Byla Nr. 1S-218-594/2016

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                           2.1.16.1.2.2.

        KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                2016 m. vasario 3 d.

                                                                          Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei S. N., viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs kaltinamojo R. Ž. ir jo gynėjos advokatės A. F. skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. Ž. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą bei 2016 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria palikta galioti 2016m. sausio 13 d. nutartis ir nustatytas suėmimo taikymo R. Ž. terminas,

n u s t a t ė :

R. Ž. kaltinamas tuo, kad jis 2015-01-07 pažymoje apie asmeniškai gautą Vilniaus apygardos teismo nutartį, (registracijos Nr. RN 512442857LT) parašė žeminančias frazes: „Vilniaus apygardos teisme įdarbintos korumpuotos aferistės ir dokumentų klastotojos D. K. žinomai tyčia nusikalstamai suklastotą tikrą oficialų teismo dokumentą, priimtą ir patvirtintą 2014-12-31 „Nutartis Nr. 2-6753-275/2015“ formoje, gavau 23.01.2015“ bei 2015-02-18 nutarties įteikimo pažymoje (registracijos Nr. RN 081145878LT), grąžinamojoje Vilniaus apygardos teismui, parašė žeminančias frazes: „Teisme įdarbintos teisėjos pareigose įžūlios aferistės ir korumpastinės dokumentų klastotojos D. K. žinomai tyčiniais savanaudiškais korupciniais tikslais žinomai tyčia suklastotą tikrą teismo oficialų dokumentą, priimtą ir patvirtintą 2015 vasario 18 d. „Nutartis Nr. 2-2020-275/2015“ formoje, šios korumpuotos aferistės teigimu suklastotą pagal man 2015.01.23 įteiktą pirminį šio aferistinio proceso žinomai tyčią suklastotą tikrą teismo dokumentą, priimtą ir patvirtintą 2014.12.31 „Nutartis Nr. 2-6753-275/2014“ formoje, civilinėje byloje Nr. 2-6753-275/214, o dabar suklastotą civilinėje byloje Nr. 2-2020-275/2014, gavau 28.02.2015. Tokiu būdu oficialiai raštiškai patvirtinu, kad 28.02.2015 gavau asmeninį valinį aferistės ir korumpastės D. K. oficialiai pareikštą atsisakymą įvykdyti jos, kaip tikro teismo tikro pareigūno konstitucines pareigas, privalomas įvykdyti pagal mūsų pateiktus reikalavimus...“., ir tokiais savo veiksmais viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdžiusią Vilniaus apygardos teismo teisėją D. K. dėl jos veiklos, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 str..

2015 m. balandžio 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos R. B. nutarimu R. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

2016 m. sausio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam R. Ž. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista griežtesne – suėmimu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 140 str. nustatyta tvarka R. Ž. buvo sulaikytas 2016 m. sausio 15 d. 13.19 val..

2016 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi 2016 m. sausio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartis palikta galioti, nustatant kaltinamajam R. Ž. 25 (dvidešimt penkių) dienų suėmimo terminą, skaičiuojant jį nuo 2016 m. sausio 15 d..

Kaltinamasis R. Ž. bei jo gynėja advokatė A. F. skundais apygardos teismui prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. ir 2016 m. sausio 15 d. nutartis.

Skunduose nurodoma, kad kardomoji priemonė kaltinamajam R. Ž. skundžiama 2016 m. sausio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo sugriežtinta už tai, kad jis nesilaiko įstatyme numatytos teismo posėdžio tvarkos, t. y. nepaklūsta teisėtiems teismo posėdžio pirmininko reikalavimams pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prisistatyti teismui, neišeiti iš teisiamojo posėdžio salės. Remdamasis šiais duomenimis, apylinkės teismas konstatavo, kad kaltinamasis nagrinėjamu atveju nesitaiksto su įstatyme nustatytomis ir jam keliamomis pareigomis, tame tarpe ir pareiga dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose betarpiškai ir šaukiamam į juos visuomet atvykti, o atvykus, nepasišalinti iš jo be jokios svarbios priežasties. Sutinkamai su apylinkės teismo nutarties motyvais, R. Ž. į 2015 m. gruodžio 4 d. ir 2016 m. sausio 13 d. teismo posėdžius atvyko, tačiau iš jų pasišalino, 2015 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo paskirtos baudos nesumokėjo.

