Baudžiamoji byla Nr. 1A-557-654/2017

Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01832-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.4.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Stasio Lemežio, kolegijos pirmininko Aleno Piesliako,

sekretoriaujant Gretai Sarapinaitei,

dalyvaujant prokurorui Ričardui Kubiliui,

nuteistajai J. D. ir jos gynėjui advokatui Arvydui Aranauskui,

nukentėjusiajam A. J. ir jo atstovui advokatui Raimundui Jurkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. D. ir jos gynėjo advokato A. Aranausko bei nukentėjusiojo A. J. apeliacinius skundus dėl 2017 m. birželio 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo J. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 35 MGL (1318,10 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

Nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš nuteistosios J. D. priteista 1000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti, o iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro – 4040,31 eurų turtinei ir 5000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš nuteistosios J. D. priteista 3943,64 eurų nukentėjusiojo A. J. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiojo A. J. išlaidos advokato pagalbai apmokėti sumažintos iki 2200,00 eurų ir ši suma pripažinta proceso išlaidomis bei priteista iš nuteistosios J. D..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

n u s t a t ė:

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. J. D., vairuodama kelių transporto priemonę būdama neblaivi pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (toliau - KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

ji, 2014 m. spalio 31 d., 16.40 val., Vilniaus r., kelio Vilnius-Panevėžys 10 kilometre, vairuodama automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 4, 9, 14, 16, 114 punktų reikalavimus, tuo, kad vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, būdama neblaivi (2,35 promilės), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir, apsisukinėdama ne sankryžoje, nedavė kelio priešinga kryptimi apie 70,5 m atstumu artėjančiam motociklui „Yamaha FZS 600“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. J., kuris važiavo viršydamas leistiną maksimalų šiame kelio ruože 70 km/h greitį (važiavo apie 90 km/h greičiu) bei susidarius kliūčiai, netekus techninės galimybės išvengti susidūrimo, su juo susidūrė, dėl ko šio eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės ir nukentėjo motociklo „Yamaha FZS 600“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. J., kuriam dėl odos nubrozdinimų kaktoje, dešinio alkūnkaulio ir dešinio stipinkaulio išnirimų ties dešinės alkūnės sąnariu, dešinio stipinkaulio tolimojo galo priekinio-išorinio krašto persąnarinio lūžio su poslinkiu, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžio, dešinės plaštakos I-o delnakaulio pamatinio galo persąnarinio lūžio su poslinkiu, dešinio šlaunikaulio kūno vidurinio trečdalio skeveldrinio lūžio su poslinkiu, kairio šlaunikaulio galvos išnirimo su kairiosios gūžduobės užpakalinio krašto atskilimu ir kairio šlaunikaulio galvos skeveldriniu lūžiu, kairio kelio sąnario vidinio menisko, užpakalinio kryžminio raiščio, išorinio ir vidinio šoninių raiščių dalinių plyšimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikta,

Šiais veiksmais J. D. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalyje.

2. Nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentai

2. Nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2017 m. birželio 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuri yra susijusi su neturtinės žalos ir procesinių išlaidų dydžiais, visiškai tenkinti jo civilinį ieškinį, priteisti visą prašomą neturtinės žalos dydį ir visas jo patirtas atstovavimo išlaidas.
1. Nukentėjusysis skunde nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas pažeidė teisingo, protingo bei sąžiningo žalos kompensavimo kriterijus, t. y. nukrypo nuo CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų tinkamo taikymo. Teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį nuo prašytų 20 000,00 eurų iki 6 000,00 eurų, nepakankamai išsamiai įvertino turimų įrodymų visumą, nepakankamai atidžiai įvertino reikšmingus bylos duomenis, liečiančius sveikatos sutrikdymo masto nustatymą bei šių žalingų padarinių įtaką nukentėjusiojo gyvenimui, nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad A. J. eismo įvykio metu viršijo greitį ir tuo prisiėmė didelę dalį rizikos dėl padarinių atsiradimo.
2. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į dalį teismų praktikoje minimų aspektų. Teismas įvertino sveikatos sužalojimo laipsnį, gydymosi trukmę, netektą darbingumą, paminėjo ateityje laukiančias operacijas. Taip pat įvertino, kad dėl patirtų sužalojimų iš esmės pasikeitė A. J. gyvenimo kokybė. Dalis aplinkybių, kurios liečia sveikatos sutrikdymo mastą, žalos poveikį asmeniniam gyvenimui bei profesinei veiklai nebuvo pakankamai atskleistos ir tai lėmė neteisingą neturtinės žalos dydžio nustatymą. Atkreiptinas dėmesys, jog nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose paprastai priteisiama nuo 2000 iki 7000 eurų, tačiau nukrypimai nuo susiformavusios teismų praktikos yra galimi ir pateisinami tada, kai didesnės neturtinės žalos priteisimas yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Nagrinėjamas įvykis nėra tipinis nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejis. A. J. buvo konstatuoti daugybiniai sužalojimai. Nukentėjusiajam išliko ilgalaikiai liekamieji padariniai. Nusikalstama veika buvo padaryta 2014 m. spalio 31 d., po ko prasidėjo ilgas reabilitacijos ir gydimosi procesas, nuo to laiko praėjo daugiau kaip dveji su puse metų, tačiau gydymas vyksta iki šiol. Ateityje nukentėjusiojo laukia ne viena sudėtinga operacija. Pats gydymas yra brangus, reikalauja daug materialinių ir asmeninių (psichologinių) išteklių.
3. Sveikatos sutrikdymo padarinių mastas nagrinėjamoje byloje buvo įvertintas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiojo netekto darbingumo lygį egzistuoja abejonė, ar J. D. neturėtų būti inkriminuojami rimtesni padariniai. Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad nukentėjusysis po eismo įvykio neteko 40 procentų darbingumo. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.10., 6.11. punktų nuostatomis, sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau procentų bendro arba profesinio darbingumo, atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo laipsnį. Kaip matyti, nedarbingumo netekimas nagrinėjamoje byloje iš esmės atitinka sunkesnių sveikatos padarinių požymius, tačiau, nepaisant to, šis aspektas neturtinės žalos kompensavimo kontekste nebuvo plačiau akcentuotas.
4. Nuosprendyje buvo nepakankamai išsamiai išanalizuotas padarinių poveikis asmens kasdieniam gyvenimui. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad sveikatos sutrikdymas neabejotinai turėjo įtakos nukentėjusiojo gyvenimo kokybei. Teismas paminėjo, kad dėl įvykio nukentėjusysis neteko galimybės aktyviai leisti savo laisvalaikį, bet neįvertino profesinės nukentėjusiojo veiklos. Iš bylos duomenų matyti, kad A. J. darbinė veikla yra susijusi su inžinerija. Jis dirba pagal specialybę vyriausiuoju techniku įmonėje, kuri užsiima konferencijų ir viešųjų pranešimų sistemų projektavimu, diegimu, priežiūra, taip pat konferencijų įrangos nuoma ir aptarnavimu. Darbo pobūdis numato nemažą darbo krūvį, nes tenka transportuoti bei nešioti įrangą. Šis darbas reikalauja daug vaikščiojimo ir lankstumo laiko atžvilgiu dirbant po darbo valandų bei savaitgaliais. Dėl patirtų sužalojimu nukentėjusysis patyrė daug didesnį nei įprastinis profesinių galimybių praradimą, juto stipresnį nerimą ir pergyveno dėl savo darbo vietos likimo. Be to, sveikatos sutrikdymo požymiai vis dar nėra išnykę, jie iki šiol sukelia didelį neigiamą poveikį jo profesiniams gebėjimams bei perspektyvoms.
5. Skunde apeliantas pabrėžia, kad nuosprendyje buvo nepagrįstai vadovautasi CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad eismo įvykio metu A. J. nesilaikė kelių eismo taisyklių, važiavo 90 km/h greičiu, kai didžiausias leidžiamas greitis kelio ruože buvo tik 70 km/h. Pasak teismo, tokiais savo veiksmas apeliantas prisiėmė dalį rizikos dėl galimų žalingų padarinių atsiradimo. Vertinant apkaltinamojo nuosprendžio motyvus apeliantas nesutinka su tuo, kad jo elgesys gali rodyti jo akivaizdų neatsargumą. Teismas atsižvelgė į tai, jog nukentėjusysis tikėtinai bandė mažinti greitį, bet nespėjo to padaryti, nes buvo nedaug nuvažiavęs nuo kelio ženklo (apie 50 metrų). Eismo įvykio eigos ekspertizių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išvados atskleidžia, kad eismo įvykio mechanizmui viršytas greitis neturėjo esminės įtakos. Taigi nėra didelio skirtumo, jeigu A. J. būtų važiavęs 70 km/h arba 90 km/h greičiu, ir vienu, ir kitu atveju greitis yra pakankamai didelis, todėl jo nežymus padidėjimas (arba pavėluotas greičio sumažinimas) negali rodyti asmens išskirtinio neatidumo, neapdairumo bei nerūpestingumo. Šio aspekto teismas neanalizavo, todėl sureikšmindamas greičio viršijimo aplinkybę visiškai nepagrįstai tariamos rizikos faktorių vertino J. D. naudai.
6. Apeliaciniu skundu ginčijamas priteistų procesinių išlaidų dydis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatė, kad A. J. už advokato paslaugas yra sumokėjęs 3212,28 eurų. Ši suma teismo buvo sumažinta iki 2200 eurų motyvuojant tuo, kad procesinių išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomas sumas, jeigu jos yra per didelės. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė procesinių išlaidų priteisimo klausimą. Teismas nurodė, kad A. J. advokato išlaidas patvirtina mokėjimo kvitai. Advokatas nukentėjusįjį atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminiame nagrinėjime, parengė civilinį ieškinį. Teismo motyvai neparodo, kad atstovavimo suma yra per didelė. Nebuvo pateikti jokie aiškūs argumentai, kad 3 212,28 eurų priteisimas bylos sudėtingumo, suteiktų paslaugų arba kitų reikšmingų aplinkybių atžvilgiu butų akivaizdžiai neproporcingas bei pažeistų sąžiningumo principą. Priteisdamas mažesnę atstovavimo išlaidų sumą teismas nesilaikė BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatų, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nes įpareigojo nukentėjusįjį prisiimti dalį proceso išlaidų, kurios atsirado dėl J. D. kaltės.

3. Nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniame skunde nuteistoji J. D. ir jos gynėjas advokatas A. Aranauskas prašo panaikinti 2017 m. birželio 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje, kurioje iš J. D. priteista A. J. 1000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti, o iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro – 4040,31 eurų turtinei ir 5000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti ir priimti naują nuosprendį – A. J. civilinį ieškinį atmesti arba sumažinti A. J. priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo neatsargius veiksmus, lėmusius 2014 m. spalio 31 d. eismo įvykį ir po jo kilusius padarinius. Iš nuteistosios J. D. nukentėjusiajam A. J. priteistinos žalos sumos mokėjimą išdėstyti dalimis, įpareigojant J. D. nukentėjusiajam A. J. priteistą neturtinę žalą sumokėti dalimis per vienerius metus.
1. Skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl nukentėjusiajam A. J. priteisto civilinio ieškinio dydžio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Skunde ginčija ne tik nuosprendžio dalį, kuria iš J. D. priteista A. J. 1000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo, bet ir dalį, kuria nukentėjusiajam priteista iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau –LRTPDB) 4040,31 eurų turtinei ir 5000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti, kadangi šią sumą LRTPDB regreso tvarka gali išieškoti iš J. D..

4.2.              Nukentėjusiojo neatsargų elgesį, turėjusį įtakos eismo įvykio kilimui bei jos padariniams, patvirtino bylos nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės. A. J. veiksmai, kuomet jis važiavo viršydamas leistiną maksimalų greitį, o atsiradus kliūčiai neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo, turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo deliktinės civilinės atsakomybės įrodęs buvus force majeure aplinkybes arba nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą. Teismų praktikoje šis straipsnis taikomas kartu su CK 6.282 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar jai padidėti, gali įtakoti atlygintinos žalos dydį arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Atsižvelgus į šias įstatymo nuostatas būtina įvertinti nukentėjusiojo asmens elgesį ir jo įtaką įvykio bei jo padarinių kilimui. Teismų praktikoje nurodoma, kad nukentėjusiojo elgesys turėtų būti vertintinas kaip reikšmingas nustatant žalos dydį, priteistiną iš kaltininko. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliantas mano, kad J. D. turėjo būti atleista nuo pareigos atlyginti A. J. padarytą žalą, nes nukentėjusiojo veiksmai (ženklus 20 km/h greičio viršijimas eismo įvykio metu) buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu ir sudarė prielaidas žalai atsirasti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pagal formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą paprastai priteisiama nuo 580 eurų iki 2900 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Net ir sumažindamas neturtinės žalos dydį iki 6000 eurų, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl nukentėjusiajam priteisė didesnę nei teismų praktikoje įprasta neturtinę žalą.

4.3.              Nuteistoji ir jos gynėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, kad priteisdamas nukentėjusiajam turtinės žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jau išvardintas aplinkybes dėl paties nukentėjusiojo neatsargaus elgesio ir visiškai nemažino priteisto turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis neįrodė daugumos vaistinėse pirktų vaistų, vaistinių preparatų ir kitų prekių būtinumo jo sveikatos atstatymui. Mano, kad ir nepatekęs į 2014 m. spalio 31 d. eismo įvykį nukentėjusysis būtų pirkęs higienos priemones, todėl priskirti šias išlaidas kaip patirtas dėl eismo įvykio negalima. Kaip gydymui patirtas išlaidas nukentėjusysis nurodo ir mokamas gydytojų specialistų konsultacijas, gydomuosius masažus privačiame masažo kabinete, brangius tyrimus privačiuose medicinos centruose bei įvairius treniruoklius ir priemones, reikalingas jo terapijai. Nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, kad šios jo patirtos gydymo išlaidos buvo būtinos jo sveikatos atstatymui po eismo įvykio. Nukentėjusysis dėl nesuprantamų priežasčių rinkosi atlikti brangesnius medicininius tyrimus ir procedūras privačiose gydymo įstaigose vietoje tų pačių tyrimų atlikimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuojamose įstaigose.

