymo 133 straipsnio 4 dalies pagrindu, bet ne to paties straipsnio 5 dalies pagrindu, nes prielaidos taikyti Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį nėra įrodytos, o Įstatymo 133 straipsnio 4 dalis iš esmės atitinka Departamento išdėstytus argumentus, bei tvirtina, jog teismas neatsižvelgė į šiuos jo argumentus.

35.       Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas neatitinka Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-56-(7.1.2), 2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 3.1 ir 3.3 punktų. Teismas formaliai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus, neatsižvelgė į tai, kad Departamentas neatliko tyrimo ir išimtinai vadovavosi Rašte pateikta informacija, ir neįvertino reikšmingų aplinkybių, pavyzdžiui, kad Raštas ir Sprendimai grindžiami viešai paskelbtais duomenimis, t. y. LRT interneto svetainėje 2022 m. spalio mėnesį paskelbtais straipsniais. Tokiu būdu teismas pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, įrodymų vertinimo taisykles. Teismas neatsižvelgė į tai, jog byloje nėra rašytinių (objektyvių) įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui (pastarąją aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir VSD atstovė). Be to, teismo sprendimo motyvai nėra aiškūs, šis sprendimas pagrįstas ne teisiniais motyvais, bet subjektyvia nuomone ir bendrais teiginiais (pvz., kad publikacijų išvados apie sąsajas su (duomenys neskelbtini) racionalios, kadangi S. K. taikomos Europos Sąjungos sankcijos dėl (duomenys neskelbtini)), taip pat emocijomis ir šališku aplinkybių vertinimu (pvz., teismas nurodė, jog visuotinai žinoma, kad (duomenys neskelbtini) yra priešiškai nusiteikusi prieš Lietuvą, ji (duomenys neskelbtini), t. y. savo veiksmais parodė, jog praktikoje imasi pačių brutaliausių agresyvių priemonių prieš kitas šalis, tokia kontekstinė informacija negali būti ignoruojama). Teismas formaliai nurodė, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodytas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas nepasisakė ir dėl pareiškėjo keliamų abejonių dėl VSD pateiktos informacijos patikimumo, neaiškios kilmės (visi nurodyti straipsniai yra iš tinklaraščių, veikiančių ne Lietuvoje ir neturinčių oficialaus pripažinimo, todėl nelaikytini patikimais).

36.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

37.       Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas teigia, kad teismas ištyrė visus byloje pateiktus įrodymus, įvertindamas tiek Rašte nurodytus duomenis apie pareiškėją, tiek skundo argumentus. VSD laikėsi nuoseklios pozicijos, kad byloje esantys duomenys (ne vieno asmens paskelbtas straipsnis, o gausi informacija iš viešų šaltinių ir įslaptinta informacija; pareiškėjas neneigia nustatytų faktų) yra pakankami išvadai dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, o priešingi apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti. Departamento galimybės rinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galbūt keliamą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos, todėl jis remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Atsakovas pakartotinai atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors pareiškėjas teigia, jog jo parama (duomenys neskelbtini) yra nuolatinė, tačiau jis pateikė duomenis tik apie du atliktus pinigų pervedimus (duomenys neskelbtini), šie pervedimai buvo atlikti po minėto M. L. straipsnio paskelbimo.

38.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

39.       Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teigia, kad apeliaciniame skunde nėra jokių naujų argumentų, kurių teismas neįvertino ir kurie galėtų paneigti byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

40.       Bylos dalykas – atsakovo Departamento 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 22S152351, 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 22S152934 ir 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 22S152950 pagrįstumas ir teisėtumas.

41.       Byloje nustatyta, kad Sprendimu 1 panaikintas pareiškėjui (duomenys neskelbtini) pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą (ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal šio Įstatymo 441 straipsnio nuostatas) išduotas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje leidimas Nr. 760104152, galiojantis nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki 2025 m. balandžio 19 d.; Sprendimu 2 pakeista Sprendimo 1 dalis, kurioje išaiškinta apskųsto sprendimo vykdymo tvarka, ir nurodyta, jog pagal Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą, apskundus šį sprendimą, jo vykdymas – nesustabdomas; Sprendimu 3 pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2022 m. lapkričio 17 d. 10 metų ir įtrauktas į SIS II perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų ES) nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija (teritorijoje)) nuo 2022 m. lapkričio 17 d. 3 metus.

42.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 yra pagrįsti ir teisėti, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti šiuos sprendimus atmestini, o Sprendimas 3 yra pakeistinas, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo 2022 m. lapkričio 17 d.

43.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas visa apimtimi dėl skunde nurodytų argumentų, akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus, neatsižvelgė į tai, kad Departamentas neatliko tyrimo ir išimtinai vadovavosi Rašte pateikta informacija, ir neįvertino reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į tai, jog byloje nėra rašytinių (objektyvių) įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, nurodydami, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

44.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pareiškėjui išduotas Leidimas panaikintas, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, nustatančiu, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

45.       Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

46.       Tvarkos aprašo 131 punkte nustatyta, kad Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Departamentas, gavęs VSD informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos VSD, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu).