Tiek pats kaltinamasis, tiek ir jo gynėja apygardos teismui pateiktais skundais nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog R. Ž. būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo, ar trukdys procesui. Advokatės skunde teigiama, kad R. Ž. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, praeityje neteistas, turi šeimą, jokie jo ryšiai užsienyje nenustatyti, į teismo posėdžius kviečiamas atvyksta. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad R. Ž. neatvyko į 2015 m. gruodžio 29 d. vykusį teismo posėdį, tačiau, sutinkamai su bylos medžiaga, šaukimas į šį teismo posėdį R. Ž. siųstas nebuvo, o teismas, paskyręs posėdžio datą, iš karto priėmė nutartį kaltinamąjį atvesdinti. Į kitą teismo posėdį R. Ž. atvyko.

Skunduose akcentuojama, kad R. Ž. analizuojamu atveju naudojasi savo konstitucine teise tylėti, t. y. neduoti parodymų, nepateikdamas teismui ir savo anketinių duomenų, tačiau šiuos duomenis teismas turėjo galimybę gauti pats ir juos gavo, todėl teismo išvada, kad R. Ž. trukdo bylos nagrinėjimui niekuo nepagrįsta.

Teismo posėdyje prokurorė siūlė skundus atmesti, kadangi kardomoji priemonė – suėmimas, paskirta pagrįstai.

Kaltinamojo R. Ž. ir jo gynėjos advokatės A. F. skundai tenkinami.

Išnagrinėjus kaltinamojo bei jo gynėjos skundus, susipažinus su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas kaltinamajam R. Ž. taikytą švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – į pačią griežčiausią – suėmimą, netinkamai vertino nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančias aplinkybes, reikšmingas keičiant švelnesnę kardomąją priemonę griežtesne, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 123, 136 ir 139 straipsnių nuostatas, ko pasėkoje, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis naikintina, dėl skundo priimant naują sprendimą.

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos kaltinamajam, siekiant BPK 119 str. nustatytų tikslų, vienas kurių - siekis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Ir nors teismas turi teisę kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę pakeisti griežtesne, tačiau priimdamas tokį procesinį sprendimą teismas privalo laikytis įstatymų leidėjo nustatytų procedūrų.