4.4. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė 1469,03 eurų už sugadintą transporto priemonę. Nukentėjusysis pateikė naujos motociklininko aprangos kainas. Tačiau neaišku, ar apranga po 2014 m. spalio 31 d. eismo įvykio nėra tinkama naudoti, ar atsakovas ja ir toliau nesinaudoja, ar jos neperleido tretiesiems asmenims. AB „Lietuvos Draudimas“ pranešime nurodyta, kad nukentėjusiojo motociklas buvo pripažintas sunaikintu, nes jo remonto išlaidos yra lygios arba didesnės nei 75 procentai transporto priemonės rinkos vertės iki eismo įvykio. Tačiau nukentėjusysis nenurodo, ar motociklas po įvykio ir liko neremontuotinu ir buvo utilizuotas, ar jį nukentėjusysis suremontavo ar galbūt perleido tretiesiems asmenims parduodamas.

5. Nukentėjusysis nepagrindė išlaidų susijusių su įgaliojimo patvirtinimu pas notarą, didesnių dydžių drabužių, teismo medicinos konsultacijų, medicininių dokumentų kopijų būtinumo ir tikslingumo. Transporto priemonių draudikų biuras savo atsiliepime nurodė, kad išlaidos už didesnių dydžių drabužius bei kopijavimo paslaugos neturėtų būti atlygintinos.
6. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Baudžiamojo proceso kodekse nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas civilinis ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, todėl apeliantas laiko, kad anksčiau paminėta civilinio proceso norma neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ir šiuo atveju yra visos sąlygos ją taikyti.

4. Nukentėjusiojo atstovo atsiliepimas į nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentus

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo A. J. atstovas Raimundas Jurka prašo nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nukentėjusysis nesutinka su J. D. skunde pateiktais samprotavimais, juos vertina kaip subjektyvius ir deklaratyvius bei neatitinkančius byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos.
1. Remiantis specialisto išvada nukentėjusiojo motociklo greitis nors ir buvo viršytas, tačiau susidariusioje situacijoje nebuvo tiek didelis ir toks reikšmingas, kad jį būtų galima vertinti kaip pagrindinę priežastį eismo įvykiui kilti. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinama drauge su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šio klausimo teisingam išsprendimui. Teismas atsižvelgė, kad nuteistoji vairavo transporto priemonę būdama sunkiai apgirtusi, jos gynybinė pozicija ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kito – pradžioje savo kaltę ji pripažino pilnai, bet susipažinusi su specialisto išvadą poziciją pakeitė. Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusiojo didelis neatsargumas, kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinama drauge su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šio klausimo teisingam išsprendimui.
2. Vertinant turtinės žalos klausimus teismas tinkamai vadovavosi teisės normomis ir teisės principais, įpareigojančiais teismą protingai ir rūpestingai vertinti medikamentų, gydimosi reikmenų būtinumą ir tikslingumą. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad smulkiai apskaičiuoti šias išlaidas nei teoriškai nei praktiškai nėra įmanoma, todėl buvo vadovaujamasi objektyvaus protingumo reikalavimais vertinant eismo įvykio metu sužaloto asmens bendruosius ir specifinius būtinus poreikius sveikatos būklės atstatymui.

6. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo skundą atmesti. Nukentėjusysis ir jo atstovas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

5. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nukentėjusiojo A. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistosios J. D. ir jos gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliaciniuose skunduose nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinė kvalifikacija neginčijama. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų nagrinėjimo apeliaciniame procese bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose neišeidama už apeliacinių skundų ribų.

Dėl nukentėjusiojo A. J. skundo argumentų.

