Administracinio teisės pažeidimo byla

                                                                          Nr. ATP-607-366/2015

                                                                          Proceso Nr. 4-08-3-02462-2015-7

(S)

                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio  apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-25 nutarimo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė:

E. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 1302 straipsnį 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda be transporto priemonės konfiskavimo už tai, kad 2015-09-05, apie 04.05 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,17 prom. girtumas), neturėdamas teisės vairuoti (neįgijęs), kai jam buvo paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 129 str. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo E. B. paskirti nuobaudą sankcijos ribose. Skunde nurodoma, jog taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas, turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios turi būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė. Skunde pažymima, kad E. B. nuolat kelia didelį pavojų aplinkiniams, vairuodamas transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio. Iki aptariamo teisės pažeidimo jis už analogišką neteisėtą veiką jau buvo baustas du kartus. Tai neigiamai charakterizuoja asmenį, bei įrodo, kad šiurkščius teisės pažeidimus jis vykdo tyčia, sąmoningai, visiškai negalvodamas apie galimas neigiamas pasekmes. Išskirtinės situacijos, leidžiančios daryti išvadą, jog automobilio savininkas K. Š. nėra atsakingas už transporto priemonės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, bylos duomenimis nėra. Pirmiausia, automobilis nebuvo užvaldytas nusikalstamu būdu prieš transporto priemonės savininko ar valdytojo valią. Antra, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, transporto priemonės savininkas K. Š. yra pažeidėjo E. B. giminaitis. E. B. jau ne pirmą kartą buvo sulaikytas vairuojantis automobilį apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti, todėl transporto priemonės valdytojas turėjo objektyvia galimybę numatyti ir prognozuoti sūnėno veiksmus, privalėjo užtikrinti automobilio apsaugą, jog transporto priemone nepasinaudotų E. B. ar kiti asmenys. Tuo tarpu, kaip matyti iš skundžiamame nutarime išdėstytos informacijos, K. Š. nesielgė rūpestingai. Transporto priemones variklio užvedimo raktus vykusios šventės metu (laiku, kai buvo įvykdytas aptariamas teisės pažeidimas) laikė palto kišenėje, visiems prieinamoje vietoje. Tai rodo, kad pažeidėjas be jokių kliūčių galėjo automobilu pasinaudoti, ką ir padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Trečia, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nustatyta, kad „transporto priemones savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę". Automobilio savininkas, praradęs galimybę susigrąžinti transporto priemonę (jei ji būtų konfiskuota), gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1642/2011).

   Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu R. M. buvo paskirta administracinė nuobauda už jo padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 1302 straipsnyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. nesutinkama su teismo sprendimu nekonfiskuoti pažeidėjo vairuotos transporto priemonės.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1302 straipsnyje padarymas užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu. Pirmosios instancijos teismas neskyrė transporto priemonės konfiskavimo, siekdamas apginti teisėto automobilio (duomenys neskelbtini) savininko K. Š. interesus. Aukštesnės instancijos teismas su šiuo sprendimu sutinka.

Nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, nurodė, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.

Vis dėlto, atsižvelgiant tiek į Konstitucinio Teismo doktrinoje (2012-09-25 nutarimas ir kt.), tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuostatas, ATPK 301 straipsnio 1 dalies pagrindu transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 1302 straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas. Tokia galimybė numatyta tais atvejais, kai byloje nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, t. y. nustačius, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko valią, juo buvo disponuojama neteisėtai ir kt.

Nagrinėjamu atveju automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas K. Š. negali būti laikomas atsakingu už automobilio panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė buvo užvaldyta prieš savininko K. Š. valią, jam apie tai nežinant, nes E. B. pobūvio metu ir K. Š. palto kišenės savavališkai išsiėmė automobilio raktelius ir išvažiavo. Negalima laikyti, kad   K. Š., įsidėjęs automobilio raktelius į palto kišenę, elgėsi nerūpestingai ir tokiu būdu neužkirto kelio jam priklausančio automobilio pasinaudojimui. Pažymėtina, kad E. B. ir K. Š. nėra vienos šeimos nariai, todėl K. Š. galėjo būti nežinoma apie E. B. polinkį kraustyti svetimas kišenes, sistemiškai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, tame tarpe ir vairuoti apsvaigus nuo alkoholio. Teismo posėdžio metu K. Š. tvirtino, kad  nematė ir negirdėjo, kaip jo sūnėnas E. B. išvažiavo jam priklausančiu automobiliu. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad K. Š. priklausančio automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas ir prieštaraujantis teisingumo principui. E. B. skiriant administracinę nuobaudą už ATPK 1302 str. numatyto pažeidimo padarymą, teismas, siekdamas apsaugoti teisėtus K. Š., kuris nėra atsakingas už administracinio teisės pažeidimo padarymą, interesus, pagrįstai taikė ATPK 301 str., ir E. B. paskyrė švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą, netaikant transporto priemonės konfiskavimo.

Įvertinus išdėstytus motyvus ir atsižvelgiant į teisingumo bei protingumo principus, apygardos teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-25 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti Institucijos skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r ė :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-25 nutarimą palikti nepakeistą ir Panevėžio  apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                             Sigitas Bagdonavičius