Sutinkamai su BPK 139 str. 1 d., kardomoji priemonė pakeičiame griežtesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, prie aplinkybių, suteikiančių pagrindą svarstyti klausimą dėl švelnesnės kardomosios priemonės ir (ar) jų komplekso pakeitimo į griežtesnę, priskiriamas paskirtų kardomųjų priemonių nustatytų sąlygų nesilaikymas, vengimas teismo ar kitoks trukdymas nagrinėti bylą. Analizuojamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į BPK 136 str. 3 d. įtvirtintą imperatyvą, remiantis kuriuo, įtariamajam (kaltinamajam), pažeidusiam jo atžvilgiu taikomą rašytinį pasižadėjimą neišvykti, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam R. Ž. taikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, pakeitimas iš esmės motyvuojamas tuo, kad kaltinamasis nesilaiko įstatymo nustatytos teismo posėdžio tvarkos, tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, tai negali būti laikoma pakankamu pagrindu kardomosios priemonės pakeitimui BPK 139 str., 247 str., 248 str. 4 d. prasme. Aukštesniajam teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis nagrinėjamu atveju būtų pažeidęs jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, sąlygas. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių apskųstoje nutartyje taip pat nenustatė. Bylos duomenimis, kviečiamas į teismo posėdžius kaltinamasis atvyksta, duomenų, patvirtinančių, kad jis trukdo procesui, kaip tai numatyta BPK 122 str. 3 d. (siekia paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; siekia sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti), pateiktoje byloje taip pat nėra. Aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam R. Ž. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo veiksminga, užtikrino ja siekiamą tikslą, t. y. kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu būdu, konstatavus, kad kaltinamasis R. Ž. nepažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygų, nevengė ir teismo, į teismo posėdžius kviečiamas atvyko, darytina išvada, jog apylinkės teismas kaltinamajam R. Ž. taikytą švelnesnę kardomąją priemonę pakeitė į pačią griežčiausią – suėmimą, nesant tam pakankamo pagrindo. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, ją taikant iš esmės apribojamos asmens teisės ir laisvės. Tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Naujausioje Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad taikant suėmimą, suėmimo skyrimo pagrindai turi būti itin pagrįsti ir visapusiškai įvertinti, atspindėti besivystančią situaciją (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimas byloje SÜVEGES v. HUNGARYApplication no. 50255/12).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino šios konkrečios bylos aplinkybes, reikšmingas siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl kardomosios priemonės pakeitimo griežtesne, todėl kaltinamajam R. Ž. nepagrįstai nustatė BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. įtvirtintus suėmimo skyrimo pagrindus, t. y. kad R. Ž., būdamas nesuimtas, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui. Darant šią išvadą, pažymėtina, kad, sutinkamai su 2015 m. balandžio 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos R. B. nutarimu, skiriant R. Ž. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, buvo padaryta kategoriška, abejonių nekelianti išvada, kad R. Ž. turi pastovią gyvenamąją vietą, o duomenų, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, nėra, konstatuojant, kad tokiu atveju nėra jokio pagrindo R. Ž. skirti griežtesnę kardomąją priemonę. Tokiu būdu, akivaizdu, jog nepasikeitus faktinėms aplinkybėms, t. y. nenustačius, jog R. Ž. taikyta kardomoji priemonė neužtikrina jai keliamų tikslų – užtikrinti R. Ž. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą ir nuosprendžio vykdymą, rašytinio pasižadėjimo neišvykti pakeitimas griežtesne kardomąja priemone – suėmimu, analizuojamu atveju yra nepagrįstas. Tokią išvadą aukštesniajam teismui leidžia daryti ir BPK 136 str. 3 d. formuluotė, pagal kurią, rašytinis pasižadėjimas neišvykti gali būti pakeistas tik įtariamajam/kaltinamajam pažeidus šios kardomosios priemonės sąlygas.

Ir nors bylos duomenimis nustatyta, ką patvirtina ir skundžiamų apylinkės teismo nutarčių motyvai, kad S. Ž. nesilaiko įstatymo nustatytos teismo posėdžių tvarkos, nepaiso teismo jam reiškiamų pastabų, atsisako vykdyti teismo posėdžio pirmininko reikalavimus, iš teismo posėdžių pasišalina be teismo leidimo, tačiau siekiant sudrausminti asmenį, įpareigoti jį laikytis teismo posėdžio tvarkos, jo atžvilgiu gali būti taikomos kitos procesinės priemonės, numatytos BPK 259 str. 4 d., nekeičiant jam taikomos kardomosios priemonės pačia griežčiausia – suėmimu.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, kaltinamojo R. Ž. ir jo gynėjos advokatės A. F. skundai tenkinami, Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. ir 2016 m. sausio 15 d. nutartys panaikinamos, paliekant galioti R. Ž. 2015 m. balandžio 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos R. B. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

              Kiti kaltinamojo R. Ž. skundo argumentai dėl nepagrįstai jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo, suklastoto kaltinamojo akto bei neteisėto baudžiamosios bylos nagrinėjimo Kauno apylinkės teisme, nevertinami. Šie teiginiai, sprendžiant kaltinamojo atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės klausimą, nepriklauso aukštesniojo teismo kompetencijai. Šiuos klausimus kaltinamasis galės kelti aukštesniajam teismui pateikdamas apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo baigiamojo procesinio sprendimo analizuojamoje baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, 130 straipsniu, 136 straipsniu ir 139 straipsniu, teismas,

n u t a r i a:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį, kuria R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą ir 2016 m. sausio 15 d. nutartį, kuria palikta galioti 2016 m. sausio 13 d. nutartis bei nustatytas 25 (dvidešimt penkių) dienų suėmimo terminas. Kaltinamąjį R. Ž. tuoj pat paleisti į laisvę.

R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą 2015 m. balandžio 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos R. B. nutarimu.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas                                                         Albinas Antanaitis

Teisėjai:                                                                      Evaldas Gražys

                                                                                    Nerijus Meilutis