8. Nukentėjusiojo skunde keliami neturtinės žalos dydžio ir procesinių išlaidų priteisimo klausimai. Skunde apeliantas nurodė, kad teismas įvertino sužalojimo sveikatai laipsnį, gydymosi trukmę, netektą darbingumą, paminėjo ateityje laukiančias operacijas, pablogėjusią gyvenimo kokybę, netektas galimybes aktyviai leisti laisvalaikį, tačiau neatsižvelgė į sveikatos sutrikdymo mastą ir žalos poveikį nukentėjusiojo profesinei veiklai, o tai lėmė neteisingą neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali būti pritaikomas, nes pinigais tiksliai įvertinti neturtinės žalos neįmanoma. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Tai siekiama padaryti vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgus į žalos dydį ir jos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir į teismų praktiką panašiose bylose. Spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio teismas privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti konkrečios bylos aplinkybes svarbias neturtinės žalos dydžiui nustatyti.
1. Apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, nukentėjusiojo patirtą skausmą ir nepatogumus, sužalojimų pobūdį, ilgą gydymosi ir reabilitacinį laikotarpį, liekamuosius reiškinius sveikatai, jų įtaką gyvenimo kokybei bei laisvalaikiui. Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo pagrindų, buvo nurodytas patirtų sužalojimų neigiamas poveikis nukentėjusiojo darbinei veiklai. Nukentėjusysis nurodo, kad sumažėjo galimybės dirbti fizinį darbą ir tai varžo jo darbinę veiklą. Apylinkės teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, nepaminėjo patirtos žalos įtakos nukentėjusiojo profesinei veiklai, tačiau įvertino nukentėjusiojo netekto darbingumo mastą bei atsižvelgė ir pakankamai išsamiai įvertino kitas neturtinės žalos dydžiui pagrįsti svarbias aplinkybes. Ši nukentėjusiojo skunde nurodyta aplinkybė nėra nauja, išskirtinė ar iš esmės keičianti neturtinės žalos dydžio dydį. Teismo įvertintas darbingumo praradimo mastas reiškia, kad nukentėjusiojo netektys profesinėje veikloje buvo vertinamos kartu su kitomis svarbiomis aplinkybėmis. Neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pakankamas ir adekvatus nagrinėjamos bylos kontekste. Priteisiant tokio dydžio neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, o nepaminėta aplinkybė dėl patiriamų praradimų ir suvaržymų nukentėjusiojo darbinėje veikloje įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui neturėjo.
9. Nukentėjusiojo skunde nurodyta, kad remiantis teismų praktika kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui paprastai priteisiama nuo 2000 iki 7000 eurų. Pažymėta, kad nukrypimai nuo susiformavusios teismų praktikos yra galimi ir pateisinami, kai didesnės žalos priteisimas proporcingas konkrečioms išskirtinėms aplinkybėms. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu priteisiamos neturtinės žalos dydis turėtų būti didesnis nei teismų praktikoje įprastai priteisiamas. Apylinkės teismas įvertino aplinkybes, jog nukentėjusysis ilgai gydėsi, ateityje jo laukia sunkios operacijos ir tolesnis gydymas išlieka sudėtingas, todėl priteisė gerokai didesnę neturtinę žalą nei įprastai tokiais atvejais priteisiamos neturtinės žalos dydžio vidurkis. Teismų praktikoje atskirose bylose nustatytas neturtinės žalos dydis visada yra individualus ir tai, kad kitose bylose buvo priteisiami skirtingi neturtinės žalos dydžiai nereiškia, kad ir šioje byloje turi būti priteisiami tokie pat. Viskas priklauso nuo sprendimų pagrįstumo, nuo teismo pateikiamų savo sprendimo motyvų, o šioje byloje pirmosios instancijos teismo motyvai teisingi ir veda prie teisingo sprendimo.
10. Skunde argumentuojama, kad nukentėjusysis po eismo įvykio neteko 40 procentų darbingumo, o pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau procentų bendro arba profesinio darbingumo, atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo laipsnį. Skunde teigiama, kad nedarbingumo netekimas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo laipsnį ir tai turėtų turėti įtakos J. D. inkriminuojamų padarinių dydžiui. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad negalima vertinti sužalojimo pasekmių bendro darbingumo netekimo procentais, nes visų sužalojimų padarinių atstatomasis gydymas dar nėra galutinai užbaigtas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1. ir 7.2. punktuose numatyti nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto nustatymo kriterijai. Šiuose punktuose nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna taisyklėse apibrėžto sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo. Kadangi, pagal ekspertizės aktą galutinio darbingumo procentais nustatyti negalima, taisyklėse numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti nustatytas tik kitu alternatyviu būdu – pagal 7.1. punkte apibrėžtą taisyklę, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas tinkamai, o apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingai nustatyto veikos pavojingumo ir padarinių dydžio yra nepagrįstas.
11. Skunde pabrėžiama, kad teismas sureikšmino nukentėjusiojo viršyto greičio aplinkybę ir padidintos rizikos bei didelio nukentėjusiojo neatsargumo faktą vertino J. D. naudai. Apylinkės teismas pagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgdamas į nukentėjusiojo veiksmus. CK 6.253 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės <...> dėl nukentėjusio asmens veiksmų. CK 6.282 straipsnyje reglamentuota, kad atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal pateiktų teisės normų reguliavimą apylinkės teismas, vertindamas nukentėjusiojo veiksmus, turėjo galimybę žalos reikalavimo atlyginimą visiškai atmesti. Tačiau sprendimą priėmęs apylinkės teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo veiksmus autoįvykio metu, jų įtaką kilusioms pasekmėms, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismų praktiką, taip pat kitas neturtinės žalos dydžio nustatymui svarbias aplinkybes ir pagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį, kuris nagrinėjamos situacijos atžvilgiu yra adekvatus, pakankamas ir proporcingas.
12. Apeliaciniu skundu taip pat ginčijamas priteistų procesinių išlaidų dydis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje sumažino nukentėjusiajam priteistiną sumą advokato išlaidoms atlyginti nuo 3 212,28 eurų iki 2 200 eurų ir nenurodė tokį procesinių išlaidų sumažinimą pagrindžiančių motyvų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvardijo atstovavimo išlaidų sumažinimo pagrindus – atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, reikalingas teisines paslaugas, prašomų išlaidų dydį, tačiau jų nesukonkretino ir išsamiau neaptarė. Nukentėjusiojo atstovo advokato atstovavimo išlaidas patvirtina pateikti išsamūs mokėjimo kvitai. Teisėjų kolegija susipažinusi su šiais dokumentais mano, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra realios, pagrįstos ir adekvačiai proporcingos atliktų procesinių veiksmų kiekiui ir sudėtingumui, visos yra pagrįstos konkrečiais advokato darbais. Nukentėjusiajam reikėjo samdyti advokatą ir jam mokėti tik dėl nuteistosios veiksmų, jei nebūtų nuteistosios veiksmų, nukentėjusysis savo uždirbtus ir advokatui išleistus pinigus būtų pasilikęs sau, todėl tokiais atvejais mažinant proceso išlaidas, atsiradusias dėl advokato samdymo, sprendimas turi būti ypatingai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino procesinių išlaidų priteisimo klausimą ir nepagrįstai šias išlaidas sumažino, todėl ši nuosprendžio dalis keistina.