47.       Nagrinėjamu atveju atsakovas, remdamasis viešai paskelbta informacija internete ir VSD pateikta informacija (2022 m. lapkričio 15 d. raštas Nr. 19-1017 RN), nustatė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas Sprendimą 1 grindė tuo, jog pareiškėjas, dalyvavęs (duomenys neskelbtini) valdomų kompanijų ir strateginiuose sektoriuose veikiančių įmonių valdyme, o įgijęs Leidimą vykdė veiklą, rodančią, kad jis palaiko (duomenys neskelbtini), nepaisydamas (duomenys neskelbtini), kelia grėsmę valstybės saugumui. 

48.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde kritikuoja VSD pateiktą informaciją, kuria rėmėsi tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, nustatydami aplinkybę, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas nurodo, kad VSD informacija grindžiama neaiškios kilmės publikacijose esančia informacija, kurios šaltiniai ir informacijos patikimumas nežinomas, straipsniai yra iš interneto tinklaraščių, veikiančių ne Lietuvoje, neturinčių oficialaus pripažinimo, todėl negali būti laikomi patikimais; pareiškėjo profesinė patirtis nepagrindžia aplinkybės, jog jis palaiko (duomenys neskelbtini), jis teikia paramą (duomenys neskelbtini).

49.       Aptarti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

50.       Įrodymų vertinimo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra, o 2 dalyje įtvirtinta, kad nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. 

51.       Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, o vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

52.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde akcentuojami atskiri įrodymai, kuriais pareiškėjas neigia minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą, pažymėtina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

53.       ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija (ABTĮ 140 str. 1 d.), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

54.       Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pareiškėjo ginčijama minėta pirmosios instancijos teismo išvada, nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą (taip pat ir įslaptintą informaciją). Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl (duomenys neskelbtini).

56.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).

57.       Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime nurodyta, kad asmens, siekiančio vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje. 

58.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas užėmė atsakingas, aukšto rango pareigas (duomenys neskelbtini) kontroliuojamuose subjektuose, veikiančiuose technologijų ir finansų srityse ((duomenys neskelbtini); kt.), gavęs Leidimą dalyvavo (duomenys neskelbtini), kuriame (duomenys neskelbtini) atsisakė dalyvauti visų (duomenys neskelbtini) nepalaikančių valstybių atstovai, taip pat įvertinęs VSD pateiktą įslaptintą informaciją, pagristai sprendė, kad pareiškėjo veikla kelia grėsmę valstybės saugumui. 

59.       Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai apie tokių ryšių turinčio asmens buvimo Lietuvoje galinčią kilti grėsmę valstybės saugumui.

60.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Departamentas rėmėsi tikrovės neatitinkančia informacija, nepatikima informacija, VSD informacija, kuria rėmėsi Departamentas, patvirtina, kad ji grindžiama neaiškios kilmės publikacijose esančia informacija ir informacijos patikimumas yra nežinomas, tačiau pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kad viešai paskelbta informacija neatitinka tikrovės, ir kokios konkrečiai VSD nustatytos aplinkybės yra neteisingos.

61.       Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jis (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo veiklą, kuri kelia grėsmę valstybės saugumui. 

62.       Byloje nustatyta, kad Lietuvoje negyvena pareiškėjo šeima, nepateikti įrodymai, kuriais remiantis turėtų būti pateisintas pareiškėjo interesas likti gyventi Lietuvoje.

63.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad sprendžiant klausimą dėl draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką, turėjo būti taikoma ne Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis, o Įstatymo 133 straipsnio 4 dalis, įsigaliojusi 2021 m. birželio 2 d.

64.       Įstatymo 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienio valstybėje užsienietis yra padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą asmeniui ir dėl to buvo pažeistos visuotinai pripažintos žmogaus teisės ir laisvės, korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar pinigų plovimo požymius atitinkančią nusikalstamą veiką, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatymuose ar tarptautinėse sutartyse, arba kad kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokias nusikalstamas veikas, arba kuris viešai ir (ar) aktyviai remia ir (ar) dalyvauja užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikoje ir (ar) dėl šių priežasčių užsienietis yra įtrauktas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybės narės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą.

65.       Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu 5 metai.

66.       Šiuo nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, jog taikytinos Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies nuostatos, nes faktinis ir teisinis pagrindai uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką buvo jo keliama grėsmė valstybės saugumui, o ne dalyvavimas nusikalstamose veikose ar viešas ir (ar) aktyvus rėmimas ir (ar) dalyvavimas užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikoje.

67.       Tai, kad atsakovo Sprendime ir VSD Rašte nurodomos aplinkybės ir apie tai, jog pareiškėjas palaiko (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju netinkamai buvo taikyta Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis. Pažymėtina, kad pareiškėjui nustatytas 10 metų draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpis sumažintas iki 5 metų.

68.       Pareiškėjas kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Sprendimų kokybės standartų dėl motyvavimo, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi sprendimo turinį, daro išvadą, kad sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nes jame išsamiai nurodytos nustatytos esminės faktinės aplinkybės, reikšmingos šiai bylai išnagrinėti, nurodyti teisiniai argumentai, dėl kurių netenkintas skundas. Sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

69.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją; pareiškimo Nr. 18390/91; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 34/1996/753/952). Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. 

70.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, visiškai sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Dalia Višinskienė

        Virginija Volskienė