Civilinė byla Nr. e2-477-965/2024
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01505-2023-4
Procesinio sprendimo kategorija:
2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,
sekretoriaujant Jolitai Kinderienei,
dalyvaujant ieškovės AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ įgaliotam atstovui Vaidui Jurgelioniui,
atsakovės UAB „Interlanas“ atstovui advokatui Laimonui Šileriui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Interlan“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Emilė“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo ji prašo priteisti iš atsakovės 11 919,33 Eur skolą, 219,04 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė tiekia šilumos energiją negyvenamajai patalpai – kavinei, adresu (duomenys neskelbtini), kuri skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovei, tačiau už laikotarpį nuo 2021-11-05 iki 2023-05-31 į patalpą tiektą šilumos energiją bei karštą vandenį buvo neatsiskaityta.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, su ieškiniu sutinka tik iš dalies. Nurodo, kad patalpos savininke yra nuo 2021-11-05, tačiau jokios sutarties su ieškove dėl šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo į patalpą nebuvo sudariusi. Iki 2023 m. balandžio mėn. sąskaitas už į patalpą tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį ieškovė teikė ankstesnei savininkei UAB „Emilė“. Iki 2023 mėn. balandžio mėn. atsakovė iš UAB „Emilė“ gaudavo sąskaitas už šilumos ir karšto vandens tiekimą į patalpą ir atlikdavo mokėjimus ankstesnei patalpų savininkei UAB „Emilė“. Iš viso UAB „Emilė“ yra pateikusi sąskaitų už patalpos šildymą bei karštą vandenį 12 500 Eur sumai, kurią atsakovė yra apmokėjusi. Pripažįsta tik ieškinio reikalavimą dėl 46,04 Eur už 2023 m. gegužės mėn. patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, o kitą ieškinio dalį prašo atmesti.
3. Ieškovė teismui pateikė dubliką, su atsakovės atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis nesutinka, ieškinį prašo tenkinti. Nurodė, kad atsakovės ir UAB „Emilė“ tarpusavio santykiai ir susitarimai ieškovės nesaisto ir nepanaikina atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, net ir nesant rašytinės šilumos energijos pirkimo‒pardavimo sutarties. Pažymėjo, kad ieškovei nebuvo pateikta informacija apie patalpos savininko pasikeitimą nuo 2021-11-05, todėl iki 2023-03-31 ieškovė sąskaitas už paslaugas pateikdavo UAB „Emilė“. Ieškovei sužinojus, kad patalpų savininke tapo atsakovė, sąskaitos buvo perrašytos jos vardu, todėl nuo 2021-11-05 atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. Pažymėjo ir tai, kad laikotarpiu nuo 2021-11-05 iki 2023-03-31 UAB „Emilė“ nėra atlikusi mokėjimų ieškovei už paslaugas.
4. Atsakovė pateikė tripliką, su dubliku nesutinka, pažymėjo, kad UAB „Emilė“ sutiko ir neprieštaravo, kad būtent ji turėjo atsiskaityti už patalpai pateiktą šilumos energiją ginčo laikotarpiu. Atsakovė sutinka, kad jos skola ieškovei yra 425,61 Eur, t. y. šią dalį ieškinio atsakovė pripažįsta, o kitą ieškinio dalį prašo atmesti.
5. Trečiasis asmuo UAB „Emilė“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ginčo laikotarpiu ji gaudavo sąskaitas už šilumos energiją iš ieškovės bei gaudavo iš atsakovės atsiskaitymą už ieškovės teiktas paslaugas.
6. Byla nagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant, apie bylą informuotas tinkamai, prašymų nepateikė.
Teismas
konstatuoja :
7. iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekia šilumos energiją negyvenamajai patalpai, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), kuri pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuo 2021-11-05 priklauso atsakovei UAB „Interlan“. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patalpos šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Pagal ieškovės pateiktus duomenis, laikotarpiu nuo 2021-11-05 iki 2023-05-31 į patalpą buvo patiekta šilumos energijos/karšto vandens už 11 919,33 Eur, kurių nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nėra sumokėję, apskaičiuoti 219,04 Eur delspinigiai. Atsakovė teigia, kad minėta suma sumokėta buvusiai patalpų savininkei UAB „Emilė“, be to, nurodo, kad nėra sudariusi jokių sutarčių su ieškove.
8. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos apmokėti ieškovei už pateiktą šilumos energiją bei karštą vandenį, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2021-11-05 iki 2023-05-31, atsakovės nuosavybės teise valdomam objektui – negyvenamajai patalpai, esančiai adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, jog ieškovės prašoma priteisti skola būtų padengta, byloje nėra.
9. CK
6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo‒pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Energijos pirkimo‒pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (šio kodekso 6.161 straipsnis) (CK 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad energijos tiekimo įmonė privalo teikti energijos tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinkle, ir įrengtus apskaitos prietaisus (CK 6.161 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita (CK 6.384 straipsnio 1 dalis).
10. Šilumos energijos pirkimą–pardavimą papildomai reglamentuoja ir specialiosios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos, kiti teisės aktai.
11. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnį šilumos pirkimo‒pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, kurias tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 5 punktą, sutarties šalys yra šilumos tiekėjas ir šilumos vartotojas. Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 19 punktu, šilumos pirkimo‒pardavimo sutartis sudaroma tarp šilumos tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo. Šilumos pirkimo‒pardavimo sutartį šilumos tiekėjas, esant pastato savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su pastato savininkais, bet ir su pastato nuomininkais. Kiti asmenys, kaip galimi šilumos vartotojai, neįvardinti.
12. Kasacinis teismas, aiškindamas šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, taip pat yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas; nepaisant to, kas realiai naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas; šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyviu gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas; šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis, tačiau jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2012).
13. Be kita ko, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko–buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2012 ir joje nurodyta praktika).
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė tiekė šilumos energiją į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas. Atsakovės teigimu, rašytinės formos energijos pirkimo–pardavimo sutartis dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų buvo sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens, t. y. ankstesnės patalpų savininkės, kuriai ir buvo visą laiką išrašomos sąskaitos už šilumos energiją. Atsakovei įsigijus ginčo patalpas nuo 2021-11-05, rašytinės formos energijos pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta, tačiau atsakovės nuosavybės teise valdomo objekto įrenginiai nebuvo atjungti nuo šilumos tinklų; atsakovė žinojo, kad naudojasi ieškovės teikiamomis paslaugomis. Byloje nėra duomenų, kad po 2021-11-05 tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, o tai būtų pagrindas spręsti dėl nuomininko sutartinės atsakomybės. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė vykdė mokėjimus už šilumos energiją trečiajam asmeniui, bet ne ieškovei. Atsakovės ir trečiojo asmens susitarimai, kurie ieškovei nežinomi ir ji nebuvo jų šalimi, ieškovės nesaisto.
15. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad patalpos, prijungtos prie energijos tiekimo tinklų, savininkė neišreiškė valios (nesiėmė aktyvių veiksmų) dėl tokio objekto atjungimo nuo energijos tiekimo tinklų, tiekiama energija naudojosi ir už jos suvartojimą, kaip teigia, mokėjo trečiajam asmeniui, tai yra pagrindas spręsti, kad tarp energijos tiekėjo ir objekto, kuris yra prijungtas prie tiekimo tinklų, savininko egzistuoja sutartiniai santykiai dėl šilumos energijos pirkimo ir pardavimo, savininkui valią išreiškus konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-701/2021).
16. Kaip minėta, patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2021-11-05 priklauso atsakovei UAB „Interlan“. Su šilumos tiekėja atsakovė šilumos energijos pirkimo‒pardavimo sutarties nesudarė, neinformavo apie patalpų savininko pasikeitimą, todėl sąskaitas už paslaugas šilumos tiekėjas (ieškovė) siuntė ir toliau buvusiam savininkui – trečiajam asmeniui UAB „Emilė“, kuri mokesčių už patalpoms patiektą šilumą nemokėjo. Ieškovės atstovo teigimu, UAB „Emilė“, net ir būdama turto savininke, niekada nemokėjo ieškovei už paslaugas, skola buvo išieškoma priverstinai. Byloje nėra pateikta duomenų, kokie sutartiniai santykiai siejo atsakovę ir trečiąjį asmenį, tačiau net ir jų buvimas neturi įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, nes trišalė ar atsikaitymo už šilumos tiekimo paslaugas sutartis tarp šalių ir trečiojo asmens nesudaryta. Duomenų, kad UAB „Emilė“ buvo patalpų nuomininkė, taip pat nepateikta. Savo atsiliepime UAB „Emilė“ patvirtino, kad už šilumos energiją atsakovė mokėjo UAB „Emilė“, atlikdama mokėjimus kitiems UAB „Emilė“ kreditoriams. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovei buvo žinoma sunki UAB „Emilė“ finansinė padėtis, tačiau atsakovė vis tiek už šildymo paslaugas mokėjo ne ieškovei, bet trečiajam asmeniui, net nepasidomėdama, ar UAB „Emilė“ įvykdė prievoles ieškovei.
17. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasis pirmiau nurodytais šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančiais teisės aktais bei šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą už patiektą šilumą (nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.), nesant sudarytos ginčo patalpų savininko rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties su šilumos tiekėju, tokia sutartis laikytina sudaryta buto savininko – atsakovės UAB „Interlan“‒ ir šilumos tiekėjo – ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“‒ konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas.
18. Pažymėtina, kad atsakovė nebuvo rūpestinga savininkė. Byloje nustatyta, kad, įsigijusi turtą, atsakovė nesidomėjo, kokiu teisiniu pagrindu gauna sąskaitas už šilumos energiją iš buvusios patalpų savininkės, ar mokami mokesčiai už turtui tiekiamą šilumą, laiku nesiėmė veiksmų įforminti teisinius santykius su trečiuoju asmeniu arba sudaryti su juo ar kitais asmenimis nuomos sutartį bei tartis su šilumos tiekėju, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis bus patalpų nuomininkas ar kad kitas asmuo vykdys atsiskaitymus. Pažymėtina, kad skola už patiektą šilumą susidarė nuo 2021 m. lapkričio 5 d., t. y. nuo turto įsigijimo dienos. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, būdama ginčo patalpų savininke, nebuvo rūpestinga ir apdairi, jos veiksmai (neveikimas) neatitiko bonus pater familias elgesio standartų. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad trečiasis asmuo iš atsakovės jam sumokėtų sumų neatsikaitė su ieškove ir atsakovės prievolių neįvykdė, atsakovei lieka teisė reikalauti iš trečiojo asmens be pagrindo gautų lėšų grąžinimo.
19. Atmestini, kaip nepagrįsti, atsakovės argumentai, kad šilumos tiekėja (ieškovė) netinkamai elgėsi, nes neinformavo apie teikiamas paslaugas, nesiuntė jai sąskaitų, nepranešė apie susidariusią skolą. Atsakovė nepranešė ieškovei, kad pasikeitė patalpų savininkas, neprašė sąskaitas už šilumą siųsti tiesiogiai atsakovei, taigi, nevykdė Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 15.9. punkte įtvirtintos pareigos raštu informuoti šilumos tiekėją, jei keičiasi šilumos vartotojas (butų ar kitų patalpų savininkas) ar pasikeičia buto ir (ar) patalpos duomenys. Taigi, ieškovė susidariusiomis aplinkybėmis nepažeidė savo, kaip šilumos tiekėjo, pareigų, o atsakovė, kaip patalpų savininkė, netinkamai vykdė pareigą rūpintis savo turtu, kad ieškovei nebūtų daroma žalos.
20. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad tarp šalių atsirado šilumos energijos pirkimo–pardavimo prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4, 6.383 straipsniai). Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Ieškovė teikė atsakovei paslaugas, tačiau atsakovė už teikiamas paslaugas nesumokėjo, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2023 m. gegužės 31 d., todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteistina 11 919,33 Eur skolos ir 219,04 Eur delspinigių (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis).
21. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad už ieškinio reikalavimus sumokėjo 338 Eur (270 Eur + 68 Eur), patyrė 4,82 Eur išlaidas už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką. Kadangi už ieškinį mokėtina suma yra 273 Eur žyminio mokesčio, prašo 277,82 Eur priteisti iš atsakovės, o permokėtą žyminio mokesčio dalį grąžinti ieškovei.
23. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
24. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinio reikalavimus mokėtinas 273 Eur žyminis mokestis, 4,82 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, iš viso 277,82 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
25. Iš viso ieškovė už pareikštus reikalavimus sumokėjo 338 Eur žyminį mokestį, nors pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punką mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 273 Eur. Ieškovės už ieškinio reikalavimus permokėta 65 Eur žyminio mokesčio suma grąžintina ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Interlan“ 11 919,33 Eur skolą, 219,04 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 12 138,37 Eur (dvylikos tūkstančių vieno šimto trisdešimt aštuonių eurų 37 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 277,82 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt septynių eurų 82 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai.
Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ 65 Eur dydžio žyminio mokesčio permoką.
Išaiškinti, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo sprendimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Erika Tamošaitienė