Dėl nuteistosios J. D. ir jos gynėjo skundo argumentų.

13. Apeliaciniame skunde nuteistoji ir jos gynėjas nurodė, kad nukentėjusiojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu ir sudarė prielaidas žalai atsirasti. Vadovaujantis CK 6.270 straipsnio ir 6.282 straipsnio normomis, atsižvelgiant į didelį nukentėjusiojo neatsargumą J. D. pareikštas reikalavimas atlyginti žalą turėtų būti atmestas. CK 6.270 straipsnyje nurodyta, kad asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kaip minėta CK 6.282 straipsnis numato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas specialistas V. Š. paaiškino, kad motociklo važiavimas apie 90 km/h, jei nėra kliūties, niekam nekelia grėsmės. Jei transporto priemonės vairuotojas važiuotų du kartus greičiau nei leistinas greitis, tada galima išvada, kad tokio vairuotojo žymiai viršytas greitis galimai turėjo reikšmės konkretaus eismo įvykio kilimui. Tiriamo įvykio metu mažindamas greitį ir važiavęs lėčiau nei 70 km/h motociklas būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo, todėl motociklininko veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su įvykiu. Visgi, automobilio vairuotoja apsisukinėdama nedavė kelio artėjančiam automobiliui. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažino, kad nukentėjusiojo veiksmai, nors ir prieštaravę KET 127 punkto reikalavimams, visgi nebuvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Tai patvirtino eismo įvykio eigos ekspertizės ir specialisto paaiškinimas. Kvalifikuodamas nusikalstamą veiką apylinkės teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo veiksmai šioje konkrečioje situacijoje nebuvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu ir jo pasekmėmis. Nukentėjusiojo viršytas greitis susidariusioje situacijoje nebuvo tiek didelis ir toks reikšmingas, kurį būtų galima vertinti kaip pagrindinę priežastį eismo įvykiui kilti. Taigi įvertinus išdėstytas aplinkybes negalima išvada, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo veiksmų, todėl skunde nurodomas neturtinės žalos atlyginimo atmetimo pagrindas yra nepagrįstas.
14. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo įvykio metu viršytą greitį. Kaip minėta, viršytas greitis nebuvo pagrindinė priežastis sukėlusi eismo įvykį, tačiau tokį elgesį pirmosios instancijos teismas vertino kaip rizikos prisiėmimą pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį. Pagal šį straipsnį asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, kai tam įtakos turėjo nukentėjusio asmens veiksmai. Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Atsižvelgęs į nuteistosios ir nukentėjusiojo veiksmus bei kitas esmines bylos aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, aukštesniųjų teismų suformuotą praktiką panašiose bylose apylinkės teismas pagrįstai sumažino neturtinės žalos atlyginimo dydį.
1. Skunde nesutinkama su priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nes net sumažinus neturtinės žalos dydį apylinkės teismas nukentėjusiajam vis tiek priteisė didesnę nei teismų praktikoje įprastą neturtinę žalą. Tai pagrindžiama kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350/2012, 2K-95-222/2017), pagal kurią už eismo įvykio metu patirtą nesunkų sveikatos sutrikdymą paprastai priteisiama iki 3 000 eurų. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde nurodyta teismų praktika nėra analogiška nagrinėjamam atvejui, nes kasacinio teismo nagrinėtose bylose nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas asmenų, kurie eismo įvykio metu buvo blaivūs, o jų padaryta nusikalstama veika atitiko BK 281 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos požymius. Nagrinėjamu atveju J. D. buvo nuteista pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, nes jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,35 prom.). J. D. padaryta veika yra pavojingesnė už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šios bylos nėra tapačios pagal savo faktines aplinkybes, todėl kasacinio teismo nagrinėtos bylos nėra precedentas, nuo kurio nagrinėjamu atveju negalima nukrypti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose paprastai priteisiama nuo 2000 iki 7000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti neturtinės žalos dydžiui nustatyti kriterijų visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas nenukrypo nuo teismų praktikoje apibrėžto neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir nėra pagrindo dar labiau mažinti apylinkės teismo tinkamai ir pagrįstai sumažintą neturtinės žalos atlyginimo dydį.
15. Skunde apeliantė ir jos gynėjas ginčija priteistos turtinės žalos dydį. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo neatsargų elgesį ir nemažino turtinės žalos dydžio. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes ir tinkamai įvertino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Kaip minėta žala eismo įvykio metu atsirado ne dėl A. J. veiksmų, todėl nėra pagrįsta mažinti turtinės žalos dydį šiuo pagrindu. Civiliniu ieškiniu A. J. prašė atlyginti 17 547, 88 eurų turtinės žalos, o posėdžio metu turtinę žalą sumažino iki 10 826,04 eurų. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad A. J. atlygintiną žalą sudaro 4 040,31 eurų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas ženkliai sumažino nukentėjusiajam priteistiną turtinę žalą ir kiekvieną turtinės žalos mažinimo kriterijų pagrindė atskirai.
1. Sumažindamas netektų pajamų dydį teismas nurodė, kad 5 937,01 eurų suma nukentėjusiajam buvo išmokėta kaip socialinė pašalpa, atsižvelgė į vidutines darbo dienos pajamas, A. J. nedarbingų dienų skaičių ir negautas pajamas nukentėjusiajam sumažino iki 777,23 eurų. Nukentėjusysis prašė priteisti 2 186,92 eurų dėl transporto priemonės ir motociklininko aprangos sugadinimo. Mažindamas turtinės žalos dydį teismas rėmėsi likutinės vertės paskaičiavimu ir darė išvadą, kad nukentėjusiajam kompensuotina nuostolio suma yra 1 469,03 eurų. Už medikamentus ir medicinines paslaugas nukentėjusysis prašė priteisti 1 550,44 eurų bei pateikė kvitus, kurie patvirtina vaistų ir medicininių paslaugų įsigijimą. Teismas sumažino priteistiną sumą iki 1 458,57 eurų. Skunde ginčijamas kai kurių medicininių paslaugų būtinumas, neva nukentėjusysis nepagrįstai naudojosi brangesnėmis privačių medicinos klinikų teikiamomis paslaugomis. Nukentėjusysis A. J. rinkdamasis sveikatos gerinimo priemones ir būdus siekė kokybės ir operatyvumo, todėl atsižvelgiant į greitesnį gijimo procesą, nesinaudojimas valstybės finansuojamomis paslaugomis yra suprantamas ir pagrįstas. Išlaidų, kurios nepagrįstos gydytojo paskyrimu, o jų ryšys su eismo įvykiu ir jo metu patirtais nukentėjusiojo sužalojimais nėra įrodytas, teismas nepriteisė. Apylinkės teismas nukentėjusiojo patirtai turtinei žalai priskyrė 12,74 eurų už įgaliojimo patvirtinimą, 150,61 eurų už didesnio dydžio drabužius, 150 eurų už teismo medicinos konsultantų įmonės specialisto išvadą, 22,13 eurų už medicininių dokumentų kopijavimą. Apylinkės teismas pagrįstai manė, kad šios išlaidos tiesiogiai susijusios su nukentėjusiojo A. J. sužalojimais, kurie yra J. D. sukelto autoįvykio pasekmė ir nukentėjusiajam turėtų būti atlygintos. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į išvardintas aplinkybes daro išvadą, kad skundo argumentas dėl nepakankamai motyvuoto sprendimo dėl turtinės žalos dydžio nustatymo yra nepagrįstas. Apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, išsamiai jas pagrindė ir motyvavo bei nustatė pagrįstą turtinės žalos atlyginimo dydį.
16. Nuteistosios skunde taip pat keliamas klausimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Skunde prašoma priteisto civilinio ieškinio mokėjimą paskirstyti dalimis. Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 2 dalimi, kurioje reglamentuota, kad jeigu sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo dalimis, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Vadovaujantis šia nuostata, pirmosios instancijos teisme nespręstas klausimas negali būti sprendžiamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis klausimas turi būti sprendžiamas nuosprendį priėmusio teismo, todėl proceso dalyviai pirmosios instancijos teismui gali teikti su šiuo pagrindu susijusius prašymus.
17. Apeliacinės instancijos posėdyje nukentėjusiojo atstovas paprašė priteisti atstovavimo išlaidas susidariusias dėl apeliacinio proceso. Advokatas pateikė teismui tai pagrindžiančius dokumentus: pagal 2017 m. liepos 19 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis sumokėjo advokatui 579 eurų už Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio analizę ir apeliacinio skundo projekto parengimą bei pagal 2017 m. rugpjūčio 25 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis sumokėjo 579 eurus už J. D. apeliacinio skundo analizę ir atsiliepimo į nukentėjusiosios skundą paruošimą.
18. Pagal BPK106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011, 2K-155-511/2017).
19. Kolegija mano, kad prašoma nukentėjusiajam priteisti atstovavimo suma už advokato pagalbą po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio yra aiškiai per didelė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra iš 16 lapų, iš kurių septynis sudaro įrodymų išvardinimas. Nukentėjusiojo atstovas dalyvavo tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylą nagrinėjant teisme, todėl nuosprendyje išdėstytų įrodymų analizė nepareikalavo didelių laiko sąnaudų. penki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio lapai yra susiję su nuteistosios veiksmų kvalifikavimu, bausmės paskyrimu, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu, transporto priemonių draudikų biuro, kaip civilinio atsakovo, tinkamumu, priteistinų sumų paskirstymu, kurių nukentėjusysis neskundė. Neabejotinai, advokatas su šiomis nuosprendžio dalimis susipažino, tačiau jų ypatingai detaliai analizuoti nereikėjo. Su nukentėjusiojo skundu ir nuteistosios skundo analize buvo susijusios tik trys pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys – dėl turtinės žalos dydžio, neturtinės žalos dydžio ir atstovavimo išlaidų, kurios nuosprendyje sudaro apie keturis lapus, ir didelėje jų dalyje yra CK ir teismų praktikos apžvalga.
20. Apeliacinį nukentėjusiojo skundą sudaro 7 lapai, dalyje kurių yra bendri teiginiai apie bylos esmę ir reikalavimai, įstatymų nuostatos ir teismų praktika dėl CK 6.250 straipsnio ir 6.253 straipsnio taikymo, kas, kolegijos vertinimu, irgi neužėmė daug laiko. Kolegija sutinka dėl skundo dalies, kurioje analizuojama teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos dydžio tokios kategorijos baudžiamosiose byloje, kuri galėjo užimti daug laiko, analizės ir tik šiai bylai reikšmingų rezultatų.
21. Šioje byloje buvo gautas ir nuteistosios skundas, kuris yra susijęs su turtinės bei neturtinės žalos dydžio ginčijimu. Skundas yra aštuonių lapų, jo dalyje yra bendros žinios apie bylą, jame yra daug įstatymų nuostatų ir teismų praktikos ir, kolegijos vertinimu, jame nėra aptariami ypatingai sudėtingi klausimai, reikalaujantys gilios analizės. Nukentėjusiojo atstovas pateikė septynių lapų atsiliepimą į nuteistosios skundą, kuriame nurodomi motyvai paneigiant nuteistosios skunde nurodytus motyvus. Akivaizdu, kad atsiliepimui surašyti buvo įdėta pastangų, tačiau ne tiek, kiek yra nurodyta ataskaitose. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad dalis nukentėjusiojo skunde pateiktų motyvų kolegijos pripažinti pagrįstais ir skundas iš dalies tenkintas. Vadovaujantis šiais motyvais kolegija mano, kad proceso išlaidomis pripažintini 500 eurų, sumokėtų advokatui ir ši suma išieškotina iš nuteistosios.
22. Kolegija tenkina nukentėjusiojo skundo dalį dėl visų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų, nes kolegijai nekilo abejonių dėl suteiktų paslaugų apimties ir reikalingumo, tačiau išdėstyti motyvai dėl apeliaciniame procese suteiktų paslaugų apimties ir reikalingumo leidžia kolegijai mažinti proceso išlaidas.

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu kolegija

n u t a r i a:

nuteistosios J. D. ir jos gynėjo A. Aranausko apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2017 m. birželio 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Pripažinti 3213,28 eurų nukentėjusiojo A. J. sumokėtus advokatui už jo teisinę pagalbą proceso išlaidomis ir priteisti šią sumą iš J. D..

Pripažinti 500 eurų nukentėjusiojo A. J. sumokėtus advokatui už jo teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu proceso išlaidomis ir priteisti šią sumą iš J. D.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija:

Aušra Bielskė

Stasys Lemežis

Alenas Piesliakas